„Spalio 2 d. meldėmės šv. Mišiose kartu su vyskupu Sauliumi Bužausku. Jis homilijos metu atvirai pasidalijo savo receptu, ką daro, kai kažkas nepavyksta (ogi sako sau, kad yra toks vienintelis Viešpaties sukurtas ir kito tokio paties nėra, tad ir yra vertas šio to), o kad rečiau ištiktų nepavykimas – kvietė skirti laiko maldai ir nepamiršti, jog kiekvienas turime savo angelą sargą, kuris yra nuolat pasiryžęs mus saugoti ir ginti, jei tik jam leisime", - dalinasi Kauno arkivyskupijos Jaunimo centras.

„Po šv. Mišių arkikatedros parapijos namuose tęsėme pažintį su vyskupu Sauliumi – ne tik ragavome jo mėgstamo deserto – želės su vaisiais – bet ir sužinojome, kad vyskupas vos pasitaikius progai mėgsta ištrūkti į gamtą, o pakviestas į svečius ilgai nedvejoja ir, jei tik turi galimybę, kvietimu pasinaudoja. Gera melstis kartu, gera susitikti, gera pažinti!" - džiaugiamasi jo pranešime.

The post Kauno arkikatedroje skambėjo maldos už jaunimą appeared first on LAIKMETIS.

Paprastos kadagio šakelės ar didesnės puošnios verbos, pirma atbundančio pavasario žaluma, Kauno arkikatedros parapijos bei jos lankytojų, miesto svečių rankose šio sekmadienio liturgijos pradžioje Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo buvo palaimintos, o vėliau su verbomis rankose žengta į džiaugsmingąją Kristaus šlovės ir garbės procesiją.

Kauno arkikatedroje liturgiją susirinkusiems komentavęs kunigas Artūras Kazlauskas atkreipė dėmesį į labai seną, IV amžiuje užrašytą Verbų procesijų tradiciją. Apie jas rašiusi vienuolė piligrimė Egerija pasakojo apie vyskupų drauge su tikinčiaisiais einamą procesiją nuo Alyvų kalno per Kedrono upelį į Jeruzalės senamiestį.

Į šią Verbų sekmadienio procesiją šiemet palydėjo diakono Dariaus Chmieliausko paskelbta Evangelija pagal Morkų, gyvai pristatanti Jėzaus įžengimą į Jeruzalę. Laukiamam Mesijui Jeruzalėje „daugybė žmonių tiesė ant kelio savo drabužius, kiti klojo žalias šakeles, nukirstas laukuose. Priekyje ir iš paskos einantys šaukė: „Šlovė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Šlovė besiartinančiai mūsų tėvo Dovydo karalystei! Osana aukštybėse!“. Toji pati Jeruzalė greitai tapo Jėzaus kančios ir mirties miestu.

Šią visiškai priešingą procesijos nuotaikai tikrovę netrukus pakeitė Jėzaus kančios istorija (iš Evangelijos pagal Morkų), kurią klausytojai išgirdo diakono, arkivyskupo, kunigo bei patarnaujančių moterų skaitomą vaidmenimis, o Jėzaus mirties akimirką visi pagerbė priklaupdami.

Eucharistijos liturgijos homiliją pasakęs arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pakvietė įdėmiau pažvelgti į mums pristatomą sceną, kur vyko žmonijos išgelbėjimo drama, ir įsižiūrėti į žmones, kurie tada supo Jėzų.

Moteris – ji sudaužo brangų tepalo indą ir patepa Viešpačiui kojas. Ir sulaukia priekaištų: kam toks švaistymas!? Ganytojo žodžiais, „jos veiksmu buvo pademonstruotas meilės ekstravangiškumas tam, kuris atėjo į šį pasaulį jo išgebėti“.

Mokiniai – jie miega... Jėzaus didžiausio išbandymo valandą Getsemanėje. „Tai simbolis mūsų dvasinės tinginystės ir apsnūdimo – ar aš nesu tas, kuris miegu didžių Dievo darbų akivaizdoje?“

Neįvardytas jaunuolis – išsineria iš drobulės ir nuogas pabėga. „Galbūt tai žinia mums, kad ir mes galbūt esame tie, kurie bėgame nuo savo Krikšto pašaukimo?“

Vyriausiasis kunigas – pavadina Jėzų piktžodžiautoju. Pakanka, kad būtų paskirta mirties bausmė. Pasak ganytojo, tai egzaminas: ar Jėzus mums yra Dievas?

Petras – žadėjęs neišduoti Jėzaus, išsigąsta ir išsižada.

Pilotas – stebisi, kad Jėzus nesigina, bet norėdamas įsiteikti miniai atiduoda Jėzų jos teismui.

Romėnų kareiviai – jie tyčiojasi iš Jėzaus. Ir šiandien tyčiojamasi iš tikėjimo. Krikščionys yra labiausiai persekiojama žmonių grupė. Persekiojimų skaičius dabar pranoksta pirmųjų amžių krikščionybės laikus.

Romėnas šimtininkas – jam nereikėjo Prisikėlimo stebuklo, kad suvoktų: šitas žmogus yra Dievo Sūnus.

„Tai geroji naujiena, brangieji, kad Dievas įžengia į šį nuodėmės pasaulį. Jis atėjo perkeisti žmonijos. Dievas nutarė išgelbėti pasaulį iš beprotiško nuodėmės rato, iš to „užsiciklinimo“, į kurį yra patekusi žmonija. Prieš nuodėmės galią, kuri viešpatauja pasaulyje, reikia kovoti ginklais ne iš šio pasaulio. Ar mes, brangieji, būsime tie, kurie įsijungsime į Viešpaties karių gretas kovoti su blogiu meilės galia? Ar ir mes savo gyvenimu ištariame: Tu esi Dievo Sūnus?“ – dalijosi mintimis arkivyskupas K. Kėvalas, keldamas klausimų šiam apmąstymui metui.

„Jeigu taip, Viešpats yra mums paruošęs didžių dalykų. Jis atskleidžia save, savo „meilės projektą“, duoda žmogui išminties suprasti kryžiaus slėpinį, iš kurio kyla gyvybė, viltis, prisikėlimas. Sekime Viešpatį Jo keliu į Prisikėlimą, kuris kiekvienam skirtas iš dangaus Tėvo beribio gailestingumo ir meilės“, – sakė homiliją užbaigdamas arkivyskupas, o šios Eucharistijos liturgijos pabaigoje visus pakviesdamas į Didžiosios savaitės kelionę, kad Velykos – Viešpaties Prisikėlimas būtų asmeninės, šeimų, mūsų Bažnyčios ir Tėvynės šventė.

The post Kauno arkikatedroje paminėtas Verbų sekmadienis appeared first on LAIKMETIS.

Elena Spirgevičiūtė – dvidešimtmetė kankinė pasaulietė, tikėjimo liudytoja, skautė, gynusi skaistumą ir paaukojusi gyvybę už garbę ir orumą – buvo įsibrovėlių nužudyta tėvų namuose Kaune 1944 m. sausio 3-iąją. Arkivyskupijoje vedama jos beatifikacijos byla. Jos palaikai palaidoti gimtosios Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos šventoriuje.

„Meldžiame šios kilniosios lietuvių tautos dukters Elenos Spirgevičiūtės paskelbimo palaimintąja", - rašo Kauno arkivyskupija.

2024-ieji metai Dievo tarnaitės Elenos Spirgevičiūtės šventumo bylai dvigubai reikšmingi: sausio 3 d. sukanka mirties 80-osios metinės, o gruodžio 22 d. – gimimo 100-osios metinės.

Kauno arkivyskupija, gavusi leidimą iš Romos, nuo 2000 metų kaupia beatifikacijos bylos medžiagą siekdama Elenos Spirgevičiūtės, oficialiai vadinamos kankine, paskelbimo palaimintąja.

1944 m. dvidešimtmetę Eleną Spirgevičiūtę tėvų namuose Kaune nušovė neblaivūs sovietiniai smogikai, sumanę tenkinti lytinę aistrą. Atminimo lentoje prie Dievo tarnaitės kapo Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šventoriuje Kaune įrašyti testamentiniai jaunos merginos atsisveikinimo žodžiai, ištarti prieš pat mirtį: „Geriau mirti, bet nenusidėti!“

Skaistumą gynusios ir gyvybę už garbę ir orumą paaukojusios skautės Elenos Spirgevičiūtės vardas 2000 metais įrašytas į Bažnyčios XX a. kankinių sąrašą, jos beatifikacijos ir kanonizacijos kanoninė byla Šventojo Sosto Šventųjų skelbimo kongregacijoje, dabar dikasterijoje, įforminta kaip dėl kankinystės.

Sovietmečiu viešas bažnytinis Elenos Spirgevičiūtės gyvenimo aukos tyrimas buvo negalimas. Tačiau kai kurie dvasininkai, įsitikinę jaunos katalikės dvasine branda, slapta kaupė liudijimus apie jos gyvenimą ir šventumą.

Vienas iš jų – Pranas Račiūnas MIC – garsus marijonų dvasininkas ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, slapta padaugino ir platino beatifikacijos bylai pamatinės reikšmės dokumentą: Elenos Spirgevičūtės dienoraštį. Jo originalas yra laikomas dingusiu, tačiau sovietinis saugumas, kaupdamas įkalčius Gulagu nuteisto kun. P. Račiūno bylai, prie jos pridėjo E. Spirgevičiūtės dienoraščio kopiją.

Bene žinomiausias Dievo tarnaitės E. Spirgevičiūtės tikėjimo liudijimas yra 1941 m. vasario 23 dienos įrašas jos dienoraštyje:

„Jėzau, gerasis mano Dieve, pasigailėk manęs, kad visuomet būčiau skaisti, tyra, sąžininga, meili ir gera. Marija, mano Motina, saugok mane nuo tamsių dėmių, kurios subjaurotų mano sielą. Leisk man gyventi lyg gėlei skaisčiai ir laimingai numirti.“

2021 m. „Artumos“ leidykla išleido Dievo tarnaitės E. Spirgevičiūtės dienoraštį „Kai Žemė Dangų bučiavo“. Pirmasis Dievo tarnaitės gyvenimo aukos 80-ųjų metinių minėjimas įvyks sausio 3 dieną Kauno Katedroje 18 val. Arkivyskupas K. Kėvalas pakvietė jaunimą malda švęsti 80–uosius E. Spirgevičiūtės kankinystės metus.

The post Kauno arkikatedroje - Dievo tarnaitės E. Spirgevičiūtės kankinystės metinių minėjimas appeared first on LAIKMETIS.

Koncerte „Kalėdinės muzikos valanda“ skambės Samuel R. Hazo, Alfred Reed, Giulio Caccini,

Miroslav Skoryk, John Philip Sousa, Philip Sparke, Irwing Berlin, Manfred Schneider, taip

pat lietuvių kompozitorių Juozapo Gudavičiaus bei Lino Rimšos kūriniai.

Šventinę programą diriguos – Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestro vadovas

Egidijus Miknius.

Palangos orkestro vadovas ir vyriausiasis dirigentas - Vygantas Rekašius.

Gruodžio 17 d. - „Kalėdinės muzikos valanda“ Vilniaus Išganytojo bažnyčioje

Gruodžio 26 d. - „Kalėdinės muzikos valanda“ Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje.

The post Kalėdinės muzikos valandos su Palangos orkestru appeared first on LAIKMETIS.

Koncertuos latvių operos žvaigždė sopranas Kristine Opolais ir išskirtinio balso armėnų tenoras Liparit Avetisyan, Kauno valstybinis choras ir Kauno miesto simfoninis orkestras. Dirigentas Constantine Orbelian.

Koncertas nemokamas. Durys atidaromos 19.15 val.

The post Kauno arkikatedroje planuojamas įspūdingas koncertas appeared first on LAIKMETIS.

Šv. Mišioms vadovavo arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, drauge aukojo vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas, kunigai Vincentas Lizdenis ir Ramutis Janšauskas. Prie altoriaus patarnavo kunigų seminarijos klierikai ir Jono Pauliaus II piligrimų centro bendruomenės jaunimas.

Vyskupas Saulius Bužauskas pamoksle kalbėjo, kad bažnyčios konsekracija yra tarsi žmogaus gimtadienis. Ji svarbi žmonėms ir ne veltui jų buvo statoma didinga, išpuošta, gražiais, dangų primenančiais skliautais.

„Bažnyčia primena, kad pirmoje vietoje turi būti Dievas, kuris mūsų gyvenime yra svarbiausias, o apie Jo didybę ir išskirtinumą liudija ir bažnyčios didingumas. Didingoje, erdvioje bažnyčioje visa aplinka į dangų pakylėja mūsų sielas, mus įkvepia, kelia prie Viešpaties. Taip ir mūsų siela, širdis turi išlikti tokia kaip bažnyčia – didinga, švari, sutvarkyta, kad Dievui būtų gera joje būti ir pasilikti", – kalbėjo vyskupas Saulius.

Švenčiausiojo Sakramento adoracijos ir šv. Mišių metu Viešpatį šlovino Šv. Jono Pauliaus II parapijos jaunimas Beatričė, Austėja, Gustas ir Simas bei Kauno arkikatedros choras, taip pat liturgijoje pagelbėjo minėtos parapijos mokytojai ir katechetai.

The post Kauno arkikatedros konsekracijos metinės - su mokytojų malda appeared first on LAIKMETIS.

Programą „Juozas Naujalis. Atrastieji motetai“ atliko mišrusis jaunimo choras „Exaudi“, jo meno vadovė ir dirigentė Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė, ir Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos choras, vadovė Živilės Stonytė-Tamaševičienė. Vargonavo Dalia Jatautaitė.

Kauno arkikatedroje bazilikoje J. Naujalis vargonavo, vadovavo chorams ir kūrė daugiau kaip 40 metų, tad šį vakarą skambėję sakralinės muzikos kūriniai, kaip sakė įžangos žodį taręs klierikas Linas Braukyla, „sugrįžo į ten, kur buvo gimę“.

„Chorinę programą papuošė vargonininkės Dalios Jatautaitės muzikavimas, leidęs pasigėrėti unikaliu arkikatedros vargonų skambesiu“, – po koncerto buvo dalinamasi „Exaudi“ feisbuko paskyroje.

Kartu padėkota ir už šiltą priėmimą arkikatedros klebonui monsinjorui Vytautui Grigaravičiui ir Kauno religinės muzikos centrui.

Renginyje buvo galima įsigyti CD kompaktinių plokštelių „Juozas Naujalis. Atrastieji motetai“, kurių leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir AGATA.

Abu chorai vėliau giedojo sekmadienio vakaro šv. Mišiose.

The post Kauno arkikatedroje bazilikoje skambėjo žymaus kompozitoriaus J. Naujalio kūryba appeared first on LAIKMETIS.

Pilną gaivos ir šviesos Šventosios Dvasios Atsiuntimo (Sekminių) sekmadienį prie arkikatedros buvo pašventintas atnaujintas kryžius šioms misijoms ir jų malonėms atminti.

„Šventoji Dvasia atėjo mūsų išgelbėjimo kaina, Ji labai brangi dovana“, – dalytasi Sekminių homilijoje. Joje remtasi palyginimu: kaip gimęs kūdikis turi įkvėpti, kad galėtų gyventi šiame pasaulyje, taip ir Bažnyčia, kaip sako kai kurie jos Tėvai, pirmą kartą įkvėpė Dvasią, kai Jėzus atidavė savąją Tėvui ant kryžiaus.

Liturgijos dalyviai misionierių kvietimu atliko tikėjimo atnaujinimo ženklą – iškėlę savo rankose Mišių pradžioje pašventintus kryželius atnaujino Krikšto pažadus.

Liturgijos dalyviams buvo suteiktas specialus misijų palaiminimas. Be to, Tėvo dieną palaiminimas buvo skirtas ir tėvams.

„Mes, tėvai redemptoristai, bandom atnešti Kryžiaus ženklą ir Dievo Motinos Nepaliaujamos Pagalbos žinią. Kryžius sako, kad mes esame išgelbėti neapsakomos Dievo meilės. Ginklai, neapykanta negali išgelbėti pasaulio. Šita meilė yra išlieta Šventosios Dvasios mūsų širdyse“– sakė tėvų redemptoristų vardu žodį taręs ir visiems dėkojęs t. M. Zamkovský.

Už misijas slovakų misionieriams dėkojo arkikatedros administratorius kunigas Evaldas Vitulskis, o visi dalyvavusieji savo dėkingumą išreiškė plojimais.

The post Ginklai, neapykanta negali išgelbėti pasaulio - baigiasi Misijų savaitė Kaune appeared first on LAIKMETIS.

Kviečia bent pasmalsauti

P. Hertelis ir R. Dluhý turi ilgametės patirties misijose. Jų tarnystės istorijoje – daugybės žmonių gyvenimo perversmai. Pasak brolių, misijas visuomet lydi didesni ar mažesni stebuklai, tai – atsivertimais ir išgijimais paženklintas laikas.

„Dalyvavimas Misijų savaitės renginiuose gali padėti žmogui žengti pirmus žingsnius Dievo link, pakeisti santykį su Dievu, kažką esmingo padaryti savo amžinybei.

Prašome kiekvienos šeimos, jaunuolio, kiekvieno kauniečio ar miesto svečio: „Neatmeskite šio kvietimo. Ateikite į mūsų renginius bent pasmalsauti. Dievo keliai nežinomi. Būna, kad ir po metų žmonės mums parašo, jog misijos stipriai paveikė jų dvasinį gyvenimą, padėjo priimti sprendimus ar išspręsti problemas šeimoje“, – sako R. Dluhý.

Prie misijų savaitės renginių organizavimo prisijungia ne tik gausus būrys lietuvių pasauliečių. Iš Slovakijoje jau per tris dešimtmečius gyvuojančios pasauliečių bendruomenės „Rieka Žyvota“ į Lietuvą atvyksta keturi kunigai ir vienuolika pasauliečių pasidalinti savo gyvenimo patirtimis, dėl šių misijų aukodami savo vasaros atostogų laiką.

Programoje – bendražmogiškos ir krikščioniškos temos

Renginiais ir temomis turtinga programa aktuali kiekvienam žmogui, kuriam sunku sustoti, rasti laiko apmąstyti svarbiausius gyvenimo klausimus: „Kas aš?“, „Kur einu?“, „Kokia yra gyvenimo prasmė?“, „Kas man gyvenime teikia ramybę ir džiaugsmą?“, „Ar Dievas gali man padėti?“. Tai esminiai ne tik krikščioniškojo, bet kiekvieno žmogaus gyvenimo klausimai.

Misijų savaitės metu kiekvienos dienos rytą ir vakarą bus kalbama skirtinga tema. Šeštadienį, gegužės 28-ąją, Misijų savaitė prasidės tema „Dievas tavęs ieško“. Vėliau bus svarstoma apie nuodėmę, atsivertimą ir Sutaikinimo sakramentą kaip atgailos kelio kulminaciją. Savaitės renginių tinklelyje – ir specialūs vakarai skirti moterims, vyrams, jaunimui ir vaikams.

Misijų savaitės dalyvių lauks ir nuostabus koncertas. Gegužės 31 d., 19 val. Tauragės krašto gospelo choras „Gloria“, vadovaujamas Rasos Levickaitės-Šerpytienės atliks Tore W. Aas‘ooratoriją „Mesijas“.

Misijų savaitės metu kunigai bus pasiekiami praktiškai visą dieną, nesvarbu, ar išpažinčiai, ar dvasiniam pokalbiui.

Renginiuose laukiami ir netikintys

Broliai pastebi, kad egzistuoja keistas, netinkamas suvokimas: kol žmogus jaunas, tegul elgiasi kaip nori, o paskui, senatvėje, tarnauja Dievui. „Ar tikrai norite senatvėje paaukoti Dievui meilės likučius, kurių pasaulis nebepriima? Mes nežinome, ar pabusime kitą rytą, taigi, atidėlioti svarbiausius gyvenimo dalykus senatvei – neišmintinga“, – sako P. Hertelis.

Daugelis žmonių ieško atsakymų ir problemų sprendimų išbandydami įvairias praktikas: mindfulness, neurolingvistinį programavimą, kreipiasi į psichologus ir panašiai, tačiau iš tiesų visos gairės ir įrankiai, kaip gyventi ramybėje, pilnavertį ir džiaugsmingą gyvenimą yra krikščionybės Raštuose ir patikrintos tūkstančių tikinčiųjų gyvenimais.

Misijų savaitės renginiuose laukiami visi – ir „pažengę“ tikintieji, ir tie, kurie nėra iš arčiau prisilietę prie krikščionybės, ir net netikintieji. Daugybė žmonių sako: „Jaučiu, yra kažkas didesnio už mane“, tačiau dėl daugybės stereotipų, aplipusių katalikų bažnyčią ir tikinčiuosius, dėl nepažinimo, dėl klaidingų išankstinių nuostatų, žmonės vengia užsukti į bažnyčią. Misijų savaitė – puikus laikas išgirsti, pamatyti ir pajusti kuo gyvena Dievo žmonės netradiciniame formate.

Misijų dalyvių gyvenimai persikeičia

Misijų savaitės metu bus galimybė išgirsti kitų žmonių gyvenimo istorijas, jų gyvenimo permainas atradus Dievą, intelektualios minties skirtingomis temomis, kuriomis kalbės ne tik dvasininkai, bet ir pasauliečiai.

„Kaunas nuolat tvarkosi, atnaujina savo gatves, pastatus, aikštes, kad galėtų daugiau spindėti ir pritraukti žmones. Galime išvesti paralelę su čia gyvenančiais žmonėmis. Jie yra dvasinis miestas, kurį stato pats Dievas ir žmonės savo tikėjimu. Misijos – tai tartum dvasinio miesto remontas. Mes dalinamės tuo, kuo patys gyvename – Dievo vaikų džiaugsmu.

Svarbu akcentuoti, kad krikščionybė nėra nuodėmės ir sielvarto religija, bet pirmiausia – gyvenimo, meilės ir džiaugsmo. Mes neabejojame, kad Misijų savaitė Kauno arkikatedroje bus tas metas, kai įsižiebs kad ir nedidelė šviesa žmonių gyvenimuose“, – sakė R. Dluhý.

The post Kauno arkikatedroje prasidės Misijų savaitė su misionieriais dvasininkais iš Slovakijos appeared first on LAIKMETIS.

Šį vakarą, popiežiui Pranciškui sausio 26-ąją paskelbus neeilinę Maldos už taiką dieną dėl neramumų ir įtampos Europoje ir ypač grėsmių Ukrainai, maldą arkikatedroje, kaip ir kitose arkivyskupijos bažnyčiose, arkivyskupo Kęstučio Kėvalo kvietimu papildė ir taikos, ramybės maldavimai.

Čia taip melstasi už jaunimo tikėjimo ugdytojus mokyklose bei parapijose, už Katechetikos centro darbuotojus bei jų bendradarbius.

maldą arkikatedroje arkivyskupo Kęstučio Kėvalo kvietimu papildė ir taikos, ramybės maldavimai.

Iš šių maldos vakarų rengiamos internetinės transliacijos arkivyskupijos YouTube bei Facebook puslapiuose. Sausio 26 d. vakarą beveik 200 tiesioginės transliacijos dalyvių prisijungė prie besimeldžiančiųjų arkikatedroje – adoruojančių Švč. Sakramentą bei švenčiančių šv. Mišias, kad, pasak tą vakarą žmonių išsakytų maldavimų, Viešpats vestų į taiką pradedant mūsų širdžių gelmėmis.

Sutaikęs palaiminimą Švenčiausiuoju Sakramentu arkivyskupas Kęstutis Kėvalas vėliau vadovavo šv. Mišioms paragindamas atsiliepti į Šventojo Tėvo pakvietimą melstis už taiką pasaulyje, kad nerimas ir įtampa prie sienų būtų išspręsta diplomatinėmis pastangomis, į rūpestį, kad Viešpats įkvėptų, kaip išeiti iš šios situacijos, kad nepražūtų nei vienas žmogus.

„Malda – tas mums duotas Dievo įrankis, pagalba. Savo jėgomis nieko negalime, bet Dievas viską gali“, – ragino arkivyskupas, vėliau savo homilijoje pasidalijęs popiežiaus Pranciškaus mintimis iš enciklikos „Fratelli tutti“, jog karas yra politikos ir žmogiškumo nesėkmė. Karo širdyje yra pati blogio gelmė, o taika yra širdies pasirinkimas.

Malda – tas mums duotas Dievo įrankis, pagalba. Savo jėgomis nieko negalime, bet Dievas viską gali.

Pasak ganytojo, Evangelija, pasakojanti apie Jėzaus mokinių siuntimą, šiandien ypač kalba apie krikščionišką misiją drąsiai nešti į pasaulį Jėzus žinią ir Jo ramybę, skelbti Dievo karalystę ir neišsigąsti. Antraip šiuo įtemptu laiku galima tapti „neramybės apaštalu“.

Arkivyskupas nuoširdžiai dėkojo savo pagalbininkams mokyklose, parapijose, kurie neša jaunajai kartai Gerąją naujieną. „Viešpats mato jūsų širdis, žino patirtį – Jis pats buvo mokytojas. Jis tapo pavyzdžiu kiekvienam, kaip eiti iki galo ir palikti Viešpaties malonei tai, ką sėjam kaip grūdus į įvairiopą dirvą – labiau ar mažiau derlingą“, – sakė arkivyskupas jaunimo ugdytojams.

Viešpats mato jūsų širdis, žino patirtį – Jis pats buvo mokytojas.

„Šis laikas mums duotas, kad, Evangelijos žodžiais (plg. Lk 21, 28), pakeltume galvas, nenusigąstume, bet, atvirkščiai, būtume taikos ir ramybės apaštalais, pabrėždami krikščionišką misiją, nežiūrint, koks laikas, kokios aplinkybės“, – sakė arkivyskupas, dėkodamas už vakaro maldos bendrystę, dalydamasis Viešpaties ramybės, paguodos ir įkvėpimo linkėjimu.

Visuotinės maldos intencijas šiam vakarui parengę mokytojai kvietė melstis už taiką, už pasaulio lyderius, už taikos ir ramybės Dvasią visų širdims.

The post Taikos maldavimai Kauno arkikatedroje ir padrąsinimas krikščioniškai misijai: „Pakelkime galvas“ appeared first on LAIKMETIS.