Tą dieną įsigalios ir prezidento dekretas, kad eiliniai Seimo rinkimai bus rengiami spalio 13 dieną.

Politinė kampanija pradedama likus pusmečiui iki rinkimų dienos.

Rinkimų kodeksas numato, kad Seimo rinkimų kampanijos dalyviais registruotis gali partijos ir fiziniai asmenys, ketinantys į Seimą kandidatuoti savarankiškai.

Prieš užsiregistruodami savarankiški politinės kampanijos dalyviai turi turėti savo vardu atidarytą banko sąskaitą, kuri bus naudojama tik politinės kampanijos tikslais, sudaryti sutartį su kampanijos iždininku bei užpildyti prašymą (jei registruojama politinė partija arba asmuo, planuojantis keltis kandidatu) arba teikimą (jei registruojamas politinės partijos keliamas kandidatas), pranešė Vyriausioji rinkimų komisija.

Šiuo metu dar vyksta prezidento, Europos Parlamentų rinkimų ir pilietybės referendumo politinės kampanijos.

The post Lietuvoje prasideda Seimo rinkimų politinė kampanija appeared first on LAIKMETIS.

Ji taip pat tvirtina matanti prezidento kaip telkiančiojo skirtingas idėjas vidaus politikoje, vaidmenį, sako, jog veto teise naudotųsi tik ginant Konstituciją, teisės viršenybę ir vakarietiškos valstybės kryptį.

Penktadienio vakarą menų fabrike „Loftas“ Vilniuje pristatydama svarbiausias programos kryptis, ji teigė, kad jos pastaroji kadencija Vyriausybėje buvo paženklinta „lūžio metais, tiesa, ne tokiais gausiais, kiek tektoninių priskaičiavo Gitanas Nausėda, bet užtenka vieno, tikro“.

„Tikrovėje pamatėme, kaip viskas yra trapu, kai agresorius perjungia pavarą ir ciniškai traiško demokratinį pasaulį, kol šis apsimeta to nesuprantąs. Pradėjęs pirma pavara, Putinas po Europą važinėjo lėtai, ilgai ir užtikrintai, važinėjo limuzinais, pasitikinėtas ant raudonų kilimų, nors vietoje protokolinių reveransų naudojo šantažu paremtą gazrpominę ir rosatominę leksiką, jausdamasis padėties diktuotoju“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Ji pabrėžė Vakarų nuolaidžiavimą net ir Rusijai užgrobus dalį Sakartvelo, Krymą, kritikavo vangią laikyseną teikiant paramą Ukrainai po plataus masto invazijos 2022-aisiais.

Turime užtikrinti, kad tapę vieningi, nevirstumėme vieningi nieko nedaryme.

„Turime užtikrinti, kad tapę vieningi, nevirstumėme vieningi nieko nedaryme. Nepadarėme visko, nedarome visko, kas būtina, kad aukštėjanti pavara nepriartėtų prie mūsų sienų“, – kalbėjo kandidatė.

„Turime be iliuzijų, bet ir be panikos, žvelgdami į ateitį ir daryti viską, kad nieko bloga mūsų šaliai nenutiktų. Tiek daug sukūrėme, tiek daug išgyvenome – neįsivaizduojama, kad galėtumėme tai kažkam lengva ranka atiduoti ar leisti paneigti. Tam reikia drąsos: kalbėti tiesiai, atvirai ir telkti politinę valią būtiniems sprendimams“, – sakė I. Šimonytė.

Prezidento poziciją mato kaip laisvę vienyti

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) keliama kandidatė teigia, kad premjero pozicija svarbi, tačiau apsiriboja valdančiąja koalicija, tuo metu sprendžiant esminius valstybei klausimus, I. Šimonytės teigimu, būtina telktis į plataus susitarimo paieškas, kad „tiek kairė, tiek dešinė jaustųsi vienodai girdimi“.

„Esame laike, kai reikia stiprios lyderystės, ne mistifikuotos vienybės, nes tai nėra tikroji demokratijos raiška, o racionalių ir pragmatinių susitarimų, geriausių mūsų šaliai. Prezidento pozicija atveria galimybes nebūti susaistytam su konkrečių partijų programoms ir pasaulėžiūra, telkti politinį sutarimą dėl svarbiausių klausimų, nesusitapatinti su viena puse, siekiant būti aukščiau kitos balanso pusės“, – dėstė ji.

Esame laike, kai reikia stiprios lyderystės, ne mistifikuotos vienybės, nes tai nėra tikroji demokratijos raiška, o racionalių ir pragmatinių susitarimų, geriausių mūsų šaliai.

Kalbėdama apie stiprios šalies idėja, ji sako ją įsivaizduojanti kaip nedarančią kompromisų dėl pamatinių klausimų, „nenuolaidžiaujančią agresoriams, nepasiduodančią šantažui“ 

Anot jos, artėjant rinkimams „girdime žmones, teigiančius, kad jie – už taiką, todėl, anot jų, nereikia padėti Ukrainai, nes tai tęsia karo veiksmus“.

„Todėl, anot jų, nereikia stiprinti savo gynybos, siekti sąjungininkų gynybos, plėtoti gynybos pramonės. Visa tai neva provokuoja (...). Bandymas įsiteikti agresoriams ir tarptautiniams nusikaltėliams niekada nereiškia taikos. Lygiai kaip bandymas įsiteikti smurtininkui niekada nepabaigia smurto. Mūsų atsakas turi būti taika per stiprybę, ne per silpnumą, taika per Ukrainos pergalę“, – kalbėjo premjerė.

Pagarba piliečiams ir įstatymams

Ji taip pat akcentavo, jog stipri šalis turi telktis dėl silpniausiųjų – senolių, neįgaliųjų, vaikų, bedarbių ir kitų žmonių, kad jie jaustųsi saugūs ir mylimi.

„Mylimi jie ne tada, kai nuo jų bandoma išsipirkti pinigais, o tada, kai jų orumas yra vienodai gerbiamas. Stiprus prezidentas yra ne tas, kuris turi tvirtesnį kumštį ar daugiau konstitucinių galių, o tas, kuris moka esamas galias išnaudoti ir geba demonstruoti pagarbą kitoms valstybių institucijoms ir jų kompetencijoms“, – sakė premjerė.

Ji akcentavo, kad skiriant asmenis į svarbias pareigas stiprybė yra vertinama kompetencija, padorumas, o ne „lojalumas ar atsargus komfortabilumas“.

Norėčiau, kad politiniai veto argumentai būtų naudojami tik tais atvejais, kai sprendimai akivaizdžiai prieštarautų strateginiams valstybės vakarietiškos krypties tikslams.

„Norėčiau dirbti taip, kad veto teise nereikėtų naudotis ypatingai dažnai. O jei visgi tektų, pirmiausia šį instrumentą naudočiau ginti Konstituciją ir teisės viršenybę. Norėčiau, kad politiniai veto argumentai būtų naudojami tik tais atvejais, kai sprendimai akivaizdžiai prieštarautų strateginiams valstybės vakarietiškos krypties tikslams“, – kalbėjo politikė.

Ji tikino, jog jai esant dabartinėse pareigose buvo „nesvetima balsuoti“ už geras politinių oponentų iniciatyvas ar nepalaikyti nepriimtinų partiečių siūlymų: „noriu, kad sąžiningumo standartas taptų politikos higiena“.

Sako rasianti argumentų ir D. Trumpui

Kalbėdama apie galimybes užsienio politikoje, ji sako jaučianti turinti „pakankamai žinių, patirties ir svarbių kontaktų, kurie padėtų mūsų interesų gynybą padaryti rezultatyvesne“.

„Tikiu, rasčiau kalbą ir argumentų pakankamai turėčiau kalbantis ir su ponu Trumpu, jeigu tektų bendradarbiauti“, – kalbėjo ji.

Tikiu, rasčiau kalbą ir argumentų pakankamai turėčiau kalbantis ir su ponu Trumpu, jeigu tektų bendradarbiauti.

Anot premjerės, šiandien Lietuva privalo saugoti ne tik savo, bet ir „Europos sienas“.

„Išvien ir kartu su jas saugančiais ukrainiečiais, su sąjungininkais, su visais, branginančiais laisvę. Kam pakeliui – ginkime ir auginkime“, – baigdama kalbą teigė ji.

I. Šimonytę renginyje pristatė ir už ją renginyje agitavo Architektas, buvęs grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas, buvusi krepšininkė, komikė Aistė Krušinskaitė, buvusi Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė, kiti.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

Juose be I. Šimonytės varžysis perrinkimo siekiantis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas, Darbo partijos pirmininkas Seimo narys Andrius Mazuronis, save išsikėlęs medikas Eduardas Vaitkus, advokatas Ignas Vėgėlė, partijos „Nemuno aušra“ lyderis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Laisvės partijos iškeltas Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.

The post Esame laike, kai reikia stiprios lyderystės, ne mistifikuotos vienybės - I. Šimonytė appeared first on LAIKMETIS.

„Komisija tyrimo metu gavo duomenų, kad VSD buvo atliekamas tyrimas apie galimus pažeidimus finansuojant kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos 2019 rinkimų kampaniją, tačiau informacija apie tai nebuvo pateikta sprendimų priėmėjams – Vyriausybei, Seimui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Vyriausiajai rinkimų komisijai, Generalinei prokuratūrai“, – teigiama tyrimo išvados projekte, jį dar svarstys visas Seimas.

„Komisijos vertinimu VSD surinkta informacija turėjo būti perduota minėtoms institucijoms ir atlikti procesiniai veiksmai“, – rašoma dokumente.

Komisijos vertinimu VSD surinkta informacija turėjo būti perduota minėtoms institucijoms ir atlikti procesiniai veiksmai

Anot komisijos, 2019 metų kampanijos metu VSD atliko teismo sankcionuotus veiksmus, kuriais rinkta žvalgybinė informacija apie galimai nusikalstamas ar kitas grėsmę nacionaliniam saugumui keliančias veikas.

Ji taip pat daro išvadą, kad 2019 metais galiojęs teisinis reglamentavimas kandidatams sudarė galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų,

„Komisija neturėjo galimybės detaliai išanalizuoti ir įvertinti, kokios realios buvo visų 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos kandidatų finansavimo išlaidos, palyginti su tuo metu viešojoje erdvėje paskelbtais rinkimų politinių kampanijų finansavimo stebėsenos duomenimis“, – rašoma išvados projekte.

The post VSD tyrė galimus pažeidimus finansuojant G. Nausėdos rinkimų kampaniją, nieko neinformavo appeared first on LAIKMETIS.

Pareiškinius dokumentus gali teikti tik užsiregistravę politinės kampanijos dalyviai, šiuo metu jų yra 13.

Kampanijai registravosi antros kadencijos siekiantis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų keliama premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos keliamas buvęs sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas buvęs krašto apsaugos viceministras ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.

Laisvės partija kelia buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, Darbo partija – pirmininko Andriaus Mazuronio kandidatūrą. Politinės kampanijos dalyviais dar savarankiškai registravosi advokatas Ignas Vėgėlė, parlamentaras Remigijus Žemaitaitis, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, medikas Eduardas Vaitkus, Zenonas Andrulėnas, Arūnas Rimkus, Gintautas Kniukšta.

Užstatus būsimieji kandidatai turi sumokėti iš savo asmeninės sąskaitos, jie bus grąžinti, jei kandidatai surinks ne mažiau kaip 7 proc. balsų

VRK taip pat pirmadienį pradeda pareiškinių dokumentų priėmimą, pretendentai turi pateikti ir pažymą apie sumokėtą 8995 eurų dydžio prezidento rinkimų užstatą – tai yra vienas iš pareiškinių dokumentų.

Užstatus būsimieji kandidatai turi sumokėti iš savo asmeninės sąskaitos, jie bus grąžinti, jei kandidatai surinks ne mažiau kaip 7 proc. balsų, patieks finansines ataskaitas ir nepadarys šiurkščių pažeidimų.

Pareiškinius dokumentus būsimieji kandidatai gali teikti iki kovo 8 dienos.

Pateikę pareiškinius dokumentus pretendentai gaus parašų rinkėjų lapus. Kandidatais jie bus registruojami, jei surinks ne mažiau kaip 20 tūkst. rinkėjų parašų. Parašus galima rinkti iki kovo 28 dienos.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

The post VRK baigia registruoti prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvius appeared first on LAIKMETIS.

Kampanija prasideda įsigaliojus Seimo nutarimui dėl rinkimų datos 2024-ųjų birželio 9 dieną bei iki jų likus lygiai pusei metų. 

Rinkimuose norinčių dalyvauti politinių organizacijų registracija vyks iki kovo 18 dienos. Jos turės turėti banko sąskaitą, pažymą apie joje esantį lėšų likutį, taip pat sudaryti sutartį su kampanijos iždininku.

Už keliamą kandidatų sąrašą rinkimuose dalyvaujančios politinės organizacijos turės sumokėti 8995 eurų dydžio užstatą. Jis būtų grąžintas bent 3 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų surinkusioms ir taisyklių nepažeidusioms partijoms arba politiniams komitetams. 

Nuo kovo 18 iki balandžio 5 dienos rinkimuose norinčios dalyvauti politinės organizacijos VRK sistemoje turės pateikti savo ir kandidatų pareiškinius dokumentus, iki balandžio 25 dienos – surinkti ir VRK pateikti bent 10 tūkst. rinkėjų parašų. 

Viename Europos Parlamento rinkimų kandidatų sąraše Lietuvoje galės būti nuo 5 iki 22 kandidatų.

Sprendimą dėl kandidatų sąrašo registravimo rinkimuose VRK priims iki gegužės 9 dienos, jų duomenis visuomenei savo svetainėje atvers iki gegužės 10 dienos. 

Lietuvoje 2024 m. rinkimai į Europos Parlamentą vyks birželio 9 d., kur bus renkama 11 jo narių.

Iš viso Europos Sąjungoje bus išrinkta 720 europarlamentarų.

The post Prasideda rinkimų į Europos Parlamentą kampanija appeared first on LAIKMETIS.

Palade rašo, kad, jo nuomone, neigiama kampanija atbaidė nuosaikių pažiūrų rinkėjus ir pastūmėjo juos į centristinio Trečiojo kelio aljanso rankas. Jis taip pat mano, kad poliarizacijos strategija nepavyko, nes ji labiau mobilizavo oponentus nei vyriausybės šalininkus.

Kitaip nei 2015 ir 2019 m., valdančioji partija "Įstatymas ir teisingumas" (PiS) sutelkė dėmesį į savo rinkėjų branduolį, o ne bandė ieškoti naujų rinkėjų. Ji taip pat klaidingai užsipuolė Konfederacijos partiją, taip susilpnindama potencialią koalicijos partnerę.

Pseudologas abejoja, ar PiS yra pasirengusi pakeisti savo būdą. Jo teigimu, jei ji ir toliau judės susitelkimo į tapatybės klausimus kryptimi, ji veikiau praras, nei laimės balsų.

Paladė sako, kad PiS prieš aštuonerius metus pradėjo kelionę nuo partijos, atviros įsiklausyti į lenkus, iki partijos, užsidariusios savo informaciniame burbule visuomeninėje žiniasklaidoje.

Paladė sako, kad PiS prieš aštuonerius metus pradėjo kelionę nuo partijos, atviros įsiklausyti į lenkus, iki partijos, užsidariusios savo informaciniame burbule visuomeninėje žiniasklaidoje

Jis rašo, kad PiS nesugebėjo pasimokyti iš savo pirmtakų klaidų, susijusių su išdidumu, arogancija, patiklumu ir perdėtu pasitikėjimu savimi, todėl atitrūko nuo realybės. Ji neatsižvelgė į socialinius pokyčius ir daugelio rinkėjų poreikius sulaukti pozityvios pasiūlos ir taikos bei patenkinti jų materialinius siekius.

Paladė taip pat įspėja, kad PiS neturi dešiniųjų monopolio. Rinkėjai, atmetantys iš Vakarų pučiančius kultūrinių permainų vėjus, gali rinktis kelią į Konfederacijos partiją. Jei PiS nesikeis, daugelis jos rinkėjų gali pradėti balsuoti kojomis, o dešinėje politinėje scenoje įvyks didelių pokyčių, perspėja pseudologas.

The post Marcin Palade. Lenkijos valdantieji padarė klaidų rinkimų kampanijos metu appeared first on LAIKMETIS.

Pastorius Morganas Carlssonas (Morganas Karlsonas) jau lankėsi Suomijoje, kur bendravo su organizacija, statančia reklaminius stendus su krikščioniškomis žinutėmis, kaip pranešė „Världen idag". Ten jis pastebėjo teigiamas reakcijas į kampaniją, tad dabar nori panašią akciją įgyvendinti ir Švedijoje.

„Kadangi ši koncepcija veikia mūsų kaimyninėje šalyje, nematau kliūčių, kodėl ji neturėtų veikti pas mus", - sako jis.

Suomijoje keliuose miestuose stovi reklaminiai stendai su liudijimais apie Jėzų. Helsinkyje autobusų stotelėse ir reklamos vietose visi norintys gali perskaityti su tikėjimu susijusius tekstus, rašo „Världen idag".

Ant kampanijos atvaizdų pavaizduoti garsūs suomiai, kurie vienu sakiniu išreiškia, ką jiems reiškia tikėjimas Jėzumi.

Kampanija prasidėjo rugsėjo 19 d. ir tęsis 40 dienų. Ji vyksta maždaug 200 šalies miestų ir didesnių bendruomenių.

Už šią akciją atsakingos 394 Švedijos bendruomenės, priklausančios įvairioms denominacijoms, pavyzdžiui, liuteronų ir Krikščionių evangelikų bažnyčioms.

Dar vienas pastorius Christeris Roshamnas (Kristeris Roshamnas) lankėsi Helsinkyje, kur buvo išvykęs į pažintinę kelionę. Jį taip pat labai sužavėjo įvairių kongregacijų akcijos palaikymas.

„Esu nusiteikęs pozityviai, norėčiau dalyvauti ir įkvėpti tai tęsti", - sakė jis „Världen idag".

„Svarbiausias raktas yra tas, kad pastoriai ir vadovai galėtų priimti šį kitokį mąstymo būdą. Taip pat - vienybė tarp bendruomenių įsipareigojant siekti žmonių išgelbėjimo", - priduria pastorius M. Carlssonas. Pastorius Ch. Roshamnas taip pat su tuo sutinka. Jis mano, kad plati krikščionių parama yra viena iš būtinų kampanijos sėkmės sąlygų.

Organizacija „Mediemission" taip pat labai optimistiškai nusiteikusi pradėti kampaniją Švedijoje su reklaminiais stendais. Ji glaudžiai bendradarbiauja su Suomijos asociacija, rengiančia reklaminius stendus Suomijoje. Jos atstovas sako, kad valdyba jau devynerius metus svarsto šią galimybę ir taip pat priduria, kad nemato jokių finansinių kliūčių kampanijai įgyvendinti.

The post Suomijoje vykstanti „Jėzaus kampanija" įkvepia krikščionis Skandinavijoje appeared first on LAIKMETIS.

Pasak Vyriausybės, sprendimas imtis papildomų komunikacijos priemonių priimtas plintant omikron atmainai, o ši mėnesį truksianti kampanija apims televizijos, radijo, interneto ir lauko reklamą. Pagrindinė kampanijos idėja –  per kuriozines situacijas paskatinti žmones nelaukti, nelikti paskutiniu.

„Esame dėkingi visuomenei už bendruomeniškumą, siekiant suvaldyti beveik dvejus metus besitęsiančią pandemiją. Tikime, kad ši kampanija paskatins vakcinuotis tuos žmones, kurie dėl įvairių priežasčių to dar nepadarė, o jau pasiskiepijusiems primins apie galimybę apsaugoti imunitetą sustiprinančiąja vakcinos doze jau po trijų mėnesių“, – teigia Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Tikime, kad ši kampanija paskatins vakcinuotis tuos žmones, kurie dėl įvairių priežasčių to dar nepadarė

Ji pabrėžė, kad Lietuva yra tarp valstybių, kuriose netrūksta vakcinų, o pasirinkimu skiepytis gyventojai gali sulėtinti pandemijos plitimą, apsaugoti ligonines nuo galimo „perkaitimo“.

Kampaniją „Nelik paskutinis“ kūrė kūrybinė agentūra „Marios“, drauge su studija „DANSU“. 

„Pagrindinis mūsų tikslas yra ne bauginti ar įrodinėti, o tiesiog paraginti skiepytis,  neliekant paskutiniu – juk paskutiniu likti niekas nenori bet kokioje gyvenimiškoje situacijoje“, –  apie idėją pasakoja „Marios“ kūrybos vadovė Renata Šarkauskaitė.

Anot jos, šmaikšti, aiški ir paprasta idėja „Nelik paskutinis“ buvo pasirinkta, kaip būdas paskatinti visuomenę pasiskiepyti – nesvarbu ar pirmą, ar trečią kartą. 

„Nelik paskutinis“ kampanija vyks vieną mėnesį.

The post Vyriausybė pradėjo naują skiepų nuo COVID-19 kampaniją: bus šmaikšti, aiški ir paprasta idėja appeared first on LAIKMETIS.