Praėjusią savaitę Meino valstija pasekdama Kolorado pavyzdžiu uždraudė D. Trumpui dalyvauti pirminiuose rinkimuose dėl jo vaidmens per 2021 metų sausio 6-osios įvykius, kai jo šalininkai užpuolė JAV Kapitolijų.

D. Trumpo advokatai paragino Meino aukštesnįjį teismą panaikinti Meino valstijos sekretorės Shennos Bellows (Šenos Belous) sprendimą ir pavadino šią demokratę šališka sprendimų priėmėja, veikusia savavališkai ir kaprizingai.

Kolorado aukščiausiasis teismas praėjusį mėnesį nusprendė, kad D. Trumpas – pagrindinis pretendentas į Respublikonų partijos kandidatus 2024 metų prezidento rinkimuose – pagal JAV konstitucijos 14-ąją pataisą negali dalyvauti šios vakarinės valstijos pirminiuose rinkimuose.

14-osios pataisos 3-iuoju skirsniu asmenims draudžiama užimti valstybinius postus, jei jie, prieš tai davę priesaiką remti ir ginti JAV konstituciją, įsitraukė į sukilimą ar maištą.

1868 metais po Pilietinio karo ratifikuota pataisa buvo siekiama sutrukdyti vergiją palaikiusios Konfederacijos šalininkams būti išrinktiems į Kongresą ar užimti federalinius postus.

3-iuoju skirsniu asmenims draudžiama užimti valstybinius postus, jei jie, prieš tai davę priesaiką remti ir ginti JAV konstituciją, įsitraukė į sukilimą ar maištą

Respublikonų partija Kolorade šios valstijos Aukščiausiojo teismo sprendimą apskundė JAV Aukščiausiajame Teisme. Meino byla galiausiai taip pat turbūt atsidurs šalies Aukščiausiajame Teisme.

Sh. Bellows savo sprendime nurodė, kad Sausio 6-osios išpuolis „įvyko kadenciją baigiančio prezidento iniciatyva, su jo žinia ir parama“.

„JAV konstitucija netoleruoja pasikėsinimo į mūsų vyriausybės pagrindus, ir [Meino įstatymai] reikalauja, kad į tai reaguočiau“, – sakoma sprendime, priimtame reaguojant į kelių Meino rinkėjų pateiktus ieškinius.

Panašių prieštaravimų dėl D. Trumpo pagal 14-ąją pataisą buvo pateikta ir kitose valstijose. Minesotos ir Mičigano teismai neseniai nusprendė, kad D. Trumpas turėtų dalyvauti pirminiuose rinkimuose šiose valstijose.

Buvęs prezidentas, kuriam du kartus buvo surengta apkalta, kovą Vašingtone turi būti teisiamas dėl įtariamo susimokymo panaikinti 2020 metų prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas (Džo Baidenas), rezultatus.

D. Trumpas taip pat kaltinamas Džordžijoje – dėl įtariamo susimokymo pakeisti rinkimų rezultatus šioje pietinėje valstijoje.

Meine ir Kolorade pirminiai rinkimai, per kuriuos bus renkamas partijos kandidatas į prezidentus, vyks kovo 5 dieną, vadinamąjį superantradienį, kai iš viso balsuos keliolikos valstijų, įskaitant Kaliforniją ir Teksasą, rinkėjai.

The post D. Trumpas apskundė draudimą jam dalyvauti rinkimuose appeared first on LAIKMETIS.

„Mes, Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) suvažiavimo dalyviai raginame kelti, keliame, agituojame ir visaip kitaip remiame teisininko profesoriaus I. Vėgėlės kandidatūrą Lietuvos prezidento rinkimuose“, – sakoma tautininkų pareiškime.

Anot pareiškimo, I. Vėgėlė yra „vertybinis žmogus, kuris, nepaisydamas sisteminės klikos spaudimo, nepabūgo stoti Tautos pusėn COVID-19 diktatūros metu“.

Tautos ir teisingumo sąjunga taip pat teigia, kad kiti metai bus lemtingi tautos bei šeimos vertybėms, o I. Vėgėlė „drąsiai gina šeimų interesus LGBT propagandos brukamoje gyvenimo įgūdžių pamokų akivaizdoje“.

Tautininkai konstatuoja, kad I. Vėgėlė yra „stiprus, principingas, sistemai nepriklausantis kandidatas, kuris gali laimėti ir laimės Lietuvos prezidento rinkimus“, ir ties šia kandidatūra ragina telktis „antisistemines politines jėgas“.

„Mes raginame antisistemines politines jėgas neskaldyti visuomenės, o vienytis aplink būsimą prezidentą I. Vėgėlę, kaip tai padarė ir dešimtys Lietuvos inteligentijos atstovų, drauge tobulinti bendro fronto programinius tikslus ir koordinuoti veiksmus“, – sakoma pareiškime.

Mes raginame antisistemines politines jėgas neskaldyti visuomenės, o vienytis aplink būsimą prezidentą I. Vėgėlę

Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) taip pat sako Lietuvoje kviečiantys telkti koaliciją ne tik prezidento, bet ir Europos Parlamento, Seimo rinkimams.

I. Vėgėlė rugsėjo pradžioje interviu „15min“ sakė dėl politinės ateities diskutuojantis su „įvairiomis politinėmis jėgomis“, išskyrus valdančiąją koaliciją.

Jis sakė, kad valdančiojoje koalicijoje esanti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratai (TS-LKD) yra tapusi kairės jėga, joje nebeliko krikščioniškų vertybių.

I. Vėgėlė sakė sprendimą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose ir apskritai politikoje skelbsiantis iki lapkričio mėnesio.

Visuomenės nuomonių apklausos rodo, kad I. Vėgėlė yra vienas lyderių tarp galimų kandidatų į prezidentus. Rugpjūtį skelbta naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad už dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą per prezidento rinkimus balsuotų 22,9 proc. apklaustųjų, už I. Vėgėlę – 8,6 procento.

Trečia vieta apklausoje teko premjerei Ingridai Šimonytei, surinkusiai 7,1 proc. respondentų palaikymą.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę, Seimo – kitų metų rudenį.

The post Tautos ir teisingumo sąjunga siūlo prezidento rinkimuose kelti I. Vėgėlės kandidatūrą appeared first on LAIKMETIS.

Pasak LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio, partija siekia, kad Lietuvos prezidentas užtikrintų atviros ir laisvos Lietuvos raidą.

„Mes norime matyti augančią, ekonomiškai stiprią Lietuvą, saugančią savo istoriją, kalbą, kultūrinį paveldą ir tradicijas. Mūsų nuomone Aurelijus Veryga yra geriausias kandidatas, kuris turi politinį stuburą ir užtikrintą nepažeidžiamumą, aiškią Lietuvos viziją, su tradicinės šeimos puoselėjimu, palankios infrastruktūros šeimoms regionuose kūrimu, ko šiandien siekia absoliuti Lietuvos gyventojų dauguma. Su tokiu prezidentu Lietuva būtų laisva ir vieninga, o ne ieškanti priešų šalies viduje ir už jos ribų“, – sako R. Karbauskis.

Aurelijus Veryga dėkoja partijos kolegoms už išreikštą pasitikėjimą ir sako, kad girdi Lietuvos žmonių lūkesčius gyventi oriai ir saugiai bei dės visas pastangas, jog Lietuva būtų visapusiškai stipri, sauganti žmogaus gyvybę ir sveikatą, puoselėjanti darnią šeimą ir bendruomenę, kurianti darnią ekonominę ir politinę aplinką, pamatinius gėrius.

Aurelijus Veryga dėkoja partijos kolegoms už išreikštą pasitikėjimą ir sako, kad girdi Lietuvos žmonių lūkesčius gyventi oriai ir saugiai

Aurelijus Veryga gimė 1976 m. rugpjūčio 8 d. Užventyje, Kelmės rajone. 1982–1994 m. mokėsi Užvenčio vidurinėje mokykloje. 1994–2000 m. studijavo Kauno medicinos akademijos (KMA, nuo 1998 m. universitetas) Medicinos fakultete, įgijo medicinos gydytojo profesiją. 1998–1999 m. KMU studentų korporacijos „Fraternitas Lituanica“ pirmininkas. 2004 m. baigė rezidentūrą ir įgijo psichiatrijos gydytojo kvalifikaciją. Tais pačiais metais suteiktas biomedicinos mokslų daktaro laipsnis (disertacijos tema: „Priklausomybės nuo tabako epidemiologinės situacijos bei pagalbos metantiems rūkyti efektyvumo įvertinimas“).

2004 m. pradėjo gydytojo psichiatro praktiką. Nuo 2009 m. KMU (nuo 2010 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, LSMU) Profilaktinės medicinos (vėliau Sveikatos psichologijos) katedros docentas. Nuo 2011 m. LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas. 2015–2016 m. LSMU Sveikatos psichologijos katedros profesorius.

2000 m. su kolegomis inicijavo ir įkūrė Kauno miesto jaunimo narkologijos pagalbos centrą, iki 2007 m. centro vadovas. 2004 m. su kolegomis įkūrė Nacionalinę tabako kontrolės koaliciją, šios organizacijos prezidentas. 2005–2012 m. Nacionalinės sveikatos tarybos narys. Nuo 2008 m. LR Seimo sveikatos reikalų komiteto neetatinis ekspertas.

Nuo 2008 m. Europos rūkymo prevencijos tinklo ENSP (European network for smoking prevention) valdybos narys, nuo 2009 m. Šiaurės šalių alkoholio ir narkotikų prevencijos tinklo NORDAN (The Nordic Alcohol and Drug Policy Network) valdybos narys. Nuo 2012 m. Kauno miesto Bendruomenės sveikatos tarybos narys. 2016 m. LR Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro stebėtojų tarybos narys.

2009–2012 m. ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus visuomeninis patarėjas narkotikų, alkoholio ir tabako vartojimo prevencijos klausimais. 2016 m. kandidatas į LR Seimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše, nuo 2016 m. lapkričio 14 d. LR Seimo narys. Nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d. LVŽS suformuotoje Vyriausybėje – LR sveikatos apsaugos ministras.

Nuo 2018 m. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.

The post „Valstiečiai" į prezidento rinkimus kelia A. Verygos kandidatūrą appeared first on LAIKMETIS.

„Neišgirdau kliūčių, kurios egzistuotų mano paskyrimui, bet norėtųsi sulaukti oficialaus patvirtinimo, kad būtų prezidento dekretas“, – pirmadienį po susitikimo su šalies vadovu žurnalistams sakė G. Jakštas.

Prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis žurnalistams teigė, kad sprendimą šalies vadovas paskelbs artimiausiu metu.

G. Jakštas pasakojo su šalies vadovu antrajame susitikime aptaręs švietimo, mokslo, sporto klausimus bei šiuose sektoriuose kylančias problemas, galimus sprendimų būdus

„Geras įspūdis, apkalbėjom dar kitų kausimų, kurie susiję su švietimu, mokslu, sportu, pasidalijom pozicijomis, kaip matome vienus pokyčius, problemas, ką reikėtų daryti, smagu matyti, kad tie požiūriai sutampa daugeliu klausimų“, – pirmadienį po susitikimo su šalies vadovu žurnalistams sakė G. Jakštas.

Kandidatas į ministrus su prezidentu jau buvo susitikęs prieš savaitę, tuomet jis sakė, jog prezidentas nori, kad jis pristatytų ir galimą komandą.

G. Jakštas pirmadienį patvirtino šalies vadovui pristatęs, kas galėtų užimti jo vietą viceministro poste, tačiau šią pavardę sako viešai paskelbsiąs, tik jei bus paskirtas.

„Jei (mane – BNS) patvirtins, į mano vietą turėsime paskirti viceministrą, pristačiau, kas tai galėtų būti, tai norėčiau pirma sulaukti oficialaus patvirtinimo“, – teigė G. Jakšas.

Kalbėdamas apie galimus pokyčius komandoje jis taip pat teigė norintis stiprinti komunikaciją, sporto sritį.

„Norėtųsi stiprinti komunikaciją, norėtųsi turėti papildomą patarėją komunikacijai, nes padarome daug gerų, svarbių dalykų, bet ne visada pavyksta juos laiku ir tinkamiausiai iškomunikuoti, sporto srityje reikėtų pastiprinimo, kalbame su viceministru, kokio pastiprinimo reikėtų“, – kalbėjo G. Jakštas.

Norėtųsi stiprinti komunikaciją, norėtųsi turėti papildomą patarėją komunikacijai, nes padarome daug gerų, svarbių dalykų, bet ne visada pavyksta juos laiku ir tinkamiausiai iškomunikuoti

Kalbėdamas apie pokyčius, kurių imtųsi, jei taptų ministru, G. Jakštas teigė norintis sprendimų priėmimą priartinti prie žmonių, kuriems jie aktualiausi. 

„Svarbu vykdant pokyčius sprendimų priėmėjus priartinti prie žmonių, apie kuriuos tie sprendimai yra. Jeigu tai būtų su švietimu, bendruoju ugdymu susiję klausimai, kad sprendimus priimtų ne užsidarę, kai žmonės, kurių gyvenimus, sąlygas, aplinką tie sprendimai keičia, laukia ir turi priimti, kas buvo nuleista iš viršaus. Norisi, kad tie sprendimai, kurie priimami, būtų kuo arčiau žmonių ir žmonės būtų priimami į sprendimų priėmimą“, – teigė G. Jakštas.

Kalbėdamas apie mokyklų tinklo pertvarką kandidatas teigė, kad mažėjantį mokyklų skaičių lemia mažėjantis mokinių skaičius, o vyresniųjų klasių moksleiviams keliolikos kilometrų kelionė iki mokyklos neturėtų būti problema.

„Aš nemanau, kad regionai tuštėja dėl uždaromų ar sujungiamų mokyklų, tuštėja dėl visai kitų priežasčių. Pažiūrėjus, koks yra mokinių skaičius, absolventų skaičius, prieš dešimtmetį buvo daugiau nei dvigubai didesnis skaičius“, – teigė kanditatas.

„Turime žiūrėti, per kokį atstumą, per kiek laiko turi būti pasiekiama mokykla. Jei tai yra pradinis ugdymas, tai turi būti pakankamai arti, jei pagrindinis – toliau, gimnazija – dar toliau, bet jei iš vieno kaimelio ar miestelio reikia pavažiuoti 10–15 kilometrų, kas sudaro 15 minučių, nemanau, kad turėtų būti didelė problema“, – kalbėjo G. Jakštas.

Jis taip pat patvirtino, kad bus siekiama įgyvendinti pažadą, jog mokytojų atlyginimai kitąmet pasiektų 130 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU), nors lėšų poreikis tam auga.

„Tai yra sunkiai pasiekiamas tikslas, bet mes to sieksime, kalbėjome ir su premjere, yra įsipareigojimas, reikia siekti, kad kitais metais pasiektume 130 procentų. Tas modeliavimas visada keičiasi, mes visada žiūrim, kokios prognozės vidutinio darbo užmokesčio augimo, pagal tai skaičiuojama, kiek reikės lėšų. Jau dabar, kai pateikėme Finansų ministerijai poreikio planą, per keletą savaičių pasikeitė prognozės, kaip keisis VMDU šalyje, panašu, reikės dar papildomai lėšų“, – kalbėjo viceministras.

Pasak G. Jakšto, švietimo ir mokslo sektoriui bendrai kitąmet iš viso reikėtų 400 mln. eurų.

„Tas lėšų poreikis yra labai didelis, paskutiniai (skaičiavimai – BNS) buvo apie 400 mln. eurų, tai liečia visus darbo užmokesčius – tiek mokytojų, tiek aukštosiose mokyklose, darbo užmokesčio eilutė biudžete“, – teigė kandidatas vadovauti ministerijai.

Dabartinio viceministro kandidatūrą vadovauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai premjerė Ingrida Šimonytė pateikė birželio pabaigoje. Pats G. Jakštas tuomet žadėjo tęsti pradėtus šios kadencijos darbus, užtikrinti pradėtų pokyčių sklandų įgyvendinimą.

33-ejų politikas šiuo metu ministerijoje yra atsakingas už studijas, mokslą ir technologijas.

Iki pradėdamas eiti viceministro pareigas, 2016–2020 metais jis buvo Vyriausybės strateginės analizės centro Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas, anksčiau yra dirbęs „Lietuvos draudime“, buvusiame Statistikos departamente (dabar – Valstybės duomenų agentūra).

Matematikos magistro laipsnį turintis G. Jakštas nuo 2018 metų buvo laisvai samdomas švietimo ekspertas.

Švietimo ministerija nuolatinio vadovo neturi nuo gegužės 24-osios, kai iš pareigų atsistatydino tuometinė ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė. Politikė pareigas palikti nusprendė visuomenėje kilus abejonių, ar ji skaidriai panaudojo išmokas, gautas dirbant Kauno savivaldybės taryboje.

Pasitraukus J. Šiugždinienei, laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovauja Laisvės partijos atstovė, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

The post Kandidatas į ŠMM G. Jakštas po susitikimo su prezidentu: neišgirdau kliūčių mano paskyrimui  appeared first on LAIKMETIS.

Tai „Kauno dienai" patvirtino Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TLS-LKD) Kauno miesto tarybos frakcijos seniūnas Paulius Lukševičius.

Pasak dienraščio, politikas nusprendė nebedalyvauti rinkimuose kilus pasipiktinimui dėl jo feisbuko paskyroje išplatinto anekdoto apie tris gėjus ir futbolą, kuriame įžeidžiai apibūdinamos seksualinės mažumos. Pats konservatorius teigė, kad įrašas buvo paliktas įsilaužus į jo paskyrą.

Pasak dienraščio, politikas nusprendė nebedalyvauti rinkimuose kilus pasipiktinimui dėl jo feisbuko paskyroje išplatinto anekdoto apie tris gėjus ir futbolą

„Noriu atsakingai pareikšti, jog neturiu nieko bendro su turiniu, kurį paskelbė įsilaužęs į mano paskyrą asmuo. Tačiau, įvertinęs situaciją, nusprendžiau nedalyvauti savivaldos rinkimuose, vengiant bereikalingų insinuacijų šia tema“, – taip pat feisbuke paskelbė D. Žebrauskas.

Tiek pirmasis, tiek šis įrašai socialiniame tinkle vėliau buvo pašalinti.

The post Anekdotą apie homoseksualus „Facebook" parašęs Kauno konservatorius išsibraukė iš rinkimų sąrašo: teigia, kad jo paskyrą užgrobė appeared first on LAIKMETIS.