Daugiausia nukentėjo stačiatikių šventovės — 346 Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios ir 66 Ortodoksų Bažnyčios Ukrainoje bendruomenės, taip pat 178 protestantų maldos namai.

Tarp nukentėjusių objektų yra 28 graikų ir lotynų apeigų katalikų bažnyčios, 8 mečetės, 20 sinagogų, 11 dvasinių mokymo įstaigų ir 10 kitų religinių bendruomenių pastatų.

The post Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje nukentėjo 700 religinės paskirties pastatų appeared first on LAIKMETIS.

„Gazos gyventojai, tarp jų ir krikščionių bendruomenės nariai, verčiami palikti miestą ir persikelti į pietinę ruožo dalį. Jau išduoti evakuacijos įsakymai keliems miesto kvartalams, vyksta smarkūs bombardavimai, gaunami pranešimai apie naujas aukas ir griovimus“, – sakoma antradienio rytą paskelbtame pareiškime.

Dokumente primenama, kad nuo karo pradžios Gazos graikų ortodoksų šv. Porfirijaus parapija ir lotynų katalikų Šventosios Šeimos parapija tapo prieglobsčiu šimtams civilių. Daugelis jau nusilpę ir išsekę. Pasitraukimas iš miesto jiems prilygtų mirties nuosprendžiui. Dėl šios priežasties parapijų kunigai ir vienuolės apsisprendė pasilikti ir toliau rūpintis prisiglaudusiais žmonėmis. Dabar nežinia laukia ne tik Gazos krikščionių, bet ir visų gyventojų.

„Negalima kurti ateities žmonių kalinimu, prievartiniu iškeldinimu ar kerštu“, – rašoma pareiškime ir primenami prieš kelias dienas kitame kontekste pasakyti popiežiaus Leono XIV žodžiai: „Visos tautos, net mažiausios ir silpniausios, privalo būti gerbiamos; galingieji turi gerbti jų tapatybę ir teises, ypač teisę gyventi savo žemėje; niekas negali jų išvaryti į priverstinę tremtį.“

Lotynų ir graikų ortodoksų patriarchatų bendrame pareiškime griežtai smerkiami planai priverstinai iškeldinti civilius ir pabrėžiama, kad tam negali būti jokio pateisinimo. Reikalaujama nedelsiant nutraukti karo veiksmus, sustabdyti prievartą ir pirmenybę teikti žmonių gerovei. Taip pat prašoma, kad tarptautinė bendruomenė imtųsi skubių veiksmų karui nutraukti.

Pareiškimas baigiamas Šventojo Rašto žodžiais: „Ant teisumo tako yra gyvenimas; žengiant jo taku nėra mirties“ (Pat 12, 28) ir prašymu melstis, kad žmonių širdys atsiverstų ir pasirinktų teisingumo bei gyvenimo kelią – tiek Gazai, tiek visai Šventajai Žemei.

The post Jeruzalės krikščionių patriarchatai: negalima kurti ateities žmonių kalinimu, prievartiniu iškeldinimu ar kerštu appeared first on LAIKMETIS.

Izraelis pareiškė, kad niekada nesitaiko į religinius objektus ir aiškinasi šį atvejį.

„Du krikščionių bendruomenės piliečiai šį rytą žuvo dėl sužeidimų, patirtų per Izraelio smūgį į (Jeruzalės) lotynų vienuolyno bažnyčią senamiestyje, į rytus nuo Gazos“, – naujienų agentūrai AFP sakė civilinės gynybos agentūros atstovas Mahmudas Bassalas (Mahmudas Basalas). 

Jeruzalės lotynų patriarchatas patvirtino, kad yra trys žuvusieji.

Anksčiau paskelbtame Lotynų patriarchato pareiškime teigiama, kad tarp sužeistųjų yra parapijos klebonas Gabrielis Romanelli (Gabrielis Romanelis).

Popiežius Leonas XIV sakė, kad šis incidentas jį labai nuliūdino, ir paragino nedelsiant nutraukti ugnį palestiniečių anklave. 

Vatikano valstybės sekretoriaus popiežiaus vardu išsiųstoje telegramoje teigiama, kad „Jo Šventenybė popiežius Leonas XIV buvo giliai nuliūdintas sužinojęs apie žmonių aukas ir sužeistuosius per karinę ataką prieš Šventosios Šeimos bažnyčią Gazoje“ ir „dar kartą ragina nedelsiant nutraukti ugnį“.

The post Izraelis smogė į katalikų bažnyčią Gazos Ruože appeared first on LAIKMETIS.

Kaip praneša „Ukrinform“, tai pareiškė Suomijos prezidentas Aleksanderis Stubbas, atsakydamas į žurnalistų klausimus seminaro Helsinkyje metu, skelbia nacionalinis transliuotojas Yle.

„Tarpininkų padaugėjo: anksčiau šį vaidmenį atlikdavo tik JAV, dabar prie to prisijungė ir Europa“, – pažymėjo prezidentas.

Pasak Stubb'o, techninio lygmens derybos dėl ugnies nutraukimo Ukrainoje gali vykti Vatikane kitą savaitę.

Suomijos vadovo nuomone, situacija klostosi palankiai, nes Europa tikisi prisijungti prie diskusijų dėl paliaubų Ukrainoje ir galimo taikos įtvirtinimo.

The post Kitą savaitę Vatikane gali prasidėti derybos dėl ugnies nutraukimo Ukrainoje appeared first on LAIKMETIS.

VILKINIMAS. Kremlius trečiadienį atmetė Ukrainos ir Europos kaltinimus vilkinant derybas dėl taikos Ukrainoje ir pareiškė, kad planuoja įvardyti savo sąlygas dėl paliaubų, tačiau nenurodė termino.

VARIANTAS. Seimui antradienį atmetus Vyriausybės teiktas visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas Vyriausybė trečiadienį pritarė naujam Finansų ministerijos pateiktam variantui.

SLAPTOJI VALDŽIA. „Lietuvos užsienio reikalų ministerija neegzistuoja – tai įprastas „slaptosios valdžios“ padalinys. Lietuva yra praradusi suverenitetą, todėl bet kokie šios ministerijos pareiškimai neturi savarankiškos reikšmės. Tai tėra eilinis „slaptosios valdžios“ padalinys, dar viena užsienio agentų atstovybė“, – sakė Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė.

KERŠTAS. Netoli Madrido trečiadienį nušautas JAV sankcijų sulaukęs buvęs ukrainiečių parlamentaras ir buvęs Ukrainos eksprezidento Viktoro Janukovyčiaus vyresnysis patarėjas, naujienų agentūrai AFP pranešė Ispanijos policijos šaltinis.

APŠAUDYMAS. Užsienio reikalų ministerija ragina Izraelį kuo greičiau ištirti trečiadienį įvykusį incidentą, kuomet žydų valstybės pajėgos apšaudė Vakarų Krante esančiame Džanine besilankančius diplomatus, tarp kurių buvo ir Lietuvos atstovė.

ATOSTOGOS. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai trečiadienį paskelbė, kad ateinantys mokslo metai 5–10 klasių mokiniams baigsis savaite anksčiau.

SIENA. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad yra pasirengęs uždaryti sieną iš Vokietijos grąžinamiems migrantams.

LAISVADIENIS. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė siūlymui paskelbti Sausio 13-ąją nedarbo diena.

The post Naujienų telegrafas: abortų klausimas nukeltas, Sakartvelo kandumas, pailgintos atostogos appeared first on LAIKMETIS.

Trečiadienį, gegužės 14-ąją, piligrimai, Vatikano audiencijų salėje, susitiko su popiežiumi Leonu XIV. Kreipdamasis į susirinkusius tikinčiuosius, popiežius Leonas XIV paragino ieškoti taikos kelių pasaulyje ir pasiūlė tarpininkauti kariaujančių šalių vadovams:

„Šventasis Sostas visada pasirengęs padėti suvesti priešus akis į akį, pasikalbėti tarpusavyje, kad tautos visur vėl atrastų viltį ir atgautų pelnytą orumą – taikos orumą. Mūsų pasaulio tautos trokšta taikos, todėl iš visos širdies kreipiuosi į jų vadovus: susitikime, pasikalbėkime, derėkimės!“

Popiežius pabrėžė, kad pats „dės visas pastangas, kad įsivyrautų taika“, ir paragino viso pasaulio lyderius nedelsti ieškant dialogo kelių.

Pirmąją dieną, pirmadienį, Šv. Petro bazilikoje vyko etiopų ir eritrėjiečių liturgija, o tuo pat metu Didžiojoje Švč. Mergelės Marijos (Santa Maria Maggiore) bazilikoje pagal savo tradicijas meldėsi Armėnų ir Koptų Bažnyčių tikintieji. Antradienį Šv. Petro bazilikoje šventė chaldėjų ir sirų-malabarų bendruomenės, o Santa Maria Maggiore bazilikoje meldžiamasi vakarų sirų, maronitų ir sirų-malankarų liturgijomis.

Tą pačią dieną jubiliejus bus iškilmingai užbaigtas graikų apeigų Eucharistijos liturgija Šv. Petro bazilikoje.

The post Popiežius Leonas XIV: Šventasis Sostas visada pasirengęs padėti suvesti priešus akis į akį appeared first on LAIKMETIS.

Kremlius kviečia į derybas – be išankstinių sąlygų

Putinas pareiškė norįs atnaujinti 2022 metais nutrūkusias Rusijos ir Ukrainos derybas „be išankstinių sąlygų“. Jo teigimu, tikslas – pašalinti konflikto priežastis ir įtvirtinti ilgalaikę taiką. Jis pažadėjo netrukus kalbėtis su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir prašyti pagalbos organizuojant susitikimą. Tačiau Vakarų sąjungininkų siūlymo dėl 30 dienų paliaubų Putinas tiesiogiai nekomentavo – užuot tai įvardijo kaip ultimatumus ir antirusišką retoriką.

Vakarai spaudžia Maskvą – paliaubos pirmiau už derybas

Ukraina, kartu su JK, Prancūzija, Vokietija ir Lenkija, iškėlė aiškią sąlygą: tik visiškos paliaubos gali tapti pagrindu tolesnėms deryboms. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas įvertino Putino pasiūlymą kaip „pirmą žingsnį, bet nepakankamą“, nes derybos negali vykti bombardavimų fone. Vakarų lyderiai taip pat pagrasino naujomis sankcijomis, jei Rusija nesutiks su paliaubomis.

Zelenskio atsakas: pasirengęs deryboms, bet su sąlygomis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs pasirengęs susitikti su Putinu Stambule, tačiau pabrėžė, kad toks susitikimas galėtų įvykti tik tuo atveju, jei Rusija sutiks su 30 dienų ugnies nutraukimu. Jis pridūrė, kad tikisi „šį kartą rusai neieškos pasiteisinimų“. Ukraina oficialiai patvirtino norą dalyvauti derybose Turkijoje, bet tik įvykdžius paliaubų sąlygą.

Trumpo pozicija – skatina derybas be išankstinių reikalavimų

JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ sveikino Putino pasiūlymą kaip „galimai puikią dieną Rusijai ir Ukrainai“. Jis ragino Kyjivą priimti kvietimą į derybas „nedelsiant“, argumentuodamas, kad net jei susitarimo nebus pasiekta, bent jau paaiškės, kur stovi abi pusės.

Turkijos tarpininkavimas

Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas paragino abi šalis kuo greičiau susitarti dėl paliaubų prieš gegužės 15 d. derybas. Ankara išlieka viena iš nedaugelio šalių, palaikančių ryšius su abiem konflikto pusėmis ir siekiančių tarpininkauti.

Taktinis bandymas?

Nors Rusijos siūlymas gali būti vertinamas kaip taktinis bandymas laimėti laiko ar suskaldyti Vakarų vienybę, jis kartu atveria galimybę grįžti prie tiesioginių derybų stalo – pirmąkart nuo 2022 m. pavasario. Tačiau Vakarų sąjungininkų vieningas reikalavimas dėl paliaubų rodo, kad bet kokios derybos be realaus karo veiksmų sustabdymo bus vertinamos kaip nepakankamos ir net pavojingos.

Ar gegužės 15-oji taps diplomatinio lūžio tašku kare, priklausys nuo to, ar Rusija sutiks su bent laikinu ugnies nutraukimu. Kol kas abi pusės deklaruoja pasirengimą kalbėtis, bet sąlygos išlieka nesuderintos.

The post Ar artėja karo Ukrainoje lūžis? appeared first on LAIKMETIS.

„PAŽANGA". Moterų teisė nutraukti nėštumą yra pažangios visuomenės atributas, sakė išrinktasis socialdemokratų pirmininkas, premjeras Gintautas Paluckas. Vyriausybės vadovas taip pat tvirtino pritariantis, kad nėštumo nutraukimo paslauga moterims turėtų būti apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

PAMINKLAS. Lietuva stengiasi, kad Belgijos sostinėje Briuselyje atsirastų paminklas nacių ir sovietų nusikaltimams, jų aukoms, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

MINOS. Seimas ketvirtadienį pritarė siūlymui Lietuvai trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.

PALIAUBOS. Ketvirtadienį įsigaliojo Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakas dėl trijų dienų paliaubų su Ukraina.

APETITAS. „Nesakyčiau, kad rusai nesuinteresuoti išspręsti viso to, – Miuncheno saugumo konferencijos parengiamame susitikime Vašingtone teigė JAV viceprezidentas J. D. Vance'as. – Šiuo metu rusai prašo tam tikrų reikalavimų, tam tikrų nuolaidų, kad užbaigtų konfliktą. Mes manome, kad jie prašo pernelyg daug.“

PERGALĖ. „Pergalė daugiausia pasiekta dėl mūsų, patinka jums tai ar ne“, – sakė D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose netrukus po to, kai paskelbė proklamaciją dėl naujosios „Pergalės dienos“. „Būtent amerikiečių tankai, laivai, sunkvežimiai, lėktuvai, lėktuvai ir kariai šią savaitę prieš 80 metų nugalėjo priešą. Be Amerikos išvadavimas niekada nebūtų įvykęs“, – teigė jis.

DRAUGYSTĖ. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas), ketvirtadienį Kremliuje susitikęs su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, gyrė stiprėjantį tarpusavio pasitikėjimą su Maskva.

TAKTIKA. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga nori susitarti su JAV, kad išvengtų skausmingų muitų, bet, jei derybos žlugtų, blokas yra numatęs atsakomuosius muitus.

The post Naujienų telegrafas: stumiami abortai, rusų apetitai, Pergalės diena amerikietiškai appeared first on LAIKMETIS.

Vienas iš mano skaitomiausių autorių – Šančių rašytojas Jurgis Gimberis – kažkada parašė tokią sarkastišką studiją, pavadintą „Achilo kulnas“, kurioje atskleidė nūdienos civilizacijos problemos esmę. Daugelį mano kartos žmonių kūdikystėje mamos maudydavo skardinėse vonelėse, laikydamos už galvų. Tad mūsų „Achilo kulnas“ yra, suprantate kas. Dabar, tiesa, vonelės plastmasinės, o vanduo su visokiais „pagardais“, bet esmė ta pati. Visos bėdos per tą galvą... Ir Achilas, kaip parašyta, žuvo ne todėl, kad nepaslėpė savo silpnosios vietos. Jo žūtis buvo sugalvota iš anksto – ne šiaip kas, o pats Apolonas nukreipė strėlę ten, „kur reikia“. Antikos dievai tuomet buvo beveik mūšių dalyviai.

Viskas, ką šiandien žinome apie Trojos karą, yra literatūrinė išmonė. Kas tiki ja, sako, kad karas prasidėjo dėl moterų, gi rimtais save laikantys geopolitikai tvirtina, kad tas kariavimas tebuvo noras užvaldyti prekybos kelius ir kontroliuoti laivybą per sąsiaurius. Kas tada kėlė achajus į karo žygį – meilė ar biznis? Kvailos galvos? Sakoma, kad demokratijos karų nepradeda, demokratijos juos laimi. Ar trojėnus galėjo išgelbėti nuo pralaimėjimo... demokratiniai rinkimai? Didžiausią karą žmonijos istorijoje – Antrąjį pasaulinį – lėmė ne politinių partijų pasirinkimai, o karinės mašinos jėga, visai ne demokratinė. Trojos kare – dar blogiau - baigtį lėmė ne garbinga pergalė tradicinio mūšio lauke, o karo etikoje neįteisinta apgaulė. Trojos arklys – nuostabus karo taktikos sprendimas ar niekingas sukčiavimas? Karas baigėsi gal ir neteisingai, bet, kita vertus, pacifistai pasakys, žmonės nebežūsta. Pasaulis, neva, suvokė, kad karo nereikia, kad triumfavo tvarka ir teisingumas... O gal būtent tada prasidėjo globali betvarkė - išpuikusių politikų istorinė klaida, kurią taisome iki šiol. Ar nebuvo galima to karo išvengti, jei būtų atsiradę kokie nors ekonominės integracijos idealistai ir pasiūlę taikytis (kaip prancūzams su vokiečiais), kurti anglies ir plieno sąjungas, šengenus ir eurus? Pasak Homero, tame kare būta rimtų nusikaltimų ir be prasmių žudymų? Bet jokio „niurnbergo“ nebuvo? O ar reikėjo? Trumpam atsiraskime prie Rojaus vartų ir pabandykime atspėti, kuriems iš kariaujančių dėl Trojos atsivėrė dangus, o kurie keliavo... kitur? Ar lengva atsakyti? Karo veteranas Odisėjas grįžo namo visai ne su džiaugsmingais karo prisiminimais ir be jokių medalių. Daug kam jis iš viso nebuvo karo herojus. Įdomu, kokius nuopelnus artimieji galiausiai užrašė jo antkapyje?

Žvelgdami į dabarties karus, matome, kad karų technika pasikeitė nepamatuojamai, bet kariaujančių galvose išties tas pats, kas buvo nupasakota Homero tekstuose. Per visus tuos laikus buvo suvokiančių, kad karai kyla „iš širdies“, taip pat ir tvirtinančių kad viskas dėl prekybos kelių ir pilno skrandžio, buvo manančių, kad besikaunantys mūšio lauke yra tik sraigteliai „karo dievų“ rankose, o ir tokių kurie mano asmeniškai atsakingi už karo baigtį. Šiandieninis karas, tapęs tokiu tokia sau kasdienybės beprotybe tarytum iš nauji perrašo visų ligšiolinių karų istoriją.

Šiomis dienomis daug rašoma apie karą Ukrainoje. Jis vertinamas, „čia ir dabar“. Gausu prisiminimų ir apie Antrąjį Pasaulinį, kurio baigtis vertinama iš aštuonių dešimčių metų „pokario“ patirties. Tas pokaris jau pradedamas vadinti tarpukariu, o kalbant apie tai, kas kaltas dėl pradžios motyvų bei rezultatų atsiranda terminas – „Trojos momentas“. Pastarasis reiškia tai, kad pirminę motyvaciją pradėti karą veikiai užgožia mūšio lauko realijos ir jų pasekmės. Iš tiesų, kas šiandien pasakys, kokios racionalios „galvos“ suplanavo karus taip, kaip jie baigėsi. O baigėsi dažniausiai nei taikiai nei teisingai, nes mūsų nūnai populiarus geopolitinis mąstymas yra labai primityvus, ypač galvose tų, kurie dėl įvairių priežasčių tampa Pasaulio Tvarkdariais.

Surašiau čia tik kelis klausimus, kurie kilo, prisiminus karžygio Achilo istoriją, pagalvojus, kad nuo „tados“ iki XXI amžiaus niekas nesikeičia. Tos pačios bėdos. Problemos su galva, bet mūsų istorinės atminties ir sąžinės šunys kanda Achilui į kulną. Ir viskas... teisingai.

The post Dr. Egidijus Vareikis. Achilas appeared first on LAIKMETIS.

1. Pripažink, kad bijai, nustatyk, kiek stipriai. Leisk sau jausti baimę, pajusk ją kūne ir tiesiog nieko nedarydamas pabūk su ja... 10 min. Nustatyk, ko tiksliai bijai (sužinosi, kad viso to gali netekti šiandien pat ir be karo).

2. Kai kam svarbu išsipasakoti. Atsargiai. Rask tinkamą žmogų. Vieni gali tave protinti, gėdinti, neigti - tai nepadeda. Kitiems Tavo pasakojimas gali irgi sukelti siaubą... Tad pasakok, bet protingai pasirinkęs klausytoją.

3. Baimė sako, kad jei karas, tai viskas nesvarbu. Netikėk. Kiekviena diena yra svarbi. Todėl dar su didesne meile ir kruopštumu stenkis atlikti visus dienos reikalus.

4. Jei karas, tai atiduok visas skolas, ypač meilės, dėmesio ir dėkingumo. Aplankyk visus senus, ligotus gimines ir pažįstamus su tikslu kokybiškai ir šviesiai pasibūti.

5. Būk dėmesingas namiškiams ir raskite laiko kokybiškam pasibuvimui.

6. Sodink gėles, remontuok namus, daryk viską, ką esi suplanavęs. Nes tai yra gyvenimas.

7. Judėk: eik, plauk, važiuok dviračiu. Baimė negali būti kartu su intensyvia fizine veikla.

8. Sutvarkyk spintą, stalčių, garažą. Susitelkimas į rankų darbus nebūna su baime.

9. Melskis dėkodamas, užtardamas ir prašydamas Dievo valios pažinimo ir priėmimo kasdien (ir už taiką).

Aš taip darau - man padeda džiaugtis ir gyventi.

The post Fausta Palaimaitė. Devyni patarimai bijantiems karo appeared first on LAIKMETIS.