Bagdado kardinolas Louis Raphael Sako prognozuoja, kad artėjanti konklava, prasidėsianti gegužės 7 d., bus trumpa ir truks vos dvi ar tris dienas.

„Atmosfera tarp kardinolų labai broliška, jaučiamas stiprus atsakomybės jausmas“, – sakė kardinolas žurnalistams prieš bendrąją kongregaciją.

Paklaustas, ar jau žino, už ką balsuos naujojo popiežiaus rinkimuose, kardinolas atsakė: „Turiu labai aiškią idėją, bet jos atskleisti negaliu.“

Tuo tarpu vokiečių kardinolas Reinhardas Marxas žurnalistams sakė, kad tikisi, jog konklava truks „vos kelias dienas“.

Tačiau švedų kardinolas Andersas Arboreliusas, laikomas vienu iš galimų kandidatų į popiežiaus sostą, prieš susitikimą teigė, kad balsavimas gali užtrukti ilgiau, „nes daugelis mūsų vienas kito gerai nepažįstame“.

Kardinolas Gualtiero Bassetti, buvęs Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas, taip pat optimistiškai vertina galimybę, kad konklava užtruks vos kelias dienas. Interviu „Corriere della Sera“ jis sakė, kad tarp kardinolų tvyro „gera atmosfera“ ir „stiprus vienybės jausmas“.

Bassetti teigė: „Tikiu, kad konklava gali pasiųsti gražų liudijimą pasauliui, kuris šiandien kupinas karo, susiskaldymo ir neapykantos. Žinoma, gali kilti tam tikrų sunkumų, nes dar niekada nebuvo tiek daug rinkėjų ir ne visi vieni kitus pažįsta.“

Popiežius gali būti iš bet kurios pasaulio šalies

„Bažnyčiai reikės gero ir giliai tikinčio popiežiaus, gebančio tvarkytis su valdymo reikalais bei vadovauti per itin sudėtingą ir pavojingą tarptautinę situaciją. Taip pat reikės gailestingo popiežiaus, net ir Bažnyčios valdyme,“ – italų žiniasklaidai sakė 94-erių m. kardinolas Camillo Ruini.

Visgi jis vengia aptarinėti būsimojo popiežiaus kilmės klausimą: „Popiežius gali būti iš bet kurios pasaulio šalies. Italai dažnai turi pranašumą, nes jų kilmė mažiau juos veikia – jie yra universalesni.

Tačiau tai nereiškia, kad kitų tautų atstovai negalėtų dar geriau atitikti Bažnyčios poreikių. Tai yra pagrindinis vertinimo kriterijus.“

Vokiečių kardinolas Walteris Kasperis laikraščiui „La Repubblica“ sakė, kad gedulo išraiška dėl Pranciškaus rodo, jog katalikai nori, kad kitas popiežius tęstų jo reformatorišką pontifikato stilių.

„Dievo tauta balsavo savo kojomis“, – pareiškė 92 metų Kasperis, kuris konklavoje nedalyvaus. – „Esu įsitikinęs, kad turime žengti Pranciškaus pėdomis toliau.“

Kardinolas Romos vyskupo vikaras Baldassarre Reina, pareiškė: „Šis laikas nėra tinkamas balansavimui, taktinėms strategijoms ar atsargumui; jis neturi būti laikas, kai leidžiamasi į instinktyvų troškimą grįžti atgal, o juo labiau – į keršto siekį ar galios aljansų kūrimą. Reikalingas radikalus pasirengimas įsitraukti į Dievo svajonę, patikėtą mūsų silpnoms rankoms.“

Pasak jo, konklava turi didžiulę atsakomybę tikinčiųjų akivaizdoje: „Žmonių širdyse gyvena nerimas, ir man atrodo, kad jų žvilgsniuose skamba klausimas: kas bus su pradėtaisiais procesais?“

The post Kardinolai prognozuoja trumpą konklavą appeared first on LAIKMETIS.

Kardinolas Pietro Parolinas gimė 1955 m. Skjavone, Vičencos provincijoje ir vyskupijoje, Šiaurės Italijoje. Jo tėvas buvo techninės prekių parduotuvės vadovas, motina – pradinių klasių mokytoja; abu buvo praktikuojantys katalikai. Kai Pietro buvo vos dešimties, jo tėvas žuvo automobilio avarijoje, o ši tragedija ilgam sukrėtė berniuką.

Labai anksti pajutęs pašaukimą kunigystei, keturiolikos metų jis įstojo į Vičencos mažąją seminariją. 1980 m., būdamas 25 metų, jis buvo įšventintas kunigu. Po šventimų vyresnieji pasiuntė jį studijuoti kanonų teisės į Popiežiškąjį Grigaliaus universitetą Romoje. Studijų metu jis pradėjo rengtis darbui Vatikano diplomatinėje tarnyboje. 1986 m., apgynęs disertaciją apie Vyskupų sinodą, jis pradėjo oficialią diplomato karjerą.

Po trejų metų tarnybos Nigerijoje Parolinas dirbo nunciatūroje Meksikoje, kur padėjo atkurti diplomatinius ryšius tarp Meksikos ir Šventojo Sosto. 1992 m. jis buvo pakviestas atgal į Romą ir paskirtas dirbti Valstybės sekretoriato Antrojoje sekcijoje, vadovaujamoje kardinolo Angelo Sodano, tuometinio Vatikano valstybės sekretoriaus. Parolinui buvo pavesta kuruoti diplomatinius ryšius su Ispanija, Andora, Italija ir San Marinu. 2000 m. jis dirbo su tuometiniu vyskupu Attilio Nicora, sprendžiant Laterano sutarties (1984 m. pakeitimų) įgyvendinimo klausimus.

Laisvai kalbantis italų, prancūzų ir ispanų kalbomis, taip pat gerai mokantis anglų, Parolinas 2002–2009 m. ėjo Valstybės sekretoriaus pavaduotojo santykiams su valstybėmis pareigas – įtakingą, bet mažai žinomą postą, kuruodamas ryšius su Vietnamu, Šiaurės Korėja, Izraeliu ir Kinija. 2009 m. Benediktas XVI suteikė jam vyskupo šventimus ir paskyrė nuncijumi Karakase, Venesueloje.

Kai kurie analitikai šį sprendimą vertino kaip klasikinį atvejį „promoveatur ut amoveatur“ („paaukštintas tam, kad būtų patrauktas iš kelio“), kilus įtampai dėl sudėtingų santykių su neturėjusiu diplomatinės patirties kardinolu Tarcisio Bertone, tuometiniu Valstybės sekretoriumi.

Šiuo laikotarpiu arkivyskupas Parolinas turėjo atsargiai padėti vietinei Bažnyčiai per audringus paskutinius prezidento Hugo Chavezo valdymo metus, pasižymėjusius priešiškumu Bažnyčiai. Chavezas mirė netrukus prieš Parolino išvykimą į Romą 2014 metais, kai jis buvo paskirtas Valstybės sekretoriumi. Velionis Karakaso arkivyskupas emeritas kardinolas Jorge Urosa Savino teigė, kad Parolinas „vaidino svarbų vaidmenį skatinant suartėjimą tarp Bažnyčios ir vyriausybės, taip pat tarp skirtingų visuomenės sektorių ir valdžios institucijų.“

2013 m. popiežius Pranciškus paskyrė Paroliną Vatikano valstybės sekretoriumi ir 2014 m. įtraukė jį į artimiausią patarėjų ratą – Kardinolų tarybą, konsultuojančią dėl Bažnyčios reformų.

Pietro Parolinas jau seniai laikomas pasaulinių diplomatų patikimu Šventojo Sosto atstovu, neretai lyginamu su buvusiu diplomatu, popiežiumi šv. Pauliumi VI.

Būdamas velionio kardinolo Achille Silvestrini – popiežiaus nuncijaus ir pagrindinio Šv. Galeno grupės, siekusios sutrukdyti Benedikto XVI išrinkimui 2005 m., nario – globotinis, Parolinas 2002–2009 m. pasitelkė savo diplomatinius gebėjimus ir augantį kontaktų tinklą įvairiose srityse: branduolinio nusiginklavimo, ryšių su komunistinėmis šalimis užmezgimo bei tarpininkavimo veiklose. Jis ypač išmano Artimųjų Rytų reikalus ir Azijos geopolitinę situaciją. 2005 m. jis atliko itin svarbų vaidmenį atkuriant tiesioginius ryšius tarp Šventojo Sosto ir Pekino – tuo metu tai buvo labai palankiai įvertintas pasiekimas, tačiau ilgainiui ši iniciatyva gali tapti jo silpnąja vieta.

Jo atkakli orientacija į Kinijos–Vatikano santykius 2018 m. baigėsi kontroversišku, slaptu laikinuoju susitarimu dėl vyskupų skyrimo, kuris buvo pratęstas 2020, 2022 ir 2024 metais.

Šis susitarimas susilaukė plataus pasipriešinimo ne tik iš kardinolo Josepho Zeno, Honkongo emerito, ir paprastų kinų katalikų, ištikimų Romai, bet ir iš įtakingų katalikų Europoje ir Jungtinėse Valstijose, kurie kaltino Bažnyčią nuolaidžiavus komunistinei Kinijai netinkamu metu ir su skaudžiomis pasekmėmis. Tačiau Parolinas ragino laikytis kantriai ir vengė viešų ginčų šia tema.

Kardinolas Parolinas susilaukė panašios kritikos ir tada, kai aktyviai dalyvavo derybose su kairiąja Ispanijos vyriausybe dėl Francisco Franco memorialo „perkontekstualizavimo“. Nors kai kurie įvertino jo diplomatinį bandymą išsaugoti religinius elementus memoriale, kiti manė, kad jis nepakankamai priešinosi sekuliarizacijai.

2016–2017 m. Parolinui teko valdyti dar vieną krizę – Maltos ordino vidaus konfliktą ir Didžiojo magistro Fra' Matthew Festingo priverstinį atsistatydinimą.

Jo veikla Vatikano finansų srityje taip pat buvo kritikuojama: jis kaltintas trukdęs arba bent jau neskatinęs finansinių reformų ir miglotai dalyvavęs Londono nekilnojamojo turto skandale – nors formaliai apkaltintas nebuvo, tačiau kai kurie jo bendradarbiai sulaukė kalėjimo bausmių.

Kovido pandemijos metu kardinolas siekė užtikrinti, kad pasaulinė Vatikano reakcija būtų užjaučianti, bet kartu įtvirtino vieną griežčiausių vakcinacijos įpareigojimų pasaulyje.

Kritikų akyse kardinolas Parolinas yra modernus progresyvusis globalistas, pragmatiškai aukojantis krikščioniškas vertybes dėl diplomatinių sprendimų. Jie taip pat laiko jį senosios Ostpolitik diplomatijos, ypač Kinijos atžvilgiu, tęsėju.

Jo šalininkai mato jį kaip narsų idealistą, taikos gynėją, diskretišką ir apdairų derybininką, siekiantį Bažnyčiai sukurti naują ateitį XXI amžiuje.

Nors dar gana jaunas, 2014 m. jis patyrė rimtą sveikatos krizę, tačiau, kaip teigiama, visiškai pasveiko.

Parolinas – vienas iš nedaugelio aukštų kurijos pareigūnų, išsilaikiusių savo poste beveik visą Pranciškaus pontifikatą. Nors jų santykiai patyrė ir pakilimų, ir nuosmukių, popiežius dažnai reiškė dėkingumą Parolinui, kuris nuo 2014 m. išliko patikimu Kardinolų tarybos nariu.

Pagrindinis jo trūkumas, kuris gali sutrukdyti jam atsisėsti į Šv. Petro sostą – menka pastoracinė patirtis, nes Parolinas niekada neadministravo vyskupijos. Nors jaunystėje jo tikėjimas formavosi parapijoje, o pats buvo patarnautoju, visa jo kunigiška tarnystė buvo skirta Vatikano diplomatijai ir administracijai, o ne pastoracijai ar sielovadai.

Jis nepasižymi iškalba ar tuo, kas vadinama charizma, kuri prikausto minių dėmesį.

Prieš jį yra ir istorija, mat paskutinis Vatikano valstybės sekretorius tapęs popiežiumi buvo Eugenio Pacelli, kuris 1939 metais buvo išrinktas popiežiumi ir pasirinko Pijaus XII vardą.

Kaip žmogus, siekiantis būti arti vargšų ir turintis bažnytinę bei politinę viziją artimą Pranciškui, Parolinas laikomas natūraliu kandidatu į popiežiaus sostą, jei kardinolai norėtų rinktis tęstinumo kelią – asmenį, kuris siektų pratęsti daugumą Pranciškaus pradėtų reformų, bet tyliau, subtiliau ir diplomatiškiau.

Lietuvoje kardinolas Parolinas viešėjo tris kartus - per Nacionalinį gailestingumo kongresą (2016), 2018 m. popiežiaus Pranciškaus delegacijoje ir 2021 m. kai vyskupo šventimus Vilniuje suteikė Visvaldui Kulbokui. Vyskupu 2023 m. jis įšventino ir kitą lietuvį - Rolandą Makricką.

The post Kardinolas Pietro Parolinas - konklavos favoritas appeared first on LAIKMETIS.

Kongregacija prasidėjo malda ir benediktino tėvo Donato Ogliari meditacija.

Gana ilgą kalbą abatas pradėjo pakartodamas esminį mūsų tikėjimo ir Bažnyčios pašaukimo dalyką – esame Kristaus Bažnyčios nariai. Jei centre nebūtų Kristaus, Bažnyčia būtų ne kas kita, kaip šalta institucija, neturinti šventos ugnies. Tai nėra abstraktus priminimas, pabrėžė pamokslininkas – šią akimirką reikia sutelkti visą dėmesį į Kristų.

Toliau savo meditacijoje tėvas Ogliari pavartojo „aukštutinio kambario“ metaforą. Tai vieta, kur Jėzus šventė Paskutinę vakarienę, kur prisikėlęs pasirodė mokiniams ir kur per Sekmines ant apaštalų nužengė Šventoji Dvasia. Pasak pamokslininko, savaime kyla palyginimas su Siksto koplyčia. Konklavos vieta – tai aukštutinis kambarys, kurio durys bus uždarytos, o susirinkusius kardinolus įkvėps Šventoji Dvasia.

Nors pats konklavos pavadinimas reiškia užrakintą kambarį, jis iš tiesų tomis dienomis bus atvertas pasauliui – jame viešpataus Dvasios laisvė. „Leiskite, kad Dvasios šviesa susitiktų su jūsų laisve, – ragino tėvas benediktinas kardinolus, būsimus popiežiaus rinkėjus. – Leiskite jai pradėti dialogą su jumis, su jūsų vidiniu pasauliu ir – per jus – su tuo įvairialypiu ir visuotiniu pasauliu, kurio atstovai ir išraiška jūs esate.

Leiskite, kad ji įsiskverbtų į jūsų pokalbių, diskusijų, susitikimų klostes; leiskite, kad ji įsipintų ir į tą dinamiką, ir kartais įtampą, kurios būdingos kiekvienai žmonių sueigai. Leiskite, kad iš tiesų Šventoji Dvasia būtų pagrindinė veikėja, kad formuotų jūsų širdis, uždegtų jūsų protus ir apšviestų akis, kad galėtumėte išgirsti, suprasti ir pamatyti stebuklus, kuriuos Viešpats rengiasi padaryti savo Bažnyčios ir viso pasaulio labui.“

Po to antradienio ryto posėdyje kalbėjo 20 kardinolų; buvo aptarti Bažnyčiai kylantys iššūkiai. Kardinolai pasidalijo įžvalgomis iš savo atstovaujamų žemynų perspektyvos. Kalbėta ir apie Vatikano finansų krizę.

Du kardinolai rinkėjai pranešė nedalyvausiantys konklavoje dėl sveikatos problemų.

Gegužės 7 d. 10 val. Šv. Petro bazilikoje bus aukojamos Mišios už renkamą popiežių (Pro Eligendo Romano Pontifice), o popiet prasidės konklava – 16.30 val. iš Vatikano rūmų popiežiaus Pauliaus koplyčios pajudės procesija link Siksto koplyčios.

The post Du kardinolai rinkėjai nedalyvaus konklavoje, kardinolai klausės meditacijos appeared first on LAIKMETIS.

A. Becciu savo advokato pareiškime teigė, kad laikysis velionio pontifiko valios, taip nutraukdamas kelias dienas trukusias spėliones, ar jis gegužės 7-ąją Siksto koplyčioje prisijungs prie kitų kardinolų elektorių. 

„Nusprendžiau, kaip visada, paklusti popiežiaus Pranciškaus valiai nedalyvauti konklavoje“, – teigė A. Becciu, toliau tvirtindamas, kad dėl lėšų pasisavinimo yra nekaltas.

76-erių A. Becciu sakė, kad nusprendė atsitraukti, „galvodamas apie Bažnyčios gerovę“ ir „norėdamas prisidėti prie konklavos bendrystės ir ramybės“.

Gegužės 7 dieną kardinolai iš viso pasaulio susirinks į slaptą konklavą, kad išrinktų naują Katalikų Bažnyčios vadovą.

Anksčiau italų žiniasklaida rašė, kad minimas dvasininkas, kuris kadaise buvo laikomas vienu įtakingiausių kardinolų Vatikane, siekė dalyvauti procese, nors nėra įtrauktas į oficialų elektorių sąrašą.

Tačiau pirmadienį valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas (Pjetras Parolinas), kuris beveik visą Pranciškaus pontifikato laikotarpį buvo antras svarbiausias žmogus Vatikane, pateikė A. Becciu du argentiniečių pontifiko pasirašytus dokumentus, kuriuose sakoma, kad jis negali dalyvauti konklavoje, teigiama žiniasklaidos pranešimuose.

Pasak laikraščio „Domani“, laiškai datuoti 2023 metais ir praėjusį mėnesį.

2020 metų rugsėjį popiežius nušalino nuo pareigų A. Becciu, buvusį Pranciškaus patarėją, kadaise laikytą vienu pretendentų į popiežiaus pareigas, ir atėmė jo „teises ir privilegijas“. 

2023-aisiais jis buvo nuteistas pusšeštų metų kalėjimo už finansinius nusikaltimus. Šį nuosprendį jis apskundė. 

Kardinolas buvo vienas iš 10 kaltinamųjų teismo procese, kuriame pagrindinis dėmesys buvo skiriamas Vatikano investicijai į prabangų pastatą Londone.

Apie netikėtą 2020 metais priimtą sprendimą atimti iš A. Becciu teises, susijusias su kardinolo pareigomis, kas yra labai reta bausmė, buvo pranešta Pranciškui vykdant daugybę reformų, kuriomis siekta sutvarkyti Vatikano finansus.

P. Parolinas, kuris kaip aukščiausio rango kardinolas elektorius pirmininkaus konklavai, pateikė dokumentus kardinolams, susirinkusiems padėti pagrindus konklavai.

2011–2018 metais A. Becciu buvo antras pagal rangą pareigūnas Valstybės sekretoriate o didžiąją šio laikotarpio dalį jo vadovu buvo P. Parolinas.

Daugelis mano, kad P. Parolinas dėl savo didelės diplomatinės patirties yra vienas iš realiausių kandidatų į popiežius.

Tačiau Vatikano ekspertas Johnas L. Allenas (Džonas L. Alenas) jaunesnysis praėjusią savaitę pareiškė, kad tuo abejoja, nes kyla rimtų klausimų dėl P. Parolino vaidmens Londono nekilnojamojo turto skandale.

Konklavos elektoriai „gali suabejoti, ar Parolinas, kuris iš tikrųjų patvirtino visus ginčytinus sandorius, susijusius su tuo fiasko, iš tiesų yra tinkamas užimti popiežiaus, galinčio spręsti didėjančią Vatikano finansinę krizę, vietą“, katalikų interneto svetainėje „Crux“ rašė jis. 

The post Nuteistas kardinolas pašalintas iš konklavos appeared first on LAIKMETIS.

Tos dienos rytą bus aukojamos Mišios „Pro Eligendo Romano Pontifice“ (Už renkamą popiežių) ir popiet prasidės konklava.

Kardinolams visame pasaulyje jau išsiųsti Šventojo Sosto laiškai, kuriuose nurodoma grįžti į Romą ir išrinkti naująjį popiežių. Konklavoje balsuoti už naująjį popiežių gali tik jaunesni nei 80 metų amžiaus kardinolai.

Pirmadienio, balandžio 28 d., rytą vykusioje generalinėje kongregacijoje dalyvavo daugiau nei 180 kardinolų, iš kurių kiek daugiau nei 100 – kardinolai rinkėjai. Buvo išklausyta dvidešimties kardinolų pasisakymų apie Bažnyčią, santykius su pasauliu, svarbiausius dabartinio meto iššūkius ir savybes, kuriomis turėtų pasižymėti naujasis popiežius.

Burtų būdu buvo išrinkti nauji Bažnyčios kamerlingo pagalbininkai, padedantys jam tvarkyti einamuosius reikalus ir rengtis konklavai. Kamerlingui dabar talkina kardinolai Reinhardas Marxas, Antonio Luisas Tagle ir Dominique’as Mamberti. Po trijų dienų šioms pareigoms bus išrinkti kiti kardinolai.

Antradienio rytą į generalinę kongregaciją susirinksiantys kardinolai klausysis Romos Šv. Pauliaus už mūrų benediktinų abato Donato Ogliari OSB meditacijos.

Kardinolų generalinės kongregacijos vyks kasdien iki konklavos, išskyrus ketvirtadienį, gegužės 1 d., ir sekmadienį, gegužės 4 d. Paskutinė įvyks antradienį, gegužės 6 d.

Pradėjus pasirengimus konklavai, jau nuo pirmadienio, balandžio 28 d., ryto uždaryta Siksto koplyčia.

The post Kardinolai nusprendė - konklava prasidės gegužės 7 d. appeared first on LAIKMETIS.

The post Kaip vyksta konklava? appeared first on LAIKMETIS.

Popiežiaus Pranciškaus kapą Romos Švč. Mergelės Marijos bazilikoje galima aplankyti jau nuo sekmadienio ryto, anksčiau pranešė Vatikano atstovas spaudai Matteo Bruni (Matėjas Brunis).

Tūkstančiai žmonių plūdo į Romos Švč. Mergelės Marijos baziliką – Pranciškaus paskutinio poilsio vietą – tai dar vienas argentiniečio pontifiko, kuris balandžio 21 dieną mirė sulaukęs 88 metų, populiarumo įrodymas.

Po devynių oficialaus gedulo dienų kardinolai susirinks į konklavą, kad išsirinktų naują popiežių.

Daugelis tikinčiųjų išreiškė susirūpinimą dėl to, kas taps naujuoju Katalikų Bažnyčios vadovu. 

„Galiausiai jis pavertė Bažnyčią kažkuo normalesniu, žmogiškesniu, – sakė 48-erių vertėja iš Argentinos Romina Cacciatore (Romina Kačatorė), gyvenanti Italijoje. – Nerimauju dėl to, kas bus.“

Pirmadienio rytą kardinolai surengs penktąjį bendrą susitikimą po popiežiaus mirties. Tikimasi, kad šio susirinkimo metu bus nustatyta konklavos data.

Per konklavą kiekvieną dieną vyksta du balsavimai ryte ir du po pietų, kol vienas kandidatas surenka du trečdalius balsų.

Kiekvienos sesijos pabaigoje balsavimo biuleteniai sudeginami prie koplyčios esančioje krosnyje, iš kurios virš Apaštališkųjų rūmų kyla dūmai.

Po kiekvieno nesėkmingo balsavimo dūmai būna juodi, o po sėkmingo balsavimo – balti.

Liuksemburgo kardinolas Jeanas-Claude'as Hollerichas (Žanas Klodas Holerikas) sakė, kad tikisi, jog konklava įvyks gegužės 5 arba 6 dieną, netrukus po oficialaus gedulo pabaigos gegužės 4 dieną. 

Šeštadienį Vokietijos kardinolas Reinhardas Marxas (Rainhardas Marksas) žurnalistams sakė, kad konklava truks tik „keletą dienų“.

„Nemanau, kad kitas popiežius galės būti toks pats"

Iškilmingos pirmojo popiežiaus iš Lotynų Amerikos laidotuvės šeštadienį vyko Šv. Petro aikštėje. 

Vėliau paprastas medinis Pranciškaus karstas – jo nuolankaus gyvenimo liudijimas – buvo lėtai nuvežtas į Romos Švč. Mergelės Marijos baziliką, kur velionis buvo palaidotas per 30 minučių trukusią privačią ceremoniją.

Karstas su Pranciškaus palaikais buvo nuleistas į kapą, įrengtą bazilikos kairiosios navos nišoje.

Pranciškus amžinojo poilsio atgulė savo mėgstamiausioje Romos bažnyčioje ir tapo pirmuoju popiežiumi per daugiau nei šimtmetį, palaidotu už Vatikano ribų.

„Tai buvo labai jaudinantis momentas“, – sakė 49-erių Peru gyventoja Tatiana Alva (Tatjana Alva), braukdama ašaras po to, kai kartu su šimtais kitų žmonių aplankė popiežiaus kapą. 

„Jis buvo labai geras, nuolankus. Jis kalbėjo taip, kad jauni žmonės galėtų suprasti. Nemanau, kad kitas popiežius galės būti toks pats, bet tikiuosi, kad jis bus atviras ir realistiškai vertins dabartinius pasaulio iššūkius“, – pridūrė moteris. 

Praėjus vos kelioms valandoms po Šv. Mergelės Marijos bazilikos atidarymo, ją užplūdo minios gedinčiųjų. 

Italijos žiniasklaidos duomenimis, iki sekmadienio vidurdienio popiežiaus Pranciškaus kapą aplankė apie 10 tūkst. tikinčiųjų. 

Tarp gedinčiųjų buvo piligrimai ir katalikų jaunimo grupės, atvykusios į Romą dalyvauti 15-mečio Carlo Acutis (Karlo Akučio) kanonizacijos ceremonijoje. Ji turėjo įvykti sekmadienį, bet buvo atidėta dėl Pranciškaus mirties. 

„Aš privalėjau čia būti, – sakė 60-metis Nicola Conticello (Nikolas Kontičelis) iš Pietų Italijos. – Jis buvo puikus popiežius, palikęs mums svarbią žinią – padėti vargstantiems ir neturtingiems.“

„Tikiuosi, kad turėsime kitą popiežių, kuris taip pat mokės kalbėti žmonėms iš širdies, būti artimas kiekvienam žmogui, kad ir kas jis būtų“, – sakė 53-ejų Maria Simoni (Marija Simonė) iš Romos.

Pirmoji šalies pora aplankė popiežiaus kapą

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė sekmadienį Romoje lankėsi Švenčiausiosios Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje, kur atidavė pagarbą popiežiui Pranciškui jo amžinojo poilsio vietoje.

Pirmąją šalies porą prie popiežiaus kapo lydėjo bazilikos vadovas kardinolas Rolandas Makrickas, kurį savo testamente popiežius nurodė kaip asmenį, atsakingą už laidotuvių ceremonijos organizavimą.

„Tai, kad Šventojo Tėvo testamente vardu ir pavarde paminėtas žmogus yra lietuvis, kardinolas R. Makrickas, išskirtinė garbė ne tik jam, bet ir visai Lietuvai. Būtent lietuviui popiežius Pranciškus pavedė svarbiausią gyvenimo užduotį – pasirūpinti paskutine jo valia. Tai rodo gilų pasitikėjimą ir artumą mūsų tautai, kartu ir stiprų Lietuvos ryšį su Šventuoju Sostu“, – teigė prezidentas.

Lietuvos vadovo teigimu, popiežiaus noras būti palaidotam ne Vatikane, kaip daugelis jo pirmtakų, o būtent Švenčiausiosios Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje, yra labai prasmingas ir taip pat turintis sąsajų su Lietuva.

„Lietuva turi gilų ir istoriškai susiformavusį ryšį su Švenčiausiąja Mergele Marija, ji užima išskirtinę vietą mūsų tautos religijoje, kultūroje ir tapatybėje. Būtent jos vardo bažnyčioje, kur popiežius dažnai meldėsi prieš svarbius sprendimus, dabar ilsisi jo širdis. Kartu tai yra ne tik netekties, bet ir vilties akimirka“, – sakė prezidentas G. Nausėda.

Šalies vadovas dar kartą išreiškė užuojautą visai katalikų bendruomenei bei pabrėžė, kad bene svarbiausias popiežiaus palikimas yra raginimas pasauliui gyventi su daugiau gailestingumo, atjautos ir paprastumo.

The post Tikintieji plūsta prie popiežiaus Pranciškaus kapo, apsilankė ir Nausėdos appeared first on LAIKMETIS.

1271 m. įvykiai pakeitė popiežystės istoriją. Kai po Klemenso IV mirties Šv. Petro sostas liko tuščias, italų ir prancūzų kardinolų grupės kone trejus metus (nuo 1268 m. lapkričio) niekaip nesutarė, kas turėtų būti karūnuotas kitu popiežiumi. Rinkimų teisę tuomet turėjo 24 kardinolai, iš kurių per tą laiką trys mirė, o vienas atsistatydino.

Netekę kantrybės ir pakurstyti žymaus pranciškonų vienuolio ir teologo šv. Bonaventūro, Viterbo (Italija) miestelėnai užrakino kardinolus vietiniuose Popiežių rūmuose. Jie nuardė rinkimų salės stogą, kad per jį užsispyrusiems „Bažnyčios kunigaikščiams“ galėtų nuleisti tik duonos ir vandens. Kadangi Viterbas garsėjo puikia virtuve, istorikai mėgsta juokauti, kad užsismaguriavę kardinolai neskubėjo rinkti naujo pontifiko, tad pasninko režimas turėjo juos paskubinti.

Šios ekstremalios priemonės suveikė greitai. Popiežiumi buvo išrinktas italas Teobaldas Viskontis, pasivadinęs Grigaliumi X. Būtent jis 1274 m. Prancūzijoje vykstant Liono II susirinkimui paskelbė apaštalinę konstituciją Ubi periculum, kurioje pirmą sykį paminėtas žodis „konklava“ ir nustatytos popiežiaus rinkimo taisyklės. Pagrindiniai jų akcentai (vietos uždarumas, vyksmo slaptumas, pranešimas apie rezultatus dūmais) lieka aktualūs iki šiol. Todėl be istorinio konteksto sunku yra suprasti ir šių laikų konklavos reiškinį.

Terminas „konklava“ kilo iš lotynų kalbos žodžių junginio cum clave („po raktu“), reiškiančio, kad kardinolai turi būti regimai atriboti nuo šio pasaulio, o bet kokia išorinė įtaka turi likti už durų.

Istoriškai popiežiai buvo renkami įvairiais būdais, pavyzdžiui, aklamacijomis (skanduojant kandidato vardą) ar konsensusu (derybomis sutariant dėl kandidatūros). Didėjant popiežystės svarbai, pontifiko rinkimas darėsi vis nuožmesnių kovų lauku. Popiežių iš įtakingų giminių parinkdavo imperatoriai, o tvirtindavo Romos aristokratija. Stiprindamas popiežystės ir Bažnyčios autonomiją popiežius Mikalojus II 1059 m. išleido dekretą, kuriuo išskirtinę teisę rinkti popiežių suteikė Kardinolų kolegijai.

Ši nuostata galioja iki šiol. Tai paaiškina, kodėl nauji kardinolų skyrimai susilaukia padidėjusio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Ta prasme valdantis pontifikas turi poveikį būsimai konklavai – jo paskirti kardinolai rinks naująjį popiežių. Pavyzdžiui, šiemetinėje konklavoje dalyvaus 134 rinkikai, iš kurių 108 (80 proc.) yra popiežiaus Pranciškaus paskirti kardinolai.

Kardinolų kolegijai sunku būtų rasti atitikmenį moderniose valdymo formose. Ji nėra nei įstatymų leidžiamoji, nei vykdomoji valdžia. Savo ypatingą vaidmenį ji įgauna tik mirus popiežiui, kai vietoje jo valdo Bažnyčią (tiesa, be teisės leisti dekretus) ir renka naują pontifiką. Tik susirinkę visi, jie gali skelbti konklavos pradžią.

Jos nekantraudami dabar laukia viso pasaulio katalikai.

The post Kas yra konklava? appeared first on LAIKMETIS.

Kardinolas Antonio Cañizares Llovera, 79 metų amžiaus, paskelbė, kad nedalyvaus konklavoje, vyksiančioje Romoje, kurioje bus renkamas popiežiaus Pranciškaus įpėdinis. Pasak Valensijos arkivyskupijos šaltinių, jo sveikatos būklė neleidžia vykti į Italijos sostinę, todėl jis taip pat nedalyvaus ir bendrosiose kongregacijose, kurios vyksta prieš konklavą.

Cañizaresas, kurį kardinolu 2006 m. paskyrė Benediktas XVI, anksčiau ėjo tuometės Dieviškojo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacijos prefekto pareigas, o vėliau buvo paskirtas Valensijos arkivyskupu.

Savo ruožtu, kardinolas Vinko Puljić, taip pat 79-erių metų, Vrhbosnos (Sarajevas, Bosnija) emeritas arkivyskupas, nors buvo paskelbęs, kad nedalyvaus konklavoje dėl sveikatos, tačiau gavęs palankią gydytojų išvadą, vis dėlto vyks į Romą ir dalyvaus konklavoje.

Puljić, kurį kardinolu 1994 m. paskyrė šv. Jonas Paulius II, buvo reikšminga figūra Bosnijos ir Hercegovinos Bažnyčioje, ypač Balkanų konflikto metais.

Pagal apaštalinę konstituciją Universi Dominici Gregis, naujojo popiežiaus išrinkimui reikia dviejų trečdalių balsų iš dalyvaujančių kardinolų, o šiuo metu tai reiškia 90 balsų.

The post Kardinolas iš Ispanijos paskelbė, kad nedalyvaus konklavoje appeared first on LAIKMETIS.

Ketvirtadienį, balandžio 24 d., nuo 9 iki 12 val. vyko trečioji generalinė kongregacija, kurioje dalyvavo 113 kardinolų. Buvo kalbama tiek apie dabartinio pereinamojo laikotarpio aktualijas bei popiežiaus rinkimų konklavos tvarką, tiek apie Bažnyčios ir pasaulio reikalus. Per šią generalinę kongregaciją kalbėjo 34 kardinolai.

Kardinolai taip pat nusprendė, kas vadovaus konklavos proga numatytoms meditacijoms: pirmajai vadovaus Romos Šv. Pauliaus už mūrų benediktinų abatijos vadovas tėvas Donato Ogliari OSB, antrajai – buvęs popiežiaus namų pamokslininkas tėvas Raniero Cantalamessa OFM cap.

Gedulo devyndienio kalendorius

Devyndienis prasidės popiežiaus Pranciškaus laidotuvių Mišiomis, kurioms šeštadienį, balandžio 26 d., vadovaus Kardinolų kolegijos dekanas Giovanni Battista Re.

Antrąją dieną – sekmadienį, balandžio 27 d. – buvęs popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas aukos Mišias Šv. Petro aikštėje. Jose dalyvaus Vatikano gyventojai ir darbuotojai.

Trečiąją dieną – pirmadienį, balandžio 28 d. – melsis Romos vyskupija. Mišioms Šv. Petro bazilikoje vadovaus popiežiaus vikaras Romos vyskupijoje kardinolas Baldassare Reina.

Ketvirtąją dieną – antradienį, balandžio 29 d. – melsis popiežiškųjų bazilikų kapitulos. Mišias aukos Šv. Petro bazilikos arkikunigas kardinolas Mauro Gambetti.

Penktąją dieną – trečiadienį, balandžio 30 d. – bus aukojamos Mišios, kuriose dalyvaus dvasininkai ir pasauliečiai, paprastai sudarantys popiežiaus vadovaujamų iškilmingų liturgijų asamblėją. Mišias Šv. Petro bazilikoje aukos Kardinolų kolegijos vicedekanas kardinolas Leonardo Sandri.

Šeštąją dieną – ketvirtadienį, gegužės 1 d. – už popiežių melsis Romos kurija. Mišioms vadovaus buvęs Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektas kardinolas Victoras Manuelis Fernandezas.

Septintąją dieną – penktadienį, gegužės 2 d. – Mišiose Šv. Petro bazilikoje dalyvaus Rytų Bažnyčių atstovai. Joms vadovaus buvęs Rytų Bažnyčių dikasterijos prefektas kardinolas Claudio Gugerotti.

Aštuntąją dieną – šeštadienį, gegužės 3 d. – Mišias Vatikano bazilikoje aukos buvęs Pašvęstojo gyvenimo dikasterijos proprefektas kardinolas Angelis Fernandezas Artime. Jose dalyvaus Romos vienuoliai ir vienuolės.

Gedulo devyndienis baigsis sekmadienį, gegužės 4 d., kardinolo protodiakono Dominique’o Mamberti aukojamomis Mišiomis. Jose vėl dalyvaus dvasininkai ir pasauliečiai, sudarantys popiežiaus aukojamų iškilmingų Mišių liturginę asamblėją.

The post Kardinolai renkasi į Vatikaną, svarsto konklavos tvarką appeared first on LAIKMETIS.