„Rusijos kariuomenė po savęs paliko tokius pat žiaurumus kaip ir kituose mūsų šalies regionuose“, – sakė jis vakaro kreipimesi.

„Tyrėjai jau užfiksavo daugiau kaip 400 karo nusikaltimų“, – teigė Ukrainos vadovas, aiškiai nenurodydamas, kokioje teritorijoje jie buvo aptikti.

„Randami žuvusiųjų kūnai – tiek civilių, tiek kariškių, – kalbėjo jis. – Mes surasime ir perduosime teismui kiekvieną žudiką.“

Išlaisvintame mieste gyvenantys ukrainiečiai išreiškė didelį palengvėjimą dėl kelis mėnesius trukusios okupacijos pabaigos, kai Rusijos pajėgos penktadienį pasitraukė.

Tačiau, kaip ir V. Zelenskis, jie teigė, kad prieš pasitraukdami rusai paliko niokojimo pėdsakus, paliko minų ir ėmė plėšikauti – net iš zoologijos sodo vogė gyvūnus.

Dievas juos nubaus. Visus. Už viską, ką jie padarė

„Dievas juos nubaus. Visus. Už viską, ką jie padarė“, – sakė 47 metų Svitlana Vilna.

„Vis dar labai pavojinga“

Prie įvažiavimo į strategiškai svarbų Juodosios jūros uostamiestį, kuriame vos prieš kelias dienas vyko mūšiai, buvo matomi sugriauti pastatai ir sunaikinta karinė technika.

Ore tvyrojo degančių malkų kvapas.

„Prašau jūsų nepamiršti, kad padėtis Chersono regione vis dar labai pavojinga“, – sakė V. Zelenskis.

Jis teigė, kad šalindamas miną žuvo ukrainiečių išminuotojas, o dar keturi buvo sužeisti.

Anot V. Zelenskio, darbuotojai stengiasi skubiai atkurti rusų sunaikintą ypatingos svarbos infrastruktūrą, įskaitant vandens, elektros, interneto ir televizijos ryšius, taip pat transporto ir pašto paslaugas.

Chersonas buvo vienas iš keturių Ukrainos regionų, kuriuos Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė aneksavęs rugsėjo mėnesį.

Rusija stiprina gynybą

Chersonas buvo pirmasis miestas, kurį okupavo Kremliaus ginkluotosios pajėgos po to, kai vasario mėnesį Rusija pradėjo karinę invaziją į Ukrainą.

Šeštadienį į Pravdynės kaimą, esantį už Chersono, sugrįžę vietos gyventojai neslėpė savo džiaugsmo: glėbesčiavosi su kaimynais, o kai kurie negalėjo sulaikyti ašarų. 

„Pergalė, pagaliau!“ – sakė Svitlana Halak, kuri karo metu neteko savo vyriausios dukters. 

„Ačiū Dievui, kad buvome išlaisvinti, ir dabar viskas stos į savo vietas“, – naujienų agentūrai AFP teigė 43-ejų moteris.

Išlaisvintoje gyvenvietėje buvo galima pamatyti keletą nukenksmintų prieštankinių minų ir granatų, taip pat ir nemažai apgadintų pastatų.

Tuo metu vietos valdžia teigia, kad besitęsiant išminavimo darbams, mieste bus įvesta komendanto valanda, o judėjimas į ir iš Chersono bus laikinai apribotas. 

Ukrainos prezidentas sekmadienį teigė, kad šiuo metu Kyjivas kontroliuoja daugiau nei 200 gyvenviečių Chersono srityje. 

Apie 200 pareigūnų statė kelio užtvaras ir fiksavo „rusų okupantų nusikaltimus“, sakė Ukrainos policijos vadovas Ihoris Klimenka.

Ukrainos kariuomenės Pietų vadavietė pirmadienį pranešė, kad Rusijos kariai ir toliau stiprina savo gynybą kairiajame Dnipro upės krante, kur jie pasitraukė.

„Jie ir toliau iš sunkiosios artilerijos ir minosvaidžių šaudo į mūsų karius ir deokupuotas gyvenvietes dešiniajame Dnipro krante“, – sakoma pranešime.

Visiškas Chersono susigrąžinimas suteikia Ukrainai prieigą ir prie kitų, šaliai svarbių, šios srities vietovių, tokių kaip Juodoji jūra vakaruose ir Azovo jūrą rytuose.

„Kam viso to reikėjo?“

70-metis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuriam dėl Kremliaus pajėgų invazijos į Ukrainą Vakarai daro spaudimą, nevyks į antradienį prasidėsiantį  Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą.

Jungtinių Valstijų iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) pirmadienį toliau spaudė Rusiją, sakydama, kad geriausias būdas nutraukti pasaulinę ekonominę sumaištį – sustabdyti karą Ukrainoje.

Nutraukti Rusijos karą yra moralinė būtinybė ir geriausias dalykas, kurį galime padaryti pasaulio ekonomikai

„Nutraukti Rusijos karą yra moralinė būtinybė ir geriausias dalykas, kurį galime padaryti pasaulio ekonomikai“, – sakė J. Yellen žurnalistams Balyje, kuriame vyksta G-20 viršūnių susitikimas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entoniu Blinkenas) pasidžiaugė Ukrainos kariuomenės ir žmonių „nepaprasta drąsa“ ir pažadėjo, kad JAV parama „tęsis tiek, kiek reikės“ nugalėti Rusiją.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas) Londone teigė, kad Maskvos „strateginė nesėkmė“ Chersone gali paskatinti rusus tik dabar labiau suabejoti karu. 

„Paprasti Rusijos žmonės tikrai turi savęs paklausti: „Kam viso to reikėjo?“ – pridūrė B. Wallace'as. 

The post V. Zelenskis: rusų žiaurumai Chersono srityje tokie patys kaip ir kituose regionuose appeared first on LAIKMETIS.

Pasak jos, Vilniaus apylinkės prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą dėl viešo pritarimo karo nusikaltimams ir ukrainiečių tautybės asmenų menkinimo ir perdavė jį Vilniaus apylinkės teismui.

Prokurorė Renalda Kučinskaitė prašo 34-erių kaltinamajam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Už minėtą nusikaltimą įstatymai numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Byloje surinktais duomenimis, vyras viename socialiniame tinkle kovo 1 dieną paskelbė savo parengtą vaizdo įrašą, kuriame viešai pritarė karo nusikaltimams

Byloje surinktais duomenimis, vyras viename socialiniame tinkle kovo 1 dieną paskelbė savo parengtą vaizdo įrašą, kuriame viešai pritarė karo nusikaltimams – nuo vasario 24 dienos Rusijos vykdomai karinei agresijai Ukrainoje.

Tyrimo duomenimis, tame pačiame vaizdo įraše sostinės gyventojas žemino ukrainiečių tautybės asmenis ir propagavo jų, kaip karo aukų, sumenkinimo bei sunaikinimo idėjas.

Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities policijos kriminalistai.

Tyrimo metu įtariamajam buvo skirta stacionari teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizė. Ją atlikę specialistai pateikė išvadas, kad dėl lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo vyras nusikaltimo įvykdymo metu negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

Specialistai konstatavo, kad įtariamajam tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

The post Ukrainiečius žeminusiam ir karą palaikiusiam vyrui prokurorai siūlo skirti priverstinį psichiatrinį gydymą appeared first on LAIKMETIS.

Siūlomais teisiniais veiksmais būtų siekiama milijardų dolerių (eurų) kompensacijų kovotojų samdinių aukoms.

„Wagner“, kuri Ukrainoje pasirodė 2014-aisiais, Vakarai įtaria nešvarių Kremliaus darbų vykdymu tokiose šalyse kaip Sirija ir Centrinė Afrikos Respublika. Rusija šiuos kaltinimus neigia.

Teisės firmos „McCue Jury and Partners“ partneris Jasonas McCue (Džeisinas Makju) sakė, kad „Wagner“ ir jos numanomas bosas Jevgenijus Prigožinas Ukrainoje „dalyvavo terorizmo kampanijoje“, apimančioje nužudymus, išžaginimus, taikymąsi į infrastruktūrą ir sprogmenų padėjimą aplink branduolinius objektus.

„Jų tikslas buvo skleisti siaubą ir chaosą Ukrainoje“, – antradienį sakė jis JK Bendruomenių Rūmų Užsienio reikalų komitetui.

Ukrainos pareigūnai yra sakę, kad „Wagner“ į frontą siunčia tūkstančius karių, užverbuotų Rusijos kalėjimuose, žadėdama jiems atlyginimą ir amnestiją.

jos numanomas bosas Jevgenijus Prigožinas Ukrainoje „dalyvavo terorizmo kampanijoje“, apimančioje nužudymus, išžaginimus, taikymąsi į infrastruktūrą ir sprogmenų padėjimą aplink branduolinius objektus

Kaip rodo Vokietijos žvalgybos surinkti duomenys, „Wagner“ samdiniai galėjo dalyvauti vykdant žiaurius nusikaltimus Ukrainos Bučos mieste.

„Drąsios aukos“

J. McCue įstatymų leidėjams sakė, kad „Wagner“ turi būti sustabdyta ir kad reikia išnaudoti „visas galimybes“ siekiant apsaugoti „Wagner“ aukas kitose pasaulio vietose.

Kaip tik pradėti teisiniai veiksmai prieš „Wagner“ ir J. Prigožiną „drąsių aukų ukrainiečių vardu“, sakė jis.

J. McCue informavo, kad „Wagner“ ir J. Prigožinui oficialiu laišku pranešta apie pretenzijas. „Tai pirmas kartas pasaulyje, kai „Wagner“ ir į ją panašius [veikėjus] jų aukos traukia į teismą už terorizmą, naudotą kaip karo ginklas“, – parlamentarams sakė jis.

Pasak J. McCue, Aukštajam teismui Londone bus pateikti įrodymai, kad „Wagner“ užsiėmė terorizmu prieš Ukrainos žmones“ ir kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino „karo mašina dalyvavo neteisėtame sąmoksle panaudoti terorizmą ir taip palengvinti neteisėtą invaziją į Ukrainą“.

Bylą kelia viena ukrainiečių grupė JK, taip pat „simboliškai atstovaujanti“ visiems dėl karo netekčių patyrusiems ukrainiečiams, pridūrė J. McCue.

The post Britanija siekia patraukti į teismą Rusijos karinę samdinių bendrovę „Wagner“ appeared first on LAIKMETIS.

Tokijuje esančioje Jasukunio šventovėje pagerbiamos 2,5 mln. po XIX a. pabaigos žuvusių karo aukų, daugiausia japonų, tačiau ten taip pat įamžinti nuteisti karo nusikaltėliai.

Vyriausybės pareigūnų kelionės į šią šventovę jau ilgą laiką kelią pasipiktinimą šalyse, kurios prieš karą ir jo metu nukentėjo nuo Japonijos kariuomenės veiksmų – ypač Pietų Korėjoje ir Kinijoje.

Kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas) piktai sureagavo į pirmadienį surengtus vizitus, kuriuos pavadino „rimta provokacija“.

„Kinija ragina Japoniją rimtai pasimokyti iš istorijos, nutraukti militarizmą ir vengti toliau prarasti pasitikėjimą tarp savo Azijos kaimynių ir tarptautinės bendruomenės“, – pridūrė URM atstovas.

Kinija ragina Japoniją rimtai pasimokyti iš istorijos, nutraukti militarizmą ir vengti toliau prarasti pasitikėjimą tarp savo Azijos kaimynių ir tarptautinės bendruomenės

Pietų Korėjos vyriausybė taip pat išreiškė „didelį nusivylimą“ dėl apsilankymo šventovėje, „kurioje šlovinami Japonijos praeities agresijos karai ir įamžinti karo nusikaltėliai“, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

77-ųjų Japonijos kapituliacijos per Antrąjį pasaulinį karą metinių proga šventovėje pagarbą atidavė ekonominio saugumo ministrė Sanae Takaichi (Sanajė Takaiči) ir nuo stichinės nelaimės nukentėjusio šiaurinio Tohoku regiono atstatymo ministras Kenya Akiba (Kenja Akiba).

S. Takaichi dažnai lankosi Jasukunio šventykloje ir buvo artima buvusiam ministrui pirmininkui Shinzo Abe (Šindzui Abei), kurio nužudymas praėjusį mėnesį pribloškė pasaulį.

„Šiais metais karas vyksta Ukrainoje. Meldžiausi, kad per karus nebežūtų daugiau žmonių“, – žurnalistams sakė S. Takaichi ir pridūrė, kad išreiškė „dėkingumą“ įamžintoms karo aukoms.

Savaitgalį šventovėje taip pat lankėsi prekybos ministras Yasutoshi Nishimura (Jasutošis Nišimura).

Tačiau spalį pareigas pradėjęs eiti ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida) vietoje vizito pirmadienį nusprendė tradiciškai paaukoti grynųjų pinigų.

Japonijos premjeras Jasukunio šventovėje nesilankė nuo 2013-ųjų. Tais metais Sh. Abe savo vizitu išprovokavo Pekino ir Seulo pasipiktinimą ir sulaukė retų diplomatinių priekaištų iš artimo sąjungininko Vašingtono.

N. Kishidos biuras naujienų agentūrai AFP pranešė, kad vyriausybės vadovas paaukojo asmeninių lėšų „per įgaliotą asmenį, kaip Liberalų demokratų partijos pirmininkas“.

Pastaraisiais mėnesiais N. Kishida ragindavo palaikyti šiltesnius ryšius su Pietų Korėja, teigdamas, kad abi šalys „negali sau leisti gaišti laiko“ gerindamos santykius po daugelį metų trukusios įtampos dėl karo laikotarpio klausimų.

Tuo metu Japonijos imperatorius Naruhito (Naruhitas) ir jo sutuoktinė Masako pirmadienį dalyvavo nacionalinėje ceremonijoje, skirtoje kapituliacijos per Antrąjį pasaulinį karą metinėms paminėti.

The post Japonijos ministrų vizitas šventykloje supykdė kinus ir korėjiečius appeared first on LAIKMETIS.

Lietuvos stojimas į Tarptautinio Teisingumo Teismo bylą įvyks 9.30 val. vietos laiku, Hagoje, Nyderlanduose, pranešė spaudos konferenciją penktadienį pristatyti bylai rengianti Teisingumo ministerija (TM).

Ji informuoja, kad ketinimus stoti į šią Tarptautinio Teisingumo Teismo bylą išsakė 43 Europos bei pasaulio valstybės, taip pat ES, kurios smerkia Rusijos vykdomą karinę agresiją ir jos vykdomus tarptautinius nusikaltimus. 

Pasak ministerijos, šioje byloje Ukraina teigia, kad Rusija negali pateisinti savo karinių veiksmų remdamasi melagingais teiginiais apie Ukrainos valdžios vykdytą genocidą Luhansko ir Donecko srityse, taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Kaip skelbia TM, kovo 16 dieną teismas priėmė nutartį, nurodydamas nedelsiant nutraukti Rusijos ar jos tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamų karinių vienetų karinius veiksmus. Šio teismo sprendimo nevykdymas yra tarptautinės teisės pažeidimas. 

Rusijos karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmoniškumui tiria ir Tarptautinis Baudžiamasis Teismas.

Be kita ko, Lietuva tarptautinei bendruomenei yra pasiūliusi svarstyti galimybę įsteigti specialų tribunolą dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą.

The post Lietuva prisijungs prie Ukrainos bylos prieš Rusiją Tarptautinio Teisingumo Teisme appeared first on LAIKMETIS.

„Lietuvos atstovai pristatys mūsų šalyje atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Ukrainoje, bus diskutuojama bendradarbiavimo tarp šalių klausimais“, – BNS informavo Generalinė prokuratūra.

Anot jos, Lietuvoje atliekamo tyrimo tikslas yra rinkti ir dokumentuoti iš Ukrainos į kitas Europos šalis besitraukiančių žmonių parodymus, rinkti visą įmanomą medžiagą, kuri galėtų būti panaudojama patraukiant kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn. 

Lietuvos Generalinė prokuratūra kovo pradžioje pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Rusijai užpuolus Ukrainą. Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 100 straipsnį dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, 110 straipsnį dėl agresijos ir 111 straipsnį dėl draudžiamų karo atakų.

Vėliau Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prokuratūros pasirašė susitarimą dėl jungtinės tyrimo grupės sukūrimo. Ji fiksuos, analizuos ir saugos duomenis apie Ukrainoje padarytas nusikalstamas veikas, jų vykdytojus ir nukentėjusiuosius, kitaip padės Ukrainos prokurorams užtikrinti tinkamą karo nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą.

Vasario 24 dieną Rusija pradėjo karinę invaziją į Ukrainą. Jos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad savo kariniu puolimu Rusija siekia „denacifikuoti“ Ukrainą.

Per karo veiksmus Ukrainoje sugriauta daug civilių pastatų, iš rusų atkovotose teritorijose ukrainiečiai pranešė aptikę masines nužudytų civilių žmonių kapavietes, dalis jų buvo kankinti.

The post Lietuvos prokurorai Hagoje dalyvaus pasitarime dėl karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimo appeared first on LAIKMETIS.

„Žiūrint iš humanitarinės pusės, iš tarptautinių organizacijų reakcijos, aš manau, kad ir Jungtinių Tautų, ir Raudonojo kryžiaus ir apskritai visų tarptautinių organizacijų, kurios stebi humanitarinę situaciją Ukrainoje, ta reakcija bus aktyvesnė, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras. – Ir, tiesą sakant, iš Hagos tribunolo pusės – iš tos varpinės žiūrint, prokurorų jau dabar tyrimas, jis gali būti pradėtas ir nelaukiant oficialių Ukrainos valdžios kreipimusi, nors jie jau yra.“

Pasak ministro, sunku iš anksto vertinti, kokie kaltinimai galėtų būti pateikti, tačiau, jo vertinimu, tai galėtų būti panašu į Serbijos atvejį.

„Kaip tai atrodytų ateityje, aš manyčiau, atrodytų greičiausiai panašiai kaip Serbijos variantas, tai yra, kai politiniai vadovai buvo pripažinti atsakingais už tas žudynes, kurias vykdė serbų kariai“, – teigė ministras.

Tarptautinės bendruomenės pyktį sukėlė nedideliame Bučos miestelyje į šiaurės vakarus nuo Kyjivo aptiktos masinės kapavietės ir šimtai brutaliai nužudytų civilių

Tarptautinės bendruomenės pyktį sukėlė nedideliame Bučos miestelyje į šiaurės vakarus nuo Kyjivo aptiktos masinės kapavietės ir šimtai brutaliai nužudytų civilių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tiesiogiai apkaltino Maskvą civilių žudynėmis. 

Rusija šiuos kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad Kyjivas sufalsifikavo vaizdo medžiagą su lavonais Bučoje. 

Maskva paprašė pirmadienį surengti specialų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį aptarti šiems kaltinimams. Pasak A. Anušausko, taip politinė vadovybė siekia išvengti kaltinimų, bet ši strategija jau nieko nepakeis.

„Rusija skuba užbėgti už akių, kad atsakomybė nebūtų tiesiogiai perkeliama politinei jų vadovybei. Jie skuba daryti tuos žingsnius, bet iš esmės tai nieko nekeičia. Nusikaltimai yra įvykdyti, jie yra užfiksuoti ir aš manau, kad kuo greičiau tarptautinis tribunolas įsitrauks į šį darbą savo tyrimu, tuo geriau“, – teigė ministras.

Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas pradėjo veikti 2002 metais. Ši institucija siekia teisti asmenis už genocidą, karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir, kai kuriais atvejais, agresijos nusikaltimus.

The post A. Anušauskas: rusų armijos vykdomos žudynės primena Serbijos nusikaltimus appeared first on LAIKMETIS.

„Tai, kas dabar vyksta Mariupolyje, yra didžiulis karo nusikaltimas – viskas naikinama ir bombarduojama, visi žudomi“, – prasidėjus ES užsienio reikalų ministrų susitikimui sakė J. Borrellis.

Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) taip pat griežtai pasmerkė Rusijos pajėgų Ukrainoje vykdomą civilių bombardavimą.   

„Turės spręsti teismai, bet mano požiūriu, tai akivaizdžiai ir neabejotinai yra karo nusikaltimai“, – sakė ji.  

„Dėl to visiškai aišku, kad mes, kaip Europos Sąjunga, kaip pasaulio bendrija, tikinti taisyklėmis grindžiama tarptautine tvarka, privalome aiškiai izoliuoti šį režimą“, – pridūrė A. Baerbock.

J. Borrellis sakė, kad ministrai aptars tolesnę pagalbą Ukrainai, taip pat spręs, ar imtis naujų sankcijų prieš Rusijos naftos ir dujų sektorius, kurios papildytų virtinę anksčiau paskelbtų baudžiamųjų ekonominių priemonių.  

Nemažai ES šalių, tarp jų Baltijos valstybės, ragina skelbti embargą rusiškų energijos išteklių importui

Nemažai ES šalių, tarp jų Baltijos valstybės, ragina skelbti embargą rusiškų energijos išteklių importui. Tačiau tam nelinkusi pritarti didžiausia Europos ekonomika Vokietija, vis dar smarkiai priklausoma nuo rusiškų dujų. 

„Manau, yra neišvengiama pradėti kalbėti apie energetikos sektorių, ir mes tikrai galime kalbėti apie naftą, nes ji yra didžiausias Rusijos biudžeto pajamų šaltinis, be to, yra gana lengvai pakeičiama“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.   

Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney (Saimonas Kovenis) sakė, kad „žvelgiant į sugriovimų Ukrainoje mastą, labai sunku, mano požiūriu, rasti argumentų tvirtinti, kad mes neturėtume imtis (Rusijos) energetikos sektoriaus, ypač naftos ir anglių“. 

Danijos diplomatijos vadovas Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas) pasisakė už tai, kad Rusijos laivams būtų uždrausta švartuotis ES uostuose ir būtų blokuotas krovinių pervežimas antžeminiu transportu, Lenkijai paraginus skelbti prekybos embargą. 

A. Baerbock nepalaikė raginimų nedelsiant nutraukti rusiškų energijos išteklių importą, tačiau sakė, kad Berlynas „palaipsniui ir visu greičiu“ atsikratys priklausomybės nuo iškastinio kuro.   

The post ES: Rusijos puolimas prieš Mariupolį – „didžiulis karo nusikaltimas“ appeared first on LAIKMETIS.

„Civilių žudymas Afganistane yra absoliučiai nepriimtinas. Dar didesnis pyktis ima kuomet JAV už šias mirtis netaikoma jokia tarptautinė atsakomybė. Kol JAV savo demokratijos suvažiavime  (Summit for Democracy) kalbėdavo apie demokratiją ir žmogaus teises, nekalti civiliai buvo žudomi Afganistane, o jų žudikai iki šios dienos lieka nenubausti", - teigė diplomatas.

"Tai yra baisi realybė, kurią pasauliui sukūrė JAV, kovodama vardan savaip suprantamos „demokratijos“ ir „žmogaus teisių“. Kinija smerkia kruviną JAV intervencija į Afganistaną, Iraką ir Siriją, prisidengiant minėta kova už teises ir demokratiją. Prašome tarptautinės bendruomenės ištirti JAV karo nusikaltimus, padarytus Centrinėje Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose. Teisingumas gali būti atidėtas, bet ne paneigtas. Era, kai JAV buvo pasaulio arbitras, prisidengiantis demokratijos ir žmogaus teisių pretekstu – baigėsi. Amerika pagaliau turės atsakyti už savo nusikaltimus“, - sakė Wang Wenbin.

The post Kinija ragina tarptautinę bendruomenę ištirti JAV karo nusikaltimus Afganistane appeared first on LAIKMETIS.