Pasak portalo, V. Uspaskichas pernai deklaravo 3,57 mln. eurų apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų bei deklaravo 451 tūkst. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumą (12,6 proc. gautų pajamų). 

E. Gečas pernai gavo beveik 1,7 mln. eurų pajamų, deklaravo 32,2 tūkst. eurų GPM (1,96 proc.), A. J. Zabulis – atitinkamai 1,24 mln. eurų ir beveik 10 tūkst. eurų (0,8 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatas, įmonės „Šalčininkų agrochemijos“ direktorius bei ūkininkas Pavelas Bandelevičius –1,14 mln. eurų ir beveik 4 tūkst. eurų (0,35 proc.).

Pasak „Verslo žinių“, nemaža dalis kandidatų, pernai gavusių 0,5 mln. eurų ir didesnes pajamas, deklaravo vos kelis tūkstančius ar šimtus eurų GPM – daug mažiau nei vidutinis tokias pajamas gavęs mokesčių mokėtojas.

„Matyti nemažai keistų, netipinių atvejų – kandidatų metinės apyvartos įspūdingos, tačiau beveik visų jų deklaruotas GPM nesudaro 1 proc. pajamų sumos. Eiliniai gyventojai moka daug didesnius mokesčius, nei daugiausia pajamų pernai gavę kandidatai į Seimą“, – portalo sudarytą daugiausia pajamų pernai gavusių kandidatų į Seimą 20-uką komentavo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.

Daugiausia – 12 proc. – nuo visų partijų kandidatų pernai gautų pajamų pernai deklaravo LVŽS (beveik 10,75 mln. eurų), 9,6 proc. – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), 9,4 proc. – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, 9,2 proc. – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), 8,7 proc. – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Tuo metu didžiausią GPM dalį tarp kandidatų į Seimą sumokėjo TS-LKD – 12 proc., Liberalų sąjūdis ir LSDP – po 11 proc., Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 10 proc. 

The post Daugiausia pajamų tarp kandidatų į Seimą pernai deklaravo V. Uspaskichas, E. Gečas ir A. Zabulis  appeared first on LAIKMETIS.

Iš kandidatų į Seimą išbrauktas Taikos koalicijos sąraše antru numeriu įrašytas Danukas Arlauskas ir partijos „Nemuno aušra“ sąraše septintą numerį turėjęs Kęstutis Bilius. Pastarasis nebegalės kandidatuoti ir Saulės vienmandatėje apygardoje.

Už šį sprendimą balsavo dešimt VRK narių.

Abu minėti politikai kandidato anketoje nenurodė, kad yra sąmoningai bendradarbiavę su buvusios Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis. Šis pažeidimas pripažintas šiurkščiu.

Po pakartotinio kreipimosi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) VRK sulaukė informacijos, kad D. Arlauskas buvo kadrinis KGB darbuotojas, o K. Bilius KGB padalinyje Šiauliuose dirbo ūkio darbuotoju.

Rinkimų kodeksas reikalauja, kad kandidatai nurodytų, ar yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, o VRK privalo šiuos duomenis paskelbti savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo anketos pateikimo.

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius D. Arlauskas VRK pateiktoje biografijoje nurodė, kad 1978–1990 metais Valstybės saugumo komitete dirbo vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu. Apie savo buvusią tarnybą sovietų KGB jis yra pasakojęs ir viešai.

D. Arlauskas penktadienį per VRK posėdį teigė, kad kandidato anketoje esančio klausimo formuluotė akivaizdžiai skirta buvusiems slaptiems bendradarbiams, o ne kadriniams KGB darbuotojams.

Jis neigė nuslėpęs savo darbą KGB, šį savo biografijos faktą nurodė kandidato biografijoje. Be to, D. Arlauskas sakė, kad taip atsakyti į klausimą jam patarė ir teisininkai.

„Mes atskiriame du dalykus, mano etatinis darbas, o sąmoningas bendradarbiavimas priskiriamas neetatiniam darbui“, – tvirtino jis.

„Eilutė anketoje skirta būtent ne etatiniams, o slapta bendradarbiavusiems“, – pabrėžė jis.

VRK nariai Andrius Puksas ir Inga Milašiūtė tvirtino, kad Rinkimų kodeksas prašo nurodyti sąmoningą bendradarbiavimą, o dirbti, eiti pareigas nesąmoningai vargiai ar įmanoma.

„Kaip galima dirbti, tačiau dirbti nesąmoningai? Slaptai yra viena sąvoka, sąmoningumas yra kita sąvoka“, – sakė I. Milašiūtė.

Tuo metu dabartinis Kelmės rajono vicemeras K. Bilius kategoriškai neigė dirbęs KGB struktūrose.

„Kategoriškai neigiu bendravęs, nė minutės, nė durų rankenos nesu pačiupinėjęs nė tos organizacijos pastato, nei su kokiais nors darbuotojais (bendravęs – BNS), nei juolab dirbęs Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro dokumente, kurio aš, deja, nemačiau, nurodytoje įstaigoje“, – per VRK posėdį kalbėjo K. Bilius.

Jis tvirtino 1985–1988 metais ėjęs Šiaulių miesto sporto draugijos „Žalgiris“ pirmininko pavaduotojo pareigas, 1988–1990 metais – žolės riedulio meistrų komandos „Tauras“ viršininko pareigas.

Politikas tvirtino turįs išsaugojęs darbo knygelę, kurioje nėra tokios darbovietės kaip  Valstybės saugumo komitetas.

„Ar galėjau susidvejinti ir tuo pačiu metu dirbi Saugumo komitete, taisyti spynas? Sunku įsivaizduoti“, – kalbėjo jis.

K. Bilius sakė, kad šie Seimo rinkimai jam – šešti, ir jis visuomet į minėtą anketos klausimą atsakydavo neigiamai, pirmą kartą šis atsakymas užkliuvo.

„Penkis kartus nerado Genocido centras kokios nors medžiagos apie bendradarbiavimą su KGB“, – stebėjosi kelmiškis.

VRK pirmininkė Lina Petronienė sakė, kad anksčiau LGGRTC tikrino, ar kandidatai nebuvo slapti KGB bendradarbiai, tačiau šiemet pirmą kartą po pakartotinio prašymo patikrinti ir buvę etatiniai šios sovietų represinės struktūros darbuotojai.

Ji taip pat informavo, kad VRK iš Ypatingojo archyvo, kur saugomi KGB dokumentai, gavo ir D. Arlausko, ir K. Biliaus asmens korteles. L. Petronienės teigimu, asmens kortelėje sutampa K. Biliaus vardas, pavardė, tėvo vardas, gimimo data.

„Jeigu yra tokie dokumentai, tai yra klastotė arba dar kas nors“, – sakė K. Bilius.

Anot jo, Valstybės saugumo komitete ūkvedžiu ar budėtoju yra dirbęs jo brolis Juozas, miręs prieš 25 metus.

„Matyt, čia kažkas maišoma. Aš tikrai kreipsiuosi į teismą“, – teigė K. Bilius.

VRK nariai pabrėžė, kad privalo vadovautis tais dokumentais, kuriuos jiems pateikė LGGRTC.

„VRK neturi kompetencijos išsiaiškinti šituos dalykus, yra atsakingos institucijos – Genocido centras, Ypatingasis archyvas, – kurie teikia informaciją, tai yra jų kompetencija pasakyti šitą faktą. Mes priimdami sprendimą vadovaujamės plika informacija“, – teigė I. Milašiūtė.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.

The post VRK nusprendė iš Seimo rinkimų kovos šalinti du kandidatus appeared first on LAIKMETIS.

Tokį statistinio kandidato portretą penktadienį paskelbė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), surinkusi duomenis apie kandidatų profesinę patirtį, išsilavinimą, deklaruotas pajamas, turtą, sąsajas su juridiniais asmenimis, informacija apie turimus teistumus ir kita.

Rinkimuose į parlamentą komisija iš viso yra registravusi 1739 kandidatus. Dar dėl dviejų kandidačių bus sprendžiama kitą savaitę.

Lyginant su 2020 metais, šiemet į Seimą kandidatuoja keliolika asmenų mažiau. Prieš ketverius metus VRK buvo registravusi 1755 žmones, 2016-aisiais – 1416 kandidatų.

Vidutinis kandidatų amžius kiek mažesnis nei 2020-aisiais

VRK duomenimis, kandidatų amžiaus vidurkis Seimo rinkimų dieną sieks 49 metus ir keturis mėnesius.

2020 metais šis vidurkis siekė 50,2 metų. 2016 metais – 48,9 metus, o 2012 metais – 47 metus.

Gausiausią kandidatų grupę sudaro asmenys, kuriems yra nuo 41 iki 50 metų (26,9 proc.), 51–60 amžiaus grupei priklauso  24,8 proc. kandidatų.  Penktadaliui kandidatų yra nuo 31 iki 40 metų, o 17,9 proc. – nuo 61 iki 70 metų. Jauniausi kandidatai, esantys 21–30 metų amžiaus grupėje, šiuose rinkimuose sudaro 7,2 procento.

Mažiausia kandidatų dalis – 2,9 proc. – yra 71-erių ir daugiau metų sulaukę asmenys.

Solidžiausio amžiaus kandidatą savo gretose turi Lietuvos liaudies partija. Jos sąraše yra asmuo, kuriam rinkimų dieną bus 88-eri metai ir 9 mėnesiai. Tuo metu, jauniausias kandidatas – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąraše (TS-LKD), jam 21-eri sueis pirmąją balsavimo iš anksto dieną – spalio 8-ąją.

Jauniausia partija pagal amžiaus vidurkį yra Laisvės partija. Ją sudaro kandidatai, kurių sąrašo amžiaus vidurkis yra 38 metai ir septyni mėnesiai.

Vyriausi kandidatai – Lietuvos liaudies partijos sąraše (amžiaus vidurkis – 55 metai ir trys mėnesiai) ir partijoje „Laisvė ir teisingumas“ (sąrašo amžiaus vidurkis – 55 metai ir du mėnesiai). 

„Valstiečių“, „Nemuno aušros“ kandidatai – turtingiausi

VRK padalinus bendrą 1739 kandidatų viso turto sumą ir išvedus vidurkį, vidutiniškai vienas į Seimą kandidatuojantis asmuo disponuoja beveik 166 tūkst. eurų turtu.

Didžiausia bendra kandidatų sąrašo turto suma disponuoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – apie 30,5 mln. eurų.

Antroje vietoje – „Nemuno aušra“, kurios kandidatų bendra turto suma sudaro 29,5 mln. eurų. Trečioje vietoje pagal bendrą kandidatų turimo turto sumą yra TS-LKD, disponuojantys 24,5 mln. eurų turtu.

Mažiausiai turto deklaravo Lietuvos liaudies partijos kandidatai, jie bendrai sudėjus disponuoja beveik 3 mln. eurų turtu.

VRK duomenimis, šiemet dėl Seimo nario mandatų kovos 25 milijonieriai. Du turtingiausi kandidatai disponuoja labai panašios vertės turtu. Vieną jų kelia Lietuvos žaliųjų partija, o kitas – veda Taikos koalicijos sąrašą.

Daugiausia milijonierių – penki – yra LVŽS kandidatų sąraše, keturis milijonierius kelia partija „Laisvė ir teisingumas“.

Po tris – Lietuvos socialdemokratų partija ir „Nemuno aušra“.

Po du asmenis, kurie disponuoja didesniu nei milijono eurų turtu kelia TS-LKD, Liberalų sąjūdis ir Lietuvos žaliųjų partija. 

Po vieną milijonierių galima rasti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Laisvės partijos bei Taikos koalicijos sąrašuose. Taip pat kandidatu į Seimo narius yra ir vienas save išsikėlęs milijonierius.

Lyginant su 2020 metais, šiemet milijonierių gretos Seimo rinkimuose skaičius išaugo. Prieš ketverius metus dėl Seimo nario mandato varžėsi 22 milijonieriai.

VRK duomenimis, 115 kandidatų į Seimo narius nurodė neturintys jokio turto, jų deklaracijose – nuliai. Penki kandidatai deklaravo turintys turto, kuris siekia iki 100 eurų, o 13 asmenų savo deklaracijose nurodė turintys turto iki 1000 eurų.

Moterų kandidačių skaičius auga

Dauguma Seimo nario mandato siekiančių kandidatų yra vyrai, jie sudaro 62,6 procento.

Moterų šiuose rinkimuose dalyvauja 37,4 procentai.

VRK duomenys rodo, kad su kiekvienais rinkimais moterų skaičius palaipsniui didėja. 2020 metais Seimo rinkimuose moterų kandidačių skaičius siekė 33,3 procento.

Nepaisant to, vyrai dominuoja absoliučioje daugumoje politinių partijų sąrašų. Mažiausiai moterų savo gretose turi Nacionalinis susivienijimas.

Vis tik šiemet jau dviejose partijose – Lietuvos lenkų rinkimų akcijoje-Krikščioniškų šeimų sąjungoje (LLRA-KŠS) ir Lietuvos žaliųjų partijoje – moterų yra daugiau nei vyrų.

Populiariausi šių metų Seimo rinkimuose kandidatuojančių vyrų vardai – Andrius, Andrejus, Andrej, Andrejus, Andrėjus, Andriejus (38 kandidatai), Kęstutis, Kęstas (36 kandidatai), Vytautas (36).  

Tarp kandidačių moterų daugiausia yra turinčių – Jolantos (16), Linos ir Daivos (po 14) ir Rasos (13) vardus.

Beveik 65,2 proc., nurodė, kad yra susituokę. 2,1 proc. deklaravo esantys partnerystėje. Nevedusių yra 15,9 proc. 13,5 proc. kandidatų nurodė, jog yra išsiskyrę, o 3,2 proc. nurodė esantys našliai.

Mandato sieks aštuoni merai ir keturi europarlamentarai 

Dėl Seimo nario mandatų kovoja aštuonių savivaldybių merai.

Rinkimuose dalyvauja Anykščių rajono, Jonavos rajono, Joniškio rajono, Kazlų Rūdos, Šilutės rajono, Širvintų rajono, Visagino ir Zarasų rajono merai. Jeigu jie būtų išrinkti, tose savivaldybėse būtų rengiami nauji mero rinkimai.

Į Seimą kandidatuoja ir keturi Europos Parlamento nariai.

Perrinkimo dar vienai Seimo kadencijai siekia 128 dabartiniai parlamentarai.

Be kita ko, VRK duomenimis, šiemet rinkimuose į Seimą dalyvauja 61 teistas asmuo. 

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną, juose bus išrinktas 141 Seimo narys.

The post Statistinis kandidatas į Seimą - koks jis? appeared first on LAIKMETIS.

A. Kubiliaus kandidatūrą valdančiosios koalicijos partneriams pirmadienį pasiūlė premjerė Ingrida Šimonytė.

Pasak jos, ši kandidatūra suderinta su prezidentu Gitanu Nausėda. Šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas pirmadienį BNS sakė, kad prezidentas A. Kubiliaus kandidatūrai pritaria. 

Po šio pristatymo BNS kalbintas politikas pažymėjo, jog „neperšokęs griovio, nenorėtų sakyti „op“ bei atkreipė dėmesį, kad dar laukia daug procedūrų tiek Lietuvoje, tiek Europos institucijose.

„Nenoriu užbėgti už akių, bet, galiu pasakyti, kad (...) mano prioritetas būtų, jog Lietuva pretenduotų į tokias pozicijas, kuriose Lietuva turi, tam tikra prasme, išskirtinės ir unikalios patirties, ir, be abejo, ta unikali patirtis yra susijusi su (...) Europos Rytų regionu“, – kalbėjo europarlamentaras.

Jis taip pat nurodė tris svarbiausius, jo nuomone, naujos EK prioritetus.

„Tai – Ukrainos pergalė, Europos Sąjungos plėtra ir to sąlygota atsiverianti galimybė transformacijoje tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje“, – sakė A. Kubilius.

A. Kubiliaus kandidatūra į EK pradėta svarstyti, kai prezidentas G. Nausėda atmetė konservatorių lyderio, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrą į šias pareigas, jis sietas su plėtros eurokomisaro portfeliu.

Europarlamentaras neatmetė, kad Lietuva galėtų siekti plėtros komisaro portfelio.

„Žinot, aš tikrai negaliu sakyti. Tai – vienas iš faktorių. Vienas iš motyvų, kurį tikrai, aš manau, ne tik aš pats, bet ir Lietuvos lyderiai, tiek prezidentas, tiek premjerė, tiek užsienio reikalų ministras turbūt naudos kalbantis su Europos Komisijos prezidente, bendrai su Europos Sąjungos vadovybe“, –  BNS sakė A. Kubilius, paklaustas, ar jo šalies minėta patirtis gali būti motyvas konservatorių skirti į plėtros komisaro poziciją.

Dalis politikų yra teigę, kad minėtą poziciją Lietuvai gauti gali būti sunku, nes buvusi Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) pretenduoja tapti Europos Sąjungos užsienio politikos vadove, o dviejų su užsienio politika susijusių portfelių suteikimas Baltijos šalims – sunkiai tikėtinas.

Pasak A. Kubiliaus, šiuo klausimu gali būti išsakoma įvairių argumentų, tačiau, jo teigimu, Europos Parlamente daugiausiai narių turinti Europos liaudies partija „norėtų turbūt turėti balsą saugumo, užsienio politikos reikalais, paramos Ukrainai klausimais“.

Kol kas konservatorių partneriai valdančiojoje koalicijoje nėra patvirtinę, jog palaikys A. Kubiliaus kandidatūrą. Savo ruožtu opoziciniai socialdemokratai, Lietuvos regionų partijos frakcija Seime yra pabrėžę, jog balsuos prieš.

Lietuvos kandidatą į EK siūlo Vyriausybė, jai turi pritarti prezidentas ir Seimas.

A. Kubiliaus teigimu, konkrečių susitikimų dar nėra suplanuota.

„Premjerė mane praėjusią savaitę pagavo ant dviračio gražiose Estijos pakrantėse. Tai aš jau nulipau nuo jo ir esu Vilniuje, bet tik pirmą dieną. Matysime, tarsimės su premjere, nežinau kaip prezidentas, Seimo frakcijos norės susitikti“, – kalbėjo jis.

Nuo 2019-ųjų Europos Parlamente dirbantis A. Kubilius šiemet į jį buvo perrinktas antrai kadencijai. Politikas aktyviai pasisako už glaudesnius Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių ryšius, gausesnę paramą Rusijos užpultai Ukrainai ir griežtesnę laikyseną Kremliaus atžvilgiu.

The post A. Kubilius: neperšokęs griovio, nenorėčiau sakyti „op“ appeared first on LAIKMETIS.

„Ponas Kubilius, aš turiu pripažinti, yra tikrai labai aktyvus, nuoseklus, tvirtindamas, kad turime suteikti daugiau galimybių Rytų partnerystės šalims ir kad turime išsikelti ambicingus tikslus, kad Rytų partnerystės šalys, pirmiausia, šiuo atveju kalbu apie Ukrainą ir Moldovą, kaip galima greičiau taptų Europos Sąjungos narėmis“, – antradienį Žinių radijui sakė šalies vadovas.

„Tai visiškai sutampa su mano tikslais“, – teigė prezidentas.

Konservatoriai kurį laiką į Europos Komisiją siekė deleguoti G. Landsbergį, tačiau tam pasipriešino šalies vadovas. Dėl to nuspręsta siūlyti A. Kubiliaus kandidatūrą.

Pats A. Kubilius savo kandidatūrą vertina atsargiai ir teigia, jog prioritetu laikytų portfelį, kuriame Lietuva turi išskirtinės patirties. Vienas iš tokių – plėtros.

Anot prezidento, Lietuva turėtų orientuotis į patrauklius, įdomius ir daug galimybių suteikiančius portfelius EK.

„Tokių mes matome ypatingai ekonominėje srityje“, – sakė G. Nausėda.

Kol kas konservatorių partneriai valdančiojoje koalicijoje nėra patvirtinę, jog palaikys A. Kubiliaus kandidatūrą. Savo ruožtu opoziciniai socialdemokratai, Lietuvos regionų partijos frakcija Seime teigė balsuosiantys prieš.

Nuo 2019-ųjų Europos Parlamente dirbantis A. Kubilius šiemet į jį buvo perrinktas antrai kadencijai. Politikas aktyviai pasisako už glaudesnius Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių ryšius, gausesnę paramą Rusijos užpultai Ukrainai ir griežtesnę laikyseną Kremliaus atžvilgiu.

G. Landsbergį vadina siauro profilio kandidatu

Tuo metu iš kovos dėl eurokomisaro posto pasitraukusį G. Landsbergį šalies vadovas vadino siauro profilio kandidatu.

„Manau, kad Gabrieliaus Landsbergio kandidatūra pirmiausia buvo mažiau pranaši ta prasme, kad žmogus domisi išimtinai užsienio politika ir nors kaip partijos vadovas turėjo skirti gerokai daugiau dėmesio ir ekonominiams, socialiniams klausimams, deja, nebuvo pastebėtas pernelyg besidomintis šiais klausimais ir šitomis veiklos sritimis, todėl tapo toks siauro profilio, sakyčiau, kandidatas“, – sakė prezidentas.

„Antras dalykas – man tikrai būtų nesmagu, jeigu ištikus kokiai nors vidinei krizei Europos Komisijoje skambintų į Lietuvą ir klaustų, kur pradingo Gabrielius Landsbergis?“ – pridūrė G. Nausėda.

Anot šalies vadovo, pokalbiuose su premjere Ingrida Šimonyte dėl kandidatų į eurokomisarus buvo aptartos šešios,septynios pavardės, tačiau vėliau šie asmenys kandidatuoti atsisakė.

„Manau, kad dėl tos priežasties, jog netaptų kliūtimi partijos pirmininkui (G. Landsbergiui – BNS) siekti šito posto“, – teigė G. Nausėda.

„Nėra čia jokio kerštingumo“

Prezidentas atmetė oponentų kritiką, jog G. Landsbergio kandidatūros jis nepalaikė dėl prastų tarpusavio santykių.

„Nėra čia jokio kerštingumo, puikiai suprantu, kad esu politiniame lauke, kuriame turiu vadovautis tam tikromis realijomis“, – sakė šalies vadovas.

Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl G. Landsbergio sutuoktinės įsigytos vilos Graikijoje, G. Nausėda kalbėjo manantis, jog ministras iš karto viską turėjo deklaruoti.

„Aš esu įsitikinęs, kad šitaip politikas neturėtų elgtis. Ir jeigu jis įsigijo vienokį ar kitokį nekilnojamąjį turtą, tai nereikėtų puse lūpų apie jį kalbėti“, – kalbėjo jis.

„Bet tai nebuvo padaryta ir kadangi tai kartojosi jau ne vieną kartą, tai tikrai tampa savotiška tendencija arba būdo bruožu, kuris yra būdingas šitam politikui, ir aš tokiam būdo bruožui pritarti negaliu ir manau, kad tai buvo viena iš tų charakterio savybių, kurios nulėmė ir šitą sprendimą“, – sakė prezidentas.

Prieš kelias savaites laikraštis „Lietuvos rytas“ pranešė, kad užsienio reikalų ministro sutuoktinė Austėja Landsbergienė 2022 metų vasarį Eginos saloje, esančioje 27 kilometrus nuo Atėnų, įsigijo nekilnojamojo turto.

Seimo opozicijai klausimų sukėlė vilos pirkimas būtent 2022 metų pradžioje, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą ir būta nuogąstavimų dėl grėsmės Lietuvai.

Pats G. Landsbergis sako, kad jo šeima nekilnojamojo turto žvalgytis ėmėsi dar gerokai prieš Kremliaus invaziją – 2020 metais, o įvairios politikų insinuacijos šiuo klausimu peržengia privatumo ribas.

The post Prezidentas G. Landsbergį įvardino kaip siauro profilio kandidatą į eurokomisarus, gyrė A. Kubilių appeared first on LAIKMETIS.

„Laikas garsiai pasakyti, kad Lietuva dėl sunkiai suvokiamų priežasčių atsidūrė eurokomisaro pasirinkimo krizėje ir šansas turėti gerą portfelį slysta iš rankų. (...) Laisvės partijos Valdyba kviečia šaukti koalicinę tarybą ir spręsti eurokomisaro skyrimo klausimą dar vasarą, nelaukiant rudens“, – feisbuke antradienį rašė partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.

 Anot jos, Laisvės partija siūlo kandidatūros į EK ieškoti ne tik tarp politikų, bet ir tarp moterų visuomenės lyderių.

„Trys iš eilės EK nariai iš Lietuvos buvo vyrai, gal jau metas rinktis moterį?“ – rašė A. Armonaitė.

„Laisviečių“ lyderė tarp galimų kandidačių įvardijo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) vadovę Margaritą Šešelgytę, advokatę Dovilę Burgienę, NASDAQ vadovę Armintą Saladžienę, mokslininkę Urtę Neniškytę, „Vinted“ įkūrėją Mildą Mitkutę, Europos Sąjungos ambasadorę Jungtinėse Valstijose Jovitą Neliupšienę, buvusią prekybos tinklo „Maxima“ generalinė direktorę Kristiną Meidę, buvusią „Swedbak“ vadovę Dovilę Grigienę, „Telia“ vadovę Giedrė Kaminskaitė-Salters ir prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Žiniasklaida ir konservatoriai pagrindiniu Lietuvos kandidatu į eurokomisarus įvardija užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, jis sietas su plėtros eurokomisaro portfeliu.

Prezidentas yra teigęs, kad Lietuva turėtų orientuotis į ekonomikos, o ne užsienio politikos sritį kuruojantį eurokomisaro portfelį. Jo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas yra užsiminęs, kad premjerė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė galėtų pretenduoti į EK narius.

Žiniasklaidoje taip pat minėta Vyriausybės kanclerės Giedrės Balčytytės kandidatūra.

U. von der Leyen yra iškėlusi lūkestį, kad valstybės narės pasiūlytų vyro ir moters pavardę, anot I. Šimonytės, dėl to bus diskutuojama.

Po vasaros pertraukos Briuselyje numatyti kandidatų klausymai atitinkamos srities EP komitetuose.

Tuomet EP plenarinėje sesijoje balsuos dėl visos Europos Komisijos sudėties patvirtinimo.

The post Laisvės partija ragina šaukti koalicinę tarybą dėl Lietuvos kandidato į EK appeared first on LAIKMETIS.

„Jei anksčiau sakėme, kad nėra dar ypatingos skubos paskirti Lietuvos atstovą į Komisiją, tai nuo praėjusios savaitės, kai buvo patvirtinta EK pirmininkė, jau laikrodis pradeda tiksėti. Iš tikrųjų reikia labai intensyviai galvoti, kas tuo Lietuvos kandidatu galėtų būti“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovo patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

„Greičiausiai dar šią savaitę ateis U. von der Leyen laiškas, prašantis nominuoti Lietuvos kandidatus. Galbūt ir ne vieną, galbūt Ursula norės su jais susitikti dar iki formalios nominacijos, labai gali būti. Todėl mums reikia intensyviai galvoti, kas tas žmogus galėtų būti“, – pridūrė ji.

Savo ruožtu pats G. Nausėda pirmadienį sakė, kad Lietuva turėtų orientuotis į ekonomikos, o ne užsienio politikos sritį kuruojantį Europos komisaro portfelį.

Jis tokią poziciją grindė tuo, jog Europos Sąjungos (ES) lyderiai jau sutarė, kad vyriausiąja Bendrijos įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai taps buvusi Estijos premjerė Kaja Kallas (Kaja Kalas).

Žiniasklaida ir konservatoriai pagrindiniu kandidatu užimti Lietuvos kandidato į eurokomisarus vietą įvardija užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį. Vis tik Prezidentūra yra sakiusi, kad mato ir geresnių kandidatų.

„Įsivaizduoti, kad du Baltijos šalių atstovai galėtų užsienio srityje dirbti, yra mažumėlę naivu“, – sakė A. Skaisgirytė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra sakiusi, kad Lietuvos kandidatas į EK tikriausiai bus tvirtinamas rugpjūčio mėnesį, tam bus šaukiama neeilinė parlamento sesija.

Lietuvoje kandidatui į komisiją turi pritarti Vyriausybė, Seimas ir prezidentas, dėl visų kandidatūrų galiausiai dar spręs Europos Parlamentas.

The post Prezidento patarėja ragina pradėti „intensyviai galvoti“ apie kandidatą į eurokomisarus: „laikrodis pradeda tiksėti" appeared first on LAIKMETIS.

Jos teigimu, vis dar kandidatų nepateikusi Vyriausybė šiuo klausimu dirba prastai.

„Prastai todėl, kad vėluojame. Geriausi portfeliai išdalinti“, – šeštadienį žurnalistams sakė D. Grybauskaitė, ją cituoja LRT televizija.

„Tai yra Vyriausybės teikimo prerogatyva ir kartu besitariant su Seimu ir prezidentu. Bet tai turi būti padaryta liepos mėnesį“, – pridūrė buvusi šalies vadovė.

Premjerė Ingrida Šimonytė šią savaitę sakė, kad Lietuva nevėluoja pateikti eurokomisaro kandidatūros, kadangi dar nepatvirtinta EK vadovė, kuria antrajai kadencijai turėtų tapti Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

I. Šimonytės teigimu, puikiu eurokomisaru būtų užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, tačiau jo kandidatūros ji dar neįvardija.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra pareiškęs besitikintis netrukus sulaukti premjerės teikimo ir tvirtino jai įvardijęs priimtiną kandidatūrą.

Nauja EK formuojama po Europos Parlamento rinkimų. Lietuvoje kandidatui į komisiją turi pritarti Vyriausybė, Seimas ir prezidentas, dėl visų kandidatūrų galiausiai dar spręs Europos Parlamentas.

Bendrijos lyderiai praėjusią savaitę aukščiausiojo lygio susitikime susitarė palikti U. von der Leyen kandidate į EK vadovės postą.

The post Geriausi Europos Komisijos portfeliai jau išdalinti - D. Grybauskaitė appeared first on LAIKMETIS.

„Manyčiau, kad būsiu pasirengusi pateikti (ministro kandidatūrą – BNS) kitą savaitę, bet nemanau, kad čia kažkoks yra labai kritinis klausimas“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.

Antradienį su prezidentui Gitanu Nausėda pirmą kartą po rinkimų susitikusi premjerė sakė ketinanti pateikti ministro kandidatūrą šią arba kitą savaitę.

G. Nausėda LRT laidai „Dienos tema“ praėjusią savaitę teigė, jog rasti kandidatą į švietimo ministro kėdę, kuris dirbtų tik kelis mėnesius iki naujos Vyriausybės suformavimo rudenį po Seimo rinkimų, gali būti sudėtinga.

Panašią poziciją anksčiau yra išsakiusi ir I. Šimonytė.

Nuolatinio švietimo ministro Lietuva neturi nuo balandžio, kai iš šių pareigų pasitraukė Gintautas Jakštas. Jis atsistatydino nesutardamas su premjerės komanda, kaip turėtų būti sprendžiamos vienuoliktokų tarpinių patikrinimų problemos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai laikinai vadovauja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Ministrus Lietuvoje skiria prezidentas ministro pirmininko teikimu.

The post Šimonytė švietimo ministro kandidatūros teikimo skubos nesureikšmina appeared first on LAIKMETIS.

„Aš manau, kad per laiką šitų mokyklų neliks dėl labai objektyvių priežasčių. Nežinau, iš kur ateis mokytojai, kurie galės rusų kalba tuos dalykus dėstyti, turint minty, koks yra vidutinis mokytojo amžius“, – penktadienio vakarą Valdovų rūmuose TV3 televizijos surengtuose kandidatų debatuose kalbėjo valdančiųjų konservatorių keliama premjerė Ingrida Šimonytė.

Ji pridūrė, jog šiuo metu pagrindinis uždavinys yra „padaryti taip, kad vaikai, tas mokyklas baigiantys, gerai mokėtų valstybinę kalbą, kas yra jų garantija integruotis, įsidarbinti ir pasiekti tokių pačių rezultatų kaip lietuviakalbių vaikų“.

Už laipsnišką rusakalbių mokyklų uždarymą pasisakė ir Laisvės partijos iškeltas teisininkas Dainius Žalimas su perrinkimo siekiančiu dabartiniu šalies vadovu Gitanu Nausėda, taip pat pažymėję, kad mokymasis valstybine lietuvių kalba suteikia geresnes galimybes siekti aukštojo mokslo ir karjeros.

„Palaipsninis išėjimas turi būti. (...) Daug metų pavėluota, bet absoliučiai reikia“, – jiems pritarė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas.

Save į prezidentus išsikėlusio partijos „Nemuno aušra“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio manymu, valstybė „turi pasitvirtinti laipsniško (rusakalbių mokyklų – BNS) išėjimo planą per 12 metų“.

Darbo partijos lyderis parlamentaras Andrius Mazuronis pateikė „Saulėtekio“ gimnazijos pavyzdį, kur, jo žiniomis, mokosi apie 600 keliolikos tautybių vaikų, tarp jų ukrainiečiai.

„Viena iš pagrindinių kalbų ten yra rusų. Sakyti, kad tokias mokyklas turėtume uždaryti, mano nuomone, yra nesąžininga ir neteisinga“, – teigė „darbietis“.

Sakyti, kad tokias mokyklas turėtume uždaryti, mano nuomone, yra nesąžininga ir neteisinga.

Save išsikėlę advokatas Ignas Vėgėlė tvirtino, kad rusakalbiai patys nori didinti mokymąsi lietuvių kalba savo vaikams, ir ragino atskirti tautines mažumas pabrėždamas įsipareigojimus Lenkijai.

Į tai G. Nausėda replikavo sakydamas, kad „lenkiškos mokyklos yra atskira istorija, yra tarptautiniai susitarimai ir mes jų šventai laikomės“.

Priešingą poziciją pateikė kitas savarankiškas kandidatas medikas Eduardas Vaitkus: „Kadangi jau turime kitatautes mokyklas, kur mokosi vaikai anglų kalba, tai privalome leisti ir mokyti rusų kalba arba turime uždrausti mokyklas, kuriose mokosi anglų kalba.“

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, 2020-2021 mokslo metais tautinių mažumų švietimo įstaigose nuo vaikų darželių iki mokyklų ugdėsi per 47 tūkst. vaikų.

Rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose minimu laikotarpiu mokėsi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausia – Vilniuje ir Klaipėdoje.

Prezidento rinkimai ir referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo vyks sekmadienį, gegužės 12 dieną. Šalies vadovo posto siekia aštuoni kandidatai.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) penktadienį pateiktais duomenimis, per tris išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 180 tūkst. arba 7,74 proc. visų rinkėjų.

The post Dauguma kandidatų į prezidentus - už laipsnišką rusakalbių mokyklų mažinimą appeared first on LAIKMETIS.