Pagal kultūros ministro Simono Kairio įsakymą, 2026-aisiais šį titulą turės Kėdainiai 2027-aisiais – Pasvalys, o 2028-aisiais – Zarasai.

„Visų pirma, pagirtinas konkurse dalyvavusių komandų iš septynių šalies savivaldybių ryžtas ir pasirengimas: sutelktos kultūros bendruomenės pastangos, matomas įvairiapusis bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, pasitelkiami vietos kūrėjai, juntama drąsa įvardyti iššūkius ir supratimas, kaip kūrybiškai juos spręsti“, – pranešime spaudai sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

Anot jo, džiugu, kad būsimosiose Lietuvos kultūros sostinėse darniai vystomos skirtingos kultūros ir meno formos, atrandamos ir gaivinamos senosios tradicijos, puoselėjami istorinės atminties ženklai.

2026 metų Lietuvos kultūros sostinė Kėdainiai projektu „Kėdainių kronikos kultūros ženkluose“ pakvies į Vidurio Lietuvos istorinį Radvilų miestą, kur nuo seno sugyveno įvairios tautos, vyko amatų, mokslo, kultūros mainai. Miesto istorija, persipynusi su skirtingomis konfesijomis, čia nulėmė daugiakultūrio miesto identitetą ir unikalų kultūrinį tapatumą.

Planuojama, kad 2026 metais duris atvers rekonstruotas Kėdainių kultūros centro pastatas, o Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje – nauja vargonų muzikos salė. Kėdainiečiai teigia kuriantys atvirą miestą su kūrybiškai aktyvia ir įgalinta bendruomene, pabrėžė ryšį tarp praeities, dabarties ir ateities, taip įprasmindami kronikose užkoduotą Pradžios, Eigasties ir Augties ženklus.

Projektą „Kultūrinės dimensijos“ pristatanti 2027 metų Lietuvos kultūros sostinė Pasvalys siekia pateikti miestą ir rajoną kaip vieną iš Šiaurės Lietuvos kultūrinių centrų su savita gamta, tradicijomis, kalba ir papročiais ir parodyti miestą kaip darnų, vieningą, aktyvų, draugišką ir atvirą inovacijoms, naujoms kultūrinėms partnerystėms, teigiama Kultūros ministerijos pranešime.

Akcentuojami šie Pasvalio išskirtinumai: vieta, gamtiniai objektai, žmonės, tradicijos, tarmė.

Lietuvos kultūros sostinės Pasvalio programos meninė vizija – eiti iš gelmių į kūrybines aukštumas: nuo prasmegusios žemės, nuo „kalnų į vidų“ (cituojant kraštietį poetą Vladą Braziūną), vis klajojant, keliaujant kaip kito iš šio krašto kilusio poeto Bernardo Brazdžionio „per pasaulį keliaujantis žmogus“.

Zarasai Lietuvos kultūros sostine taps antrą kartą, šį titulą jie susigrąžina po dviejų dešimtmečių. Projektu „Kultūros bangos: potvynių ir atoslūgių sūkuryje 20 metų“ miestas siekia įkvėpti kūrybai vietos bendruomenes, kūrėjus ir kultūros profesionalus ne tik Utenos regione, bet ir visoje Lietuvoje, taip pat sutelkti Lietuvos kultūros sostinių bendruomenę.

Kultūriniu Lietuvos kurortu siekiančių tapti Zarasų programą sudaro aštuonios teminės kryptys: „Klasikos banga“, „Galerijų banga“, „Kūrybiškumo banga“, „Menų banga“, „Talentų banga“, „Kino banga“, „Festivalių banga“ ir „Mugių banga“.

Kiekvienos savivaldybės pasirengimui ir programoms įgyvendinti Kultūros ministerija skirs iki 150 tūkst. eurų. 

Šių metų Lietuvos kultūros sostinė – Kaišiadorys, kitąmet šį titulą perims Druskininkai.

Projekto „Lietuvos kultūros sostinė“ tikslas – skatinti regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtoti kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas bei kultūros prieinamumą.

The post Lietuvos kultūros sostinėmis išrinkti Kėdainiai, Pasvalys ir Zarasai appeared first on LAIKMETIS.

„Sveikinu visus sulaukus Sekminių – Šventosios Dvasios atsiuntimo iškilmės. Kaip Dievas siuntė Šventą Dvasią apaštalams, kad jie turėtų drąsos bet kokiomis sąlygomis visame pasaulyje skelbti Evangeliją, taip Dievas ir mums siunčia savo pagalbą kai sergame, patiriame sunkumus ar išbandymus. Šią Dvasią mes gauname per sakramentus, kurių dėka galime pajusti Dievo artumą, tik su ja mes galime atleisti visiems, kurie mus įskaudino, pažemino ar nuo mūsų nusigręžė. Šventoji Dvasia mus kelia iš nuodėmių, įkvepia aukotis vardan kitų. Tokiu būdu Dievas dalijasi savo meile su mumis, kad ligoje ar kitokiuose varguose nepristigtume stiprybės.

Šiandien Kėdainių Šv. Juozapo parapijoje mes užbaigiame misijų dienas. Broliai redemptoristai įdėjo daug širdies, kad dar geriau pažintumėte Viešpatį, patirtumėte bendrystę su juo, kad jūsų tikėjimas būtų pagilintas, atgaivintas.

Šiam istoriniam įvykiui atminti šiandien pašventinsiu kryžių šventoriuje ir jūsų atsineštus kryželius, tam, kad prisimintumėte, jog Jėzus ant kryžiaus iškvėpė savo dvasią, kad ji vėliau būtų išlieta mums. Misijos baigiasi, bet mūsų krikščioniško gyvenimo misija tęsiasi, tegul jumyse uždegta tikėjimo, meilės ir vilties ugnis net ir sunkiausiomis valandomis neprigęsta. Tikėjimas yra didelis turtas“, – teikdamas kėdainiečiams iškilmingą Sekminių palaiminimą kalbėjo vyskupas Saulius Bužauskas.

Kryžius primins apie misijas Kėdainiuose

„Kryžius, kuris bus šiandien pašventintas, liks tarp jūsų kaip pastovus misionierius, priminsiantis apie misijų metu gautas malones. Prie šio kryžiaus bus galima gauti visuotinius atlaidus du kartus per metus – šiandien, kai baigiasi misijos, gegužės 19-ąją ir rugsėjo 14-ąją – Šv. Kryžiaus išaukštinimo dieną.

Visada prisiminkite, kad iš kryžiaus ateina malonės, nuodėmių atleidimas, o jo vaisiai yra ramybė, džiaugsmas ir naujas gyvenimas Kristuje“, – atsisveikindamas su Šv. Juozapo parapijos bendruomene kalbėjo vienuolis redemptoristas Peteris Hertel, kuriam skelbti Dievo žodį Kėdainiuose padėjo vienuolis Rastislavas Dluhý ir pasauliečiai misionieriai.

Dėkojo misionieriams

Kėdainių Šv. Juozapo parapijos klebonas Žydrūnas Paulauskas, pasibaigus Mišioms, dėkojo vienuoliams redemptoristams ir pasauliečiams, kurie vykdė misijas ir skelbė tikėjimo tiesas parapijiečiams, taip pat visiems, kurie dalyvavo misijų dienų mišiose bei susitikimuose.

„Ačiū, kad atvėrėte savo širdis Viešpačiui, kad meldėtės už mūsų parapiją ir čia gyvenančius žmones, kad turėjome progą atnaujinti savo tikėjimą ir išgyventi bendrystę su Viešpačiu“, – parapijiečių vardu kalbėjo klebonas.

The post Kėdainiuose Šv. Juozapo bažnyčios šventoriuje pašventintas misijų kryžius appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė Policijos departamentas, įvykis Dotnuvos gatvėje esančiose kapinėse pastebėtas antradienį, apie 10.26 val.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo. 

Tas, kas suardė ar kitaip išniekino kapą arba suniokojo paminklą, arba išniekino kitą viešosios pagarbos vietą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

The post Kėdainiuose - koplyčios ir paminklo už Lietuvos laisvę žuvusiems kariams išniekinimas appeared first on LAIKMETIS.

The post Šeimos diena 2023 - Jonavoje, Kėdainiuose ir Raseiniuose appeared first on LAIKMETIS.

Pirmalaikiai rinkimai Raseinių-Kėdainių apygardoje paskelbti, nes 2020 metais čia išrinktas „valstietis“ Arvydas Nekrošius kovą laimėjo tiesioginius Raseinių mero rinkimus.

Naujas parlamentaras Seime dirbs kiek ilgiau nei metus, nes kitų metų rudenį Lietuvoje numatomi eiliniai Seimo rinkimai.

Rinkimų kodekse nustatyta, kad pirmalaikiai Seimo nario rinkimai, kai nutrūksta vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto parlamentaro įgaliojimai, turi būti surengti ne vėliau kaip per šešis mėnesius.

Tokie rinkimai nerengiami, jeigu iki eilinių Seimo rinkimų yra likę mažiau kaip vieni metai

Tokie rinkimai nerengiami, jeigu iki eilinių Seimo rinkimų yra likę mažiau kaip vieni metai. Pirmalaikių rinkimų datą vienmandatėje apygardoje tvirtina Seimas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir jos pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma iš pradžių teikė nutarimo projektą, kad šie rinkimai vyktų liepos 30 dieną, bet pastarąją datą sukritikavo Seimo Teisės departamentas.

Jo teigimu, ji nesuderinta su Rinkimų kodekse nustatytais rinkimų organizavimo terminais, pavyzdžiui, nebūtų išlaikytas nustatytas 102 dienų terminas dėl politinės kampanijos dalyvių registravimo, rinkimų komisijos sudarymo ir pan.

Anot Seimo teisininkų, Rinkimų kodekse nenumatyta galimybė sutrumpinti pirmalaikių Seimo nario rinkimų vienmandatėje apygardoje organizavimo terminų.

The post Pirmalaikiai rinkimai Raseinių-Kėdainių rinkimų apygardoje vyks rugsėjo 3 dieną appeared first on LAIKMETIS.

„Kalbant apie tiltų finansavimą, tai mes finansavimą esame jau padidinę Vyriausybės kadencijos pradžioje ir keletą kartų, žiūrint kaip skaičiuosim, kad tie objektai, kurie yra prastos būklės, būtų tvarkomi. Tai čia tikrai niekas nepasikeitė (...) dėl  vakarykščio įvykio. Faktas, kad yra labai aiškus planas, yra 72 objektai, kurie prastos būklės“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė M. Skuodis. 

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovai anksčiau sakė, kad tilto sija galėjo būti pažeista dėl juo važiavusio sunkiasvorio transporto, viršijus leistiną masę.

Pasak M. Skuodžio, tilto įgriuvimo priežastys kol kas neaiškios, tačiau tikėtina, kad dėl to kaltas sunkiasvoris transportas.

„Grupė, kuri dabar dirba, atsakys į klausimus, kodėl tas įvykis įvyko, nes, kaip žinote, ekspertizė buvo atlikta prieš savaitę ir po jos leista tiltą eksploatuoti, bet tikėtina, kad jis paprasčiausiai buvo sulaužytas sunkiasvorio transporto“, – sakė susisiekimo ministras. 

Jo teigimu, panašios būklės tiltų Lietuvoje yra daugiau

Jo teigimu, panašios būklės tiltų Lietuvoje yra daugiau, o LAKD šiuo metu vertina, ar nereikia papildomų apsaugos priemonių, kurios neleistų važiuoti sunkiasvoriam transportui. 

„Tikėtina, ženklų neužtenka, reikia kitokio pobūdžio apribojimų, kad sunkiasvorės transporto priemonės neįvažiuotų ir LAKD šiuo metu vykdo visų tokių objektų, kurių mes turime, papildomą apžiūrą ir žiūri, ar tikrai nereikia papildomų kontrolės, apsaugos priemonių. Tai galėtų būti (...) fizinis kažkoks barjeras, nuleistas kažkoks barjeras, pro kurį sunkiasvorė transporto priemonė nepravažiuotų, pravažiuotų tik lengvosios mašinos. Bet čia ekspertai atsakys“, – kalbėjo M. Skuodis.

Jis sako, kad dėl tiltų būklės nereikėtų kaltinti šios Vyriausybės, nes jų būklė suprastėjo ne per metus ar dvejus, o anksčiau jiems finansavimas buvo labai mažas.

„Jeigu mes žiūrėtume į finansavimą per kokių šešerių metų laikotarpį, tai žvyrkelių asfaltavimui buvo išleisti šimtai milijonų, tuo tarpu tiltų ir viadukų tvarkymui – aš žiūriu 2018, 2019 metų duomenis – aštuoni milijonai ir panašios sumos“, – teigė M. Skuodis. 

M. Skuodžio teigimu, šiemet Kelių priežiūros ir plėtros programoje keliams numatyta 521 mln. eurų suma nebus didinama, tačiau kelių ir tiltų tvarkymui bus panaudota dar 170 mln. eurų iš lėšų, numatytų kariniam mobilumui didinti, taip pat bus skirta daugiau Europos Sąjungos lėšų.

„Mes stengiamės didinti finansavimą ir iš kariniam mobilumui skirtų lėšų. Mes esame papildomai gavę 100 milijonų iš Europos Sąjungos šaltinių, kuriuos mes naudosime „Via Balticos“ asfaltavimui. Šalia to Vyriausybės yra skyrusi dar 70 milijonų kitoms karinio mobilumo reikmėms. (...) Tarp tų kelių įeina ir tiltai ir viadukai, jie taip pat turėtų būti tvarkomi. Dar mes stengiamės Europos Sąjungos lėšas, kurias mes turime ir galime investuoti į kelius, paspartinti jų naudojimą, kad tai būtų ne 2026 metais, o dabar“, – teigė M. Skuodis. 

„Tai šiais metais biudžetas yra gerokai didesnis nei tie Seimo skirti penki šimtai keturiasdešimt keli milijonai“, – Pridūrė jis. 

Kėdainių rajono savivaldybė antradienį paskelbė, kad matant padidėjusį tiltų, o ypač įgriuvusio, apkrovimą, ji praėjusiais metais du kartus kreipėsi į Kelių direkciją, kad būtų įvertinta jo būklė.

LAKD vadovas Remigijus Lipkevčius antradienį teigė, jog Lietuvoje yra 73 blogos arba labai blogos būklės tiltai, o į šį sąrašą buvo įtrauktas ir įgriuvęs tiltas Kėdainiuose.

The post Susisiekimo ministras: įgriuvus tiltui Kėdainiuose finansavimo tvarkos nekeisime appeared first on LAIKMETIS.

Renginyje dalyvavo Kėdainių „Šviesiosios“ ir „Atžalyno“ gimnazijų bei „Ryto“ ir LSMU „Aušros“ progimnazijų mokiniai, istorijos, lietuvių kalbos ir tikybos mokytojai bei kultūros darbuotojai.

Renginį vedė Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė, Kėdainių rajono Šėtos gimnazijos istorijos mokytoja Audronė Pečiulytė.

Įvyko įspūdingas susitikimas su 2021 metų Laisvės premijos laureate, viena pagrindinių leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ rengėjų ir platintojų Bernadeta Mališkaite.

B. Mališkaitės lūpose žodžiai tiesa, laisvė, tikėjimas, pasipriešinimas įgyja tikrąjį svorį bei prasmę.

„Laisvas žodis visada yra ginklas. Tiesa visada yra ginklas“, – šią popietę kėdainiečiams sakė 2021 m. Laisvės premijos laureatė, vienuolė, viena pagrindinių leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ rengėjų.

Nuoširdi, paprasta, sava, šilta, charizmatiška, šviesi, dvasinga asmenybė – tai ir dar daugiau norisi pasakyti apie šią ypatingą, lengvai kalbą su jaunimu ir vyresniais surandančią moterį. Stebinantis jos gebėjimas įdomiai perteikti savo ir bendraminčių nelengvą bei įspūdingą patirtį: leidybinis darbas pogrindyje, tardymai, areštai, išradingumas slepiant, platinant leidinį ir t. t.

Sužavėjo toks organiškas, spontaniškas gebėjimas įtraukti bei sudominti moksleivius ir ne tik juos. Kronika, atskleisti jos reikšmę... Juk tai buvo ne šiaip sau 17 metų pogrindyje ėjęs leidinys – tai buvo reiškinys, kuriame dalyvavo Lietuvos ir užsienio šalių drąsūs, tiesos ir laisvės trokštantys žmonės.

„Klausantis sesers Bernadetos, dar labiau sužavėjo ir naujai atgijo salės gilumoje eksponuojama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų parengta paroda apie Kronikos kelią“, – sakė šio istorinio renginio vedėja Audronė Pečiulytė.

Jaudinantys kunigų, vienuolių likimai, nufotografuoto leidinio gabenimas į užsienį fotojuostelėse: įvyniotose ne vien į saldainių popierėlius: tai savo akimis galėjo išvysti moksleiviai, bet ir sudėtingesniais būdais, o ypač nelengvu metu – ir žmonių kūnuose, mokymasis iš Maskvos disidentų parengtos knygelės, kaip ir ką kalbėti tardymų metu, represijos – visa tai buvo tarsi istorijos pamoka jaunajai kartai ir visiems susirinkusiems.

Šis renginys – tai Kėdainių rajono savivaldybės administracijos finansuojamo Daugiakultūrio centro projekto „Spausdinto žodžio galia“ dalis.

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ paroda bus eksponuojama Kėdainiuose iki lapkričio 25 d.

The post Kėdainiuose įspūdingai pristatyta LKB Kronikai skirta paroda appeared first on LAIKMETIS.

Laikinojo administratoriaus prižiūrimoje įmonėje rugpjūčio 7 d. pradeda veikti sieros rūgšties cechas, o nuo pirmadienio atnaujinama diamonio fosfato trąšų gamyba.

Veiklai taip pat paruošti amofoso cechas ir pašarinių fosfatų, monoamonio fosfato bei karbamido fosfato cechai, tikimasi, kad rugpjūtį gamykla veiks 60-70 proc. pajėgumu, joje dirbs 80 proc. darbuotojų.

ES kovo 9 d. paskelbus sankcijas Kremliui artimam Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai buvo įšaldytos „Lifosos“ sąskaitos, o balandžio 1 d. įmonė veiklą sustabdė.

Gegužės 24 d. darbą įmonėje pradėjo laikinoji administratorė, kurios užduotis – užtikrinti įmonės veiklą nepažeidžiant tarptautinių sankcijų.

Anot bendrovės, nuo to laiko „Lifosa“ pakeitė žaliavų įsigijimo teritorijas, rado produkcijos pirkėjų visame pasaulyje ir dabar gali veikti kaip savarankiška įmonė.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 947 darbuotojai, iki sankcijų taikymo jų buvo 1030.

100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai „EuroChem Group“ (dabar „EuroChem Europe“), kurios 90 proc. priklauso A. Melničenkos valdomai Kipro įmonei „AIM Capital“.

„EuroChem Group“ kovo 10 d. pranešė, kad A. Melničenka nuo kovo 9 dienos atsistatydino iš jos direktorių valdybos, jis taip pat esą nebėra pagrindinis grupės naudos gavėjas. R. Ivanovienė kovo viduryje pranešė, kad A. Melničenka savo akcijas perrašė žmonai.

Gegužę Finansų ministerija paskyrė laikinąją administratorę – nemokumo administravimo bendrovę „Finance Guru“ su partneriais „Zeta Law“, „Ernst & Young Baltic“, „EY Law“, „Grant Thornton Baltic“ bei „Domus Sola“.

The post Į darbą „Lifosoje" grįžta 80 proc. įmonės darbuotojų appeared first on LAIKMETIS.

Po Šv. Mišių, kurios buvo aukojamos už poetus, rašytojus bei kultūros darbuotojus, visus, susirinkusius į bažnyčios šventorių, su poezijos atlaidais pasveikino klebonas Artūras Stanevičius ir pakvietė bendra malda pašlovinti Šventąją Dvasią.

Skambėjo ukrainietiškos eilės

Renginyje dalyvavo ir skaitė eiles ne tik Kėdainių krašto literatai, bet ir sulaukta svečių iš Panevėžio, Kauno bei Vilniaus. 

Pirmą kartą poezijos šventėje nuskambėjo ir Lietuvoje studijuojančios ukrainietės Mikhaynos Dubchak jautrus eilėraštis apie jos šalyje vykstantį karą, kurio vertimą perskaitė poetė, mokytoja Renata Šimanauskienė. 

Krašto poetai savo eiles dedikavo Kėdainių miesto 650–mečiui.

Tarp poezijos žodžių, lyg skaidraus upeliuko gaivus čiurlenimas, liejosi širdį glostančios giesmės ir dainos, kurias dovanojo svečiai iš Raudondvario – krikščioniškos muzikos grupė „Karaliaus vaikai“, vadovaujama dainų kūrėjo ir atlikėjo, muzikanto Ramūno Kurklinskio. 

Poezijos mylėtojai, patys eilių nerašantys, skaitė savo mėgiamų autorių kūrinius.

Štai, pavyzdžiui, svečias iš Panevėžio atvyko paskaityti Maironio eilių, kadangi šiais metais pažymime šio poeto 160-ąsias gimimo metines.

Poetai kuria ir karo metu

„Kada žmonės rašo eiles? Džiaugsmo, įspūdžio, o gal ir skausmo valandą, rašo eiles ir vykstant karui. Eilės krenta į širdis. Ne viena užrašyta mintis išspaudžia ašaras ir atodūsį…" – kalbėjo Kėdainių krašto literatų sambūrio vadovė Genė Sereikienė. – Visų kūrėjų eiles mes patalpiname į mūsų leidžiamą laikraštėlį „Ten, kur poezija virsta malda“, šiais metais jau išleidome šeštąjį numerį.“

The post Kėdainių bažnyčios kalnelyje rinkosi poezijos mylėtojai  appeared first on LAIKMETIS.

Anot Policijos departamento, Kėdainių rajone, Šėtos miestelyje, geltonos ir raudonos spalvos dažais apipiltas kario paminklas, skirtas Sovietų sąjungos karių, žuvusių Antrojo pasaulinio karo metais kautynėse su Vokietijos kariuomene, atminimui. 

Anykščių rajone, Kurklių miestelyje, geltonos ir mėlynos spalvos dažais nudažyta sovietinio kario skulptūra. 

Įvykiai tiriami.

The post Kėdainių ir Anykščių rajonuose dažais apipilti sovietinių karių paminklai appeared first on LAIKMETIS.