„Lietuvos žmonės praėjusiuose rinkimuose labai aiškiai pasakė savo nuomonę Bako komisijos pastangų klausimu. Šiek tiek juokinga ir graudu, kad institucija, kurią pasitikėjimas Lietuvos žmonių yra žemiausio lygio, vertina instituciją, kuria Lietuvos žmonių pasitikėjimas yra didžiausias, patys darykite išvadas“, – Lukiškių aikštėje žurnalistams antradienį sakė G. Nausėda.

Už balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 42, susilaikė 10 parlamentarų.

Iš valdančiosios koalicijos prieš balsavo konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, susilaikė liberalas Andrius Bagdonas.

Iš opozicijos išvadas palaikė vienintelis komisijai vadovavęs demokratas Vytautas Bakas.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas dėl buvusių jo patarėjų ryšių su baltarusiškų trąšų verslo, Rusijos, Baltarusijos specialiųjų tarnybų atstovais. Be to, jis galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.

„Noriu padėkoti ir komisijai, ir Seimui, kuris leido atlikti šį labai svarbų tyrimą“, – prieš balsavimą kalbėjo V. Bakas.

„Seimas turi stoti į teisės viršenybės ir moralios politikos pusę. Kviečiu nesukurti precedento, kai siekiama sunaikinti pasitikėjimą pranešėjo institutu, specialiųjų tarnybų praktika ignoruoti parlamentinę kontrolę ir kištis į politinius procesus“, – sakė demokratas.

Laiko „nepavykusiu Seimo projektu“

Išvadoms nepritarusi konservatorė V. Aleknaitė-Abramikienė prieš balsavimą teigė, kad komisijos darbą laiko „vienu labiausiai nepavykusių Seimo projektų“.

„Neišvengta nevykusio politinio atspalvio. (...) Tai vyko prieš prezidento rinkimus ir atspindėjo tą keistą ketverius metus trukusią kovą su prezidento institucija, kuri buvo sunkiai paaiškinama, ypač dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis“, – kalbėjo parlamentarė.

Pasak jos, kadangi komisijos veikla buvo „atvirai nukreipta“ prieš prezidentą, Konstitucija jam suteikė teisę neatsakyti į komisijos klausimus ir neliudyti prieš save.

„Susidaro toks negeras įspūdis, kad dabartinė mano koalicija po kitų Seimo rinkimų vėl tęs tą kovą su rinkimus laimėjusiu asmeniu, užuot kovoję su tikraisiais grėsmę keliančiais dalykais“, – sakė V. Aleknaitė-Abramikienė.

„Mes esame ir konstruktyvūs, ir stiprūs, galime daug gero duoti Lietuvai, bet dabar prieš Europos Parlamento ir Seimo rinkimus tai gali sudaryti klaidingą įspūdį rinkėjams apie mūsų valdančiąją koaliciją“, – teigė konservatorė.

Mišrios Seimo narių grupės narė Agnė Širinskienė ragino nepalaikyti komisijos išvadų.

„Komisijos išvada yra labai prieštaringa, pati Etikos ir procedūrų komisija pripažino, kad vis dėlto buvo daug kur peržengtas ir interesų derinimas, peržengtos komisijos kompetencijos ribos, yra viena kitai prieštaraujančių nuostatų“, – Seimo posėdyje kalbėjo A. Širinkienė.

Ji komisijos išvadose siūlė palikti tik vieną straipsnį – konstatavimą, kad komisija savo darbą baigė. Parlamentarai šiam pasiūlymui nepritarė.

Stebėjosi opozicija

Konservatorius Jurgis Razma kvietė parlamentarus palaikyti komisijos išvadas.

„Negaliu atsistebėti opozicijos laikysena šioje situacijoje Kai pasirodo tokio pobūdžio žurnalistinis tyrimas, (...) štai opozicija atsistoja į visišką rezistencijos poziciją, blokuoja tokį tyrimą, nedalyvauja, ieško formalių priekabių, kad tik paveiktų patį tyrimą ir jo išvadas“, – sakė J. Razma.

Pasak jo, priėmus išvadas, Seimas turės spręsti, kokių veiksmų imtis, kaip keisti įstatymus, kelti VSD vadovo atsakomybės klausimą.

„Patvirtinkime išvadas ir judame į priekį pasiekę, kad VSD keistų savo darbo principus ir dirbtų teisėtai“, – prieš balsavimą sakė J. Razma.

Nepritarti komisijos išvadoms ragino Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius. 

„Bet kurioje demokratinėje šalyje neįsivaizduojama, kad parlamentas vykdytų tyrimą pagal kažkieno parašytą romaną“, – sakė Seimo narys.

Konservatorius Paulius Saudargas sakė, kad išvados yra ne apie G. Nausėdą, o apie tarnybų skaidrumą ir efektyvumą.

„Tarsi akcija „Skaidrinam“, kuri atėjo ne tik į savivaldybes ir Seimą, bet atėjo į Prezidentūrą, VSD, kitas institucijas ir paklausė įvairių klausimų dėl finansų, dėl lobizmo, dėl asmens duomenų, dėl informacijos perdavimo. Taip, nemalonu, bet visi kartu tobulėjame ir skaidrėjame“, – kalbėjo P. Saudargas.

Liberalų frakcijos atstovas Eugenijus Gentvilas teigė, kad komisijos darbas buvo „prasmingas, atsakantis į kai kuriuos klausimus“.

„Komisijos išvados yra ir perspėjimas specialiosioms tarnybos Lietuvoje – neužsižaiskite galios žaidimuose, Seimas priešinsis tokiems dalykams, kaip galimam valstybės užvaldymui, jeigu būtų tokių intencijų“, – sakė liberalas.

„Tikiuosi, kad remiantis išvadomis (...) nebus daromi išpuoliai prieš ką tik išrinktą šalies prezidentą“, – pridūrė jis.

Išvados: VSD vadovas talkino G. Nausėdai

Komisijos išvadose teigiama, kad apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Išvadose taip pat konstatuota, kad prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie šio komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Šių išvadų tvirtinimas planuotas dar gegužės viduryje, tačiau dukart nukeltas: vieną kartą – dėl prezidento rinkimų, kad būtų išvengta kritikos, jog norima pakenkti prezidentui Gitanui Nausėdai per rinkimų kampaniją, kitą – dėl balsų trūkumo.

G. Nausėda gegužės 26 dieną perrinktas Lietuvos prezidentu antrai kadencijai.

Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltina Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Institucijų vadovų skundą tyrusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad atliekant parlamentinį tyrimą pažeistas Seimo statutas, Politikų veiklos etikos kodeksas.

Komisijos sudarymo teisėtumas jau apskųstas Konstituciniam Teismui.

Komisija sudaryta po 2023 metų pradžioje išleistos knygos „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta VSD pranešėjo Tomo Gailiaus pasakojimais.

G. Nausėda komisijos sudarymą ir jos išvadas vadino politiškai motyvuotomis, siejo su prezidento rinkimais.

The post Po penkis mėnesius trukusio tyrimo Seimas pritarė VSD pranešėjo komisijos išvadoms appeared first on LAIKMETIS.

„Tai liudija minimum nepagarbą Seimui, kaip institucijai. Sakyčiau, kad galima kažkaip utriruoti, bandyti sumenkinti tai iki politinių kovų, pono Vytauto Bako nuoskaudų dėl Sauliaus Skvernelio, ar dar kažkokių dalykų. Bet, vis dėlto, tie klausimai niekur nedingsta, ir, man atrodo, paprasčiausias būdas juos panaikinti yra į juos atsakyti“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

„Negaliu įlįsti į prezidento Gitano Nausėdos galvą ir atsakyti, kodėl jis elgiasi taip , kaip elgiasi, bet dėl kai kurių epizodų, kurie susiję su rinkimų talkininkų tikrinimu ar kažkokiu vertinimu, informacijos rinkimu (...), aš nuo savo nuomonės nesitraukiu ir man labai apmaudu, kad tos abejonės nebuvo išsklaidytos“, – teigė ji.

Premjerė pabrėžė besistengianti situaciją vertinti „labai atsargiai“, kad nebūtų apkaltinta šališkumu ir asmeninių interesų turėjimu.

Ji priminė ir pati anksčiau liudijusi bent keturioms parlamentinėms komisijoms ir net kylant abejonių dėl jų formuluojamų klausimų korektiškumo ar narių objektyvumo „niekada nebuvo į galvą šovusi mintis, kad galiu atsisakyti liudyti komisijai ir atsakyti į klausimus, kokie jie bebūtų“.

Seimo komisija išvadose šią savaitę konstatavo, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

D. Jauniškis, liudydamas komisijai, tai neigė, jis taip pat sakė, kad buvo tikrinamos visų rinkimų kampanijos dalyvių komandos.

Tuo metu I. Šimonytė tvirtina apgailestaujanti, kad „kai kurių institucijų vadovai nepasinaudojo proga (...) ir toliau viešumoje teigia tai, kas nėra tiesa“.

„Tai yra tai, kad buvo tikrinami visi kandidatų štabai, visi vienodai, tais pačiais principais, juoba, kad kalba eina apie 2018 metų vasarą, kai manęs, kaip kandidatės, iš viso gamtoje nebuvo. Tiesą sakant, nebuvo gamtoje ir Gitano Nausėdos“, – tvirtino premjerė.

I. Šimonytė tvirtina apgailestaujanti, kad „kai kurių institucijų vadovai nepasinaudojo proga (...) ir toliau viešumoje teigia tai, kas nėra tiesa

„Nežinau, ar gera situacija, kai žmonės, nuo kurių profesionalaus darbo ir aiškaus procedūrų ir principų laikymosi priklauso ir nacionalinis šalies saugumas, kada jie jokiu žanru nesutinka atsakyti tautos atstovybei“, –  sakė ji.

Anot komisijos, G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų esamų ar buvusių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, baltarusiškų trąšų verslu.

Išvadose konstatuojama, kad VSD atliko tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant G. Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, tačiau neteikė šios informacijos sprendimų priėmėjams ir institucijoms. Komisija taip pat daro išvadą, kad 2019 metais galiojęs teisinis reglamentavimas kandidatams sudarė galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų.

Taip pat pareiškiama, kad prezidento G. Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Išvadas komisija ketvirtadienį ketina pristatyti Seimui, jas turės patvirtinti visas parlamentas.

Komisija taip pat konstatavo, kad už VSD pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybės atskleidimą tiesiogiai atsakingas D. Jauniškis. Pranešėjo tapatybė, jam turint apsaugą suteikiantį statusą, nebuvo skelbiama, tačiau pernai pavasarį ją paviešino apžvalgininkas Marius Laurinavičius.

Nė vienas tyrime figūruojantis asmuo sako nedarę nieko neteisėto.

G. Nausėda parlamentarus kaltina kišimusi į gegužę vyksiančius prezidento rinkimus. STT nurodo negalinti teikti detalios informacijos apie kriminalinės žvalgybos tyrimus politikams, o VSD tvirtina, jog Seimo komisija viršijo įgaliojimus, darydama išvadas remiasi prielaidomis, ir nurodo svarstanti ginti savo reputaciją.

The post Prezidento atsisakymas liudyti VSD komisijai rodo nepagarbą Seimui, sako premjerė appeared first on LAIKMETIS.

„Absoliučiai atmetu, nes tai yra netiesa“, – trečiadienį Širvintose žurnalistams sakė šalies vadovas.

Seimo komisija išvadose konstatavo, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Tuo metu prezidentas kartoja neprašęs VSD rinkti medžiagos apie jo aplinką.

„Kodėl jūs klausiate šito klausimo? Šitas klausimas jau seniai atsakytas. Komisija šiuo klausimu nieko naujo nenustatė, tik tai tą pačią tiesą, kuri buvo pasakyta anksčiau – jokių uždavinių aš niekam negalėjau dalinti, nes aš buvau paprastas pilietis, bedarbis Gitanas Nausėda, kuris nusprendė dalyvauti prezidento rinkimuose“, – sakė šalies vadovas.

G. Nausėda pridūrė, kad laikinosios parlamento komisijos išvados jam kelia „labai laibai didelių abejonių“.

„Politinis farsas“

Išvadose, be kita ko, nurodoma, kad G. Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika. Vis tik pats šalies vadovas kartoja, kad tada, kai jam buvo pateikti klausimai, komisijos vadovas demokratas Vytautas Bakas pareiškė, kad išvados jau rašomos.

„Tai suponuoja, kad komisija jau tas išvadas buvo pasidariusi sau ir, ko gero, tos išvados buvo žinomos nuo jos darbo pradžios“, – sakė šalies vadovas.

Tai suponuoja, kad komisija jau tas išvadas buvo pasidariusi sau ir, ko gero, tos išvados buvo žinomos nuo jos darbo pradžios

Pasak jo, minėta parlamentinė komisija buvo suburta „su tikslu diskredituoti“.

G. Nausėda apgailestavo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), VSD, Generalinė prokuratūra tapo „šito politinio farso įkaitais“.

Dabartinę komisiją jis lygino su prieš maždaug penkerius metus suformuota komisija, tyrusia 2007–2008 metų finansų krizės priežastis ir jos suvaldymą Lietuvoje.

„Ji irgi sukurta likus keliems mėnesiams iki rinkimų. Jos vienas iš objektų buvo Ingrida Šimonytė ir jos veikla. (...) Atrodytų, kad ši politinė jėga, valdančioji koalicija atėjo mėgindama teigti, kad darys viską kitaip, bet daro lygiai tą patį, ką ir prieš penkerius metus darė ana Vyriausybė. Gaila. Politinė kultūra pas mus trypčioja vietoje“, – sakė prezidentas.

Įžvelgia mėginimus suvesti sąskaitas

Komisija savo išvadose taip pat konstatavo, kad STT vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams, o D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją. Tiek STT, tiek VSD tokius kaltinimus atmeta.

Komisija šias ir kitas išvadas patvirtino vienbalsiai, bet jos veikloje, išskyrus demokratą V. Baką, nebuvo opozicijos atstovų.

Dėl šios priežasties šalies vadovas teigia manantis, kad komisija yra sudaryta politiniu pagrindu, o siekiant jai suteikti „bent šiek tiek legitimumo, buvo pasinaudota ponu Baku“.

„Kas buvo ponas Bakas? Prieš penkerius metus ponas Bakas buvo mano konkurento Sauliaus Skvernelio rinkimų štabo vadovas“, – sakė G. Nausėda.

Jis svarstė, kad tokiu būdu VSD pranešėjo istoriją tyrusios Seimo komisijos pirmininkas V. Bakas galbūt mėgina suvedinėti asmenines sąskaitas.

„Ši komisija neturi nieko bendro su noru rasti objektyvią tiesą“, – teigė šalies vadovas.

G. Nausėda komisijos siūlymą „įvertinti kriminalinės žvalgybos instituto tikslingumą“ vadino pavojingu.

„Šitas asmeninių sąskaitų suvedinėjimas tampa jau tikrai pavojingu dalyku, žvelgiant į tą išvadų tekstą, nes ten, be kita ko, pažymima, kad reikėtų naikinti kriminalinės žvalgybos institutą. Tai visi dabar nusikaltėliai turėtų trinti rankomis, nes mėgindami kerštauti politiškai jie jau daro tokius sprendimus, kurie naudingi tik nusikalstamam pasauliui. O kodėl jie taip daro? Paklauskit jų. O todėl, kad neva nebuvo suteikta informacija, kurios jie paprašė“, – sakė prezidentas.

Sąsajos su baltarusiškų trąšų verslu

Komisija taip pat tvirtina gavusi duomenų apie G. Nausėdos ir jo komandos bendravimą su asmenimis, susijusiais su Baltarusijos trąšų verslu.

Pernai išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“ su šiuo verslu sieti G. Nausėdos aplinkoje buvę broliai Andrius ir Vilius Nikitinai.

Taip pat, anot komisijos, kai kurie aukštas pareigas Prezidentūroje einantys asmenys susitikinėjo su baltarusiškų trąšų verslu besiverčiančiais asmenimis, tačiau liudydami komisijai šią informaciją nuslėpė. Dėl tokių asmenų parodymų žadama kreiptis į prokuratūrą.

Seimo tyrėjai taip pat padarė išvadą, jog 2021 birželio mėnesį formuojant Lietuvos poziciją Europos Vadovų Taryboje dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms įvedimo, G. Nausėda aktyviai per patarėjus siekė, kad sankcijos nebūtų taikomos. Galiausiai sankcijas baltarusiškoms trąšoms įvedė tiek Europos Sąjunga, tiek Jungtinės Valstijos, jų tranzitas per Lietuvą sustojo.

„Aš su broliais Nikitinais nebendravau, jeigu teisingai suprantu, buvo ten kažkoks patvirtintas ar nepatvirtintas faktas apie vieną iš mano komandos narių, bet tas komandos narys tuo metu, kai mes svarstėme sankcijų klausimą, mūsų Prezidentūroje jau nebedirbo“, – tvirtino G. Nausėda.

Komentuodamas europines derybas dėl ribojimų Rusijai ir Baltarusijai, G. Nausėda tvirtina kovęsis „iki kraujo“.

„Ir dėl trąšų, ir dėl kitų prekių. Klausytis tokių priekaištų iš Seimo narių, kurie, geriausiu atveju, rezoliucijas rašė, žmogui, kuris pats tiesiogiai dalyvavo posėdžiuose, kuriuose buvo priimami sprendimai ir stengėsi diegti pačią griežčiausią sankcijų tvarką, švelniai tariant, nesąžininga“, – sakė jis.

Komisijos išvadas dar turės patvirtinti visas Seimas. Valdantieji tokiam sprendimui imasi telkti paramą, o dalis koalicijos tikisi ir opozicijos balsų.

The post G. Nausėda sako atmetantis VSD komisijos išvadas: tai - netiesa appeared first on LAIKMETIS.

„Tai bandymas dėl politinių tikslų diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“, – teigiama Prezidentūros antradienį BNS atsiųstame komentare.

Jame teigiama, kad komisijos išvados vertinamos kaip demokratijos ir teisinės valstybės principams prieštaraujantis „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“.

„Komisija yra akivaizdžiai politizuota, sudaryta iš valdančiosios daugumos atstovų, o jos „išvados“, net nesivarginant ieškoti argumentų ar įrodymų, nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir prieš daugelį valstybės institucijų, įskaitant Valstybės saugumo departamentą, Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Generalinę prokuratūrą“, – rašoma komentare.

komisijos išvados vertinamos kaip demokratijos ir teisinės valstybės principams prieštaraujantis „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“

Pirmadienį laikinoji tyrimo komisija patvirtino išvadą, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis informaciją apie asmenis iš tuomet dar kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos, kuriuos reikėtų patikrinti, prieš penkerius metus gavo iš paties G. Nausėdos arba ši perduota jo pavedimu. 

Išvadose konstatuojama, kad D. Jauniškis, rinkdamas informaciją apie dabartinio šalies vadovo aplinkos žmones, jam talkino.

Anot komisijos, aplinkoje nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų esamų ar buvusių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis. Kai kuriuos šių žmonių G. Nausėda esą planavo skirti savo patarėjais.

Be to, komisija konstatavo, kad prezidento G. Nausėdos atsisakymas jai liudyti nesuderinamas su jo duota priesaika.

Seimo tyrėjai taip pat išsiaiškino, kad VSD atliko tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant G. Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, tačiau neteikė šios informacijos sprendimų priėmėjams ir institucijoms.

Komisijos teigimu, STT vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją. Komisija L. Pernavo veiksmus vertina kaip bandymą trukdyti tinkamam Seimo funkcijų atlikimui ir reikalingų sprendimų priėmimui.

Taip pat konstatuota, kad už VSD pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybės atskleidimą „tiesiogiai atsakingas“ D. Jauniškis. 

Komisija išvadas patvirtino vienbalsiai, bet jos veikloje, išskyrus demokratą Vytautą Baką, nebuvo opozicijos atstovų. Šias išvadas dar turės patvirtinti Seimas.

The post Prezidentūra: Seimo komisijos išvadomis bandoma diskredituoti valstybę appeared first on LAIKMETIS.

„VSD vadovas D. Jauniškis yra tiesiogiai atsakingas už pranešėjo T. Gailiaus tapatybės atskleidimą, darė neigiamą poveikį pranešėjui“, – rašoma antradienį registruotose parlamentinio tyrimo išvados projekte.

Dokumente taip pat nurodoma, kad D. Jauniškis nesiėmė jokių veiksmų, jog T. Gailius nepatirtų neigiamo poveikio VSD.

„Priešingai – siekė inicijuoti Generalinėje prokuratūroje ikiteisminius tyrimus, kurie yra susiję su T. Gailiaus kreipimesi nurodytos informacijos atskleidimu“, – teigiama dokumente.

The post Už pranešėjo tapatybės atskleidimą atsakingas VSD vadovas, nusprendė Seimo komisija appeared first on LAIKMETIS.

Matematiko išsilavinimą turintis ministras trečiadienį feisbuke paskelbė pats sprendęs tarpinio patikrinimo uždavinius ir nurodė, kad jo lūkestis šio tarpinio patikrinimo užduočiai „buvo kitoks“.

„Jei fizikos užduotis atliepė šiuos tikslus nors ir su tam tikrais niuansais, kurie bus ištaisyti, tai matematikos B lygio tarpiniai patikrinimai kelia gerokai daugiau klausimų. Klausimai kyla ne tik dėl užduoties atitikimo programai, bet ir dėl uždavinių sudėtingumo lygio ir apskritai jų tikslingumo praktiniame gyvenime, ko ir reikia B lygį pasirinkusiems mokiniams“, – teigė G. Jakštas.

Jis taip pat patvirtino trečiadienį įpareigojęs sukviesti komisiją užduotims įvertinti ir taip užtikrinti maksimalų vertinimo objektyvumą, nes „mums visiems svarbi mokinių ateitis“, bet kartu sakė, kad tai esanti normali praktika.

„Komisijos terminą šių tarpinių patikrinimų metu girdėsite ne kartą. Manau, tai yra normalu, suprantant, kad sistema diegiama pirmą kartą, tad aiškėjant naujoms aplinkybėms reikia pasitelkti papildomus ekspertinius resursus objektyvumui užtikrinti. Jei reikės, komisijas kviesime ir matematikos A lygio bei kitų mokomųjų dalykų tarpiniams patikrinimams vertinti bei pasiūlymams teikti“, – pažymėjo ministras.

Viešumoje kilus pasipiktinimui dėl fizikos tarpinio atsiskaitymo, švietimo, mokslo ir sporto ministras antradienį jau sudarė komisiją, kuri įvertins užduotis ir pateiks siūlymus

Viešumoje kilus pasipiktinimui dėl fizikos tarpinio atsiskaitymo, švietimo, mokslo ir sporto ministras antradienį jau sudarė komisiją, kuri įvertins užduotis ir pateiks siūlymus dėl jų vertinimo.

Vienuoliktokai nuo šių metų laiko tarpinius patikrinimus, kurie sudarys dalį brandos egzamino įvertinimo. 

Tarpinio patikrinimo metu galima gauti 40 proc. galutinio egzamino vertinimo – to užtenka, kad egzaminas būtų išlaikytas. Mokinys, surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus, ateis į valstybinį egzaminą žinodamas, kad egzaminas jau išlaikytas, kad ir kiek taškų per jį gaus.  

Šių metų III klasės gimnazistams tarpinius patikrinimus, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo dalį, bus galima perlaikyti ir pasirinkti geresnį vertinimą. 

The post Kilus skandalui dėl matematikos patikrinimo, ministras kviečia komisiją appeared first on LAIKMETIS.

Dalis šalies mokslo bendruomenės praėjusią savaitę paragino komisiją iš naujo svarstyti klausimą dėl S. Nėries vardo naudojimo viešųjų objektų pavadinimuose ir užsakyti objektyvią kvalifikuotų tyrėjų, istorikų ir literatūrologų mokslinę ekspertizę.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) į šį kreipimąsi tuomet atsakė, kad jei mokslininkams kyla abejonių dėl sprendimo, jis gali būti skundžiamas teisme.

Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas BNS trečiadienį sakė, kad po mokslininkų kreipimosi pasiūlyta persvarstyti praėjusiame posėdyje priimtus sprendimus dėl S. Nėries, tačiau šis siūlymas atmestas.

Vasario pabaigoje komisija rekomendavo pakeisti S. Nėries vardo gatves Klaipėdoje, Molėtuose, Pakruojyje, Rumšiškėse, Simne, Vilniuje ir Žagarėje.

V. Karčiauskas sakė, kad mokslininkams komisija atsakys ir atsižvelgs į ten išsakytas pastabas, kai nagrinės konkrečius atvejus.

„Pirmasis konkretus atvejis jau ir šiandien aptartas – (...) Marijampolės savivaldybės prašymas dėl Salomėjos Nėries gatvės pavadinimo“, – sakė V. Karčiauskas.

Anot jo, komisija šio klausimo nagrinėjime padarė pertrauką ir paprašė pažymos, ar S. Nėris mokėsi Marijampolės mergaičių gimnazijoje.

„Reikia truputį kitaip žiūrėti į Salomėją Nėrį Marijampolėje. Mes paprašėme pažymos, kur jos biografija būtų aiškiai išdėliota iki 1940 metų“, – teigė V. Karčiauskas.

Jis pabrėžė, kad kiekvienas atvejis dėl asmenybių vardais pavadintų viešųjų objektų yra individualus, o komisija nagrinėja ne žmones, bet viešuosius objektus. 

V. Karčiausko teigimu, komisija visais atvejais pažymės, kad S. Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose bei okupacinės valdžios centrinėse struktūrose

V. Karčiausko teigimu, komisija visais atvejais pažymės, kad S. Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose bei okupacinės valdžios centrinėse struktūrose ir aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją.

Tačiau jei viešasis objektas susijęs su S. Nėrimi, kaip poete, anot V. Karčiausko, komisija nesiims teikti rekomendacijos dėl vardo pakeitimo.

„Tam tikrais atvejais, net ir Salomėjos Nėries atveju, rekomenduosime palikti tai, kas susiję su ja, kaip poete. Nes daugybė gatvių Lietuvoje pavadintos tose vietose, kurios neturi nieko bendro nei su jos biografija, nei su ja, kaip poete, tai yra pavadinta dėl to, kad ji parvežė „Stalino saulę“, – dėstė komisijos pirmininkas.

S. Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Dėl Generolo Vėtros prašo tyrimo

Trečiadienį komisija nepriėmė sprendimo ir dėl Šiauliuose esančios atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai.

V. Karčiauskas sakė, kad komisija sutarė, jog trūksta to laikotarpio informacijos, ką būdamas Šiaulių apskrities viršininku Antrojo pasaulinio karo metais veikė J. Noreika.

„Šitos informacijos, šitokio tyrimo nėra dar niekas atlikęs, todėl paprašėme, kad būtų papildomai atliktas tyrimas. Turime iki galo išsiaiškinti priimdami sprendimą“, – teigė komisijos pirmininkas.

Generolui Vėtrai skirta atminimo lenta prieš kelerius metus didelį rezonansą buvo sukėlusi ir Vilniuje. Tuometinio sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu J. Noreikai skirta lenta buvo nuimta nuo Vrublevskių bibliotekos, nes esama duomenų, kad Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku jis pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Generolo Vėtros įamžinimo gynėjai pabrėžia jo vėlesnę antinacinę ir antisovietinę veiklą. Vėliau ant bibliotekos pakabinta naujai pagaminta atminimo lenta.

Komisija trečiadienį dar kartą nagrinėjo klausimą ir dėl Veteranų ir Partizanų gatvių pavadinimų Visagine. Anksčiau konstatuota, kad jie gali likti, tačiau galutinį sprendimą priimantis LGGRTC vadovas Arūnas Bubnys nurodė savivaldybei juos pakeisti. Anot V. Karčiausko, nuspręsta kreiptis į Seimą, kad išaiškintų, kaip suprasti įstatymo normas.

„Ką vykdo komisija, ką vykdo generalinis direktorius. Mums atrodo aišku, bet kadangi išsiskiria nuomonės, tik įstatymo leidėjas turi teisę išaiškinti, kaip jis parašė ir ką turėjo omenyje“, – teigė V. Karčiauskas. 

Pasak jo, jei Seimas išaiškins, kad A. Bubnys elgėsi teisingai nurodydamas pakeisti gatvės pavadinimus, tuomet jie bus pakeisti.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

The post Desovietizacijos komisija ateityje atsižvelgs į pastabas dėl S. Nėries appeared first on LAIKMETIS.

Mokslininkai ragina užsakyti objektyvią kvalifikuotų tyrėjų, istorikų ir literatūrologų, mokslinę ekspertizę. 

„Raginame desovietizacijos komisiją ir jos pirmininką Vitą Karčiauską iš naujo svarstyti klausimą dėl S. Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo, jos vardo naudojimo viešiems objektams ir tuo tikslu užsakyti objektyvią kvalifikuotų tyrėjų, istorikų ir literatūrologų, mokslinę ekspertizę“, – rašoma  pranešime.

Po kreipimusi pasirašo keliolika humanitarinės pakraipos mokslininkų iš šalies universitetų ir institutų. 

Klausimą dėl poetės vardo suteikimo viešiesiems objektams vasario pabaigoje svarsčiusi vadinamoji desovietizacijos komisija nusprendė, kad S. Nėries vardo gatvės Lietuvoje propaguoja totalitarinį režimą, todėl turi būti pervadintos.

Komisija skelbė, kad S. Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) direktorių Arūną Bubnį mokslo bendruomenė kviečia priimant sprendimus nesiremti „tendencingais ir nekompetentingais“ vertinimais ir atsisakyti juos teikiančių autorių paslaugų.

Keliamas klausimas ir dėl LGGRTC profesionalumo.

„Tokių išvadų  pateikimas kelia didelių abejonių Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro veiklos kokybe ir tokių „ekspertizių“ nauda visuomenei. Asmens, kūrybos ir mokslo žeminimas negali būti Lietuvos valstybės sprendimų pagrindas“, – rašoma kreipimesi.  

Anot mokslininkų, priimtos išvados pagrindžiamos vieninteliu dokumentu, pavadintu „Galutine ekspertine istorine išvada apie Salomėją Nėrį“. Jį parengė žurnalistė Daiva Vilkelytė. 

Deja, desovietizacijos komisija, priimdama minėtus sprendimus, nepasitelkė kvalifikuotų mokslinių ekspertų, tyrusių S. Nėries palikimą, nors pagal savo nuostatus turi teisę tai daryti

Pabrėžiama, kad nepriklausomybės laikotarpiu buvo atlikti nuoseklūs S. Nėries biografijos ir kūrybos moksliniai tyrimai, publikuota iki tol neskelbta archyvinė medžiaga, pateikti nauji istoriniai ir literatūrologiniai vertinimai.

„Deja, desovietizacijos komisija, priimdama minėtus sprendimus, nepasitelkė kvalifikuotų mokslinių ekspertų, tyrusių S. Nėries palikimą, nors pagal savo nuostatus turi teisę tai daryti. Suvokiant S. Nėries kūrybos reikšmę lietuvių literatūrai bei kolektyvinei atminčiai, viešus debatus dėl jos vertinimo, tai turėjo būti ir komisijos pareiga. Tik toks kelias galėjo užtikrinti komisijos sprendimų objektyvumą“, – pabrėžiama pranešime. 

Mokslininkai teigia, kad parengta išvada „tai tendencingas publicistinis ir mėgėjiškas rašinys, neturintis objektyvios ekspertinės vertės“, taip pat neatitinkantis šiuolaikinio S. Nėries kūrybos, biografijos ir sovietmečio kontekstų ištirtumo lygio.

Mokslo bendruomenė teigia, kad išvadoje nesiremiama esminiais šiai temai skirtais moksliniais tyrimais, monografijomis ar straipsniais, parengtais mokslininkų, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tyrėjų darbais. Taip pat nėra adekvačiai istoriškai įvertintas sovietinio režimo, propagandinių S. Nėries biografijos iškraipymų ir manipuliacijų kontekstas.

„Toks nekompetentingas rašinys, atvirai ignoruojantis Lietuvos mokslininkų darbuose sukauptas žinias, negali būti laikomas ekspertiniu vertinimu, pagrindžiančiu valstybės institucijų sprendimus. Šie sprendimai sukels teisinius ir finansinius padarinius šimtams Lietuvos savivaldybių gyventojų vykdant S. Nėries vardo gatvių ir jų adresų keitimą“, – skelbiama pranešime.

Dėl priimtos išvados jau pradėtos iniciatyvos keisti Salomėjos Nėries vardu esančių ugdymo įstaigų pavadinimus. 

The post Mokslininkai ragina desovietizacijos komisiją iš naujo svarstyti S. Nėries vertinimą appeared first on LAIKMETIS.

Komisija taip pat nutarė sudaryti laikinąją tyrimo grupę, kuri ištirtų J. Džiugelio sąsajas su lošimų bendrovėmis ar jų atstovais, galimą jų interesų atstovavimą ir įtaką parlamentarui bei galimą prekybą poveikiu. Už tai balsavo septyni Seimo nariai, o du konservatoriai susilaikė.   

Kreiptis į prokuratūrą pasiūlė Mišrios Seimo narių grupės narė Agnė Širinskienė, „valstietė“ Asta Kubilienė ir konservatorius Bronislovas Matelis.  

„Vargu, ar galime pasidaryti tuos tyrimus, kuriuos gali padaryti teisėsauga“, – teigė A. Širinskienė.  

„Patiems veltis ir narplioti nesiūlyčiau“, – pridūrė B. Matelis.    

Komisijos nariai mano, kad J. Džiugelis ir nuo 2021 metų jam veiklos ataskaitas rengęs dabartinis lošimų verslo lobistas M. Ardišauskas galėjo slėpti darbo santykius.   

J. Džiugelis komisijai raštu nurodė, kad paslaugų sutartis su M. Ardišausku nebuvo pasirašyta – jos pirktos pagal poreikį. J. Džiugelis tai patvirtino ir komisijos posėdyje trečiadienį.  

BNS turimos visos 2023 metų sąskaitos rodo, kad J. Džiugelis M. Ardišauskui mokėjo po 100 eurų už valandą, o už 10 val. darbą – po 1 tūkst. eurų kas mėnesį. Ši suma mokėta už Seimo nario veiklos ataskaitos rengimą.  

Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis sako, kad tai galėtų būti vertinama kaip darbo santykiai.

„Ar tai nebuvo mokesčių slėpimas?“ – sakė parlamentaras.

„Buvo mėnesių, kai ir du kartus mokėta“, – komisijos posėdyje sakė A. Širinskienė. 

Liberalas Eugenijus Gentvilas taip pat mano, kad sąskaitos buvo reguliarios, o darbo santykiai nefiksuoti. 

Mano klausimai sukasi apie galimai fiktyviai atliktus darbus ir fiktyvias sąskaitas bei realius, deja, mokėjimus

„Mano klausimai sukasi apie galimai fiktyviai atliktus darbus ir fiktyvias sąskaitas bei realius, deja, mokėjimus“, – tvirtino parlamentaras. 

 Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė taip pat įžvelgiantis fiktyvius J. Džiugelio ir M. Ardišausko darbo santykius. 

„Buvo požymiai tokie – periodiniai mokėjimai, civilinės sutarties nebuvo, nors mes, pirkdami nuolatines paslaugas, jas visada sudarome. J. Džiugelis neteisus, kad negali sudarinėti sutarčių. Jis šiek tiek gudrauja“, – tvirtino J. Sabatauskas.    

A. Širinskienės paklaustas, kaip suskaičiavo, kad kiekvieną mėnesį M. Ardišauskas dirbo po 10 val., J. Džiugelis neigė, kad tai buvo valandinis darbas.  

„Neigiu, kad 10 valandų kažkas dirbo“, – teigė jis. Pasak jo, valandinis įkainis nebuvo aptartas, o tik lėšos, kurias jis galėjo skirti.

„Už sąskaitų faktūrų išrašymą atsakingas paslaugų teikėjas, o Seimo narys nėra buhalteris – Finansų skyrius Seime sukurtas tam, kad prižiūrėtų visus dalykus“, – tvirtino J. Džiugelis.  

E. Gentvilas paprašė J. Džiugelio pateikti konkrečias ataskaitas ir darbus, už ką buvo mokėta.  

J. Džiugelis tvirtino, kad jo veiklos ataskaita buvo parengta viena, o dabar Seime maketuojama antra. Jis taip pat teigė, kad pranešimus spaudai, susijusius su lošimų rinka, rašė „su patarėjų komanda su Mindaugo (Ardišausko – BNS) konsultavimu“.  

Seimo narys taip pat tikino, kad M. Ardišausko paslaugos buvo platesnės – ne tik ataskaitų rašymas, bet ir spaudos pranešimų, įrašų Facebooke rengimas. Anot jo, M. Ardišauskas ir jo, ir lošimų verslo tuo pačiu metu nekonsultavo. 

„Nekonsultavo, mano žiniomis, taip pat iš viešosios erdvės, lošimų organizatorių tuo metu, kai pradėjau domėtis azartinių lošimų tema (...). Kada pradėjau domėtis azartinių lošimų rinka, buvau patikintas, kad M. Ardišauskas nedirba su lošimų bendrovėmis“, – pridūrė jis.  

Pasak parlamentaro, M. Ardišauskas įtakos jo politinei darbotvarkei neturėjo. 

„Mano patarėjas neturėjo įtakos mano politinei darbotvarkei, įtaką turėjo STT pažymos, iš atsakingų institucijų susirinkta informacija, taip pat nusikalstamas neveiklumas šioje srityje“, – teigė jis.   

J. Džiugelio teigimu, lošimų tema jis pradėjo domėtis po kelių mėnesių tapęs komiteto pirmininku.  

Kovo 9 dieną (2023 metų – BNS) kreipiausi dėl informacijos pateikimo į institucijas“, – aiškino  parlamentaras. 

The post Seimo Antikorupcijos komisija dėl J. Džiugelio veiksmų kreipsis į prokurorus appeared first on LAIKMETIS.

„S. Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose bei okupacinės valdžios centrinėse struktūrose ir aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos okupacinėms-politinėms struktūroms, įtvirtinant sovietinę okupaciją“, – po komisijos posėdžio BNS trečiadienį sakė jos pirmininkas Vitas Karčiauskas.

S. Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Verdiktą dėl poetės gatvių pavadinimo komisija priėmė tik gavusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) pažymą.

Dėl tokios pačios pažymos suteikimo trečiadienį kreiptasi ir sprendžiant klausimą dėl Vilniuje esančios atminimo lentos prieštaringai vertinamam diplomatui ir karininkui Kaziui Škirpai.

„Nusprendėm kreiptis į centrą, nepaisant to, kad yra pakankamai nemažai medžiagos. (...) Pirmiausia, mes nesurašysime visko, kas yra monografijose, o visuomenė turi suvokti kodėl priimamas vienas ar kitas sprendimas, todėl kontraversiškais atvejais, kai sprendimai priimami dėl svarbių Lietuvos istorijai asmenų, (...) prašome išvados, kad būtų galima ją kartu su sprendimu pateikti“, – kalbėjo V. Karčiauskas.

K. Škirpos kritikai pabrėžia, kad jo veikloje Antrojo pasaulinio karo metais buvo antisemitizmo apraiškų, o K. Škirpos vadovautas Lietuvių aktyvistų frontas antisemitizmą iškėlė į politinį lygį ir tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą.

Dėl tokios pačios pažymos suteikimo trečiadienį kreiptasi ir sprendžiant klausimą dėl Vilniuje esančios atminimo lentos prieštaringai vertinamam diplomatui ir karininkui Kaziui Škirpai

Tuo metu karininko rėmėjai pabrėžia jo indėlį nepriklausomos valstybės kūrimui ir įtvirtinimui – jis 1919 metų sausio 1 dieną su būriu Lietuvos savanorių Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos trispalvę.

Desovietizacijos komisija posėdyje taip pat svarstė klausimą dėl Šiauliuose esančios atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai, tačiau sprendimas nepriimtas, nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus.

„Nesutarėme dėl formuluotės dalykų. Diskusija nebaigta, sprendimas nepriimtas. Kadangi projektas ir išvados yra darbiniai dokumentai, aš nenorėčiau per daug komentuoti“, – sakė komisijos vadovas.

„Neradome kol kas bendro sutarimo, kokį mes turime priimti sprendimą: ar kad Šiauliuose turime nuimti lentą, ar konstatuoti, kokius veiksmus atliko Noreika“, – pridūrė jis.

Generolui Vėtrai skirta atminimo lenta prieš kelerius metus didelį rezonansą buvo sukėlusi Vilniuje.

Tuometinio sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu J. Noreikai skirta lenta buvo nuimta nuo Vrublevskių bibliotekos, nes esama duomenų, kad Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku jis pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Generolo Vėtros įamžinimo gynėjai pabrėžia jo vėlesnę antinacinę ir antisovietinę veiklą.

Vėliau ant bibliotekos pakabinta naujai pagaminta atminimo lenta.

Komisija trečiadienį dar kartą nagrinėjo klausimą ir dėl Veteranų ir Partizanų gatvių pavadinimų Visagine. Anksčiau konstatuota, kad jie gali likti, tačiau galutinį sprendimą priimantis LGGRTC vadovas Arūnas Bubnys nurodė savivaldybei juos pakeisti.

Dėl to šį klausimą nuspręsta dar kartą nagrinėti kitą posėdį, pasikviečiant ir centro vadovą.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės.

Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

The post Desovietizacijos komisija: Salomėjos Nėries vardo gatvės propaguoja totalitarizmą appeared first on LAIKMETIS.