Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad šis išpuolis surengtas per didelio masto kariuomenės puolimą Čino valstijoje, kur nuo metų pradžios vyksta įnirtingi mūšiai tarp vyriausybės pajėgų ir Čino gynybos pajėgų (CDF).

Sausio mėn. CDF paskelbė Mindatą „išlaisvinta zona“, po to kariuomenė pradėjo smarkius smūgius į miestą, nuo kurių nukentėjo civiliai gyventojai ir religinės institucijos.

Vos prieš kelerius metus pastatyta katedra buvo smarkiai apgadinta: sugriautas stogas, vitražai ir vidaus patalpos. Per incidentą niekas nežuvo, nes kunigai ir parapijiečiai buvo įspėti apie galimą išpuolį ir evakuoti iš kovų zonos.

Mindato vyskupijos įkūrimu siekta sustiprinti katalikų bendruomenę, kurią 360 000 gyventojų turinčiame regione sudaro apie 15 000 žmonių.

Tačiau iškart po įsteigimo sausio mėn. naujoji vyskupija susidūrė su žiauriu persekiojimu. Kariuomenė bažnyčias laiko strateginiais taikiniais, nes jos yra ne tik dvasiniai centrai, bet ir civilių gyventojų prieglobsčio vietos.

Katedros sunaikinimas - toli gražu ne vienintelis išpuolių prieš krikščionis Mianmare atvejis. Nuo 2021 m. katalikų persekiojimas smarkiai suintensyvėjo: sudeginta dešimtys bažnyčių, suimti kunigai, išnaikinti ištisi krikščionių kaimai. Pranešama, kad dabar katedra negali būti naudojama pamaldoms, nes jos stogas įgriuvo, o langai išdaužyti. Vietos kunigas sakė, kad katedra bus atstatyta.

Katedra yra Čino valstijoje, kurioje 85 proc. gyventojų yra krikščionys. Tai vienintelė krikščionių daugumos valstija Mianmare, o visi gyventojai yra 90 proc. budistai.

The post Mianmare subombarduota katedra appeared first on LAIKMETIS.

Šešiose pietinėje katedros pusėje esančiose koplyčiose langai bus pakeisti naujais. Juos sukūrė šiuolaikinė prancūzų dailininkė Claire Tabouret (Kler Taburė). Pasak RTE pranešimo, Prancūzijos valstybė už langų, kuriuos pagamins prancūzų vitražistas Simon-Marq (Simon-Mark), įrengimą sumokės 3,8 mln. eurų.

Originalūs langai, kuriuos XIX a. sukūrė architektas Eugène Viollet-le-Duc (Južen Violet le Diuk), gaisro išvengė be žalos. Keletas istorijos išsaugojimo grupių protestavo prieš prezidento Emmanuelio Macrono sprendimą juos pakeisti, įskaitant „Sites et Monuments“ ir „Tribune de l'art“, kurių svetainių valdytojas paskelbė peticiją prieš naujus langus, surinkusią 244 833 parašus.

C. Tabouret gimė 1981 m. Prancūzijoje, 2006 m. baigė Aukštąją nacionalinę dailės mokyklą (École nationale supérieure des Beaux-Arts) Paryžiuje. Jos paveikslai ir skulptūros buvo eksponuojami Prancūzijos, Honkongo ir Venecijos muziejuose visame pasaulyje. Ji taip pat yra bendradarbiavusi su prabangiais dizaineriais, tokiais kaip „Dior“.

Šiuo metu menininkė gyvena ir dirba Los Andžele, rašoma jos interneto svetainėje.

C. Tabouret turkio, rožinės, geltonos ir raudonos spalvos languose pavaizduoti įvairių kultūrų žmonių, švenčiančių Sekmines, atvaizdai.

Reaguodama į diskusijas dėl modernistinių istorinės katalikų katedros atnaujinimų, menininkė per spaudos konferenciją katedroje pareiškė: „Skaitau įvairias žmonių nuomones, nes noriu suprasti jų argumentus, taip pat noriu laikytis atviro ir abipusio požiūrio.“

„Manau, kad tai žavi diskusija, - sakė ji. - Turime išlikti judesyje, turime pasitikėti savo epocha ir rodyti pasitikėjimą šiuolaikiniais menininkais.“

Naujai restauruotos Paryžiaus Dievo Motinos katedros durys buvo oficialiai atvertos visuomenei per ceremoniją gruodžio 7 d., praėjus kiek daugiau nei penkeriems metams po to, kai gaisras nuniokojo ikoninio statinio stogą, karkasą ir bokštą.

Niujorko kardinolas Timothy Dolanas (Timotis Dolanas) ir Antiochijos maronitų patriarchas Bechara al-Rai buvo tarp 170 vyskupų iš Prancūzijos ir viso pasaulio, dalyvavusių ceremonijoje, kurioje buvo perskaityta popiežiaus Pranciškaus, kuris šia proga neatvyko, žinia.

Paryžiaus katedros rektorius palaimino istorinės Prancūzijos istorinės bažnyčios Kalėdų prakartėlę prieš pirmąsias Kalėdų šventes po jos restauravimo.

„Žinote, pastarąsias 10 dienų jautėmės labai džiugiai“, - per ceremoniją pareiškė monsinjoras Olivieris Ribadeau Dumas (Olivjė Ribado Diuma). „Didžiausias mano džiaugsmas - matyti žmones laimingus dėl to, kad jie vėl turi katedrą, ne tik dėl to, kad vėl mato šiuos akmenis, bet ir dėl to, kad jiems sugrąžinta maldos vieta.“

Tikimasi, kad langai bus sumontuoti 2026 m.

The post Paryžiaus katedros vitražai bus pakeisti, atskleistas naujas modernus dizainas appeared first on LAIKMETIS.

Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

„Maždaug prieš metus Katedros kunigai nusprendė, kad reikėtų pasirūpinti šios paskutinės neatvertos Vilniaus arkikatedros koplyčios atnaujinimu ir atvėrimu Katedros lankytojams. Žinią džiugiai sutiko tiek bendruomenės nariai (jų lėšomis ir buvo sutvarkyta ši koplyčia), tiek Vilniaus miesto gidai, laukdami, kada šį baroko perlą bus galima lankyti ir čia melstis“, – pasakoja Vilniaus arkikatedros vikaras, koplyčios atnaujinimo globėjas kun. Mozė Mitkevičius. 

Arkikatedros Valavičių koplyčia yra ne tik religinis, bet ir kultūrinis bei istorinis paveldas. Kadaise čia ilsėjosi ne vieno karališkosios giminės atstovo palaikai. 1473 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio rūpesčiu koplyčia buvo statyta kaip karališkosios šeimos kapavietė, todėl iš pradžių vadinta Karališkąja. 

Šioje koplyčioje buvo saugomi Lietuvos valdovų palaikai, čia ilsėjosi Kazimiero Jogailaičio žmona Elžbieta Habsburgaitė, Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė. Jos kriptoje buvo palaidotas ir karalaitis Kazimieras. Vėliau, jį pradėjus gerbti kaip šventąjį, Lenkijos ir Lietuvos valdovas Zigmantas Vaza nusprendė šventojo palaikus perkelti į didesnę koplyčią, kuri priklausė Vilniaus vyskupui Eustachijui Valavičiui ir jo giminei, o Valavičiams duoti Karališkąją koplyčią.  

Valavičių (Karališkojoje) koplyčioje yra išlikęs nuostabus barokinis altorius, kupolą puošiantys lipdiniai, freskos.

„1636 m. iškilmingai perkėlus šv. Kazimiero palaikus į jam suprojektuotą ir dedikuotą koplyčią, Karališkoji koplyčia gavo naują pavadinimą. 1783 m. Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio pavedimu Katedra buvo rekonstruota pagal architekto Lauryno Gucevičiaus (Masiulio) projektą. Šventovės išorė ir vidus įgijo brandaus klasicizmo bruožų, tačiau šios dvi koplyčios liko nepaliestos ir jau vien tuo unikalios. 

Valavičių (Karališkojoje) koplyčioje yra išlikęs nuostabus barokinis altorius, kupolą puošiantys lipdiniai, freskos. Altoriuje – XVII a. nežinomo autoriaus nuostabaus grožio, malonėmis garsėjantis Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Koplyčios kairėje pusėje – paminklinė lenta su vyskupo Eustachijaus Valavičiaus biustu, o koplyčios kairėje – Juozapo Smuglevičiaus paveikslas „Šv. Jonas Nepomukas priešais Vaclovą IV“, – apie tai, kuo ypatinga Valavičių koplyčia, pasakoja kun. M. Mitkevičius.

Koplyčia atveria galimybę tapti geresniems

Kaip teigia koplyčios restauravimo globėjas kun. M. Mitkevičius, Valavičių koplyčios grožis ir kultūrinis palikimas gali pasitarnauti ir žmonių tikėjimui, todėl ši vieta tikintiesiems yra ne mažiau reikšminga nei žmonėms, besidomintiems religiniu, kultūriniu ar meniniu paveldu:

„Atveriame šią koplyčią ne tik norėdami parodyti jos išorinį grožį, bet ir trokšdami joje melstis. Juk ji ir atsirado pirmiausia kaip maldos vieta. Atverdami koplyčią, mes atveriame ne tik erdvę, bet ir galimybę žmogui tapti geresniam. Kiekvieno širdyje galima atverti kažką, kas vestų į pokalbį, į dialogą, į grožį, kas tiesiog padėtų mums tapti labiau žmonėmis. Tikiu, kad ši koplyčia savo grožiu pakylės jos lankytojus, tiesiogiai ar slėpiningai prisidėdama prie žmogaus meilės Dievui, kitam žmogui, Bažnyčiai, Vilniaus miestui, Lietuvai. Ši vieta teskleidžia šviesą ir viltį, lai kiekvienas joje atras savo paties kilnią, karališką širdį.“ 

Anot Vilniaus arkikatedros vikaro, prie koplyčios parengimo ir restauravimo darbų prisidėjo nemažas būrys žmonių – jiems talkinant ir su jais tariantis buvo priimami sprendimai ir ieškoma būdų juos įgyvendinti.

Anot Vilniaus arkikatedros vikaro, prie koplyčios parengimo ir restauravimo darbų prisidėjo nemažas būrys žmonių – jiems talkinant ir su jais tariantis buvo priimami sprendimai ir ieškoma būdų juos įgyvendinti: „Reikėjo galvoti apie apšvietimą, altoriaus ir grindų sutvarkymą. Esu labai dėkingas Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio Paveldo muziejaus direktorei Ritai Pauliukevičiūtei, to paties muziejaus vyriausiajai restauratorei Indrajai Kubilytei-Bogan, Vilniaus arkivyskupijos dailininkui-ekspertui Vytautui Tracevičiui, arkikatedros zakristijonui Antanui Kavoliukui už koplyčios apšvietimo darbus, bendruomenės nariams už talką valant koplyčią, o ypač už aukas, kuriomis ir buvo galima atlikti tuos minimalius darbus". 

Jis priduria: „Vilniaus arkivyskupijos meno komisija ieškojo sprendimų, kaip atstatyti altorių, kruopščiai rinko medžiagas. Neapsieita ir be įvairių konsultacijų, esu labai dėkingas Lietuvos ambasadorei prie Šv. Sosto Sigitai Maslauskaitei-Mažylienei už vertingus patarimus. Galiausiai ir visiems Arkikatedros kunigams, kurie darbavosi ant pastolių arba po jais. Žinoma, norėjosi koplyčią atverti kuo greičiau, bet tokie darbai greitai nevyksta. Tad užtrukome metus, bet, ačiū Dievui, pavyko.“

Valavičių koplyčia Vilniaus šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bus atverta ir pašventinta gruodžio 12 d. 17:30 val. Apeigoms vadovaus Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

The post Vilniaus arkikatedroje atveriamas baroko perlas – Valavičių koplyčia appeared first on LAIKMETIS.

Jų duomenimis, atvykus pareigūnams, vyras paaiškino, kad taip protestuoja prieš neįtikusį teismo sprendimą dėl Kauno kanapių parduotuvės.

Vilniaus policijos atstovas Tomas Bražėnas LNK nurodė, kad protesto akciją surengusį 1986 metais gimusį vyrą pareigūnai sulaikė, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo platinti.

Kaip skelbiama socialiniuose tinkluose, protesto akcija buvo skirta Martynui Simanynui palaikyti. Pastarasis nuteistas, kai Kaune atidaręs krautuvėlę, prekiavo kanapėmis, kurių THC koncentracija viršijo leistiną normą.

Kaip skelbia naujienų portalas „15min“, sekmadienį surengtos akcijos iniciatorius – kanapių aktyvistas, reperis Justas Rudžianskas.

The post Vilniaus katedroje sulaikytas pluoštines kanapes garinęs vyras appeared first on LAIKMETIS.

E. Ratniekas socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti nuo stipraus vėjo atitrūkusi ir siūbuojanti didelė stogo dalis.

E. Ratniekas informavo, kad Katedros aikštė laikinai uždaryta visuomenei, kol nebeliks pavojaus. „Kol pavojus bus pašalintas, uždarysime aikštę, nes kupolinės bažnyčios stogo dalys gali atsiskirti nuo likusių stogo konstrukcijų', - rašė jis „X".

Kaip pranešama, iki pirmadienio ryto 8 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku gelbėtojai Rygoje sulaukė apie 200 iškvietimų dėl audros ir smarkaus lietaus.

Dėl audros padarytos žalos pirmadienį iki 10 val 10 min. buvo nutrauktas elektros tiekimas maždaug 37 tūkst. skirstomojo tinklo operatoriaus „Sadales Tikls“ klientų, pranešė bendrovė naujienų agentūrai LETA.

Bendrovė teigė, kad labiausiai elektros tiekimas vis dar sutrikęs Jelgavos, Tukumo, Uolainės ir Duobelės rajonuose. Taip pat daugėja klientų prašymų dėl žalos atlyginimo.

Kaip pranešama, nuo sekmadienio vakaro per Latviją slenka audra, atnešdama itin smarkų, nuolatinį lietų ir vėjo gūsius, kurių greitis siekia 20–24 metrus per sekundę, o pakrantės zonose – iki 27–30 metrų per sekundę.

Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras paskelbė oranžinį įspėjimą dėl lietaus ir vėjo centriniuose šalies rajonuose, o Rygoje ir jos apylinkėse – aukščiausio lygio raudoną įspėjimą.

The post Audra Latvijoje apgadino Rygos katedros stogą appeared first on LAIKMETIS.

Prieš 78 metus, 1946 m. liepos 26 d., tikinčiųjų prašymu ir Patriarchui Aleksijui I užtariant, bedieviška valdžia grąžino šventąsias relikvijas Bažnyčiai, ir jos lėktuvu iš Maskvos buvo pargabentos į Vilnių.

Nuo 2020 m. šventųjų Vilniaus kankinių relikvijų grąžinimo diena švenčiama kaip Visų šventųjų, pašventinusių Lietuvos žemę, atminimo diena.

Šventėje dalyvaus visi Lietuvos stačiatikių Bažnyčios dvasininkai ir stačiatikių tikintieji iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Visagino ir kitų Lietuvos miestų parapijų.

Pamaldos prasidės 10 valandą, o religinė procesija aplink šventovę - 12 valandą. Šventės pabaigoje visų dalyvių lauks vaišės.

The post Stačiatikiai minės Visų šventųjų, pašventinusių Lietuvos žemę, atminimo dieną appeared first on LAIKMETIS.

„Šių metų liepos 1 dieną įvykęs susibūrimas, populiariai vadinamas „gėjų paradu“  Vilniaus Katedros aikštėje ir vėl subūrė publiką, atvirai besityčiojančią iš krikščioniško tikėjimo tiesų ir mūsų tautos istorijos tradicijų.

Apgailestaujame, kad Vilniaus savivaldybė lengvabūdiškai leido organizuoti tokius renginius netinkamose vietose, atkreipiame dėmesį, kad prisidengdamos leidimu išduotu legaliai veikiančioms bendrijoms, savo dalyvavimą juose pabrėžtinai eksponavo ir jokio teisinio statuso neturinčios ,organizacijos‘“, - sakoma KS pareiškime.

Toliau dokumenente teigiama: „Krikščionių sąjunga kaip demokratiškoje šalyje veikianti politinė organizacija visada pasisakė už asmens ir organizacijų laisvę reikšti savo įsitikinimus bei ginti savo pažiūras. Tačiau tuo pat metu ji pabrėžia, kad kiekviena tokia raiška turi turėti savo vietą, laiką, bei sveiku protu suvokiamas raiškos formas. 

Katedros aikštė nėra vieta, kurioje būtų galima demonstruoti tikėjimui ir mokslui prieštaraujančias idėjas. Katedra yra daugiau negu administraciškai suvokiami maldos namai. Krikščionybė nėra tik malda, tik religija. Tai - neatsiejama, nedaloma Lietuvos, kaip Europos valstybės, gyvensena, jos kultūra, pasaulėžiūra ir vertybinis pasirinkimas.

Vilniaus Katedra matė ne vieną niekinimą – ją siaubė užpuolikai iš carinės Rusijos, ją desakralizavo sovietinis režimas, dabar Katedrai gresia XXI amžiaus pseudokultūros pavojus.

Turime nubrėžti ribas, kurių neleistume peržengti. Tos linijos – tai ne fizinės tvoros ar ženklai ant šaligatvio plytelių. Linijos visų pirma yra bendroji viešosios kultūros ir etikos norma, kurios peržengimas jau nieko bendro neturi su tolerancija, emancipacija, laisve ir pasaulietiškumu.“

KS siūlo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pripažinti, kad dėl minėtų eitynių vietos leidimo buvo padaryta klaida ir ateityje panašių klaidų nekartoti bei atsakingai žiūrėti į reginių turinį ir pateikimo formas.

The post Katedros aikštė nėra vieta demonstruoti tikėjimui ir mokslui prieštaraujančias idėjas - teigia Krikščionių sąjunga appeared first on LAIKMETIS.

Šv. Mišioms vadovaus apaštalinis nuncijus arkivysk. Petar Antun Rajič, kartu melsis vysk. Arūnas Poniškaitis ir vysk. Darius Trijonis.

Tą pačią dieną ryte 10.30 val. (Lietuvos laiku, kai Vatikane prasidės laidotuvių Mišios) bažnyčių varpai skambės 8 minutes (popiežius Benediktas XVI vadovavo Bažnyčiai 8 metus).

Apaštalinėje nunciatūroje Vilniuje antradienį ir trečiadienį nuo 10 val. iki 12 val. ir nuo 16 val. iki 18 val. galima ateiti išreikšti pagarbą bei pasirašyti užuojautų knygoje.

The post Vilniuje bus meldžiamasi už Benediktą XVI appeared first on LAIKMETIS.

Būsimo pastato dokumentacija yra parengta, taip pat jau įsigytas sklypas statybai. Projektuotojams buvo iškelta užduotis, kad būsimoji bažnyčia atitiktų katalikiškos sakralinės architektūros tradicijas, bet kartu gerai įsilietų į bendrą miesto architektūrą. Visą kompleksą sudarys bažnyčia ir administracinės patalpos.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Kirgizijos apaštališkosios administracijos vadovas, amerikietis jėzuitas kun. Anthony Jamesas Corcoranas pasakojo, kad kertinį akmenį katedros statybai pašventino popiežius Pranciškus, susitikęs su Kirgizijos katalikų delegacija per vizitą Kazachstane.

Pirmieji katalikai dabartinės Kirgizijos teritorijoje pasirodė jau XIII amžiuje, tačiau tikroji vietinės katalikų bendruomenės istorija prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje, kai į šią teritoriją, prijungtą prie Rusijos imperijos, atvyko arba buvo rusų valdžios prievarta perkelti tikintieji iš rusų valdytos vidurio ir rytų Europos dalies.

Taip pat ir sovietų laikais tuometinės sovietinės respublikos sostinėje Frunzėje, dabartiniame Biškeke, veikė oficialiai įregistruota katalikų bendruomenė, turinti beveik penkis šimtus narių. Šiandien Kirgizijoje yra apie du tūkstančius katalikų. 1991 m. Jonas Paulius II įsteigė Kazachstano ir Vidurinės Azijos apaštališkąją administraciją, kuriai priklausė ir Kirgizija.

1997 m. Kirgizija nuo jos buvo atskirta ir tapo misija sui iuris, kuri 2006 m. buvo pertvarkyta į Kirgizijos apaštališkąją administraciją. Nuo 2017 m. jai vadovauja kun. Anthony Jamesas Corcoranas SJ.

The post Kirgizijos sostinėje per tris metus bus pastatyta katedra appeared first on LAIKMETIS.