„Vertindami rimtai mes vakar sutarėme du dalykus su Lenkijos ministru – mes turime dabar tiesioginį kanalą apsikeisti, kas vyksta, ir kitas dalykas – mes papildomai pasiprašėm pagalbos iš Ukrainos-Lenkijos pasienio skaičių, kiek yra deklaruoto krovinio į Lietuvą ir sutikrinsim su mūsų duomenimis“, – antradienį LRT radijui sakė K. Navickas. 

Vis dėl to, anot jo, įtarimai, jog iš Lenkijos į Lietuvą atgabenti ukrainietiški grūdai grįžta atgal arba jie perdirbami ir vėl išvežami kaip lietuviška produkcija, atrodo nepagrįsti.

„Siaurinant visą temą iki grūdų karuselės, kuo Lietuva yra kaltinama – tarp kitko, šitas kaltinimas yra teikiamas taip pat ir Vokietijai, ir tada jau truputį kyla klausimas, – tai iš vienos pusės, jeigu tai yra ar būtų kontrabandos dalis, bet kokiu atveju, tai yra nelegalus veiksmas, tai būtų požymiai ir tų požymių nei mes, nei Lenkijos pusė nematome“, – sakė ministras. 

K. Navickas pridūrė, kad kontrabanda – tai yra klastojant dokumentus – grūdų vežti neapsimoka: rizika didelė, o tūrio ir kainos santykis mažas.

„Reikia įjungti blaivų protą ir kontrabanda krovinio, kuris yra sąlyginiai pigus tūrio santykiu, nes, palyginkim su cigaretėm, rizika yra neproporcingai didelė, nes sankcijos už kontrabandos organizavimą yra milžiniškos ir vežėjas, jeigu jau rizikuoja, tai, matyt, turi žinoti, kuo rizikuoja“, – kalbėjo ministras. 

„Ekonominės logikos tame nereikėtų ieškoti, emocinis laukas nėra palankus“, – pridūrė jis. 

K. Navickas taip pat pabrėžė, jog nuo karo Ukrainoje pradžios dalį Rusijos žemės ūkio produkcijos pakeitė ukrainietiška, todėl nesunku pastebėti, kad per šalį važiuoja daugiau Ukrainos vežėjų. 

„Faktas, kad yra ukrainietiškas vežėjas, nereiškia, kad jis čia nelegaliai, nereikia dėti čia tos dedamosios. Aišku, kad pas mus yra padidėjęs srautas, prasidėjus invazijai ukrainietiškų krovinių ir tų pačių grūdų, nes pasikeitė pirmiausiai sąlygos“, –teigė K. Navickas.

„Kausimas, ar mes norim kukurūzų iš Rusijos, ar mes norim kukurūzų iš Ukrainos“

„Anksčiau veždavo pašarus geležinkeliais ir veždavo juos iš Baltarusijos, Rusijos arba iš tos pačios Ukrainos per Baltarusiją, dabar šitas koridorius yra uždarytas, nefunkcionuojantis, tai alternatyva yra keliai“, – aiškino jis. 

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat sakė, kad padidėjo importas iš Ukrainos, bet sumažėjo iš Rusijos: „Kausimas, ar mes norim kukurūzų iš Rusijos, ar mes norim kukurūzų iš Ukrainos“. 

T. Povilausko teigimu, į Lietuvą gabenami Ukrainos grūdai sudaro tik mažiau nei 1 proc. Lietuvos kviečių derliaus. 

„Galime paskaičiuoti – bent keturi vežantys kviečius grūdovežiai kerta Lietuvą, aštuoni – kukurūzų, tai normalu, kad yra ir matoma, bet tai 30 tūkst. tonų kviečių nuo Lietuvos derliaus, suvartojimo ir eksporto – tai yra mažiau negu procentas viso kiekio, maži skaičiai“, – LRT radijui antradienį sakė ekonomistas.

Nuo kovo 1 dienos Lenkijos ūkininkai ruošiasi dviem naujoms blokadoms – Lenkijos ir Vokietijos pasienio punkte Šviecko mieste ir kelyje ties buvusiu Kalvarijos-Budzisko pasienio punktu. Planuojama, kad blokada truks apie savaitę.

Praėjusį antradienį Lenkijos ūkininkai pradėjo naują protestų bangą – užblokavo apie 100 kelių, vedančių į pasienį su Ukraina, ir neleistinai atidarė du ukrainiečių prekinius geležinkelio vagonus Medykos pasienio punkte.

The post K. Navickas: su lenkais tikrinsime iš Ukrainos vežamų grūdų kiekius appeared first on LAIKMETIS.

Politinę atsakomybę ministrams yra tekę prisiimti ir už ne tokias skaudžias istorijas: pavyzdžiui, 2016 metais sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė atsistatydino po radijo laidos, kurioje prasitarė, jog prieš daugelį metų yra davusi kyšį medikams dėl artimo žmogaus operacijos. Dar viena atsistatydinimo istorija, liaudyje žinoma „Narkevičiaus kotletų“ pavadinimu: susisiekimo ministras J. Narkevičius buvo priverstas trauktis iš posto, kai jo vakarienę komandiruotės metu apmokėjo jam pavaldi Lietuvos kelių direkcija.

Panašu, kad J. Narkevičiaus kotletai sveria daugiau nei vaikų ašaros. Matome dabartinės socialinės apsaugos ir darbo ministrės M. Navickienės abejingumą, kai vaiko teisių pareigūnai, akivaizdžiai pažeisdami visas taisykles ir taikydami institucinį smurtą, iš motinos rankų išplėšė verkiantį vaiką. Taip pat vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės pasimetimą, žuvus vaikui gaisre Viršuliškėse. Ten įvykusį sprogimą ir gaisro likvidavimą vis dar dengia tamsūs dūmai - lieka labai daug neatsakytų klausimų. Įtariama, jog gaisrininkams trūko įrangos ir jie dėl to negalėjo išgelbėti septynmečio berniuko, kad ir kaip to maldavo vaiko mama.

Vargu ar kurio nors praeities ministro sąžinę slegia toks svoris, kiek sveria ministro D. Kreivio apsimestinis naivumas ir neveiksnumas „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) „netyčia“ surinkus 160 mln. eurų permoką iš vartotojų.

Štai švietimo ministro (kurio net pavardės nelabai kas prisimena) G. Jakšto „pasiekimai“ kuklesni – jis  pakeitė švietimo programą, papildydamas ją inovatyviu lytiškumo ugdymu, bet „nespėjo“ išleisti chemijos ir fizikos vadovėlių...

Apie sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio darbus ir „nuopelnus“ griaunat sveikatos sistemą visoje šalyje apskritai sunku ką ir pasakyti... Šis žmogus ne tik, kad politinės atsakomybės sąvokos nežino, apskritai su sąžine nedraugauja. Apie pandemijos valdymo kvailybes nekalbėsiu, nes čia verta atskiro išsamaus tyrimo.

Žinoma, dar yra kadaise neblaivi vairavusi finansų ministrės G. Skaistė, kurios panosėje „BaltCap“ valdytojas Š. Stepukonis galimai pralošė 16, o gal ir daugiau milijonų pensijų fondų pinigų.

Yra kultūros ministras S. Kairys, pagarsėjęs tuo, jog iš Lietuvos teatrų išvaikė geriausius režisierius... Būtų galima tęsti be galo. Bet šįkart apsistokime ties tokiu personažu – žemės ūkio ministru K. Navicku, kuris liaudyje pelnė pelkių ministro pravardę. Ir matyt pelnytai. Ypač pagarsėjęs savo noru tausoti ir saugoti pelkes beigi veisti retus paukštelius – meldines nendrinukes, už kurių veisimą Europa dosniai moka milijonus. Sklando legendos, kad su ministru praeityje siejamos organizacijos tuos paukštelius džipais net iš kaimyninės Baltarusijos vežė, kad tik įrodytų projektų sėkmingumą. Ministro meilė pelkėms ir paukščiukams tokia didelė, kad ūkininkai neatsistebi, kai šis apsilankęs moderniausiose fermose ne jų įranga domisi, o žiūri pro langą ir svajingai skaičiuoja žvirblius...

Akivaizdu, kad K. Navickui lengviau suvokiamas pelkių pasaulis, o štai su žemės ūkiu sunku susitvarkyti, ir visą kadenciją lydi skandalai bei ūkininkų nepasitenkinimas. Beveik prieš metus nuvilnijo protestų banga kilus vadinamajai pieno krizei – kai mažesni ir vidutiniai ūkiai buvo priversti dirbti nuostolingai, pieno supirkimo kainoms pasiekus neregėtas žemumas. Nuolat stringančios derybos su ES, iki kosminių aukštumų pakeltas suskystintų naftos dujų akcizas, žymėto dyzelino naudojimo apribojimai ir prasta tranzitinių bei importuojamų grūdų kontrolė, neracionali Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT)  pertvarka, atleidžiant daugybę  specialistų, ir taip toliau, ir panašiai.

Kaip sako ūkininkai, trūkumų sąrašas galėtų būti tokio ilgio, jog netilptų net į knygą. O ką ministras? Ministras nieko. Už lango burzgiant protestuotojų traktoriams ramiai laukia darbo pabaigos. Nuotoliu prisijungęs prie Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžio tyli ir leidžia kalbėti premjerei. Tyli ir ramstosi ranka smakrą. Gal iš tiesų jis geriau įvaldęs ne žmonių, o paukščių kalbą? Tyli kaip į burną vandens prisipylęs. „Pelkių ministras matyt prarijo varlytę“, - konstatuoja mano pažįstamas ūkininkas. Ir negali sakyti, kad jis neteisus. Galima įtarti, kad kartu su varle ministras prarijo ir politinę atsakomybę.

The post Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė. Politinė atsakomybė arba kaip pelkių ministras prarijo varlę appeared first on LAIKMETIS.

„Manau, kad deklaravimas pavyko sklandžiai, mačiau didžiulį komandos įdirbį ir dideles pastangas spręsti problemas, atsakinėti į klausimus ir suteikti visą paramą, kuri buvo reikalinga“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė premjerė. 

„Niekada nebus viskas tobula, gyvename realybėje, kur labai didelė dalis problemų, kurios galbūt kartais kuriamos gamtos, rinkos konjunktūros, kaip dabar, kai turime situaciją, kai nuo 2022 metų visos žemės ūkio žaliavų kainos smarkiai nukritusios. Tai, be jokios abejonės, turi poveikį ir verslo atstovams, nes 2022 metais kaštai buvo ženkliai išaugę, bet ir kainos, pajamos buvo ženkliai išaugusios. Dabar ta situacija apsivertė, iš esmės dėl globalių trendų“, – kalbėjo ji.

Opozicija K. Navickui balandį surengė interpeliaciją dėl padėties žemės ūkio sektoriuje, tačiau jam postą pavyko išsaugoti. I. Šimonytė ne kartą yra sakiusi, kad ministro likimas priklausys ir nuo pasėlių deklaravimo sėkmės ar nesėkmės.

Pasėlių deklaravimas vyko iki birželio pabaigos. Šiemet norėdami gauti papildomas išmokas, ūkininkai pirmą kartą turėjo rinktis bei pritaikyti aplinkos apsaugai skirtas ekoschemas.

The post Pasėlių deklaravimas, nuo kurio galėjo priklausyti K. Navicko likimas, pavyko sklandžiai, sako premjerė appeared first on LAIKMETIS.

„Mums pats pagrindinis dalykas – tai ministro nuėmimas, antras klausimas yra dėl tų 40 milijonų, kaip mums išgyventi. Ministrui bus ruošiama interpeliacija“, – BNS protesto išvakarėse sakė J. Vilionis. 

Mums pats pagrindinis dalykas – tai ministro nuėmimas.

Pasak jo, protesto metu bus nemokamai išdalintos kelios tonos pieno, o jame dalyvauti planuoja per 2,5 tūkst. žmonių – ne tik pieno, bet ir kitų ūkių atstovai – kailinių žvėrelių, paukštininkų, kiaulių, grūdų augintojų ir kiti.

„Visi ūkiai yra kritinėje situacijoje“, – BNS teigė LPGA prezidentas. 

Be to, proteste ketina dalyvauti kai kurie Lietuvos ir Latvijos Seimo nariai, Latvijos ūkininkų atstovai.

J. Vilionio teigimu, protesto metu planuojami susitikimai su prezidento Gitano Nausėdos atstovais, Seimo pirmininke Viktorija Čmilytė-Nielsen ir galbūt su premjere Ingrida Šimonyte.

Viskas bus: scena, pieno dalijimas, 11 valandą mūsų delegacija eina pas prezidentą, 12 valandą einam pas Čmilytę.

„Viskas bus: scena, pieno dalijimas, 11 valandą mūsų delegacija eina pas prezidentą, 12 valandą einam pas Čmilytę, o vakar kadangi opozicija padarė susitikimą su Šimonyte, mes jai turime parašę irgi kvietimą, kad ji 13 valandą ateitų ir mums pasisakytų, ar ateis, mes nežinom“, – BNS teigė J. Vilionis.

Siekiant stabilizuoti krizinę situaciją sektoriuje, Žemės ūkio ministerija gegužę pienininkams pažadėjo iš valstybės biudžeto skirti 8 mln. eurų paramos už laikomas karves. Tačiau ūkininkai reikalauja bent 40 mln. eurų.    

I. Šimonytė antradienį sakė, kad Vyriausybė disponuoja tik tomis lėšomis, kurios yra patvirtintos biudžete, ji gali jas perskirstyti svarbesniems uždaviniams, tačiau „tikrai niekur biudžete besimėtančių 40 mln. eurų atliekamos sumos, kaip kažkam galbūt atrodo, nėra“.  

K. Navickas pirmadienį pranešė, kad Lietuva sunkumų patiriantiems šalies pieno gamintojams Europos Komisijos (EK) prašo skirti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį, kol kainos normalizuosis. Tačiau tokiai paramai reikia visų ES šalių narių ministrų pritarimo, o jo laukti teks apie dvi savaites. 

Žemės ūkio ministerija taip pat pranešė inicijuojanti Pieno įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama pagerinti ūkininkų padėtį ir derybines pozicijas su supirkėjais, lanksčiau nustatyti kainas, įvesti derybose daugiau skaidrumo.

Ministre, negadink žemės ūkio, eik ilsėtis, sako ūkininkai

„Ministre, negadink žemės ūkio, eik ilsėtis“ – skelbė vienas plakatų. Tuo metu vienas akcijos iniciatorių Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis, kalbėdamas susirinkusiems ūkininkams ir juos atėjusiems palaikyti tvirtino, kad ministras žemdirbių naudai „neišsprendė nė vieno klausimo“.  

„Mums reikia, kad gautume tokią kainą, kad nebankrutuotume. Šiandien esamomis kainomis išgyventi negalime. Turime kovoti vieni už kitus, o ne laukti, kol kas ateis ir padarys už mus“, – teigė jis.   

Ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus vadovas Marijus Kaktys susirinkusiųjų dėmesį atkreipė į tarp Seimo ir protestuojančiųjų išdėliotus didžiųjų prekybos tinklų maišus, prikrautus mėšlo: „Kai nebebus ko šerti, nebebus mėšlo kvapo, miestas jo pasiilgs“.

Tuo tarpu J. Vilionis BNS teigė, kad maišai su mėšlu simbolizuoja valdžios ir miestą maitinančio kaimo takoskyrą.  

„Mes prie mėšlo pripratę, tos ribos ir neperžengsime, taip atsiribojame, jie (valdžia – BNS) tegu būna tyrame ore, o mes, kaip esame prie mėšlo, taip ir liksime“, – BNS sakė J. Vilionis.  

Protesto akcijos metu iš dviejų cisternų nemokamai dalinamas pienas. Pasak žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“ atstovų, atsivežtos keturios tonos. 

„Geriau išdalinti, gera padaryti, nes nieko už jį (pieną – BNS) negausime nei čia, nei tiekdami perdirbėjams. Patys gaminti nieko negalime, nes turime tik melžiamas karves“, – teigė pieną dalinusios bendrovės atstovės.  

Įmonės komercijos direktorius Vadimas Kovalevskis BNS teigė, kad bendrovė yra „ant išgyvenimo ribos“: yra apie 500 melžiamų karvių, perdirbėjams patiekiama 16 tonų žaliavinio pieno, už litrą gauna 33 centus.  

„Mums tai mažai. Mažų ūkininkų savikaina mažesnė, o mūsų, didesnių ūkių savikaina didesnė. Mums tie 33 centai – išgyvenimo riba“, – BNS teigė jis.  

V. Kovalevskis tvirtino, kad dalindama pieną bendrovė nori, kad žmonės, paragavę jo ir iš parduotuvinio pakelio, pajustų skirtumą.  

Lietuvos grūdų augintojų asociacija skelbė palaikantys pieno gamintojus. Asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas protesto akcijoje taip pat kalbėjo, kad Finansų ministerijos inicijuojama mokesčių pertvarka kaimui nenaudinga, nes žemdirbiams didės mokesčiai ir žadėjo, kad ketvirtadienį rengiama akcija ne paskutinė: „Bus dar didesnių ir smarkesnių“.  

„Mes turime prisidėti prie miestiečių poreikių tenkinimo: kelių asfaltavimo, gatvių tvarkymo, mokyklų, darželių statymo. Mes to kaime iš viso neturime: mokyklos, darželiai, parduotuvės uždarytos, keliai dulka“, – aiškino jis. 

Kol vyks akcija, pieno gamintojus atstovaujančių organizacijų delegacijos susitiks su prezidento Gitano Nausėdos atstovais, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, premjere Ingrida Šimonyte. 

Siekiant stabilizuoti krizinę situaciją sektoriuje, Žemės ūkio ministerija gegužę pienininkams pažadėjo iš valstybės biudžeto skirti 8 mln. eurų paramos už laikomas karves.  

K. Navickas pirmadienį pranešė, kad Lietuva sunkumų patiriantiems šalies pieno gamintojams Europos Komisijos prašo skirti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį, kol kainos normalizuosis. Tačiau tokiai paramai reikia visų ES šalių narių ministrų pritarimo, o jo laukti teks apie dvi savaites. 

Žemės ūkio ministerija taip pat pranešė inicijuojanti Pieno įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama pagerinti ūkininkų padėtį ir derybines pozicijas su supirkėjais, lanksčiau nustatyti kainas, įvesti derybose daugiau skaidrumo. 

Premjerė: pieno ūkininkai neturėtų „išrašyti sąskaitos“ Vyriausybei

Pieno gamintojams protestuojant dėl kritusių pieno supirkimo kainų ir reikalaujant didesnės Vyriausybės paramos, premjerė Ingrida Šimonytė kartoja, kad problemą išspręsti galima didinant ūkininkų derybines galias jiems kooperuojantis. 

Anot premjerės, žemdirbiams nesijungiant, jie neturėtų „išrašyti sąskaitos“ Vyriausybei dėl patiriamų nuostolių.

„Ne tokiais būdais problemos yra sprendžiamos. Todėl, kad iš esmės tai derybinės galios klausimas, tie subjektai, kurie stambūs, kur yra masto ekonomija, kurie tiekia didelius kiekius, turi derybinę galią, jie ir dabar tą kainą, tiekdami pieną, išsaugo pakankamai didelę. O mažiukai, kuriems kol kaina buvo aukšta, atrodė, kad jungtis galbūt nėra didelio reikalo (...), o dabar turi apie viską pagalvoti valdžia“, – Seime ketvirtadienį žurnalistams sakė premjerė.

„Galvojame, stengiamės ieškoti sprendimų proto ribose, bet ne tokių sprendimų, kur tiesiog valstybei išrašai sąskaitą už viską ir valstybė turi už viską sumokėti“, – pridūrė ji. 

I. Šimonytė pabrėžė, kad praėję metai žemės ūkio produkcijos gamintojams buvo rekordiniai, žemės ūkio produktų supirkimo kainos augo nuo 50 iki 70 procentų.

„Kas atsitiko praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje, kainos pradėjo koreguotis, kai kurios labai staigiai, ir pieno kainos tame tarpe ir didieji ūkiai, kurie turi gerą derybinę galią su perdirbėjais, ant jų korekciją permesti nėra lengva, ant mažesniųjų ūkių korekcijos permetimas yra bloga susiklosčiusi tradicija per daugybę metų, nes perdirbėjai puikai žino, jei jie taip elgsis, tada visada triukšmą galima kelti prie Vyriausybės, reikalauti, kad Vyriausybė dengtų dalį kainos“, – sakė I. Šimonytė.

„Reikia suprasti, kad mes dengiame kainą, kuri yra ne Lietuvos vartotojų kaina, o kaina, kuria Lietuvos perdirbėjai išlaiko savo konkurencingumą užsienio rinkose“, – kalbėjo ji.

„Reiškia, mes dotuojame tokiu būdu Lietuvos perdirbėjų galimybę konkuruoti užsienio rinkose, nors Lietuvos  vartotojas ant lentynos pirkdamas pieną sumoka visiškai europietišką kainą. (...) Čia yra šioks toks moralės klausimas, vis dėl to, tai kieno čia turėtų būti atsakomybė“, – tvirtino ministrė pirmininkė. 

Vilniuje prie Seimo ketvirtadienį kiek daugiau nei 1 tūkst. ūkininkų, auginančių karves ir tiekiančių pieną perdirbėjams, surengė protesto akciją.

Ji rengta tęsiantis pieno gamintojų nepasitenkinimui nukritus žaliavinio pieno supirkimo kainoms ir valdžiai atsisakant skirti reikalaujamą 40 mln. eurų dydžio paramą. Be to, ūkininkai siekia žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo.

The post Pieno ūkininkai proteste prie Seimo reikalaus žemės ūkio ministro atsistatydinimo - papildyta appeared first on LAIKMETIS.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai sako, kad šių produktų gamyba verslas ne itin domisi.   

Kol kas neaišku, ir kuri institucija išduos leidimus tokios produkcijos gamybai. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad ji netrukus bus parinkta.   

„Atsakinga institucija nėra paskirta, bet artimiausiu metu bus priimtas sprendimas“, – Seimo Kaimo reikalų komitete šią savaitę žadėjo ministras. 

Tuo metu kai kurie Seimo Priklausomybių prevencijos komisijoje dirbantys parlamentarai siekia, kad Vyriausybė inicijuotų įstatymo pataisas, įšaldančias leidimą gaminti iš kanapių žaliavos, tačiau nesutariama, iki kada.  

„Valstietė“ Asta Kubilienė sako, kad įstatymo įsigaliojimą būtina atidėti metams – iki 2022-ųjų lapkričio.  

„Tas nepasiruošimas labai matosi, o laiko resursai senka“, – konstatavo ir komisijos vadovė, Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė.      

„Mes su šio įstatymo nepriėmimu iš esmės jau pralaimėjome konkurencinėje kovoje, užleidome savo rinką kitų šalių produktams ir gamintojams“, – teigė ji.  

Savo ruožtu ekonomikos ir inovacijų viceministrės Ievos Valeškaitės teigimu, stabdyti įstatymo veikimą metams būtų „pražūtinga“. 

Tačiau I. Valeškaitė taip pat įsitikinusi, kad kuo aiškesnė priežiūros sistema reikalinga į rinką ateisiančioms naujoms įmonėms, ypač biotechnologijų pramonei. Kita vertus, pasak jos, verslas galimybe gaminti produktus iš kanapių kol kas aktyviai nesidomi: „Buvo vienas atvejis“. 

Pasak I. Valeškaitės, tokių produktų gamyba – sudėtinga, kad būtų atidaryta privati laboratorija.     

Socialdemokratas Algirdas Sysas teigia, kad kitų metų biudžete nenumatyta nei lėšų laboratorijai, nei žmogiškųjų išteklių. 

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, pasak jo direktoriaus pavaduotojos Snieguolės Ščeponavičienės, kanapes analizuoja nuo 2014 metų. Per metus atliekama 100–700 tyrimų.

Dėl kanapių pėdsakų tyrimo maisto produktuose institutas yra sudaręs sutartį su viena Vokietijos laboratorija.   

„Jeigu būtų oficialios kontrolės mėginiai, kuriuose reikėtų atlikti THC (psichiką veikiančios medžiagos, tetrahidrokanabinolio – BNS) tyrimus, siųstume į Vokietiją“, – teigė ji. 

Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus patarėjas Vidmantas Ašmontas sako, kad priežiūros institucija turėtų stebėti, kad THC nepatektų į Lietuvos rinką. 

Jis pabrėžė, kad Europos Komisija (EK) dar nėra notifikavusi Lietuvos įstatymo dėl kanapių žaliavų naudojimo.  

Įstatymas numato, kad pluoštinių kanapių gaminių ir produktų gamyba, taip pat tiekimas rinkai  leidžiamas, kai THC kiekis juose neviršija 0,2 proc. Manoma, kad EK būtent dėl to gali priekaištauti.

Iki lapkričio Lietuvoje kanapių aliejų, ekstraktų ir tinktūrų produkcija buvo traktuojama kaip narkotikų gamyba. Perdirbti ne tik pluoštinių kanapių sėklas ir pluoštą, bet ir visas augalo dalis, Seimas leido šių metų birželį.

The post Įteisinta produktų iš kanapių gamyba, tačiau neaišku, kas išduos jai leidimus appeared first on LAIKMETIS.

Tarybos pirmininkas Jonas Vilionis teigia, jog nepasitikėjimą išreiškė visos dešimt tarybai priklausančių asociacijų, todėl ministras turi atsistatydinti. 

„Ne vien nuo jo noro priklausys, priklausys nuo Vyriausybės, premjerės, dedame pastangas, kad turėtume ir susitikimą su prezidentu, ir mes nematome galimybės, kad jis galėtų dirbti toliau“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė J. Vilionis.

Anot jo, ministerija neturi jokios žemės ūkio strategijos, be to, dėl žaliojo kurso auga reikalavimai žemdirbiams, o ministras esą jais nesirūpina. 

„Jis tik pasirūpino, kad būtų pelkių atnaujinimui 16 mln. eurų, o mes buvom išdėstę reikalavimus ir išmaniosioms technologijoms, ir pienovežiams, bet nieko negavome ir su mumis nebuvo tartasi“, – sakė J. Vilionis. 

Pasak jo, žemdirbiai pastaruoju metu patiria įvairių iššūkių – krenta grūdų derlius, mažėja pieno gamyba, kritinė situacija kiaulienos sektoriuje, tačiau šios problemos esą nesprendžiamos.

J. Vilionis neatmetė, kad situacijai nesikeičiant, gali būti organizuojamas protestas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis tikino, kad žaliasis kursas buvo „paskutinis lašas“, tačiau žemdirbiams jau kurį laiką trūksta dialogo su ministerija. 

„Žemdirbiai susierzino ir pasidarė pikti, nes jis pakeitė bendravimą su mumis. Taip, šitas įnešė daug korekcijos, nes ministras atėjęs į šitą poziciją daug ką pakeitė bendravime“, – teigė J. Sviderskis.

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Ignas Hofmanas teigė, kad ministras turėtų kalbėti apie gamybą ir tvarią gamybą, tačiau trūksta jo lyderystės. Jis pabrėžė, kad ūkininkai taip pat galvoja, kaip įgyvendinti žaliąjį kursą, tačiau su jais apie tai nesikalbama. 

„Žemdirbiai nekvestionuoja žaliojo kurso, nuo 2019 metų apie jį kalbame, siūlome įvairias priemones. Norėjome pasakyti, kad pasirinktos priemonės yra netinkamos, kol kas matome dideles ambicijas ir netolygų naštos paskirstymą tiek tarp įvairių sektorių, tiek žemės ūkio sektoriuje“, – teigė I. Hofmanas. 

„Pagrindinė problema, kuri susidarė šiandien – tai dialogo nebuvimas“, – pridūrė jis.

Jis taip pat piktinosi, jog žemdirbių atstovai vadinami lobistais, o tie, kurie turi kitokią nuomonę ar pareiškia kritikos, esą yra eliminuojami iš diskusijų.

K. Navickas, ketvirtadienį susitikęs su žemės ūkio taryba, pareiškė neketinantis atsistatydinti. Jis tikino nebūtinai turintis vykdyti nepatenkintų jo darbu žemdirbių siekius. 

Ministras vėliau socialiniame tinkle rašė, jog susitikime su taryba girdėjo pasisakymus, kurie, anot jo, parengti didžiųjų Europos žemės ūkio lobistų, kad Lietuva jau pasiekė Europos žalinimo tikslus ir nieko daryti nereikia.

„Esą, dėl Europos Komisijos žaliojo kurso neįpirksime maisto, o žemės ūkis žlugs. Pagrindinis šio pratimo tikslas – „nulaužti“ Žaliąjį kursą. Pasirodo, Aplinkos apsaugos agentūros ataskaitos, rodančios sąsajas tarp paskleistų į dirvožemį mineralinių trąšų kiekio ir paviršinio vandens būklės blogėjimo Lietuvoje, nėra tinkamos, nes parengtos ne tų, kuriuos siūlė renginio organizatoriai“, – feisbuke rašė ministras.

„Dėl bendros mūsų ateities nuo Žaliojo kurso tikslų nesitrauksiu! Išmanant ekosistemas aplinkosaugos tikslų galima pasiekti be didesnių ekonominių praradimų, tačiau šie ūkininkai dar nenori to išgirsti“, – teigė jis. 

Lietuvos žemės ūkio taryba prieš porą savaičių kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, reikšdama nepasitikėjimą K. Navicku. Tuomet premjerė paprašė ministro per dvi savaites susitikti su juo nepatenkintais žemdirbiais.

Tuo metu Žemės ūkio rūmai yra sakę, jog neįžvelgia priežasčių nepasitikėti ministru.

The post Žemės ūkio taryba: ministras privalo trauktis appeared first on LAIKMETIS.