Apie tai pirmadienį pranešė bendras „The Insider“, „Der Spiegel“ ir CBS laidos „60 Minutes“ tyrimas.

Kiek vėliau Pentagonas patvirtino, kad NATO susitikime dalyvavusiam aukšto rango pareigūnui pasireiškė simptomai, panašūs į tuos, apie kuriuos skelbė patyrusieji „Havanos sindromą“.

„Šiuo metu komentarų dėl minimos informacijos neturime“, – rašoma komentare BNS.

Pentagonas patvirtino, kad NATO susitikime dalyvavusiam aukšto rango pareigūnui pasireiškė simptomai, panašūs į tuos, apie kuriuos skelbė patyrusieji „Havanos sindromą

Apie „Havanos sindromą“ pirmą kartą pranešta 2016 metais, kai JAV diplomatai Kubos sostinėje ėmė skųstis, kad po naktį išgirstų ausis veriančių garsų jie patyrė tokių simptomų kaip pykinimas. Visa tai sukėlė spėlionių apie galimą užsienio valstybės išpuolį panaudojant neįvardytą garsinį ginklą.

Metus trukęs žurnalistinis tyrimas „atskleidė įrodymų, leidžiančių manyti, kad nepaaiškinamų anomalių sveikatos sutrikimų kilmė gali būti susijusi su Rusijos karinės žvalgybos padalinio 29155 narių naudojamais „nukreiptosios energijos ginklais“.

Šis Rusijos karinės žvalgybos padalinys yra atsakingas už operacijas užsienyje ir buvo kaltinamas dėl kelių užsienyje įvykusių incidentų, įskaitant bandymą nunuodyti buvusį dvigubą šnipą Sergejų Skripalį Jungtinėje Karalystėje 2018 metais.

Pirmadienį Maskva atmetė šiuos kaltinimus kaip nepagrįstus.

The post VSD kol kas neturi komentarų dėl „Havanos sindromą“ sukeliančio ginklo panaudojimo Vilniuje appeared first on LAIKMETIS.

Kaip nurodoma LAT pranešime, tai teismas nustatė kovo 1 dieną išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. B. nuteistas už tai, kad „Facebook“ paskelbdamas įžeidžiančio, niekinančio, diskriminacinio pobūdžio komentarą, viešai niekino T. Raskevičių dėl jo seksualinės orientacijos.

Minimas vyras pernai sausio pabaigoje feisbuke, viešoje T. V. Raskevičiaus paskyroje, po paskelbta nuotrauka pavadinimu „Meilė yra meilė“, viešai, iš savo asmeninės paskyros parašė niekinantį komentarą: „Pid...ai job...i bl...  naikint jumis bl...“.

Nors to pakako, kad vyras būtų nuteistas dėl niekinimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jo parašytas komentaras buvo atsitiktinis, neapgalvotas, labiau spontanškas, taigi, nebuvo kurstantis. Tokį sprendimą paliko ir Apeliacinis teismas.

LAT atmetė prokuroro kasacinį skundą ir skundžiamų žemesnės instancijos teismų sprendimų nekeitė. Už šioje byloje padarytą nusikaltimą R. B. liko galioti paskirta 2,7 tūkst. eurų dydžio bauda.

Nepakanka konstatuoti, jog tokie pasisakymai yra prieštaraujantys moralei ar vien tik neigiamo ar niekinamo atspalvio žodžiai

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje byloje žemesnės instancijos teismai pagrįstai nenustatė R. B. veikoje tyčinio pavojingo viešo kurstymo, skatinimo, lenkimo smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe dėl jų seksualinės orientacijos požymių, todėl išteisindami komentatorių teisės taikymo klaidos nepadarė.

„Nepakanka konstatuoti, jog tokie pasisakymai yra prieštaraujantys moralei ar vien tik neigiamo ar niekinamo atspalvio žodžiai. Svarbu nustatyti, ar tokie pareiškimai (...) realiai sudaro prielaidas neapibrėžtam paskyros lankytojų ratui tiesiogiai palenkti interneto portalo skaitytojus smurtauti prieš konkrečią žmonių grupę“, – pažymėjo teisėjų kolegija.

Anot teismo, sprendžiant klausimą dėl konkrečios neapykantos kalbos išraiškos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį, turi būti nustatyti konkretūs nusikaltimo sudėties požymiai, be kita ko, kurstymas smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe dėl jų seksualinės orientacijos ir kaltininko tiesioginė tyčia taip elgtis.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

The post Aukščiausiasis teismas: T. Raskevičių paniekinęs feisbuko komentatorius nekurstė susidoroti su parlamentaru appeared first on LAIKMETIS.

Bylos duomenimis, pernai birželio 4 dieną M. Ž. po viename socialiniame tinkle publikuoto straipsnio apie Vilniuje įvykusias „Baltic Pride“ eitynes parašė neapykantos kalbą skleidžiantį komentarą, kuriuo žemino homoseksualius asmenis, propagavo jų izoliavimo ir žudymo idėjas.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos pareigūnai, metu nustatyta, kad asmenis dėl jų seksualinės orientacijos niekinantis ir su jais fiziškai susidoroti kurstantis komentaras buvo parašytas nuteistajam esant Norvegijoje.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos piliečiams, nors jie neapykantos kalbą elektroninėje erdvėje skleidžia būdami užsienio valstybėse, gali kilti baudžiamoji atsakomybė Lietuvoje

Anot prokuratūros, Baudžiamajame kodekse numatyta, kad Lietuvos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal šį kodeksą, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos baudžiamąją įstatymą.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos piliečiams, nors jie neapykantos kalbą elektroninėje erdvėje skleidžia būdami užsienio valstybėse, gali kilti baudžiamoji atsakomybė Lietuvoje.

Įvertinęs tai, kad ikiteisminio tyrimo metu asmuo pripažino savo kaltę ir dėl to gailėjosi, prokuroras kreipėsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašydamas užsienyje gyvenantį lietuvį pripažinti kaltu dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę padarymo.

The post Komentaras prieš homoseksualius asmenis lietuviui atsieis 1700 eurų bauda appeared first on LAIKMETIS.

„Č. Olševskis informavo, kad jis atleido Jedinskį. Teisingas žingsnis, o kiek tai paveiks Z. Jedinskio įtaką partijoje, pamatysime“, – feisbuke parašė parlamento vadovė.

Buvęs Seimo narys, buvęs LLRA-KŠS sąrašo lyderis 2020 metais Seimo rinkimuose, Z. Jedinskis savo paskyroje „Facebook“ prieš kelias savaites parašė, kad „Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija“. Jo teigimu, „tai bus stipriausia slavų šalių sąjunga, paremta krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis, kuri bus naudinga Lenkijos piliečiams, o ne kažkam iš kitos vandenyno pusės“. 

prieš kelias savaites parašė, kad „Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija

Partija pranešė atsiribojanti nuo Z. Jedinskio „asmeninio komentaro, parašyto feisbuke“, ir garantavo remianti Lietuvos euroatlantinę kryptį.

Z. Jedinskis savo ruožtu sustabdė narystę LLRA-KŠS, tačiau Seimo pirmininkė teigė, jog politikas vis tiek liko vienu iš partijos lyderių.

„Jo narystės suspendavimas realiai nieko nereiškia“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Č. Olševskis trečiadienį BNS komentuoti situaciją atsisakė.

Protestuodama dėl Z. Jedinskio pasisakymo LLRA-KŠS paliko Seimo narė Beata Petkevič, Vilniaus rajono vicemeras Robertas Komarovskis, šio rajono tarybos narė Renata Cytacka.

The post Buvęs Seimo narys Z. Jedinskis atleistas iš darbo dėl prorusiško pasisakymo socialiniuose tinkluose appeared first on LAIKMETIS.

„Taip, aš priėmiau tokį sprendimą. Esu tikra tuo, esu jau išregistruota iš partijos narių“, – LRT trečiadienį sakė Seimo narė.

Ji tvirtino šį žingsnį padariusi praėjusią savaitę. Anot parlamentarės, politikai negali klaidinti rinkėjų ir bandyti sėdėti „ant dviejų kėdžių“, ypač tokiu sunkiu metu.

„Manau, kad tokiais komentarais ponas Z. Jedinskis tikrai nuėjo per toli. Tai labai neigiamai veikia ir partijos įvaizdį, ir, aišku, jei partijos, tai ir mano įvaizdį asmeniškai, todėl toks sprendimas buvo priimtas“, – tvirtino B. Petkevič.

Dėl tos pačios priežasties iš LLRA-KŠS išstojo Vilniaus rajono vicemeras Robertas Komarovskis, šio rajono tarybos narė Renata Cytacka

Dėl tos pačios priežasties iš LLRA-KŠS išstojo Vilniaus rajono vicemeras Robertas Komarovskis, šio rajono tarybos narė Renata Cytacka.

Buvęs Seimo narys, buvęs LLRA-KŠS sąrašo lyderis 2020 metais Seimo rinkimuose, dabartinio parlamentaro Česlavo Olševskio patarėjas Z. Jedinskis savo paskyroje „Facebook“ parašė, kad „Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija“. Jo teigimu, „tai bus stipriausia slavų šalių sąjunga, paremta krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis, kuri bus naudinga Lenkijos piliečiams, o ne kažkam iš kitos vandenyno pusės“. 

Partija pranešė atsiribojanti nuo Z. Jedinskio „asmeninio komentaro, parašyto feisbuke“, ir garantavo remianti Lietuvos euroatlantinę kryptį.

Z. Jedinskis savo ruožtu sustabdė narystę LLRA-KŠS.

The post Partijos kolegos pareiškimu pasipiktinusi Seimo narė B. Petkevič palieka LLRA - KŠS appeared first on LAIKMETIS.

Kaip antradienį pranešė Nacionalinė teismų administracija, sprendimą skirti pastabą lėmė vienas I. Štuopienės įrašas jos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje po pasidalintu 2020 metų liepą interneto portalo straipsniu, kuriame teisėja nepalankiai ir kritiškai atsiliepė apie visus teisėjus, nurodydama, kad neigiamos teisėjų savybės pasireiškia ir jiems nagrinėjant bylas.

Taip pat, kad teisėja socialiniame tinkle „Facebook“ teigiamai įvertino kito vartotojo kritišką ir negatyvų atsiliepimą apie visus teisėjus.

„Pernelyg plataus masto neigiamas apibendrinimas apie visus teisėjus daro ar gali padaryti žalą visuomenės pasitikėjimui tiek teismine valdžia, tiek teismų gebėjimais tinkamai nagrinėti bylas“, – nutarė Teisėjų garbės teismas.

Pastaba skirta ir už tai, kad teisėja nesilaikė Teismų įstatyme nustatytos pareigos pranešti teismo pirmininkui apie jos pačios inicijuotą teismo procesą Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teisėjų garbės teismas ėmėsi šios bylos komisijai nustačius, jog teisėja I. Štuopienė pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus padorumo, pavyzdingumo, solidarumo, pagarbos žmogui ir pareigingumo principus, todėl jai buvo iškelta drausmės byla. Komisija padarė išvadą, kad ši teisėja savo elgesiu pažemino teisėjo vardą ir pakenkė teismo autoritetui.

Skirta pastaba galioja vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o asmens byloje lieka įrašyta visam laikui. I.Štuopienė per 10 dienų ją gali apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Nacionalinė teismų administracija teigia, kad šiuo sprendimu pradedami formuoti teisėjų kaip viešų asmenų elgesio socialiniuose tinkluose ir viešojoje erdvėje principai.

Teisėjų garbės teismas nutarė, kad teisėjui viešojoje erdvėje turi būti taikomi griežtesni elgesio standartai negu šių pareigų neinantiems asmenims.

Šiuo sprendimu pradedami formuoti teisėjų kaip viešų asmenų elgesio socialiniuose tinkluose ir viešojoje erdvėje principai

„Viešai rašydamas ar kalbėdamas teisėjas turi įvertinti savo žodžių reikšmę ir galimą įtaką būtent teismų valdžios autoritetui ir nešališkumo garantijoms bendrąja prasme,“ – pranešime cituojama Teisėjų garbės teismo narė Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė.

Komisijos sprendimu buvo nutraukta drausmės bylos dalis dėl Teisėjų etikos kodekso padorumo, pavyzdingumo, solidarumo, pagarbos žmogui principų reikalavimų pažeidimo pasisakant visuomenės informavimo priemonėse ir 2020 metais dukart pasisakant ir komentuojant socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat pasisakant viename 2019 metais I. Štuopienės nagrinėtos baudžiamosios bylos posėdyje.

Teisėjų garbės teismas mano, kad vieša diskusija apie teismų problemas yra galima ir neturi būti ribojama.

„Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ne vienoje byloje yra pabrėžęs, kad teismai neveikia vakuume, todėl visuomenė turi teisę žinoti, kokių problemų kyla teismų sistemos viduje“, – sakė D. Labokaitė.

The post Teisėjai skirta pastaba už feisbuke išsakytą neigiamą nuomonę apie visus teisėjus appeared first on LAIKMETIS.