Grafikos darbai – tai knygelės „Kaip tėvas Jurgis Ambraziejus Pabrėža gydė žemaičius Dievo žodžiais ir žolelėmis“ iliustracijos, kurios buvo pristatytos kaip bakalauro darbas baigiant Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją. „Laiko buvo nedaug – gal du mėnesiai. Dabar, žvelgdamas iš laiko perspektyvos, daug ką daryčiau kitaip, nors iš esmės darbu esu patenkintas. Tik man neliko laiko išgryninti idėją, todėl pats įsivardinu, kad tai yra eskizai, prie kurių tikrai dar sugrįšiu ir kuriuos planuoju paversti grafine novele“, – teigė parodos autorius, šiuo metu dirbantis laisvai samdomu grafikos dizaineriu.

Ir, nors didžiąją laiko dalį tenka skirti tiesioginiam darbui, Mykolas prisipažino dažnai prisėdantis prie piešinių ir kuria iliustracijų seriją „Lapino kelionės“, kuri, svajoja, ateityje taptų ir parodų, ir edukacijų medžiaga. „Lapino kelionės“ – visa, kad yra susiję su pačiu manimi, tai – labiau emociniai piešiniai, atskleidžiantys, kas tą dieną buvo aktualu ar kas šovė į galvą čia ir dabar“, – trumpai savo kūrybinius planus pristatė M. Šimkevičius.

Vaikinas gimė ir užaugo Telšiuose, juvelyrės ir Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytojo Astos ir Mindaugo Šimkevičių šeimoje, tačiau turi sąsajų ir su Kretinga, mat mama yra kretingiškė, šeima dažnai čia vieši, mielai bendrauja su katalikų parapijos nariais. „Taip ir nutiko, kad tėvų bičiuliai kretingiškiai man ir pasiūlė bakalauro temai rinktis Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos asmenybę“, – prisipažino Mykolas.

Debiutavusi per Žolinę Kretingos katalikų bažnyčios galerijoje, ši paroda, kaip Jurgio Pabrėžos kultūros kelio dalis, pradėjo tolimesnę savo kelionę.

Grafiką Jurgio Ambraziejui Pabrėžai atminti M. Šimkevičius kūrė pasitelkęs vieną grafikos technikų – monotipiją, kuri įdomi dėl jos pačios suteikiamo atsitiktinumo efekto, išliekančio spaudo, kuris nustebina įdomiais dalykais, įvairiausiais užtrynimais ir visokiausiais nutrupėjimais, kas menininko darbe atsiskleidė tarsi sąsajos su senove, praeities fragmentai, nušviečiantys praėjusių amžių intelektualią asmenybę.

Studijuodamas M. Šimkevičius ypač domėjosi grafinėmis novelėmis – knygomis, kurios paremtos istoriniais faktais, o turinį papildo iliustracijos. „Grafinių novelių sąvokai priklauso ir komiksai, tačiau mano darbas nėra susijęs su šiuo žanru. Man labai imponavo iliustratorės Monikos Vaicenavičienės išleista knygelė „Per balas link aušros“ apie mūsų tautos patriarchą Joną Basanavičių, apie kurį kalbama šiuolaikiška kalba ir technika, suprantama ir suaugusiesiems, ir vaikams“, – kas prisidėjo prie įkvėpimo sukurti knygelę Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai atminti, atskleidė menininkas.

Darbui sukurti M. Šimkevičius pasitelkė kretingiškių pasakojimus, kuriais jie vis dar dalijasi, apie Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos tarnystę žmonėms, puoselėjamus augalus, kuriais vietos žmonės dar dabar dalijasi, skaitė daug straipsnių apie šią asmenybę. „Labiausiai mane ir sužavėjo šios asmenybės gebėjimas tarnauti ir Dievui, ir žmonėms, ir tuo pačiu išlikti labai žemiškam, paprastam – visa tai ir norėjau atskleisti savo darbu“, – menininkas paaiškino, kad pagrindinei minčiai atskleisti jis panaudojęs augalų motyvus, kurie ir tapo jungiamąja 17-os iliustracijų grandimi. Svarbu jam buvo savo iliustracijomis sugriauti ir stereotipinį mąstymą apie tikinčiuosius: „Kad tai nėra nuo žemės atitrūkę žmonės, atvirkščiai – giliai tikintieji gali būti labai paprasti, mylintys gamtą ir aplinkinius.“

Grafika M. Šimkevičius yra iliustravęs humanitaro mokslininko Algimanto Katiliaus knygą „Aš prašau duonos: paauglio dienoraštis, rašytas Sibiro tremtyje“.

The post Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos asmenybė įkvėpė jauną menininką appeared first on LAIKMETIS.

Minėjimo dalyviams sveikinimo žodį tarė Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė.
Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius kalbėjo apie pagarbą žmogui, kurią mūsų krašto carinės bei sovietinės okupacijos laikais buvo siekiama panaikinti. Nuo to prasideda ir poreikis Bažnyčioje turėti palaimintųjų ir šventųjų, kurie savo gyvenimo pavyzdžiu skatintų gyventi krikščioniškai ir užtartų mus pas Viešpatį.

Kretingos parapijos klebonas kun. Paulius Saulius Bytautas OFM savo pranešime suaktualino kun. J. A. Pabrėžos OFS asmenį klausdamas apie minėjime dalyvaujančiųjų kilmę. Dalies šiandienos gyventojų proseneliai girdėjo iškilų pamokslininką iš pirmųjų lūpų. Taip pat kun. P. S. Bytautas OFM norėjo sužinoti vietas, kur auga ypatingas augalas - meškiniai česnakai, kuriuos kun. J. A. Pabrėža OFS išsamiai aprašė ir rekomendavo kaip svarbų vaistą nuo įvairių ligų.

Pagrindinį pranešimą skaitė Kretingos muziejaus vyriausioji muziejininkė – istorikė Jolanta Klietkutė. Ji trumpai priminė kun. J. A. Pabrėžos biografiją ir pristatė šio kunigo atminimui sukurtą kultūros kelią.

Minėjimo dalyviai kunigo pagerbimą toliau tęsė Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje patikėdami Viešpačiui slaptą norą, kad kun. J. A. Pabrėžas būtų paskelbtas palaimintuoju.

Homilijoje Telšių vyskupas kalbėjo apie kun. J. A. Pabrėžos mokėjimą suderinti sielos ir kūno gydymą. Studijavęs mediciną kunigas padėdavo žmonėms gydyti kūno ligas, bet ypač išgarsėjo kaip pamokslininkas ir nuodėmklausys. Kūno ir sielos gydymas yra gan modernus dalykas, sulaukiantis šiandieninėje visuomenėje daug pritarimo.

Ganytojas taip pat priminė nesenus laikus, kuomet buvo supriešintas mokslas ir tikėjimas. Anuomet kunigas puikiai derino mokslo ir tikėjimo žinias. Jis parašė pirmąjį ne tik Žemaitijoje, bet ir Lietuvoje botanikos vadovėlį, sukūrė daug naujų žodžių ir aprašė gydomąsias augalų savybes. Pasiekimus mokslo srityje sekė gilus dvasinis gyvenimas, pasišventimas Dievui ir tarnavimas žmonių dvasinei bei fizinei gerovei.

Žmonės nenustoja melstis prie kun. J. A. Pabrėžos kapo Kretingos kapinėse ir patiria malonių. Vyskupas ragino rinkti ir surašyti visas malonės patirtis, įvykusias per kun. Ambraziejaus užtarimą. Tuo pačiu vyskupas priminė apie galimą paskelbimo palaimintuoju būdą, kuriuo buvo pasinaudota 2018 metais palaimintuoju skelbiant Mykolą Giedraitį.

Jei praėjus keliems šimtams metų žmonėse ne tik gyvas iškilaus kunigo atminimas, bet ir formuojasi pamaldumo tradicijos, tai tuo pačiu yra ženklas, jog čia yra kažkas daugiau, negu įprastas paminėjimas. Tebus tai daugiau!

The post Kartenoje prisimintas kun. J. A. Pabrėžos mokėjimas suderinti sielos ir kūno gydymą appeared first on LAIKMETIS.

1771–1849 metais gyvenęs kunigas, Trečiojo ordino pranciškonas Jurgis Ambraziejus Pabrėža paliko ryškų pėdsaką: išleido pirmąjį lietuvišką geografijos vadovėlį, sukūrė botanikos mokslo terminiją, žemaičių kalbos gramatiką ir rašto sistemą, parašė medicinos veikalų, išleido dvasinės literatūros rinkinių. Vilniaus universitete įgijęs medicinos ir farmakologijos žinių Jurgis Pabrėža nemokamai gydė žmones. Buvo pagarsėjęs pamokslininkas, paliko kelis savo pamokslų rinkinius. Vyskupo Motiejaus Valančiaus liudijimu, J. Pabrėža buvo uolus nuodėmklausys, geras dvasios vadas ir švento gyvenimo žmogus.

Po Jurgio Pabrėžos mirties ligoniai pradėjo melstis prie jo kapo Kretingos senosiose kapinėse, prašydami Dievo išgydymo malonės. Einant metams žmonių pamaldumas augo, tarpukariu nacionalinėje periodinėje spaudoje buvo paskelbti straipsniai apie Jurgio Pabrėžos menamus stebuklus (išgydymus). Liaudies šventojo kultas gyvuoja iki šiol: prie jo kapo negęsta žvakės, žmonės čia nuolat meldžiasi ir atlieka kitas maldingas praktikas, liudydami apie Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai užtariant patirtas malones.

Minint 250-ąsias jo gimimo metines, Lietuvos Respublikos Seimas 2021 metus buvo paskelbęs Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais.

The post Kretingoje - J. A. Pabrėžos antkapinės bažnyčios pašventinimas appeared first on LAIKMETIS.

Kretingoje bus pašventinta neseniai atnaujinta, žymiam pajūrio dvasininkui atminti skirta, koplyčia.

„Tą dieną kviečiame dalyvauti šv. Mišiose Kretingos bažnyčioje, vėliau procesija su degančiais fakelais keliauti iki Senųjų parapijos kapinių, kur pranciškonų provicijolas br. Evaldas Darulis OFM pašventins atnaujintą J. A. Pabrėžos antkapinę koplyčią", - rašoma renginio aprašyme. 

Taip pat galite pasižiūrėti J. A. Pabrėžai skirtą vaizdo įrašą.

The post Kretingoje bus pašventinta atnaujinta Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos kapo koplyčia appeared first on LAIKMETIS.

Pranešime primenama, kad šiemet sukanka 250 metų nuo kunigo Jurgio Ambraziejaus gimimo ir 172 metai nuo jo mirties.

Telšių vyskupas A. Jurevičius šv. Mišių homilijoje kalbėjo: „Bažnyčia turi gilią tradiciją kai kurių narių gyvenime atpažinti ypatingą šventumo dovaną ir paskelbti juos palaimintaisiais ar šventaisiais. Kad takeliai prie tėvo Ambraziejaus kapo neužželia, o žmonės turi jau kelis šimtmečius neblėstantį jausmą, kad tas asmuo yra šventas, - tai pasako jau daug. Galbūt kada nors Bažnyčia oficialiai pripažins jo dorybes, prieš tai išsamiai ištyrusi jo gyvenimą, o mes galėsime į jį kreiptis kaip į šventąjį. Viskas Dievo valioje“.

Pats kun. Jurgis A. Pabrėža gan šmaikščiai apie save viename eilėraštyje taip sakė: „Visad linksmas esu, ar ariu ar sėju, prašau, Dieve, būk ir toliau mano geradėju“, pasakojama Telšių vyskupijos pranešime.

Po šv. Mišių žmonės deglais, fakelais ir žvakelėmis pasišviesdami kelią iš bažnyčios patraukė į Kretingos kapines ir meldėsi prie iškilaus vienuolio kapo. Maldininkų gausumas paliudija gyvą Dievo tautos šventumo troškim

The post Telšių vyskupas A. Jurevičius dalyvavo vienuolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos minėjime Kretingoje appeared first on LAIKMETIS.