„Taip galimybė atsigręžti į jūrą vis iš naujo tampa Lietuvos sėkmės istorija. Mūsų sėkmės istorija. Be jūros šiandien neįsivaizduojame šalies ekonomikos ir net savo gyvenimo. Todėl gerbkime jūrą, puoselėkime jūros kultūrą ir likime ištikimi ilgaamžiams jūrinės valstybės siekiams“, – kvietė Prezidentas.

Išreiškęs apgailestavimą, kad šį kartą neturi galimybės pasivaikščioti gimtojo miesto gatvėmis, šalies vadovas palinkėjo visiems klaipėdiečiams ir miesto svečiams gražios šventės.

The post G. Nausėda Jūros šventės dalyviams: gerbkime jūrą appeared first on LAIKMETIS.

Prie Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų laivo „Jotvingis“ ganytoją pasitiko Karinių jūrų pajėgų vyresnysis kapelionas kun. Remigijus Monstvilas. Žuvusiųjų jūroje pagerbime dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, susisiekimo ministras Marius Skuodis bei kiti svečiai.

Laivų vilkstinėje plaukė penki Karinių jūrų pajėgų laivai bei kiti prie šios jūrinės procesijos prisijungti norintys laiveliai. Po maldos už žuvusiuosius į jūrą buvo nuleisti vainikai, o laivai žuvusiuosius pagerbė garso signalais.

Grįžtant į uostą buvo įvykdyta karinių laivų prasilenkimo ir pagarbos atidavimo ceremonija.

Žuvusiųjų jūroje prisiminimas kasmet sutelkia jūrininkų bendruomenę maldai ir gyvenimo šventimui.

The post Telšių vyskupas A. Jurevičius dalyvavo žuvusių jūroje pagerbimo ceremonijoje appeared first on LAIKMETIS.

Ceremonijoje 30-ies laivų vilkstinę į jūrą vedė Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų laivas „Jotvingis“.

Iš jo į Baltijos jūrą nuleisti vainikai ir taip pagerbti iš jūros negrįžę žmones, kurie savo gyvenimus paaukojo garsindami Lietuvą, kurdami jūrinės valstybės pamatus, puoselėdami šalies jūreivystės istoriją.

Anot Lietuvos kariuomenės, kartu vilkstinėje plaukė priešmininiai laivai „Skalvis“ M53, „Kuršis“ M54“, patruliniai „Žemaitis“ P11, „Dzūkas“ P12 ir gelbėjimo laivas „Šakiai“.

Ceremonijos metu maldą už žuvusius jūroje sukalbėjo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius ir palaimino Klaipėdos įgulos vyresnysis kapelionas kmdr. Remigijus Monstvilas. 

Žuvusiųjų pagerbimo ceremonija – kasmetinė ir viena seniausių Jūros šventės tradicijų, gimusi tarpukaryje – 1934 metais organizuojant pirmąsias Jūros šventes Klaipėdoje ir į jas pritraukiant kuo platesnę Lietuvos visuomenę.

Žuvusieji jūroje buvo pagerbti tylos minute.

Karinių laivų prasilenkimo ir pagarbos atidavimo ceremonija yra sena jūrinė tradicija, kurios metu laivai atiduoda pagarbą ir parodo taikius ketinimus vienas kito atžvilgiu. Kariniams laivams artėjant vienas priešais kitą, laivų deniuose išsirikiuoja įgulos ir atiduoda pagarbą prasilenkiančio laivo įgulai.

Laivui, kuriame yra aukščiausio rango karininkas arba valstybės pareigūnas, pagarba visuomet atiduodama pirma.

The post G. Nausėda dalyvavo Jūros šventėje - pagerbė žuvusiuosius Baltijos jūroje appeared first on LAIKMETIS.

Uostamiestis sulauks šalies vadovų dėmesio: prezidentas Gitanas Nausėda dalyvaus žuvusiųjų jūrose pagerbimo ceremonijoje Baltijos jūroje, premjerė Ingrida Šimonytė – kelto „Klaipėda“ vardo suteikimo renginyje Vakarų Baltijos laivų statykloje.

Penktadienį po vidurdienio bus pakelta Jūros šventės vėliava, vyks mugė, valčių regata, žmonės bus kviečiami lankyti parodas ir renginius, dalyvauti piknike. Vakare vyks Jūros šventės eisena, kurią baigs šventės atidarymas ir koncertas.

Šeštadienį Smiltynės kapinaitėse bus pagerbtas pirmasis Lietuvos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas, Baltijos jūroje pagerbti žuvusieji jos bangose.

Visą dieną mieste vyks renginiai, išskirtinių automobilių paroda, bus atidaryta Kuršių marių regata. Vakarą baigs didysis šeštadienio koncertas ir naktinis tradicinių ir istorinių „Dangės flotilės“ laivų paradas „…vėjo genami“.

Sekmadienį vyks mugė, tradicinių istorinių laivų parado „Dangės flotilė“ laivų išlydėtuvės, 54-oji Kuršių marių regata ir Klaipėdos miesto etapo apdovanojimai.

Klaipėdos miesto savivaldybė šiuo metu yra viena iš nedaugelio, šalyje patenkančių į raudonąją zoną. 14 dienų naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. čia yra viršijęs 100, beveik tris kartus daugiau nei šalies vidurkis. 

Organizatoriai žada, kad prastėjant situacijai regione Jūros šventėje bus imamasi ypatingų saugumo priemonių.

Taip pat Klaipėdoje šventės metu veiks du mobilieji vakcinacijos centrai: šalia Atgimimo aikštės esančioje „Maltos ordino“ palapinėje bei Priešpilio gatvės teritorijoje.

Anot organizatorių, šventėje bus saugumą akcentuojantys stendai, žmonės nuolat bus įspėjami garso įrašais, prašant laikytis saugaus atstumo, raginant dezinfekuoti rankas bei dėvėti apsaugines veido kaukes

Renginio metu bus įrengtos dezinfekcinės stotelės, kurias nuolat papildys Jūros šventės savanoriai, nemokamos vienkartinės veido kaukės bus dalinamos „Klaipėdos švenčių“ palapinėje, kuri įsikurs Atgimimo aikštėje.

Organizatoriai nurodo, kad visiems mugės prekybininkams iškeltas reikalavimas dėvėti apsaugines veido kaukes, vienkartines pirštines ir prekybos vietose turėti dezinfekcinio skysčio.

The post Klaipėdoje prasideda Jūros šventė appeared first on LAIKMETIS.

„Jūros šventė turi įvykti, tačiau tikrai nelaukiame joje nepasiskiepijusių žmonių – tų žmonių, kurie kelia grėsmę ir sau, ir kitiems“, – BNS antradienį sakė miesto vadovas.

„Kad ją atšauktume ar atidėtume, turėtų būti visiškai ekstremali situacija“, – pridūrė jis.

V. Grubliausko teigimu, likus trims dienoms iki šventės, ją atšaukti ar nukelti būtų netinkamas sprendimas, nes renginyje ketina dalyvauti „gausybė burlaivių iš viso pasaulio, yra sukviesti atlikėjai“.

Vis dėlto meras pabrėžė, kad šventėje imuniteto neturintys žmonės nėra laukiami.

Vis dėlto meras pabrėžė, kad šventėje imuniteto neturintys žmonės nėra laukiami.

„Natūralu, kad patikrinti žmonių, kurie atvažiuos į šventę, ar turi jie skiepo pažymėjimą, galimybių pasus, fiziškai neįmanoma. Būkit patys sau kontrolieriai“, – sakė V. Grubliauskas.

Jis taip pat teigė kalbėjęsis su Jūros šventės organizatoriais ir jų paprašęs papildomo saugumą užtikrinančių priemonių paketo. Vienas iš galimų griežtinimų – neleisti žmonėms lankytis „burlaiviuose ar kitose vietose, kur susibūrimus sunku kontroliuoti“.

Klaipėdoje šiuo metu fiksuojamas didžiausias sergamumas COVID-19. Skaičiuojant 14 dienų naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. siekia 108,7. Tai yra beveik tris kartus daugiau nei šalies vidurkis. Klaipėda šiuo metu yra vienintelė savivaldybė, patenkanti į raudonąją zoną.

Pastarąją savaitę mieste nustatoma po keliolika naujų užsikrėtimų. Šiuo metu koronavirusine infekcija Klaipėdoje serga apie pusantro šimto žmonių. 

Jūros šventė uostamiestyje vyks penktadienį–sekmadienį, epidemiologai nerimauja, kad masiniai žmonių susibūrimai, net ir siekiant užtikrinti saugumo rekomendacijas, gali padidinti koronaviruso plitimo riziką. 

The post Jūros šventės atšaukti neplanuojama, tačiau reikės daugiau dėmesio saugumui, sako meras appeared first on LAIKMETIS.