Maždaug 3,7 mlrd. žmonių – dauguma pasaulio populiacijos – yra visam gyvenimui užsikrėtę veido pūslelinės virusu HSV-1, nurodo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Nors virusas labai paplitęs, palyginti mažai žinoma apie jo istoriją, kaip jis išplito visame pasaulyje.

Todėl tarptautinė mokslininkų komanda ėmėsi tirti šimtų žmonių dantų iš archeologinių radinių DNR ir surado keturis žmones, mirties metu turėjusius minimą virusą. Jų genomas buvo ištirtas sekoskaitos būdu, o tyrimo rezultatai trečiadienį paskelbti žurnale „Science Advances“.

„Naudodamiesi šiais atkurtais genomais galėjome nustatyti, kad visi šiuolaikinių tipų variantai jau egzistavo kažkuriuo vėlyvojo neolito, ankstyvojo bronzos amžiaus metu“, – sakė tyrimo bendraautorė Christiana Scheib (Kristiana Šeib) iš Kembridžo universiteto.

„Tai buvo šiek tiek netikėta, nes manyta, kad pūslelinė labai ilgai evoliucionavo drauge su žmonėmis“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.

Naujas kelias plisti

Visų rūšių primatai užsikrečia vienokiais ar kitokiais pūslelinės virusais, o žmonės tikriausiai jau buvo užsikrėtę, kai pirmą kartą migravo iš Afrikos. Tačiau tyrimas parodė, kad tuos ankstyvus tipus prieš maždaug 5 tūkst. metų pakeitė šiuolaikinė viruso forma.

Ieškodami atsakymo, kodėl įvyko toks pasikeitimas, mokslininkai pasiūlė dvi teorijas.

Prieš maždaug 5 tūkst. metų vyko didelė migracija iš Eurazijos į Europą, ir tai galėjo paveikti virusą.

Kita teorija remiasi išvada, kad maždaug tuo pačiu metu žmonės pradėjo romantiškai bučiuotis. „Tai tikrai yra vienas iš būdų pakeisti pūslelinės viruso perduodamumą“, – sakė Ch. Scheib.

Anot jos, paprastai virusas perduodamas tėvų vaikams, bet bučiavimasis būtų suteikęs visiškai naują galimybę persimesti nuo vieno žmogaus kitam. „Tam tikri bronzos amžiaus tekstai ima rodyti bučiavimąsi tarp romantiškus ryšius palaikančių partnerių“, – pridūrė Ch. Scheib.

Sunku atsekti, kada bučiniai atsirado

Ankstyviausias žinomas įrašas apie bučinius yra viename bronzos amžiaus rankraštyje iš Pietų Azijos, rodantis, kad toks paprotys taip pat galėjo atkeliauti iš Eurazijos į Europą.

Bučiavimasis „nėra visuotinė žmonių ypatybė“, sakė Ch. Scheib ir pabrėžė, kad sunku tiksliai atsekti, kada bučiniai atsirado ir ar jie tikrai susiję su HSV-1 išplitimu.

Prieš maždaug 2 tūkst. metų Romos imperatorius Tiberijus, kaip manoma, bandė uždrausti bučiuotis per oficialius renginius, kad neplistų pūslelinė.

Tyrimo bendraautorė Charlotte Houldcroft (Šarlot Huldkroft), taip pat iš Kembridžo universiteto, sakė, kad virusų, tokių kaip pūslelinės, evoliucija būna daug ilgesnė nei COVID-19 koronaviruso, galinčio mutuoti per kelis mėnesius.

„Veido pūslelinės [virusas] savo šeimininko [organizme] slepiasi visą gyvenimą, o plinta tik per burnos kontaktus, tad mutacijos atsiranda retai, [procesas] užtrunka šimtmečius ir tūkstantmečius“, – nurodė ji ir pridūrė, kad ankstesni pūslelinės genetiniai duomenys siekė tik 1925 metus.

Ch. Houldcroft paragino atlikti daugiau tyrimų, atskleidžiančių labai seną virusų istoriją.

„Tik iš šimtų ar net tūkstančių metų senumo genetinių pavyzdžių galėsime suprasti, kaip DNR virusai, tokie kaip pūslelinė ir beždžionių raupai, taip pat mūsų pačių imuninės sistemos prisitaiko vieni prie kitų“, – sakė ji.

The post Mokslininkai bando išsiaiškinti pūslelinės viruso kelią appeared first on LAIKMETIS.

Kembridžo universiteto Murray Edwards koledžo, į kurį gali stoti tik moterys, naujoji prezidentė Dorothy Byrnes pareiškė, jog klausti moterų apie planus turėti vaikų tapo „beveik draudžiama“. Jos teigimu, „jaunos moterys yra mokomos, kad viskas, ką joms reikia daryti, tai gerai mokytis mokykloje, gauti diplomą, pasiekti sėkmės karjeroje ir būti gražiomis. Reikalas tas, kad per visą tai lengva pamiršti turėti vaikų, kaip kad vos nenutiko man“.

2021 m. rugsėjį Murray Edwards koledžo prezidente tapusi Dorothy Byrnes anksčiau dirbo televizijos laidų vedėja ir žurnaliste. Ji papasakojo savo istoriją: „Aš buvau vien apie karjerą galvojanti moteris ir maniau, kad kažkada turėsiu vaiką, bet į tai nekreipiau per daug dėmesio.“

D. Byrnes pirmojo ir vienintelio vaiko susilaukė būdama 45-erių. „Mes per daug nuėjome viena kryptimi. Teisingai skatinome mergaites siekti išsilavinimo ir karjeros, bet galiausiai tapo senamadiška ir nepriimtina mergaičių klausti to, ko klausdavo vyresnės kartos: „Kada turėsi vaikų?“

Viename iš paskutinių Jungtinėje Karalystėje vien moterų koledžų studentės galės lankyti vaisingumo seminarus, kuriuose bus mokoma vaisingumo, vaikų planavimo ir auginimo.

Koledžo prezidentės teigimu, seminarais nenorima nieko išgąsdinti, o jų įvedimu siekiama „įgalinti“ moteris studentes, paneigiant šiuolaikinėje visuomenėje vyraujantį požiūrį, kad moterų „įgalinimas“ reiškia atsisakymą turėti vaikų.

siekiama „įgalinti“ moteris studentes, paneigiant šiuolaikinėje visuomenėje vyraujantį požiūrį, kad moterų „įgalinimas“ reiškia atsisakymą turėti vaikų

Jungtinės Karalystės Nacionalinės statistikos biuras skelbia, kad vidutinis pirmojo vaiko gimdymo amžius Anglijoje ir Velse pakilo iki 30 metų – dekados, kuomet vaisingumas pradeda mažėti.

Pasak Britanijos vaisingumo asociacijos, tris vaikus norinti turėti moteris turi jau tik 50 proc. tikimybę išpildyti šį savo norą, jeigu pirmąjį vaiką gimdo būdama 35 metų. Tuo tarpu du vaikus norinti turėti moteris turi 75 proc. tikimybę tai pasiekti, jeigu pradeda būdama 34-erių.

Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, bendras gimstamumo rodiklis Anglijoje ir Velse per pastarąjį dešimtmetį nukrito 20 proc. - nuo 1,92 vaiko vienai moteriai 2011-aisiais iki 1,53 vaiko 2021-aisiais.

Demografines tendencijas apžvelgiančio portalo Mercatornet.com autorius Louisas T. Marchas pasveikino naująją Murray Edwards koledžo iniciatyvą:

„Visi mes žinome daug pasiekusius žmones, kurie atidėliojo šeimos kūrimą dėl karjeros. Atrodo įtikinama, kad reikia „būti atsakingam“ ir prieš kuriant šeimą įsitvirtinti finansiškai.

Bet ypač Vakaruose turtų troškimas, vartotojiškumas ir pasitenkinimų siekis pakeitė mūsų supratimą, kas yra tas reikalingas finansinis saugumas. Be to, nepadeda ir viduriniąją klasę naikinanti globalistinė ekonomika.

Į šalį atidėjus globalizmą, vaikų turėjimas bet kuriuo metu reikalauja gyventi atsisakant tam tikrų dalykų. Mūsų seneliai žinojo, kaip to atsisakyti, bet vėlesnė karta pradėjo nebenorėti šios materialinės aukos. Visa tai dabar sugrįžta ratu – „kažko atsisakymas“ virsta nauja normalybe, ir dažnai neturint kito pasirinkimo bei net neauginant vaikų.

Spėju, kad būtent tai turėjo omenyje ponia Byrnes, kalbėdama apie „užmiršimą turėti vaikų“. Vyraujant nepaprastai greitam tempui, obsesyviam vartotojiškumui ir toksiškam materializmui, jaunoms moterims (ir jauniems vyrams) lengva pamiršti, jog laiko tarpas, kuomet moteris gali susilaukti vaikų, yra ribotas.“

The post Gimstamumui mažėjant, Kembridžo unviversitete studentės bus mokomos „nepamiršti turėti vaikų“ appeared first on LAIKMETIS.