„Padarykite ką nors, kas sukrėstų žmones“, - sakė jis.

Zimmeris, žinomas dėl savo kultinių filmų muzikos kūrinių (Lietaus žmogus, Liūtas karalius, Gladiatorius, Paskutinis samurajus, Tamsos riteris, Karibų jūros piratai, Tarp žvaigždžių ir Pradžia), ragino muzikantus užimti poziciją socialinio teisingumo klausimais.

Kalbėdamas prieš gruodžio 7 d. Vatikane vykusį labdaros koncertą, H. Zimmeris sakė, kad šis renginys yra ne tik paguoda vargšams, bet ir „raginimas susitelkti“, kad būtų sprendžiami šių laikų iššūkiai.

Jis paminėjo 1985 m. vykusį koncertą LiveAid, kai muzikantai įkvėpė imtis veiksmų dėl bado Afrikoje.

„Turime pažvelgti vargšams į akis ir elgtis su jais kaip su žmonėmis“, - sakė jis.

H. Zimmeris taip pat sakė, kad tikisi sulaukti sakralinės muzikos atgimimo.

Jis pabrėžė, kad kino pramonė plačiai užsakinėja muziką.

„Kažkada tai darė Bažnyčia, - sakė jis, - ir mums reikia rasti būdą, kaip tai sugrąžinti, būti vieniems šalia kitų ir išlaikyti muziką gyvą“.

The post Žymusis vokiečių kompozitorius Hansas Zimmeris: tikiuosi sulaukti sakralinės muzikos atgimimo appeared first on LAIKMETIS.

Tai sekmadienį feisbuke pranešė Seimo narys Vytautas Kernagis.

„Andrius Kulikauskas buvo iš tų labai retų nuoširdumo ir geranoriškumo įsikūnijimų“, – rašė parlamentaras.

A. Kulikauskas 1951 metais gimė Linkuvoje, vėliau su tėvais persikraustė į Plungę.

Baigęs Plungės muzikos mokyklą, tuomet šešiolikmetis vaikinas išvažiavo į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją, tačiau jos nebaigė. Dirbo Plungės kultūros namų estradiniame ansamblyje, vėliau jam vadovavo.

Nuo 1973 metais A. Kulikauskas buvo estradinio ansamblio „Vilniaus aidai“ muzikantas ir vadovas.

Vėliau su Vytautu Kernagiu įkūrė „Dainos teatrą“, 1985–1990 metais buvo jo muzikinis vadovas.

Nuo 2001 metų dirbo „Keistuolių teatro“ muzikiniu vadovu.

A. Kulikauskas kūrė muziką filmams ir spektakliams, akompanavo ir aranžavo dainas autorinių dainų atlikėjams.

The post Eidamas 74 metus mirė kompozitorius ir muzikantas Andrius Kulikauskas appeared first on LAIKMETIS.

Repertuaras: ko tikėtis?

Džiazas, chorinė, kamerinė instrumentinė, sakralinė ir iki širdies gelmių žinoma lietuviškos estrados muzika skambės įvairialypiame koncerte Šv. Kotrynos bažnyčioje – simboliška, toje pačioje, iš kurios kompozitorius buvo išlydėtas į Menininkų kalnelį Antakalnyje. Tik šis paminėjimas jau nebus paliestas gedulo natos, anaiptol, dalis G. Abariaus kūrinių atgims naujai ir netikėtai: jaunosios kartos atlikėjai – Karolina Kieraitė, Gabrielė Vilkickytė, Džiugas Širvys – atliks gerai žinomus ir mažiau girdėtus kompozitoriaus kūrinius, kurdami savas interpretacijas, o pianistas Egidijus Buožis nustebins improvizacija pagal Gintauto Abariaus melodijas.

Nebus aplenktos ir klasikinės G. Abariaus kūrinių versijos: atlikėja Judita Leitaitė, choras „Jauna muzika“ (vad. Vaclovas Augustinas), džiazo kvartetas „2+2” įneš nostalgijos, primindami kompozitoriaus džiazo pasaulį ir išpopuliarėjusias giesmes. . Šiuolaikinio šokio teatro „Judesio erdvė“ šokėjos Laura Geraščenko ir Elinga Serapinaitė dar labiau praplės koncerto žanrų spektrą, atlikdamos šokio kompoziciją pagal vieną iš paskutinių Gintauto Abariaus kurtų kūrinių.

Amžiaus ribos: kam turėtų būti patrauklu?

Vyresnė karta dar pamena kompozitorių, tačiau Lietuvos jaunuomenei Gintauto Abariaus vardas, rodos, jau mažai žinomas. Vis tik, taip gali pasirodyti tik iš pirmo žvilgsnio. Viena iš koncerto organizatorių, viešosios įstaigos „Credimus“ vadovė Rita Brazaitienė juokiasi: „Jei Gintauto Abariaus vardas kam nors nekelia jokių asociacijų, užtenka paminėti „Mažyte mano“, atliekamą Ovidijaus Vyšniausko, Kernagio dainuotą „Šaukiu aš tautą“, tautos atgimimo himnais laikomą „Dieve, laimink Lietuvą“ ar Egidijaus Sipavičiaus išgarsintą „Diskoteką“, – iš karto supras, apie ką kalba.

Gintauto Abariaus kūryba tikrai nėra ano laikmečio reliktas, daug jo iki skausmo žinomų melodijų skamba žymiausių Lietuvos atlikėjų repertuaruose. Dažnas tiesiog nežino, kad tai Abariaus muzika.“

Kompozitoriaus bendražygiai ar tie, kurie G. Abarių prisimena patys, žino, jog džiazo, pop ar chorinė muzika nebuvo vieninteliai kompozitoriaus pamėgti žanrai. Svarbu paminėti, jog ir sakralinė muzika - neatsiejama šio kūrėjo repertuaro dalis. Be šlovinimo giesmių Gintautas Abarius yra parašęs ir džiazo mišias, kurių viena dalis – Credo – pirmą kartą viešai skambės koncerte, atliekama Kristinos Žaldokaitės, choro „Jauna muzika“ ir pianisto Artūro Anusausko.  Asmeniškai kompozitorių pažinojusi R. Brazaitienė akcentuoja: „Tokia įvairialypė Gintauto kūryba išplaukia iš jo įvairiapusiškos asmenybės, skirtingų gyvenimo etapų patirties, dramatiško, spalvingo gyvenimo kelio.“

Koncerto idėja: kas įkvėpė ir kaip vystėsi?

Apie tai, kaip gimė ir vystėsi koncerto idėja, dalijasi R. Brazaitienė: „Su Gintauto bendraamže, bendražyge atlikėja Judita Leitaite vis kur nors atsitiktinai susitinkame, prasilenkiame. Kai susitikom pernai prieš Velykas, ji prisiminė nuo jos repertuaro nebeatskiriamą giesmę „Aleliuja“, esą Velykos – puiki proga ją atlikti. Tuomet pamąsčiusi supratau, kad laikas neapsistoti ties viena atlikėja ir vienu kūriniu, reikia Gintautą ir jo kūrybą priminti ir pristatyti visuomenei žymiai plačiau. Ir padaryti tai neapsiribojant vienu žanru ar viena iš daugybės G. Abariaus kūrybos sričių. Be to – būtina į jo kūryba pažvelgti naujai, atskleisti jaunajai kartai kūrybinį potencialą, įkvepiantį skleisti gyvenimo džiaugsmą ir amžinąsias vertybes. O ir šiokia tokia proga šiemet – G. Abariui kovą būtų sukakę 65-eri. Taip viskas ir prasidėjo. Esu labai dėkinga koncerto kūrėjams ir atlikėjams, kurie labai geranoriškai jungėsi į komandą, palaikydami šią idėją!“

G. Abariaus asmenybė ir gyvenimas

Koncerto rengėjai atkreipia dėmesį, kad Gintauto Abariaus gyvenimas tarsi buvo pasidalijęs į du reikšmingus etapus – iki atsivertimo į krikščionišką tikėjimą ir po atsivertimo. Tad ir jį pažinoję žmonės prisimena jį vienokį pirmuoju gyvenimo periodu, ir gerokai persikeitusį antruoju.

Iki įtikėjimo žmonės G. Abarių prisimena kaip puikų džiazo, pop muzikantą, daugybės festivalių dalyvį ir įvairių apdovanojimu laureatą. Vėliau, itin sunkiu kompozitoriaus gyvenimo laikotarpiu, įvyko lūžis.

Atsivertimas, susitikimas su Dievu apvertė muziko gyvenimą aukštyn kojomis. Jo veiklos pasipildė misijomis, tarnyste krikščioniškoje bendruomenėje, Dievo žodžio skelbimu. Abarius pasiliko bažnyčioje iki pat savo gyvenimo pabaigos. Todėl R. Brazaitienė pabrėžia: „Į koncertą norėjosi pakviesti įvairius žmones – tiek turėjusius sąlytį su Gintautu pirmuoju jo gyvenimo etapu, tiek jį pažinojusius antruoju – po atsivertimo. Toks susibūrimas leis prisiminti jį visokį, švęsti ir dėkoti už jo gyvenimą Dievui, ir už visą Ginto kūrybą, atėjusią iš dangaus per jį.“

Gintauto Abariaus kūryba perteikia jo šviesų, viltingą žvilgsnį į Lietuvą, į tautą. Jo įvairialypė muzika, nukreipta į tautos kūrybinį impulsą, žadina paties įvairiausio amžiaus klausytojų širdis, budina iš vidinio sąstingio, uždega dvasią. Galimybę džiaugtis gyvai skambančia Gintauto Abariaus muzika padarė įmanoma koncerto įgyvendinimą dalinai parėmę Vilniaus miesto savivaldybė, Asociacija LATGA, Vilniaus evangelinė bažnyčia bei privatūs rėmėjai. Koncerto informacinis partneris LRT plius

Koncertas vyks balandžio 4 d. 19:00 Šv. Kotrynos bažnyčioje. Renginio organizatorius VŠĮ „Credimus“. Bilietus platina kakava.lt

The post Kultinės Gintauto Abariaus dainos ir naujos interpretacijos unikaliame koncerte Šv. Kotrynos bažnyčioje appeared first on LAIKMETIS.

Iš viso kompozitorius buvo sukūręs 700 įvairių žanrų kūrinių, per savo gyvenimą jis  surengė apie 400 autorinių koncertų.

Didžiąją A. Raudonikio kūrybos dalį sudaro estradinė muzika: dainos, pjesės pučiamųjų orkestrams, akordeonui, fortepijonui, muzika šokiams. Jis taip pat sukūrė nemažai choro dainų, kūrinių liaudies instrumentams, jų ansambliams ir kapeloms, kolektyvams.

Būdingi A. Raudonikio dainų bruožai – melodingumas, nuoširdumas, paprastumas, lyrizmas, optimizmas, glaudus ryšys su klasikinėmis tradicijomis.

A. Raudonikis gimė 1934 metų sausio 30 dieną Kaune, mokėsi Šakynos pradžios mokykloje Šiaulių rajone, baigė Joniškio 1-ąją vidurinę mokyklą, dabartinę „Aušros“ gimnaziją.

1953 metais jis įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto Ekonomikos fakultetą, bet vėliau perėjo į J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklą, kur mokėsi teorijos ir kompozicijos, 1957–1963 metais studijavo kompoziciją Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija).

Baigęs akademiją dirbo Respublikiniuose liaudies meno rūmuose, dėstė Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų choreografijos katedroje. 1992–1998 metais buvo Krašto apsaugos ministerijos Motorizuotos pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ garbės sargybos pučiamųjų orkestro darbuotojas.

A. Raudonikis buvo 1970 metų Dainų šventės, Baltijos studentų dainų švenčių Vilniuje „Gaudeamus VII“ 1978 metais ir „Gaudeamus – X“ 1988 metais, taip pat 1969, 1977, 1987 ir 1997 metų moksleivių dainų švenčių Šokių dienų vyriausiasis muzikos vadovas.

Jis buvo įvairių meno tarybų ir komisijų narys, konkursų bei festivalių žiuri pirmininkas arba narys, nuo 1967 metų priklausė Lietuvos kompozitorių sąjungai.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen penktadienį pareiškė užuojautą dėl kompozitoriaus Algimanto Raudonikio mirties.

„Lietuvos muzikos kultūra neįsivaizduojama be ryškaus Algimanto Raudonikio fenomeno. Karta iš kartos atliekamos šio kūrėjo dainos, dažnai siejamos ir su liaudies kūryba, tapo lietuviškos muzikos klasika“, – teigiama prezidento užuojautoje.

Pasak G. Nausėdos, A. Raudonikis į Lietuvos istoriją įėjo „kaip unikalaus braižo kompozitorius, reikšmingai papildęs įvairių žanrų muzikos lobyną, legendinis kūrėjas mūsų atmintyje visuomet liks populiariosios vokalinės muzikos legenda“.

Anot Seimo vadovės, Lietuva neteko išskirtinės muzikos pasaulio asmenybės.

„Su legendinio kompozitoriaus melodijomis užaugo kelios gerbėjų kartos Lietuvoje. Jo dainos daugelį dešimtmečių lieka populiarios ir skamba tiek asmeninėse šventėse, tiek solidžiose salėse. Dėl šios netekties nuoširdžiai užjaučiu šeimą ir artimuosius, kūrybos gerbėjus ir visą kultūros bendruomenę“, – sakoma V. Čmilytės-Nielsen užuojautoje.

„Maestro man visada buvo įkvėpimo šaltinis, nes jis, kol galėjo, kūrė. Dar prieš porą metų jis man yra atnešęs naują dainą parašęs. Sukūręs apie 600 dainų, labai populiarių, labai žinomų, nes mes jas mokam, tai yra labai svarbu, jis nesustojo dirbti“, – BNS sakė operos solistė Judita Leitaitė.

Pasak solistės, kūryba buvo A. Raudonikio gyvenimo variklis. „Ir aš mokiausi iš jo, kaip jis sakė, kol tik kojos neša, kol tik galva šviesi, reikia nesustoti, kiek įmanoma save realizuoti“, – pasakojo J. Leitaitė.

Solistė sakė A. Raudonikio dainas įtraukianti į kiekvieną savo repertuarą, kompozitoriaus atminimui vieną jų atliks ir penktadienį koncerte Kaune.

„Dabar važiuoju į Kauną koncertuoti ir tikrai žinau, kad dainuosiu jo dainas. Aš kiekvienam koncerte įtraukiu jo dainas ir galiu pasakyti, kad užsieny, kiek dainuoju, jo „Švelnumas“ visada sukelia ovacijas“, – kalbėjo dainininkė.

„Manau, kad maestro yra nemirtingas, jo dainos visada bus atliekamos, jis tikras liaudies kompozitorius. Jo dainas dainuoja, jos įsimenančios, nepaprastai melodingos“, – pridūrė J. Leitaitė.

Solistė taip pat prisiminė, kad niekada nematė A. Raudonikio blogos nuotaikos. 

„Kai žmogus visada kuria, kai žmogaus galva pilna minčių, jis neturi kada užsiiminėti visokiais niekais. (...) Aš apie jį galiu pasakyti tik pačius gražiausius žodžius, tai yra didelė netektis“, – sakė dainininkė.

The post Mirė legendinis šalies kompozitorius Algimantas Raudonikis appeared first on LAIKMETIS.

Tai BNS patvirtino Lietuvos kompozitorių sąjungos vadovas Mykolas Natalevičius.

„Tai yra vienas žinomiausių Lietuvos kompozitorių. Jeigu kalbėtume apie tai, kad kiekviena šalis turi savo ryškiausią kompozitorių, tai neabejotinai B. Kutavičius buvo vienas iš pačių ryškiausių“, – teigė sąjungos vadovas.

„Jis suformavo tam tikrą reakciją ir būdą, kaip interpretuoti folklorą, kaip jį pateikti jungiant su šiuolaikinės muzikos priemonėmis“, – pridūrė jis.

Tai yra vienas žinomiausių Lietuvos kompozitorių

Kompozitorių sąjungos vadovas taip pat išskyrė nuoširdų B. Kutavičiaus kūrybiškumą bei indėlį į Lietuvos muziką.

„Jis buvo labai kūrybiškai nuoširdi asmenybė ir nepaisant to, kad didžiausi jo kūriniai buvo sukurti labai sudėtingu laikotarpiu, priespaudoje, jis sugebėjo niekada neatsižadėti savo kūrybos tikslų ir jo ryškiausi kūriniai kaip „Paskutinės pagonių apeigos“, oratorija „Iš jotvingių akmens“ turbūt išliks kaip tam tikras kultūros ženklas – kaip ir Čiurlionio simfoninės poemos“, – sakė M. Natalevičius.

B. Kutavičius gimė 1932 metais Molainiuose, dabartiniame Panevėžio rajone. Jis baigė Lietuvos konservatoriją, vėliau dėstė Vilniaus kultūros mokykloje, Vilniaus pedagoginiame institute, Čiurlionio menų gimnazijoje, Lietuvos muzikos akademijoje.

Kompozitoriaus kūrybai būdinga istorinė, mitologinė tematika, originalus folkloro naudojimas, simboliai, savo kūriniuose jis taip pat naudojo įvairias muzikos kompozicijos technikas – aleatoriką, sonoristiką, koliažą, repetityvinį minimalizmą ir t.t.

B. Kutavičius 1987 metais buvo apdovanotas LTSR valstybine, Jotvingių premijomis, 1995-aisiais – Lietuvos nacionaline premija, 1999-aisiais – Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2003-iaisiais – ordino Už nuopelnus Lietuvai Didžiuoju kryžiumi.

The post Mirė vienas žinomiausių Lietuvos kompozitorių Bronius Kutavičius appeared first on LAIKMETIS.