1979 m. KGB buvo nutarta jį patį verbuoti (kaip informatorių, sutinkantį pasidalinti žiniomis apie pogrindžio spaudą ir „valstybės priešus"), o nepavykus to padaryti planuota jį diskredituoti jau ne kartą kovoje su Bažnyčia išbandytais metodais – paskelbiant kompromituojančių straipsnių spaudoje¹. Lietuvos SSR KGB pirmininkas Juozas Petkevičius 1980 01 15 patvirtino Kėdainių KGB skyriaus agentūrinių–operatyvinių priemonių planą, iš kurio galime sužinoti, jog „prispaustas kompromituojančios medžiagos apie amoralų elgesį ir po kai kurio aiškinamojo darbo" t. Stanislovas Dobrovolskis sutiko susitikinėti su operatyviniais darbuotojais, minimas vienas susitikimas (jo metu t. Stanislovas parodė turimą nelegalią spaudą). Verbavimo metu KGB darbuotojai anaiptol nebuvo tikri dėl t. Stanislovo bendradarbiavimo: minėtame plane rašoma, kad jam kategoriškai atsisakius bendradarbiauti, numatoma jį „sukompromituoti periodinėje spaudoje panaudojant informaciją apie amoralų elgesį ir priešišką veiklą". KGB dispozicijoje tuo metu buvo bent šeši t. Stanislovą stebėję agentai – siekta įsitikinti, kad jis nutraukė priešišką veiklą, nebeplatina nelegalios literatūros, buvo renkama „kompromituojanti buitinio pobūdžio informacija"².

Išlikę 1982–1986 m. Kėdainių raj. KGB skyriaus agentūrinių–operatyvinių priemonių planai rodo, kad trys–keturi agentai ir po „verbavimo" vykdė tas pačias metų metais nesikeičiančias užduotis – mėgino išsiaiškinti t. Stanislovo vaidmenį leidžiant ir platinant slaptąją spaudą (teigta, kad jis tik dalinosi ja su artimais pažįstamais, tarp jų – ir agentais, bet nebuvo susijęs su leidyba), fiksuoti atvykstančius³. KGB darbuotojai vis konstatuodavo, kad „Kolekcionierius" „savo ideologiškai kenksmingos veiklos – nelegaliai leidžiamos antisovietinės literatūros platinimo – pilnai nenutraukė"⁴, Kėdainių raj. KGB skyriaus dokumentuose „Kolekcininkas" figūruoja ne kaip agentas, o kaip DON arba DOR objektas (объект дела оперативного наблюдения arba объект дела оперативной разработки)⁵.

Galima konstatuoti, kad Kėdainių raj. KGB skyrius nuolat stebėjo t. Stanislovą. To skyriaus darbuotojai tvirtino, kad su juo dirba patyrusi kelių rajonų ir KGB 5-osios valdybos agentūra, pranešinėjanti apie jo veiklą platinant nelegalią literatūrą, Paberžėje vykstančius Eucharistijos bičiulių susitikimus, kunigų ir vienuolių rekolekcijas, t. y. KGB ir toliau vertėsi agentų pagalba, jiems padedant rinko t. Stanislovą kompromituojančią medžiagą. Išlikusiuose to skyriaus dokumentuose nėra jokių užuominų, kad būtų įvykusi „Kolekcininko"–stebimo objekto metamorfozė į kokiu nors slapyvardžiu pavadintą agentą, vykdantį KGB užduotis. Be to reikia pastebėti, kad 1980–1981 m. t. Stanislovas tapo antraeile figūra Kėdainių raj. KGB skyriaus darbotvarkėje – didžiausio saugumiečių susidomėjimo sulaukė kunigas Leonas Kalinauskas – Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto narys, o taip pat šio kunigo aplinka. Duomenų, kad būta planų panaudoti t. Stanislovą prieš L. Kalinausko ar kitų dvasininkų disidentinę veiklą, kad jis esąs prosovietiniame „aktyve", juo būtų galima manipuliuoti, Kėdainių raj. KGB skyriaus dokumentuose nėra.

1 Kėdainių raj. KGB skyriaus 1980 m. agentūrinių–operatyvinių priemonių planas, LYA, f. K-11, ap. 1, b. 1390, l. 15–16, dokumento kopija atviroje prieigoje: virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/o-as-esu-vadovelis-be-virselio-viskas-kas-yra-manyje-visur-ir-visada-atvira/exh-104/o-as-esu-vadovelis-be-virselio-viskas-kas-yra-manyje-visur-ir-visada-atvira/case-547#slide15; žiūrėta 2025 03 11.

2 Ten pat.

3 Kėdainių raj. KGB skyriaus 1986 m. agentūrinių–operatyvinių priemonių planas, LYA, f. K-11, ap. 1, b. 1432, l. 11-12, publikuotas: ten pat.

4 Kėdainių raj. KGB skyriaus 1982 m. pagrindinių agentūrinių–operatyvinių priemonių planas, LYA, f. K-11, ap. 1, b. 1403, l. 7; .

5 Pažyma apie Kėdainių raj. KGB skyriaus pagrindinių agentūrinių–operatyvinių priemonių plano vykdymą 1986 m. I pusmetį, LYA, f. K-11, ap. 1, b. 1432, l. 29, 32.

The post Dr. Regina Laukaitytė. Dėl t. Stanislovo Dobrovolskio ryšių su KGB appeared first on LAIKMETIS.

„Aš manau, kad verta apie tai kalbėti ir iš tikrųjų tuos asmenis, kurie dar eina pareigas kažkokias, informaciją apie juos pateikti visuomenei, matyt, būtų prasminga“, – žurnalistams Seime sakė ministras pirmininkas.

Šiuo metu įstatymas prisipažinusiems KGB bendradarbiams garantuoja 75 metų apsaugą nuo viešumo.

„Nemuno aušra“ siūlo išslaptinti su sovietų saugumu dirbusius valstybės politikus, pareigūnus, tarnautojus, teisėjus, karius, žvalgybos pareigūnus, valstybės įstaigų ir įmonių vadovus, viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus bei politinių partijų narius.

SIRIJA IR TURKIJA. Laikinasis Sirijos prezidentas Ahmedas al Sharaa (Ahmedas Šaraa) antradienį atvyko į Turkiją su antruoju tarptautiniu vizitu po to, kai gruodį buvo nuverstas Basharas al Assadas (Bašaras Asadas), naujienų agentūrai AFP pranešė vienas Turkijos pareigūnas.

ES INTERESAI. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turi aiškiau žvelgti į pasaulį susidūrusi su JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) „Pirmiausia – Amerika“ politika ir kitomis konkuruojančiomis galiomis.

„Europa turi tvarkytis su tokiu pasauliu, koks jis yra. Ji turi priimti sprendimus ne vedama emocijų ar nostalgijos buvusiam pasauliui, o vadovaudamasi apgalvotu sprendimu dėl to, kas mums patiems naudinga šiandien“, – sakė U. von der Leyen kalboje ES ambasadoriams.

PANIKA SANTORINE. Tūkstančiai žmonių antradienį vis dar stengiasi išvykti lėktuvais ar keltais iš turistų pamėgtos Graikijos Santorino salos, kurią supurtė virtinė žemės drebėjimų. 

Pasak pareigūnų, iš salos, garsėjančios nuo uolų atsiveriančiais įspūdingais vaizdais ir snaudžiančiu ugnikalniu, kurią nuo praėjusios savaitės sukrėtė šimtai žemės drebėjimų, jau išvyko apie 6 tūkst. žmonių.

Ankstų antradienio rytą įvyko dar vienas 4,9 balo stiprumo žemės drebėjimas, po kurio buvo užfiksuota keletas mažesnių požeminių smūgių. Pranešimų apie sužeistuosius ar žalą Santorino ir kaimyninėse Anafės, Joso ir Amorgo salose, kurias taip pat paveikė seisminis aktyvumas, negauta.

KARAS MUITAIS. JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) mėnesiui atidėjo muitų kaimynėms Kanadai bei Meksikai taikymą, tačiau tarifai Kinijai toliau taikomi nauji mokesčiai, keliantys nerimą pasaulio ekonomikai.

Tiek Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum (Klaudija Šeinbaum), tiek Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) paskutinę minutę sudarė susitarimus su D. Trumpu dėl pasienio priemonių sugriežtinimo kovojant su migrantų srautu ir narkotikų, ypač fentanilio, kontrabanda į Jungtines Valstijas.

RUSIJA IR VOKIETIJA PRIEŠ D. TRUMPĄ. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymą, kad jis gali suteikti karinę pagalbą Ukrainai mainais į galimybę naudotis jos retųjų žemių ištekliais.

„Jei vadiname dalykus tikraisiais vardais, tai yra siūlymas pirkti pagalbą, kitaip tariant, ne teikti ją besąlygiškai ar dėl kokių nors kitų priežasčių, o būtent teikti ją komerciniu pagrindu“, - žurnalistams sakė D. Peskovas.

„Žinoma, būtų geriau, jei pagalba apskritai nebūtų teikiama, nes tai padėtų užbaigti šį konfliktą“, - pridūrė jis, turėdamas omenyje Rusijos išprovokuotą karą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas taip pat kritikavo D. Trumpo pasiūlymą, vadindamas jį „labai savanaudišku“ ir sakydamas, kad Ukrainai jos gamtinių išteklių reikėtų pokario atstatymui finansuoti, o ne derėtis dėl saugumo pagalbos. „Todėl manau, kad būtų geriau, jei Ukrainos ištekliai būtų panaudoti gerai ateičiai“, - sakė jis.

The post Naujienų telegrafas: KGB, ES pirmiausia, panika Santorine appeared first on LAIKMETIS.

Rodos, jau neteko prasmės visi pikti įtarinėjimai ir pavydūs žvilgsniai. O svarbiausia lengvabūdiški kaltinimai tariamu Tėvo Stanislovo bendradarbiavimu (kolaboravimu) su KGB. Įvyko reikšmingas lūžis. Asmenų veiklos vertinimo komisija, ištyrusi bendradarbiavimu su KGB įtarinėjamą kunigą, 2024 m. rugsėjo 3 d. pranešė, kad neturi informacijos apie Tėvo Stanislovo Dobrovolskio bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

Atrodytų, kad į šį sprendimą pirmiausia turėjo viešai reaguoti prof. A. Streikus, praėjusių metų pavasarį apkaltinęs Tėvą Stanislovą jo asmenybei labiausiai neįmanomais dalykais. Atseit, „iš išlikusių KGB Kėdainių rajono poskyrio dokumentų matyti, kad<...> 1980 m. buvo užverbuotas". Tai pavykę padaryti jo bute įrengus slaptą pasiklausymo prietaisą, kuriuo „išsiaiškinta", kad jis palaiko „intymius santykius su moterimis". Kad nebūtų jo elgesys išviešintas, jis sutikęs bendradarbiauti ir nešti į KGB pogrindinius leidinius.

Ypač absurdiškai atrodo paskutinis sakinys: kadangi „jo byla nuo tada iš Kėdainių iškeliavo į centrinę KGB būstinę Vilniuje, daugiau nieko nežinome apie tolesnius šio dvasininko santykius su jį taip klastingai pričiupusia tarnyba" („Artuma", Nr. 3, 2024 m. kovas). Autorius čia įtartinai painiojasi: kaltinimą pradėjęs lyg ir savo vardu, jį baigia jau kagėbistų vardu. Bet iš tikrųjų dalykas pasirodo bjauresnis - abiem atvejais prof. Streikus perpasakoja KGB Kėdainių rajono poskyrio 1979 m. darbo ataskaitą.

Neįmanoma suprasti, kaip žinomas istorikas šitaip galėjo klaidinti žmones. Vyresnės kartos žmonės žino, ką reiškė fasadinės sovietmečio biurokratų ataskaitos. Tikriausiai viskas buvo atvirkščiai. Apie tai yra užsiminęs ir pats Tėvas Stanislovas. Niekas nepasikeitė ir šiandien. Kas yra tipinė „KGB tiesa", niekas geriau neparodys, kaip pats jos auklėtinis pulkininkas Putinas su savo karine akcija Ukrainoje.

prof. Streikus perpasakoja KGB Kėdainių rajono poskyrio 1979 m. darbo ataskaitą.

Tačiau Streikus KGB ataskaitą cituoja kaip rimtą dokumentą Tėvo Stanislovo elgesiui įvertinti. Gerai, kad vėliau, sulaukęs aštrios visuomenės kritikos, autorius pasako tiesą. Tačiau istorikas rašo ne atsiprašymą, ką tokiu atveju padorus žmogus padarytų, o „komentarą", kuriuo bandoma išsisukti nuo atsakomybės.

Čia jis keistai gudrauja, sakydamas, kad KGB metodus visi žino. Bet čia kalba eina visai ne apie metodus, kuriuos kartoja net ir pats autorius, o apie kagėbistinį Tėvo Stanislovo vertinimą. Visos visuomenės akyse jis prisipažįsta tik pačią paprasčiausią mokslo banalybę: „šis vienas šaltinis nesuteikia pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados apie tos istorijos tikrumą ar netikrumą, tam reikalingi papildomi tyrimai. Todėl ir mano teiginiai skaitytini ne kaip tvirtinimai apie istorinę tikrovę, o tik kaip nuoroda į egzistuojantį šaltinį ir subjektyvi jo interpretacija." (Papildomas autoriaus komentaras. „Artuma", Nr. 4 (399), 2024).

Ją net nemalonu skaityti. Koks žmogus nežino, kad po KGB tardymų lieka „nuorodos" į egzistuojantį šaltinį? Kokiam mokslo žmogui neaišku, jog visi tyrimai nėra galutiniai. Tačiau pasakyti, kad čia nėra „tvirtinimai apie istorinę tikrovę, o tik kaip nuoroda į egzistuojantį šaltinį ir subjektyvi jo interpretacija" jis privalėjo ne „komentaruose", o pirminiame tekste, kad skaitytojai žinotų, kokio menko tikrumo autorius tesiekia. Dabar jie lieka apgauti, o mirusio Tėvo Stanislovo garbė pažeista.

Svarbiausia, kad autorius to net neslepia ir nesigėdija: „Man sunkiau suprasti, kodėl taip jautriai kai kas reaguoja būtent į šią, bendrame straipsnio turinio kontekste ne tokią jau reikšmingą konkrečią detalę". Perskaitęs šią vietą, krūptelėjau – sunku buvo patikėti, kad čia ne Putino, o Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiko žodžiai.

Skaičiau tą vietą daug kartų. Kitaip perskaityti nepavyko: Tėvas Stanislovas „bendrame straipsnio turinio kontekste ne tokia jau reikšminga konkreti detalė". Ir visa tai tvirtinama po atpasakotų KGB kaltinimų vienuoliui kapucinui. Bet kažkodėl jį pykdo „atkaklūs bandymai ginti mitologizuotos daugeliu požiūrių tikrai herojiškos epochos figūras". Šitokios mąstysenos kontekste jau nebelieka prasmės kalbėti apie gana dviveidiškus autoriaus pamokymus, kaip reikia atsargiai („su papildoma skepsio doze") skaityti „KGB paliktus dokumentus" ir kokia yra svarbi tema „apie dvasininkijos situacijas sovietmečiu"..

The post Prof. dr. Krescencijus Stoškus. Nemalonu, bet pasakyti reikia appeared first on LAIKMETIS.

„Asmens kortelė su krūva taisymų, be numerio, nepasirašyta, kas užpildė, datos nėra. Ir tokioje įstaigoje kaip KGB. (...) Manau, kad čia yra niekinis dokumentas. Kreipsiuosi į Generalinę prokuratūrą ištirti šio dokumento klastojimą“, – trečiadienį per Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) posėdį sakė K. Bilius.

Jis tvirtino nesuprantąs, kaip XXI amžiuje galima apsiginti, kai institucijos tiki suklastotu dokumentu.

Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikino Taikos koalicijos sąraše antru numeriu įrašyto Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Danuko Arlausko ir partijos „Nemuno aušra“ sąraše septintą numerį turėjusio Kelmės rajono vicemero K. Biliaus registraciją, nes jie kandidato anketose nenurodė savo bendradarbiavimo su KGB.

K. Biliui užkirstas kelias kandidatuoti ir Saulės vienmandatėje apygardoje.

„Niekada nebuvau įkėlęs ten kojos“

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir Ypatingasis archyvas VRK pateikė K. Biliaus asmens kortelę, kad jis dirbo KGB padalinyje Šiauliuose 1989–1991 metais.

Rinkimų kodeksas reikalauja, kad kandidatai nurodytų, ar yra sąmoningai bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, o VRK privalo šiuos duomenis paskelbti savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo anketos pateikimo.

Rinkimų kodeksas reikalauja, kad kandidatai nurodytų, ar yra sąmoningai bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, o VRK privalo šiuos duomenis paskelbti savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo anketos pateikimo.

To nedeklaravę kandidatai šalinami iš rinkimų, nes šis pažeidimas laikomas šiurkščiu.

K. Bilius trečiadienį teisme, kaip ir anksčiau VRK, tvirtino niekada nedirbęs KGB.

„Niekada nedirbau toje įstaigoje, niekada nebuvau įkėlęs ten kojos ir nebuvau palietęs jos rankenos“, – sakė jis.

Politikas tikino turįs tikrą dokumentą – savo Darbo knygelę, kurioje nėra jokio įrašo apie darbą KGB Šiaulių padalinyje.

Pagal ją, K. Bilius 1988–1990 metais buvo žolės riedulio meistrų komandos „Tauras“ viršininkas.

Įtaria brolį prisidėjus prie dokumento suklastojimo

Ypatingojo archyvo dokumente nurodyta, kad K. Bilius KGB dirbo pusę etato antraeilėse pareigose, ėjo suvirintojo-santechniko pareigas.

„Ar jūs ką nors bendro esate turėjęs su santechnikos reikalais?“ – K. Biliaus klausė bylos pranešėjas LVAT teisėjas Gintaras Kryževičius.

„Draugai žino, kad namuose esu prastas santechnikas“, – tvirtino politikas.

Jis patikino neturįs tam darbui reikalingos kvalifikacijos, išsilavinimo.

K. Bilius svarstė, kad KGB dirbęs dabar jau miręs brolis Juozas galėjo prisidėti prie suklastoto dokumento sudarymo. Anot kelmiškio, kas nors galėjo imti jam skirtą atlyginimą.

„Gal kažkas pasiimdavo pinigus ir dalydavosi. Aš ten nebuvau“, – akcentavo K. Bilius.

Politikas prašė LVAT kreiptis į LGGRTC ir Ypatingąjį archyvą, kad šie pateiktų daugiau dokumentų – su juo sudarytą darbo sutartį, algalapius, kitus dokumentus, kuriuose būtų jo parašas.

Tačiau teismas atmetė šį prašymą, pasak G. Kryževičiaus, Genocido centro teigimu, jis neturi daugiau jokių dokumentų apie K. Bilių, kuriuos galėtų pateikti.

K. Bilius teisme tvirtino, kad baigęs Vilniaus pedagoginį institutą, kur įgijo geografijos ir fizinio lavinimo mokytojo specialybę, jis 1982 metais grįžo į Šiaulius dirbti treneriu.

„Daug keliavau, rengiau stovyklas, vykau į užsienį, atlikau tiesiogines pareigas. Kada aš sukinėjau ten kranus?“ – klausė politikas.

Ragina tikslinti įstatymą

G. Kryževičius VRK pirmininkės Linos Petronienės klausė, ar žmogus, KGB dirbęs santechniku, turėtų būti laikomas sąmoningai bendradarbiavusiu su šia represine struktūra.

„Sąmoningai bendradarbiavo, jūsų supratimu, apima visus darbuotojus? Pavyzdžiui, virtuvės darbuotojai sąmoningai bendradarbiavo, nes šėrė saugumiečius?“ – klausė teisėjas.

Pasak L. Petronienės, priimdama sprendimą VRK vadovavosi Genocido centro pateikta informacija. 

„Mes jų klausėme pagal Rinkimų kodekso formuluotę ir gavome tokį atsakymą“, – teigė ji.

Po teismo posėdžio VRK vadovė žurnalistams sakė, kad įstatymų leidėjai turėtų tikslinti Rinkimų kodekse esančią klausimo formuluotę dėl sąmoningo bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

„Šie abu atvejai (D. Arlausko ir K. Biliaus – BNS) įrodo, kad reikia tikslinti Rinkimų kodekso formuluotę, kad būtų aiškiai pasakyta, ar mums svarbus tas bendradarbiavimas, kuris nebuvo toks viešas, ar svarbus ir darbas atitinkamose struktūrose. Manau, kad įstatymų leidėjas tikrai turės apie ką pagalvoti ir imsis atitinkamų veiksmų“, – teigė L. Petronienė.

LVAT sprendimą K. Biliaus byloje skelbs ketvirtadienį.

K. Bilius ir D. Arlauskas iš rinkimų kovos pašalinti po pakartotinio VRK kreipimosi į LGGRTC. Paaiškėjo, kad anksčiau centras netikrindavo, ar kandidatai nėra dirbę KGB, tikrindavo tik, ar jie nėra slapta bendradarbiavę su šia represine struktūra.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.

The post Ypatingajame archyve esantys dokumentai dėl darbo KGB – suklastoti, tikina K. Bilius appeared first on LAIKMETIS.

Oficialiai gautame rašte teigiama: „Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisija (toliau – Komisija) susipažino su Mažesniųjų brolių kapucinų ordino Krokuvos provincijos prašymu pateikti turimą informaciją dėl galimo Lietuvos piliečio, kapucino, vienuolio ir kunigo tėvo Stanislovo Dobrovolskio bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis saugumo tarnybomis.

Atsakydami į prašymą informuojame, kad Komisija, informacija apie tėvo Stanislovo Dobrovolskio bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, nedisponuoja.“

Dokumentą pasirašė Komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas.

The post Oficialiai patvirtinta, kad t. Stanislovas Dobrovolskis nebendradarbiavo su KGB appeared first on LAIKMETIS.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Stasys Tumėnas ketvirtadienį ketina pateikti parlamentui, atsižvelgiant  į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, patobulintas Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisas.

Parlamentaras  siūlo numatyti, kad informacija apie slaptą bendradarbiavimą su KGB būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas arba į jas kandidatuoja, išskyrus tuos, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams.

„Naujame įstatymo pataisų variante numatyta išimtis, pagal kurią valstybės tarnautojų ar kandidatų į valstybės tarnautojo pareigas pateikta informacija ir duomenys apie juos, kurie yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka, ir toliau bus laikomi valstybės paslaptį sudarančia informacija. Taip nebus pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai“, – Eltai sakė projektą patobulinęs parlamentaras S. Tumėnas.

Įstatymo pataisos numato ir nuslėpusių bendradarbiavimą su KGB valstybės tarnautojų veiklos apribojimą. Jeigu Seimas pritartų, asmenys, pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negalėtų eiti  pareigų valstybės tarnyboje, taip pat negalėtų užimti  savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų.

eigu Seimas pritartų, asmenys, pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negalėtų eiti  pareigų valstybės tarnyboje

Pasak S. Tumėno, priėmus įstatymo pataisas, pretendentai į valstybės tarnybą, taip pat į įstaigos vadovo pareigas, pildydami Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaraciją, sulauktų klausimo dėl slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

Anot S. Tumėno, įstatymo pataisomis siekiama, kad valstybės tarnyboje dirbtų tik Lietuvos Respublikai lojalūs asmenys, kurių ištikimybė, patikimumas ir reputacija nekelia jokių abejonių. Taip pat siekiama eliminuoti galimą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, Lietuvos valstybės konstitucinei sąrangai ir konstitucinėms vertybėms.

„Lojalumą Lietuvos Respublikai, valstybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos reikalavimą siūlau sieti ir su valstybės tarnautojo prisipažinimu slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“, – sako politikas.

Be to, anot jo,  naujas teisinis reguliavimas galios tik asmenims, kurie pretenduos į pareigas valstybės tarnyboje nuo 2024 m. liepos 1 d., tai yra  nuo numatytos įstatymo įsigaliojimo datos.

Šiuo metu Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme numatyta, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.

Seimo teisininkai: siūlomas reguliavimas  yra klaidinantis

Dar kartą įvertinęs su liustracijos procesu susijusias įstatymo pataisas Seimo Teisės departamentas šį kartą nekalba apie projekto galimą prieštaravimą Konstitucijai, tačiau kritikos projektui negaili.

Seimo teisininkų nuomone, siūlomas reguliavimas  yra „klaidinantis ir nenustatantis jokių naujų reguliacinio pobūdžio normų“.

Anot teisininkų, nėra aišku, apie kokią valstybės tarnautojų grupę, kuriai nebūtų taikoma siūloma išimtis dėl duomenų nelaikymo valstybės paslaptį sudarančia informacija, šiuo atveju kalbama.

Teisės departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad savanoriško prisipažinimo slapta bendradarbiavus su KGB terminas jau yra pasibaigęs 2000 metais. Per nustatytą laikotarpį neprisipažinusiems asmenims jų duomenys apie slaptą bendradarbiavimą visais atvejais skelbiami Teisės aktų registre ir jiems taikomi įstatyme nustatyti veiklos apribojimai.

„Siūlomos nuostatos bet kuriuo atveju apimtų visus valstybės tarnautojus, kuriems ir taip jau yra numatyta prisipažinusių asmenų apsauga (...) , t. y. nebūtų tokių valstybės tarnautojų ar kandidatų į valstybės tarnautojo pareigas, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos nebūtų įslaptinta 75 metams ir saugoma įstatymų nustatyta tvarka“,  – sakoma Seimo teisininkų išvadoje. 

Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario-mero, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.

ELTA primena, kad pernai gruodžio mėnesį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas įvertinęs Seimo Teisės departamento išvadą, nutarė, kad įstatymo pataisos, siūlančios paviešinti valstybės tarnyboje dirbančius, Lietuvos valstybei prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius, prieštarauja Konstitucijai.

Seimo narys S. Tumėnas tikėjosi, kad Seimo valdyba sudarys darbo grupę, kuri patobulins įstatymą, tačiau ji šio klausimo nesiėmė.

The post Į Seimą grįžta siūlymas paviešinti valstybės tarnyboje dirbančius buvusius KGB bendradarbius appeared first on LAIKMETIS.

Kunigas feisbuke priminė, kad bus teisiamas Petras Gražulis. R. Grigas rašo, kad tai vyks „Buvusiuose KGB rūmuose 09:00 val. Ta proga pasirausiau savuose antisovietinio pogrindžio archyvuose, dar neišdalintuose muziejams, ir suradau tokį rašomąja mašinėle atkaltą tekstą.

„P A R E I Š K I M A S

Dėl Petro Gražulio gynimo komiteto įsteigimo

1988 m. vasario 2 d. Kapsuko (taip tada buvo pravardžiuojama Marijampolė - R. G.) miesto liaudies teismas nubaudė 29-metį lietuvių žmogaus teisių gynėją Petrą GRAŽULĮ 10-ties mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pagrindinė susidorojimo priežastis - GRAŽULIO atsisakymas dalyvauti kariniuose apmokymuose, protestuojant prieš Lietuvos okupaciją, Katalikų Bažnyčios persekiojimą ir karą Afganistane.

Dabartiniu metu Pravieniškių lagerio (233000 Kaunas, Pravieniškės, OČ 12/8) vadovybė /... / pradėjo fizinio teroro kampaniją prieš jaunąjį sąžinės belaisvį - jį pasodino į karcerį /... /, o kai GRAŽULIS protestuodamas paskelbė bado streiką, buvo antrą kartą nubaustas karceriu.

Nežmoniškas lagerio vadovybės elgesys sukėlė pavojų Petro GRAŽULIO gyvybei. Suprasdami padėties rimtumą ir bijodami, kad jo neištiktų sovietiniuose lageriuose žuvusių Anatolijaus Marčenkos, Vasilio Stuso, Olekso Tichio, Jurio Kuko likimas, mes, žemiau pasirašiusieji, steigiame Petro GRAŽULIO gynimo komitetą.

Komitetas reguliariai informuos visuomenę apie sąžinės belaisvio padėtį, kreipsis jo išlaisvinimo reikalu į atsakingas įstaigas bei masinės informacijos priemones, organizuos protesto akcijas. Mes kviečiame prisidėti visus, kam brangus Kristaus vardas, teisingumo ir sąžinės laisvės sąvokos.

Tik veiklus geros valios žmonių solidarumas gali išgelbėti nekalto žmogaus gyvybę! Mes reikalaujame suteikti alternatyvinės tarnybos galimybę jaunuoliams, sąžinės sumetimais atsisakantiems atlikti karinę prievolę!

Laisvę Petrui GRAŽULIUI !

1988 m. birželio 24 d. Šv. Jono Krikštytojo diena

Pasirašė: Nijolė Sadūnaitė (Vilnius), Kun. Kazimieras Gražulis (Šiauliai), Robertas Grigas (Kiaukliai, Širvintų rj.), Aleksandras Ogorodnikovas (Maskva), Valerijus Senderovas (Maskva)"

Kunigas tęsia: „Šiandien, kai girdžiu smerkiančius ir teisiančius Petrą dėl jo, kaip ir anuomet, aštriai ir nuoširdžiai išsakomos religinės ir politinės pozicijos - man tik maga kreiptis į smerkėjus Volodios Vysockio dainos žodžiais - „ - O jūs, narsieji piliečiai, / Kurioj t a d a buvote vietoj?" („ - A vy, graždanie smielyje, / A vy čto t o g d a dielali?")

Taip pat kunigas R. Grigas pasidalino nuotrauka iš asmeninio fotoarchyvo, kurioje Petras Gražulis užfiksuotas 1988 m.

Disidentas priminė, kad P. Gražulis: S„ovietinio teismo nuteistas už atsisakymą atlikti karinius apmokymus („sborus") 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kalintas Pravieniškėse ir Mordovijoje. Išlaisvintas 1988 m. lapkričio mėnesį."

The post Kunigas disidentas R. Grigas jautria žinute kreipėsi į smerkiančius P. Gražulį appeared first on LAIKMETIS.

„Mes matome suintensyvėjusį būtent Baltarusijos KGB veikimą, kuris iš tikrųjų yra pasiekęs istorines aukštumas, niekada jis toks nebuvo intensyvus“, – sekmadienį LRT radijui sakė D. Jauniškis.

Anot jo, tam tikrų klausimų saugumiečiams kelia kai kurie gausios Baltarusijos diasporos Lietuvoje nariai. 

„Be to, nepamirškime, kad mūsuose yra ir labai didelė Baltarusijos diaspora, gyventojų, kurie atvažiuoja čionai ir, iš tikrųjų, kelia tam tikrų kontražvalgybinių klausimų“, – teigė D. Jauniškis.

Lietuvoje jaučiamas ir intensyvėjantis Rusijos propagandos skleidimas, sako VSD vadovas.

„Aš manau, kad Rusija buvo pristabdžiusi šią veiklą, ko gero kai tik pradėjo karą Ukrainoje, nes tikėjosi labai lengvos pergalės ir ten užstrigo, bet dabar mes jaučiame tam tikrą suintensyvėjimą“, – sakė D. Jauniškis.

Pasak departamento vadovo, jis neturi informacijos apie tai, kad nedraugiškų šalių tarnybos bandytų verbuoti valstybės pareigūnus, tarnautojus ar politikus: „Tokios žvalgybinės informacijos aš dabar neturiu, jeigu ji būtų, tai, be jokios abejonės, būtų imtasi tam tikrų veiksmų. O jeigu bus bandoma prieiti, tai aš neabejoju, kad mes tikrai suseksime ir tą matysime“.

D. Jauniškis sako, kad pastaruoju metu Lietuvoje suintensyvėję melagingi pranešimai apie sprogmenis mokyklose ir kitur yra priešiškų jėgų informacinės atakos.  

„Visi šie grasinimai sprogdinti mokyklas ar tam tikras institucijas, ar grasinimai susprogdinti kokią hidroelektrinę, oro uostus galų gale – mes turime suprasti, kad mes jau esame įsisukę į visą šitą sūkurį. Tai yra informacinės operacijos, skiriamos tam, kad sujauktų mūsų protus, kad mes pradėtume pjautis tarpusavyje, kad mes gyventume tame netikrumo jausme visą laiką, visą laiką galvotume, kad yra labai blogai. Šitą mes, be jokio abejonės, matome ir konstatuojame“, – kalbėjo D. Jauniškis.

Spalį Lietuvoje itin suintensyvėjo ir tęsėsi melagingi pranešimai apie sprogmenis šalies mokyklose, kitose organizacijose, tarp jų – ir Ignalinos atominėje elektrinėje, tačiau nė vienas iš jų nepasitvirtino.

The post VSD vadovas: pastebimas kaip niekad intensyvus Baltarusijos KGB veikimas appeared first on LAIKMETIS.

Knygų mugėje po „LKB kronikos“ stendą neskubėdamas ir visų „Kronikos“ leidėjų, bendradarbių biografijas skaitinėdamas vaikščiojo 11–13 metų berniukas. Neįprasta, kad tokio amžiaus vaikas taip nuosekliai viską skaitytų, tad įsidrąsinusi jo paklausiau, kuris iš pristatomų herojų jam atrodo patraukliausias. Berniukas parodė į Petrui Plumpai skirtą stendo dalį – vėliavą su portretu ir kelių sakinių biografija. Sakė: „Jis atrodo kietas.“

Smalsaus berniuko parinktas žodis labai tiksliai įvardija Petrą. Jis buvo ir išliko kietas. Iš jo nesitaško jokios emocijos, viskas, ką jis daro, būna išmąstyta, užtikrinta.

Petras augo tikinčioje, patriotiškoje šeimoje. Du vyresni jo broliai dalyvavo Plechavičiaus rinktinėje, vėliau įsijungė į partizanų gretas, buvo nuteisti, sesuo rėmė partizanus, tėvas taip pat buvo nuteistas už besislapstančio sūnaus neišdavimą.

Nuo vaikystės Petras matė, kokias nelaimes atnešė sovietų okupacija, todėl dar besimokydamas Pandėlio mokykloje įstojo į pogrindinę organizaciją, spausdino ir platino atsišaukimus, leido ranka rašytą laikraštėlį „Laisvės balsas“. Po trejų metų įsteigė kitą pogrindinę organizaciją Kaune, Ąžuolyne davė priesaiką. Jau tuomet platino Nepriklausomybės laikų literatūrą, rašė atsišaukimus, leido savo organizacijos laikraštį. Nuo jaunų dienų jam svarbus buvo rašytas žodis, kuriam vėliau ir skyrė didžiąją savo gyvenimo dalį.

1958 metų Vasario 16-osios išvakarėse ant Petrašiūnų šiluminės elektrinės 80 metrų aukštyje iškėlė lietuvišką trispalvę. Baimė šiam žmogui buvo svetimas žodis. Sakė, kad lipdamas su vėliava galvojo ne apie baimę, o apie duotą priesaiką Tėvynei. Tais pačiais metais Petras buvo suimtas ir nuteistas septyneriems metams griežtojo režimo lagerio.

Plumpa įvardija, kad būtent lageryje jis atrado autentišką tikėjimą, ne iš tėvų paveldėtą, o paties asmeninį santykį su Dievu, pokalbį su Juo, maldos esmę. Tuomet jis apmąstydavo kiekvieną maldos žodį. Lageris, kaip pats sako, atvedė į krikščionybę, kurioje atsiskleidė dieviškojo pasaulio didybė, kartu – ir nauji siekiai, darbai, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidyba ir kalėjimai.

Grįžęs iš įkalinimo porą metų dirbo kolūkyje, o vėliau atvažiavo į Kauną, įsidarbino Žemės ūkio statybos projektavimo institute, ten nelegaliai rotaprintu daugino katekizmą ir kitą religinę literatūrą, o paskui perėjo į nelegalų gyvenimą ir užsiėmė pogrindžio spaudos dauginimu.

Įregistruodamas santuoką, nenorėdamas atkreipti valdžios dėmesį į save ir savo šeimą, rusiškame pase (išduotame Mordovijos lageryje), savo pavardę PLUMPA pakeitė į PLUIRAS.

Kai kun. Sigitas Tamkevičius paprašė padėti parengti „Kroniką“, Petras net neabejodamas sutiko. Plumpai nelabai patiko vysk. V. Sladkevičiaus pasiūlytas pavadinimas, nes būtų lyg mėgdžiojimas Rusijoje ėjusios „Einamųjų įvykių kronikos“, jis buvo už tai, kad būtų ne tik faktai, bet ir publicistiniai, filosofiniai, humoristiniai straipsniai, bet įsiklausė į tuometinio vyskupo tremtinio pasiūlymą. Dabar sako, jog buvo pasirinktas teisingas variantas.

Plumpa turėjo kelias slėptuves. Viena iš jų buvo Kaune. Būtent čia jis parengia TSRS vadovybei „Lietuvos katalikų memorandumą“, kurį pasirašė 17 tūkst. žmonių. Jis šį memorandumą per SNO perdavė tuometiniam TSRS vadovui Leonidui Brežnevui. Tarpininkavo S. Kovaliovas ir kiti Rusijos disidentai. Petro turimi ryšiai su Rusijos disidentais vėliau labai pagelbėjo perduodant „Kroniką“ į užsienį.

Plumpos slėptuvė buvo tame pačiame mieste, kur ir gyveno, bet į ją keliaudavo beveik visą naktį, darydamas lankstus, keisdamas drabužius. Toje slėptuvėje Petras suredaguoja ir savo ranka perrašo pirmąjį „Kronikos“ numerį. S. Tamkevičius suredaguotus tekstus surenka spausdinimo mašinėle, atveža atgal Petrui, o šis „sumaketuoja“ viršelį (pavadinimą suklijuoja iš laikraščio iškirpdamas raides), padaugina „Era“ šimtu egzempliorių ir atiduoda platintojams.

1973 m. P. Plumpa antrą kartą suimamas. Vienu metu buvo teisiami keli religinės literatūros platintojai. Petras atsisako advokato, motyvuodamas, kad panašiose bylose advokatai tik pablogina padėtį; pinigai, skirti advokatui, būsią reikalingi jo šeimai ir tikruoju gynėju taip pat būsiąs Dievas. Teisėjas paklausė teisiamųjų tautybės bei pilietybės. Plumpa sakosi esąs lietuvis, be pilietybės.

Plumpa – eruditas, be galo daug skaitantis, analizuojantis, apmąstantis, rašantis, bet niekada savo nuomonės, savo žinių kitiems neprimetantis, niekada nedominuojantis. Būdamas žmonių būryje niekada neužgoš kitų, visų pagarbiai klausysis, o jei kas ko nors paklaus, išsamiai atsakys. Jo žinios teologijos, Lietuvos ir pasaulio istorijos, religijotyros, filosofijos, literatūros ir kitose srityse labai išsamios, todėl jo klausytis ne tik malonu, bet jo pasakojimai lyg savo srities profesoriaus paskaitos.

Santūrumas visur – ir kalboje, ir buityje, ir aprangoje. Žmogus, kuris nieko nereikalauja, niekam nepriekaištauja.

Plumpa – eruditas, be galo daug skaitantis, analizuojantis, apmąstantis, rašantis, bet niekada savo nuomonės, savo žinių kitiems neprimetantis, niekada nedominuojantis.

Ramybė plūsta iš šio žmogaus. Ramus ir pasitikintis jis išlieka visais gyvenimo atvejais. Jo vaikai neprisimena nė karto, kad tėvas būtų pakėlęs balsą ar kada netekęs kantrybės. Namuose taip pat mėgsta ramybę, nes visą laiką kažkuo užsiima – skaito, rašo ar meldžiasi.

Kalbėdamas Petras labai pagarbus, bet kartu ir tiesus. Toks jis buvo ir per tardymus: mažakalbis, bet tvirtai besilaikantis savo žodžio, tiesos. Kai teisėjas kreipėsi į Plumpą: „Ar pažįsti Urboną?“, atsakė: „Nors aš ir viską žinočiau, bet savo draugų katalikų priešams neišdavinėsiu!“

Tikėjimas buvo ne tik atrastas per pirmąjį kalinimą, bet kiekvieną dieną auginamas. Ir nebuvo davatkiškas ar tik tradicinis, o kiekvieną veiksmą atliekant, kiekvieną maldą kalbant buvo įtraukiamas mąstymas. Lageriuose dirbdamas nuolat kalbėjo rožinį ir kitas maldas – taip atsiribodavo nuo kalinio gyvenimo, gyveno savo mintyse.

Petras savitas viskuo, net jo humoras kitoks nei daugumos. Kartais net gerai jį pažįstantys žmonės pagalvoja, ar jis juokauja, ar ne. Petras juokaudamas nesišypso, viską pristato kaip rimtą reikalą. Teismo metu, kaltinamas antitarybine veikla, jis atsakė, kad antitarybinės veiklos organizuoti jis negalėjęs, nes stokojo lėšų ir laiko. Per 5-erius metus jis nepajėgęs nupirkti žmonai palto, tai iš kur būtų ėmęs lėšų antitarybinių kūrinių dauginimui? „LKB kronika“ nesąs antitarybinis leidinys ir neturįs tikslo skiepyti nacionalistines pažiūras. Dėl faktų tikrumo Plumpa sakėsi neturįs tvirtos nuomonės, nes jų nerinko ir netikslino. „Kronikos“ duomenų patikrinimui turėtų būti sudaryta komisija iš ateistų ir tikinčiųjų.

Plumpos šaknys, patirtis jaunystėje jį suformavo, o gal tiesiog Dievas jį apdovanojo, nesuvokiama stiprybe ir valingumu. Palikti mylimą šeimą – žmoną ir tris vaikus, išeiti iš namų ir gyventi atsiskyrus nuo visų ištisas savaites, žinant, kad bet kada gali būti suimtas ir įkalintas, palikti mažus vaikus be maitintojo galėjo tik be galo tvirtas žmogus. Net per teismą pareiškė: kadangi jis labiausiai kaltinamas, privaląs kalbėti pirmas iš kaltinamųjų. Petras taip norėjo įkvėpti kitus teisiamuosius.

Taip, Petras buvo ir yra kietas. Saugumiečių jam suteiktas Chameleono slapyvardis apibūdino jo apgalvotą veikimą, gudrumą, bet jokiu būdu ne pažiūrų kaitaliojimą.

The post Petras Plumpa – saugumiečių Chameleonu vadintas, bet savo įsitikinimų niekada nekeitęs appeared first on LAIKMETIS.

Keli žmonės komentaruose mandagiai ir geranoriškai atkreipė dėmesį į Kaunecko biografiją, jo nuopelnus kovojant su okupacine valdžia ir tikrųjų žmogaus teisių pažeidimais sovietmečiu, dalyvavimą Kronikos leidyboje, susidūrimus su KGB ir patirtas represijas. Nesusiprato nė kiek. Sako praeities nuopelnai nėra indulgencija dabar būti vatniku.

Nuopelnai tikrai nėra indulgencija. Jos ir nereikia. Nes prie ko čia vatniškumas apskritai? Žodis neteko bet kokios prasmės, jį lipina dėl bet ko kas nepatinka. Ar vatniku padaro pasidalinimas dėl Rusijos dviprasmiškai pasisakančio politiko įrašu ne apie Rusiją? Tikrai nepadaro. Sakyčiau dalinimasis Kubilium ar Juknevičiene, kurie išsijuosę gina imperialistinę, bet demokratinę Rusijos opoziciją, tokiu atveju būtų ne mažiau vatnikiškas.

Gal vatniku padaro dalinimasis pasisakymu, kuriame keliamas žydų tautos asmenų nusikaltimų klausimas? Žemaitaičio šių metų vojažas prieš žydus nė iš tolo nebūtų toks sėkmingas, jeigu pati ši tema nebūtų dramblys kambaryje - Lietuvos visuomenė, ypač vyresni žmonės, puikiai žino, kad tų nusikaltimų buvo, kad žydų tautybės asmenys užėmė labai svarbias pareigas represinėse struktūrose, vykdė Rainių ir kitus nusikaltimus, o vėliau konkrečiai tų asmenų Izraelis nė neišdavė teismui.

Tai nėra žydų tautos atsakomybė, nėra kolektyvinės kaltės, yra tik konkretūs asmenys, kurie darė tuos nusikaltimus. Bet tai, kad faktiškai negalima kalbėti net apie juos kaip asmenis, yra problema, istorinės atminties žaizda, tiesą sakant, kurstanti antisemitizmą Lietuvos visuomenėje, trukdanti jam išnykti. Žemaitaitis iš to darosi skandalą ir reklamą, nesiekdamas jokių tiesos paieškų ir susikalbėjimo. Tai - gėdinga. Bet tikrai vyskupo ir kiekvieno piliečio teisė pritarti, kad tie klausimai gali būti keliami.

Ir priešingai, tikrai ne kiekvienas pilietis turi išmanyti šaltinius, politinius kontekstus ir neduok Dieve, nepasidalinti ne tuo šaltiniu. Nes pasidalinęs savaime tapsi „vatniku“. Žydų klausimas neturi absoliučiai nieko bendra su vatniškumu, kaip sovietmečio nostalgija ar palaikymu dabartiniam Rusijos imperializmui. O būtent tai ir yra vatniškumas - sovietmečio nostalgija ir palaikymas Rusijos imperializmui. Su konkrečių žydų nusikaltimais tai neturi absoliučiai nieko bendra. O jeigu ką nors ir turi, tai tik visiškai priešingą ryšį: kalbėti apie sovietų represinėse struktūrose padarytus nusikaltimus yra antivatnikiška, nes kad ir kokios tautybės asmenų padaryti, tai visų pirma sovietinės okupacijos nusikaltimai.

Dušanskis (įrašykit kitą vardą, jei norite) nieko nebūtų kankinęs, tardęs ir žudęs, jeigu nebūtų įvykusi okupacija ir už jo nebūtų stovėjusi SSRS galios struktūra. Kelti sovietų ir jų kolaborantų nusikaltimus - tai mažų mažiausiai sklaidyti sovietmečio nostalgiją. Sveikam žmogui tai turėtų mažinti ir norą dėl jų sugrįžimo. Taigi bėda ne ta, kad kažkas nori Kauneckui indulgencijų už praeities nuopelnus. Bėda, kad protingais ir turbūt net visuomenės avangardu besijaučiantys žmonės nemoka istorijos, negeba pagal prasmę vartoti net ir neformalaus žodyno ir painiojasi tiek, kad pasidalinimus prieš sovietų nusikaltimus (atliktus žydų) vadina vatniškumu.

Apie kultūros nebuvimą net nereikia kalbėti, pastaruoju metu tai eina kaip būtina sąlyga. Ir čia platesnė problema. Mūsų vadinamieji elfai, kovotojai su propaganda, taip dažnai yra iki skausmo paviršutiniški ir lėkšti, be niuansų, be išmanymo. Pamato pavardę iš juodojo sąrašo ir rėkia. Pamato korektiškumo draudžiamą burtažodį (šiuo atveju „žydai“) ir rėkia. Visiškai netektų stebėtis, jei tie patys žmonės, vadinantys vyskupą Kaunecką vatniku vien dėl to, kad pasidalino Žemaitaičio įrašu, kitur taip pat dalyvauja Kremliaus propagandos orgijose prieš Birželio sukilimą arba patys skelbia Lietuvos visuomenę esant tariamai prorusiška, jeigu ši kitais klausimais nėra pakankamai progresyvi (o ji nėra). Nes klišinis mąstymas to reikalauja, o giliau sudėtingiau vis tiek neišeitų.

Jeigu - jeigu- kam nors, bent pagalvojusiam, kad vyskupas Kauneckas gali būti vatnikas ir palaikyti Putiną arba ilgėtis sovietmečio, visgi norėtųsi praplėsti akiratį ir suprasti, kas tai per žmogus, kviečiu įsigyti jo atsiminimų knygą. Ten ir daug kitų žmonių atsiminimų apie jį sudėta. Leidžia užčiuopti, kuo visgi skiriasi kito moralinio rango žmonės:

The post Vytautas Sinica. Apie „vatniką" Kaunecką appeared first on LAIKMETIS.