„Pati reforma yra reikalinga, valstybės tarnyba, visas sektorius, reikalauja didesnio dėmesio, nes, viena vertus, mes skundžiamės viešųjų paslaugų kokybe, kita vertus, mes matome, kad perspektyvūs geri darbuotojai palieka sektorių ir dažnai negrįžtamai“, – pirmadienį žurnalistams Klaipėdoje sakė prezidentas.

Jis taip pat teigė, kad svarstant reformą reikia numatyti saugiklius, kad didesnė laisvė vadovams spręsti dėl darbo apmokėjimo, komandos formavimo netaptų galimybe piktnaudžiauti, bet skeptiškai vertina siūlymus nuo kitos kadencijos kelti politikų algas.

„Man labai nepriimtina, kad iš viso šito reformos paketo matome tik susirūpinusius politikų veidus, kaip jiems dar labiau pasididint savo algas. Tai visiškai nemorali situacija žvelgiant į tai, su kokiomis problemomis šiandien susiduria mūsų žmonės ir kaip jie skaičiuoja pinigus, kaip reikės išgyventi artimiausius mėnesius, o kai kurie politikai leidžia sau pasamprotauti, kad iš Seimo nario atlyginimo neįmanoma išgyventi“, – sakė prezidentas.

Man labai nepriimtina, kad iš viso šito reformos paketo matome tik susirūpinusius politikų veidus, kaip jiems dar labiau pasididint savo algas. Tai visiškai nemorali situacija žvelgiant į tai, su kokiomis problemomis šiandien susiduria mūsų žmonės

„Teks išgyventi, jei kitaip nemoka skaičiuoti. Visi turime skaičiuoti ir taupyti, ir tas taupymas ne tik finansinių išteklių, bet ir energijos taupymas, ir šiandien visi tai turime daryti“, – kalbėjo G. Nausėda.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo iš esmės pertvarkyti valstybės tarnybą, kartu keičiant ir darbo užmokesčio skaičiavimą, o politikams su nauja kadencija pakeitimai atneštų gerokai didesnes algas. Jos kiltų jau ne dabartiniams, o jau naujai išrinktiems politikams po 2024 metų rinkimų.

Pagal dabartinį skaičiavimą, prezidento pareiginė alga iki mokesčių šiuo metu siekia 9,9 tūkst. eurų, o po rinkimų 2024 metais ji kiltų iki 10,2 tūkst. eurų.

Seimo pirmininko atlyginimas nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų iki mokesčių kiltų iki 8,6 tūkst. eurų, eilinio Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst. eurų, premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.

Tačiau politikai nebegautų priedų už stažą, kuris siekia 1 proc. atlyginimo už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus, priedo dydis negali viršyti 30 proc. pareiginės algos.

Projektų aiškinamajame rašte pažymima, kad pakeitimais būtų suvienodinti ministro pirmininko, Seimo pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko darbo užmokestis, iš dalies pritaikant Estijos modelį.

Prezidento atlyginimas ir toliau būtų didesnis, atsižvelgiant į tai, kad šalies vadovas renkamas tiesioginiuose rinkimuose.

The post Prezidentas: politikų noras pasikelti atlyginimus šiuo metu – nemoralus appeared first on LAIKMETIS.

„Dabartinėje situacijoje, kokia yra šiandien geopolitinė ir kur dabar esame atsižvelgiant į infliaciją, siūlome nedidinti viso MMA kol kas, nes tai būtų paskutinis veiksnys, kuris lemtų įmonių bankrotą. Sumažėjus įmonių skaičiui, atsirastų ir didesnis bedarbių skaičius ir tai paveiktų Lietuvos ekonomiką“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė R. Sartatavičius.

Anot jo, MMA kėlimas palaikytų padidintą infliacijos lygį ir neigiamai paveiktų Lietuvos pramonę.

„Svarbu suprasti, kad MMA paveikia ne vien skurdžiausias visuomenės grupes, ji paveikia kaip indeksas, signalas. Pakėlus MMA kyla ir visų kitų darbuotojų grandžių atlyginimai. Ypač didelėse pramonės įmonėse, korporatyvinėse įmonėse atlyginimai yra indeksuojami pagal MMA kilimą, tai reikia tam turėti pakankamai lėšų“, – kalbėjo jis. 

„Tie faktoriai ir kalba apie tai, jog kalbėti apie MMA didinimą dabar sudėtinga, nes toks kėlimas toliau didins kainas vartotojams, tuo būdu nuvertins atlyginimus ir santaupas. Tai vadinama darbo užmokesčio spiralė, kuriai įsisukus bus sunku sustabdyti“, – kalbėjo jis. 

Tie faktoriai ir kalba apie tai, jog kalbėti apie MMA didinimą dabar sudėtinga, nes toks kėlimas toliau didins kainas vartotojams, tuo būdu nuvertins atlyginimus ir santaupas

Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė kalbėjo, jog MMA privalo augti mažiausiai 19 proc. iki 868 eurų, kaip skaičiavo centrinis bankas. 

„Tai, ką siūlė Lietuvos bankas, mes laikome, yra minimali startinė pozicija derėtis ir derėtis daugiau. Mūsų sutarta Trišalėje taryboje formulė ir ekonominės prognozės rodo ir duoda prielaidas teigti, kad MMA nuo kitų metų turi didėti ir turi didėti ženkliai“, – BNS sakė I. Ruginienė. 

„Tos kalbos, kad galėtų būti pakelta mažiau, neatlaiko jokios kritikos, mes prognozuojame, kad 868 eurai bus per maža suma, atsižvelgiant į Lietuvos realijas“, – pridūrė ji. 

I. Ruginienė pabrėžė, kad atlyginimai pastaruosius metus augo, tačiau augančios kainos tą didėjimą „suvalgo“.

Pramoninkų atstovas teigiamai vertino siūlymus didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – tai anot jo, pagerintų žmonių gyvenimą. 

I. Ruginienė taip pat sakė palaikanti NPD didinimą, tačiau perspėja, kad kartu turėtų būti apmokestinama daugiau kapitalo. 

„Mažinant mokestinę naštą dirbantiesiems turi būti drąsus ir ryžtingas žingsnis apmokestinti daugiau kapitalo. Negalime vien nuspręsti didinti atlyginimus biudžeto sąskaita ir nepagalvoti, iš ko jis susidaro. Sprendimai turi būti kompleksiniai“, – sakė I. Ruginienė. 

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad MMA iki mokesčių kitais metais galėtų kilti 70 eurų iki 800 eurų, o NPD – 200 eurų iki 740 eurų. 

Anot A. Armonaitės, tai būtų daug labiau subalansuotas pasiūlymas – MMA didinimo našta gultų ne tik verslui, bet ir valstybei. A. Armonaitės manymu, NPD yra pagrindinis pajamų augimo šaltinis, todėl reikėtų daugiau diskutuoti apie jo, o ne minimalaus atlyginimo didinimą.

Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas. Pasak jos, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu. 

„Tokie siūlymai, kaip, tarkime, siūlo ministrė, kai siūloma NPD didinti bene 4 kartus greičiau nei minimalią algą, jie kainuoja biudžetui itin daug. Tiek, kiek kils MMA, panašiu tempu turėtų kilti ir NPD, kad būtų užtikrintas ilgalaikis  finansinis valstybės biudžeto tvarumas“, – LRT radijui sakė G. Skaistė. 

„Šiuo metu daugelis politikų siūlo įvairias iniciatyvas, tačiau diskusijos dėl minimalios algos vis dar vyksta Trišalėje taryboje, tuo tarpu Finansų ministerija rengia ateinančių metų valstybės biudžeto projektą“, – pridūrė ji. 

Lietuvos bankas liepą pasiūlė, jog MMA kitąmet galėtų augti 18,9 proc. arba 138 eurais iki 868 eurų, tačiau tuo pat metu nurodė, jog dėl didelio ekonomikos neapibrėžtumo palaikytų atsargesnių sprendimų paiešką, pavyzdžiui, vėlesnį sprendimo dėl MMA priėmimą ar didinimą dalimis. 

Trišalėje taryba pradėjo diskusijas šiuo klausimu, tačiau galutinį sprendimą dėl MMA turės priimti Vyriausybė. 

Šiemet NPD siekia 540 eurų, o MMA – 730 eurų neatskaičius mokesčių, arba 550 eurų „į rankas“.

The post Pramonininkai siūlo algų nekelti, profsąjungos nori bent 19 proc. augimo appeared first on LAIKMETIS.