Iš pradžių kyla klausimas, kaip Karaliaučius (kaip kraštas) šiandien matomas pasaulyje?

Atsakysiu - geopolitinis vaizdelis nekoks, nors daugeliui jūsų atsakymas nepatiks. Karaliaučius, kurį dauguma pasaulio vadina, deja, Kaliningradu, su visa jo administruojama teritorija šiandien laikomas Rusijos dalimi, kaip Maskva mėgsta sakyti – istorinė Rusijos žemė. Be abejo, vis tas nelemtas politinis korektiškumas - niekas nedrįsta pasakyti, kad šis kraštas yra Antrojo pasaulinio karo grobis, visi tyliai sutinka, kad čia yra neginčijama Rusija.

O jei jau Rusija, o jei taip, tai dėl visokių problemų, įskaitant tranzitą, kalta Lietuva, kaltas SSSR žlugimas, kaltos sankcijos, bet Rusija - visai nekalta.

Dar liūdniau, kad visuomenės sąmonėje žiniasklaida ir politikai, neišskiriant mūsiškių, vis labiau įtvirtina pasaulio sąmonėje tokias žalingas ir pavojingas sąvokos, kaip „Suvalkų koridorius“, „neapginama teritorija“ ir pan. Lietuvos komentatoriai, vadinami politologais ar karo ekspertais, neužsičiaupia postringaudami, kaip reikės spręsti koridoriaus problemą.

„Koridorius“ yra Rusijos projektas ir Maskvai geidžiamas žodis, gi neapginamumas prasideda nuo neginamumo, t. y. politinės valios nebuvimo. (Vakarų Berlynas buvo apginamas, nes tokia buvo politinė valia).

Visa Europos (deja, neretai ir mūsų) žiniasklaida veikia taip, tarytum mes turime čia jausti kaltę ir būtinai padėti Rusijai, kad Karaliaučius „nemirtų“. Kad tik neapšauktų kokiais naciais ar karo pasekmių revizionistais…

Nesistebėkite, kad Vokietija ypatingai gina tą Rusijos naratyvą, demonstruodama neva „kaltės jausmą“ dėl Antrojo pasaulinio karo. Kartais net atrodo, kad tai Vokietija kažkada buvo užgrobusi šią Rusijos teritoriją. Patys vokiečiai sako, kad jie gali atsiminti, kad buvo vokiečių Danzig ar Breslau, bet nekorektiška atminti Koenigsberg. Tai buvusios (visuomenės sąmonėje jau palaidotos) Rytų Prūsijos „sprendimo“ dalis, o joje nei Lietuvos nepriklausomybė, nei SSSR žlugimas nebuvo numatytas.

Jei norime ką nors pakeisti, reikia išspręsti, regis labai paprastą uždavinį - Karaliaučius iš mūsų problemos turi virsti Rusijos problema.

Taigi, Karaliaučiaus korta yra Maskvos rankose, ir todėl mums Karaliaučius yra problema. Rusija tai supranta, jai nereikia jokio „honkongo“ prie Baltijos - jai reikia savo forposto Vakarų Europoje, forposto NATO „ežero“ pakrantėje. Be jo Rusija jau tikrai nelabai Europa, o Europa būti jai kol kas naudinga. Ypač, kai Europoje jos bijomasi. Ir taip bus tol, kol mes nepakeisime savo matymo ir neišsigydysime nuo baimių, arba kol nepasikeis pati Rusija. Abu dalykai, beje, susiję.

Jei norime ką nors pakeisti, reikia išspręsti, regis labai paprastą uždavinį - Karaliaučius iš mūsų problemos turi virsti Rusijos problema.

Karaliaučiaus klausimas iš tikro nėra tik techninis sankcijų įgyvendinimas. Ukrainos karo baigtis neišvengiamai privers peržiūrėti ir Rusijos, kaip valstybės, tarptautinį statusą ir Karaliaučiaus situaciją. Mums būtų svarbu, kad Karaliaučius geopolitiškai pasidarytų kuo toliau nuo Maskvos, taptų kuo sudėtingiau kontroliuojamas iš toli, kad jis būtų Maskvai vis didesne geopolitine našta.

Jeigu bus taip, kaip mes norime - jei Ukraina laimės - tada ir reikės spręsti Rusijos klausimą.

Didžiausi mūsų norai būtų Rusijos „degradacija“ iki Maskvos kunigaikštystės lygio šalies ar, dar mažiau, Baltarusijos „perėjimas“ į mūsų pusę. Tuomet Karaliaučius išties geopolitiškai atsidurtų labai toli nuo Maskvos, būtų savotiška „užjūrio teritorija“, o tranzitas taptų keliskart ilgesnis.

Krašto militarizacija Rusijai vis mažiau apsimokėtų. Krašto turėjimas jau pats savaime „pabrangtų“. Karaliaučius taptų nebe grėsminga Rusijos karo bazė, o labai pažeidžiama Rusijos dalis - tiesiog vargas pačiai Rusijai - lyg koks lagaminas be rankenos, kai išmesti gaila, o naudos jokios. Tai ne toks Vakarų Berlynas, kurio gynimas būtų garbės reikalas. Krašto demilitarizacija butų pačios Rusijos (ar paveldėtojos) interesas.

Gal atsirastų tada net koks Potsdamas-2, nes reikės tą kraštą kažkur „padėti“? Gal koks politinis neutralitetas? Ar mums reikia čia kokio nors „honkongo“? Nežinau, bet gal ir nereikia…

Beje, jei pralaimės Rusija, pralaimės ir lukašenkinė Baltarusija - nebebus jokių svaičiojimų apie koridorius. O tai Lietuvos ir Lenkijos laimėjimas. Baltarusiją reikia būtinai „pasiimti“ į mūsų Vakarus. (Čia jau kita istorija, kitam kartui, net su Lietuvos istorijos permąstymu.)

Karaliaučiaus krašto militarizacija - demilitarizacija taptų Vakarų santykių su Rusija testavimo laboratorija

Jei karas baigsis čia ir dabar, arba bus kažkokios savotiškos lygiosios ir kažkokia momentinė sutartis, reiktų spręsti Ukrainos statuso klausimą. Karaliaučiaus krašto militarizacija - demilitarizacija taptų Vakarų santykių su Rusija testavimo laboratorija – vieta „aiškintis“, kur yra militarizacijos kiekio ir kokybės „raudonosios linijos“. Abi šalys griežtai laikytųsi statuso „raidės“. Savotiškas Vakarų Berlynas. Jis bus nesunaikinamas, bet ir kontroliuojamas, kad nesugalvotų kokių „koridorių“.

Jei laimės Rusija, tai jau reikalaus ne tik Krymo pripažinimo, bet ir daugiau laisvės kelionei į visų pripažįstamą Rusijos Karaliaučių. Baltarusija tuomet taps vis daugiau Rusija, o Suvalkų sąsmauka - beveik koridorius. Jei neskubėsime, ir paliksime Ukrainą likimo valiai, bus keblumų ne tik Ukrainai, jei norėsime būti laisvi - teks statyti naują „geležinę uždangą“. Bus blogiau, negu dabar.

Tad bet kuriuo atveju… geriau Ukraina laimėtų. O mums geriau kuo greičiau baigti pliurpalus apie koridorius ir neapginamas NATO teritorijas.

The post Dr. Egidijus Vareikis. Kodėl mums (ne)reikia to Karaliaučiaus? appeared first on LAIKMETIS.

Kovo viduryje paskelbtos sankcijos įsigaliojo praėjusį savaitgalį, tačiau Rusija į jas sureagavo tik po birželio 17-osios, ji kaltina Lietuvą vienašališkais veiksmais ir Karaliaučiaus blokada. Tokią poziciją prezidento patarėja vadina propaganda.

„Nuo šeštadienio stebime labai didelį Rusijos propagandos suaktyvėjimą, teigiant neva Lietuva neva blokuoja Kaliningrado sritį, neva Lietuva neleidžia Kaliningrado tranzito, kas yra visiška netiesa, tačiau propaganda labai aktyvi, todėl prezidentas nori, kad kiti vadovai iš pirmų lūpų išgirstų, kas iš tikrųjų darosi“, – ketvirtadienį LRT sakė A. Skaisgirytė.

G. Nausėda ketvirtadienį dalyvaus Europos Vadovų Tarybos posėdyje, jis, anot A. Skaisgirytės, su kitais vadovais kalbėsis apie tai, kad Lietuvai reikia ES solidarumo, ypač kai Rusija Lietuvai grasina atsakomaisiais veiksmais.

„Kai mums grasinama atsakomosiomis priemonėmis, tai taip, Lietuva norėtų sulaukti ES šalių solidarumo, kuris jau yra parodytas ne vienos šalies ir taip pat ES institucijų, tačiau aptarti tą situaciją prezidentas vis dėlto norėtų“, – sakė A. Skaisgirytė.

Šalies vadovo patarėja primena, kad sankcijos yra ne vienašališkas Lietuvos sprendimas, o nuosekli ir bendra su ES politika tranzito atžvilgiu.

„Kaliningrado tranzitas yra jautrus, susijęs su saugumu tiek Rusijai, tiek Lietuvai, todėl visais aspektais, susijusiais su Kaliningrado tranzitu elgiamės nuosekliai, apgalvotai ir ES lygmeniu jau nuo pat įstojimo į ES, nėra pagrindo tuo abejoti. Kaip ir sankcijų įvedimas, ir terminai nebuvo vienašališkas Lietuvos sprendimas, tai buvo ES sprendimas, todėl ir jų įgyvendinimas buvo eurosąjunginis“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Lietuvos muitinės duomenimis, kovo 15-ąją priimtame ketvirtajame ES sankcijų pakete Rusijai įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams pagal sutartis, sudarytas iki birželio 17-osios, o nuo paėjusio šeštadienio jie negali būti gabenami per Bendrijos šalių teritorijas.

Liepos 10-ąją toks pat draudimas įsigalios cementui, alkoholiui ir kitiems produktams, rugpjūčio10-ąją – angliai ir kitam kietajam iškastiniam kurui, o nuo gruodžio 5 dienos – ir rusiškai naftai.

The post Rusijos reakcija dėl Karaliaučiaus yra propaganda - prezidento patarėja appeared first on LAIKMETIS.

Kremliaus šeimininko spaudos sekretorius Rusijos radijui „Kommersant FM“ sakė, kad tokie veiksmai gali būti vertinami kaip, „be abejo, blokados elementas“.

„Suprantame, kad taip yra dėl atitinkamo Europos Sąjungos sprendimo išplėsti sankcijas visam tranzitui. Mes taip pat laikome tai neteisėtu dalyku“, – kalbėjo jis.

„Situacija šiuo atžvilgiu yra daugiau nei rimta ir reikalauja labai gilios analizės prieš formuluojant bet kokias priemones ir priimant sprendimus. Ši išsami analizė bus atlikta artimiausiomis dienomis“, – pareiškė D. Peskovas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pareikalavo, kad Lietuva nedelsdama atšauktų „atvirai priešiškus“ apribojimus.

„Jei artimiausiu metu krovinių tranzitas tarp Karaliaučiaus srities ir likusios Rusijos Federacijos teritorijos per Lietuvą nebus visiškai atkurtas, Rusija pasilieka teisę imtis veiksmų savo nacionaliniams interesams apsaugoti“, – teigiama ministerijos pranešime.

Jei artimiausiu metu krovinių tranzitas tarp Karaliaučiaus srities ir likusios Rusijos Federacijos teritorijos per Lietuvą nebus visiškai atkurtas, Rusija pasilieka teisę imtis veiksmų savo nacionaliniams interesams apsaugoti

Rusijos užsienio reikalų ministerija savo tinklalapyje pranešė, kad į URM buvo iškviesta laikinoji reikalų patikėtinė Virginija Umbrasienė.

Remiantis pranešimu, diplomatei išreikštas griežtas protestas ir pareikalauta atšaukti minimus apribojimus.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau pirmadienį pareiškė, kad draudimas tranzitu per Lietuvą gabenti plieno ir juodųjų metalų gaminius tarp Karaliaučiaus ir Rusijos yra ne Lietuvos sprendimas, o ES sankcijos Rusijai.

„Visų pirma, tai nėra Lietuvos veiksmai, tai yra Europos sankcijos, kurios pradedamos taikyti nuo birželio 17 dienos, ir šiuo metu sankcijas taiko geležinkeliai, kurie informuoja savo klientus, kad nuo birželio 17 dienos sankcionuotos prekės – plienas ir kitos prekės, pagamintos iš geležies rūdos, nebebus įvežamos per Lietuvą, tai daroma konsultuojantis su Europos Komisija ir vadovaujantis jos gairėmis“, – pirmadienį prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Liuksemburge sakė G. Landsbergis.

„Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ jau informavo Karaliaučiaus srities geležinkelius, kad dėl Vakarų sankcijų uždraudžia daugelio prekių tranzitą geležinkeliais, šeštadienį pranešė regiono gubernatorius Antonas Alichanovas.

Anot jo, apribojimai palies 40–50 proc. produktų, kurie importuojami į kitus Rusijos regionus ir eksportuojami iš jų tranzitu per Lietuvą, o tarp prekių, kurioms jie taikomi, yra statybinės medžiagos, cementas ir metalo gaminiai.

Vakarų šalys įvedė beprecedenčių sankcijų Maskvai, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į Ukrainą.

Vakarai taip pat teikia didelę karinę ir ekonominę pagalbą Kyjivui, kurio pajėgos įnirtingai stengiasi atremti Rusijos invaziją.

The post Kremlius grasina Lietuvai imtis veiksmų, jeigu nebus atkurtas prekių tranzitas į Karaliaučių appeared first on LAIKMETIS.