„Per ateinantį dešimtmetį visos Ukrainos atstatymo ir atkūrimo išlaidos sieks 524 mlrd. dolerių“, – sakoma bendrame jų pareiškime. Šis skaičius yra „maždaug 2,8 karto didesnis už numatomą nominalųjį Ukrainos bendrąjį vidaus produktą (BVP) 2024 metais“, nurodoma pareiškime.

MINERALAI. Pirmadienį vakarą per valstybinę televiziją transliuotame interviu rusų prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Rusija pirmauja pasaulyje pagal retųjų elementų atsargas ir „turi daugiau su jomis dirbti“.

Kremliaus šeimininkas pridūrė, kad Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti su „užsienio partneriais, įskaitant amerikiečius“, siekdama plėtoti tokius išteklius Rusijoje ir jos „naujose teritorijose“. 

IŠTEKLIAI. Europos pramonės strategijos komisaras Stephane'as Sejourne (Stefanas Sežurnė) teigė, jog pasiūlė kitokį potencialų sandorį Ukrainos pareigūnams, kai su Europos Komisijos (EK) vadove Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) lankėsi Kyjive.

„21 iš 30 ypatingos svarbos išteklių, reikalingų Europai, gali būti tiekiami Ukrainos pagal abiem pusėms naudingą partnerystę“, – po susitikimo, vykusio per trečiąsias Rusijos didelio masto invazijos metines, teigė S. Sejourne.

„Pridėtinė vertė, kurią siūlo Europa, yra ta, kad mes niekada nereikalausime sandorio, kuris nebūtų abipusiai naudingas“, – pridūrė jis.

GAMYKLA. Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ kartu su Lietuvos įmonėmis šiemet pradedama statyti šaudmenų gamykla turėtų pradėti veikti 2027-ųjų pradžioje, sako Vokietijos koncerno atstovas.

BVP. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) antradienį prieš išvykdamas į Vašingtone vyksiančias derybas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) pažadėjo iki 2027-ųjų padidinti išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

DOGE. Elonas Muskas (Ilonas Maskas) sako, jog JAV federaliniai darbuotojai turi dar vieną šansą pateisinti savo pareigas arba praras savo darbą – pirmasis terminas pasibaigė antradienį.

IZRAELIS. Vakar Izraelis JT Generalinėje Asamblėjoje balsavo prieš rezoliuciją dėl Ukrainos, nes mano, kad svarbu palaikyti šiuo metu JAV dedamas pastangas taikiai išspręsti konfliktą, pareiškė šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.

„Izraelis mano, kad svarbu palaikyti Amerikos pastangas siekti pažangos bandant užbaigti karą ir taikiai išspręsti konfliktą", - sakė jis.

MOTERYS. Lietuva užima antrąją vietą tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal moterų dalyvavimą moksle ir inovacijose, rodo naujausia „She Figures 2024“ ataskaita, skelbiama antradienį išplatintame Lietuvos mokslo tarybos pranešime.

Ataskaitos duomenimis, Lietuvos rezultatas – 84,5 balo iš 100 galimų, o lyderės poziciją užima Švedija (87,6 balo), trečiąją vietą – Suomija (80,8 balo).

EUROPA. „Stiprinti naują tvarką, kuri jau daugelį metų byra, teks Europai, susiskaldžiusiai valstybių konfederacijai, neturinčiai kariuomenės ir beveik jokios organizuotos valdžios, o jos šalys išgyvena aštrią politinę krizę ir silpną lyderystę", - pažymi leidinys Foreign Affairs.

IŠMANIEJI. Danijos švietimo ministras antradienį paskelbė, jog pagal naują siūlomą įstatymą mokyklose bus uždrausti išmanieji telefonai.

The post Naujienų telegrafas: grumtynės dėl mineralų, mokslingos moterys, Izraelis teisinasi appeared first on LAIKMETIS.

Filmo peržiūra buvo Italijos nuolatinės misijos Jungtinėse Tautose organizuoto renginio, remiamo Šventojo Sosto nuolatinės stebėtojų misijos, dalis. Šveicarijos Tautų rūmuose vykusioje premjeroje dalyvavo apie 400 žmonių.

Filmą, kuriame pasakojama apie Motinos Kabrini tarnystės su italų imigrantais Niujorke XIX a. 9-ajame dešimtmetyje pradžią, pristatė komisija, kurioje dalyvavo pagrindinė aktorė Cristiana Dell'Anna, Jungtinių Tautų biuro Ženevoje generalinė direktorė ir Vatikano atstovas Jungtinėse Tautose arkivyskupas Ettore Balestrero.

Apie Bažnyčios darbą su migrantais kalbėjo sesuo Liz Dodd CSJP. Arkivyskupas Balestrero atkreipė dėmesį į ryšį tarp Kabrini ir šiandieninių katalikų vienuolių, kurie ir toliau tarnauja tiems, kurie yra pakraščiuose, liudijimo ir tarnystės.

The post Jungtinių Tautų būstinėje Ženevoje buvo rodomas filmas „Cabrini" appeared first on LAIKMETIS.

Pirmoji kliūtis atsirado dar pakeliui į parką. Šaligatviai neturėjo nuožulnumų, tad Andriui teko ieškoti apvažiavimo, kas padidino kelionės trukmę ir sukėlė stresą. Atvykęs į parką, jis pastebėjo, kad pagrindiniai takai buvo nelygūs ir sunkiai įveikiami su vežimėliu. Šalia esančios informacinės lentelės nebuvo aiškiai išdėstytos ar pritaikytos žmonėms su regos ar kognityviniais sutrikimais, o nuorodų sistema buvo paini, todėl Andriui teko klaidžioti ieškant vietos, kur turėjo susitikti su draugais.

Ši patirtis parodo, kad universalaus dizaino sprendimų trūkumas riboja Andriaus galimybes gyventi savarankiškai, kelia emocinį diskomfortą ir apsunkina kasdienį gyvenimą. Šių problemų sprendimas galėtų apimti sklandų perėjimą nuo šaligatvių prie takų, aiškias informacijos sistemas, pritaikytas įvairiems poreikiams, poilsio zonas su patogiais suoliukais bei ramybės erdves, taip pat prieinamą viešąjį transportą. Tinkamai įgyvendinti universalaus dizaino principai ne tik pagerintų Andriaus gyvenimo kokybę, bet ir užtikrintų jo orų dalyvavimą visuomenėje.

Universalus dizainas kaip pagrindinis visuomenės integracijos įrankis

Universalus dizainas (UD) yra koncepcija, kurios tikslas – sukurti aplinką, produktus ir paslaugas, prieinamas kiekvienam asmeniui, nepriklausomai nuo jų amžiaus, dydžio, gebėjimų ar sveikatos būklės. Pavyzdžiui, tai gali būti pastatai su liftais, kurie pritaikyti ir neįgaliesiems, interaktyvios svetainės su lengvai suprantama informacija, arba viešasis transportas, kuriame įrengtos vietos vežimėliams.

Šis dizaino metodas atspindi filosofiją, kuri ne tik skatina sukurti įtraukią aplinką, bet ir siekia išvengti diskriminacijos, kuri gali atsirasti dėl nesugebėjimo pasinaudoti aplinka dėl fizinių ar kitų apribojimų. Tokia aplinka yra pritaikyta visiems – žmonėms su negalia, vyresnio amžiaus asmenims, vaikams, žmonėms su laikinais sveikatos sutrikimais, taip pat tiems, kurie gali susidurti su specialiais poreikiais dėl fizinių ar psichologinių apribojimų.

Pasaulio kontekste apie 15% gyventojų turi negalią, tačiau statistika rodo, kad universaliojo dizaino privalumai gali pasinaudoti kur kas didesnis procentas gyventojų. Lietuvoje asmenų su negalia skaičius siekia apie 8% (remiantis Statistikos departamento duomenimis), tačiau įvertinus situacinius ir laikinus sveikatos sutrikimus, tokius kaip laikinos traumos ar vyresnio amžiaus žmonių mobilumo apribojimai, universalų dizainą galėtų pasinaudoti net 38% šalies gyventojų.

Toks plataus masto potencialas rodo, kad universalus dizainas – tai ne tik pagalba žmonėms su negalia, bet ir visuomenės kūrimo procesas, kuris užtikrina patogumą ir prieinamumą visiems. Tačiau tam, kad universalus dizainas būtų sėkmingai įgyvendintas ir pasiektų savo tikslus, būtina tiek tarptautinė, tiek nacionalinė teisinė sistema, kurioje būtų numatytos aiškios gairės ir įsipareigojimai.

Unikalaus gyvenimo negalios ekspertas Martynas Vitkus: kurkime lygiavertę visuomenę

Pokalbyje su Unikalaus gyvenimo negalios ekspertu Martynu Vitkumi sužinojome apie svarbiausius universalaus dizaino aspektus.

Kaip apibūdintumėte universalųjį dizainą tiems, kurie su šia sąvoka susiduria pirmą kartą?

- Universalus dizainas – tai filosofija ir praktinis principų rinkinys, siekiantis sukurti aplinką, produktus ir paslaugas, kurie būtų prieinami ir patogūs visiems, nepriklausomai nuo jų gebėjimų, amžiaus ar fizinės būklės. Tai nėra vien tik techninių reikalavimų rinkinys – tai siekis sukurti lygiavertę ir įtraukiančią visuomenę.

Kaip, Jūsų manymu, universalus dizainas prisideda prie socialinės lygybės?

- Universalus dizainas pašalina kliūtis, kurios gali riboti žmonių galimybes dalyvauti visuomenėje. Tai ne tik padeda žmonėms su negalia, bet ir didina prieinamumą visiems – vyresnio amžiaus žmonėms, šeimoms su vaikais, laikinų sveikatos sutrikimų turintiems asmenims. Šios pastangos kuria visuomenę, kurioje visi jaučiasi lygiaverčiai ir vertinami.

Su kokiais didžiausiais iššūkiais Lietuvoje susiduria universaliojo dizaino įgyvendinimas?

- Viena pagrindinių problemų yra supratimo trūkumas – tiek tarp politikos formuotojų, tiek visuomenėje. Neretai UD suprantamas kaip prabanga, o ne būtinybė. Be to, trūksta nuoseklumo teisės aktuose, o praktikoje dažnai ignoruojami esminiai prieinamumo principai.

Kokios yra dažniausios klaidos, kurios pasitaiko bandant pritaikyti universalaus dizaino principus?

- Dažnai manoma, kad užtenka pridėti vieną ar kelis elementus, pavyzdžiui, neįgaliesiems pritaikytą įėjimą. Tačiau universalus dizainas reikalauja visos sistemos peržiūros – nuo informacijos pateikimo iki vartotojų aptarnavimo procesų. Taip pat dažnai nėra konsultuojamasi su asmenimis, kurie susiduria su prieinamumo iššūkiais kasdien.

Ar galite pateikti sėkmingo universalaus dizaino pavyzdį Lietuvoje?

- Vienas geras pavyzdys – kai kurie nauji viešojo transporto projektai, kur įdiegiamos žemos grindys, vietos vežimėliams ir aiškūs garsiniai bei vaizdiniai maršruto pranešimai. Tačiau tokių projektų dar per mažai, ir jie dažnai apsiriboja didžiaisiais miestais.

Kokia yra visuomenės ir privačių įmonių atsakomybė skatinant universalaus dizaino principų įgyvendinimą?

- Tai bendras įsipareigojimas. Valstybė turi sudaryti aiškias taisykles ir užtikrinti jų laikymąsi, tačiau ir verslas turi suvokti UD kaip galimybę padidinti savo paslaugų ir produktų prieinamumą platesnei auditorijai. Visuomenė taip pat gali prisidėti skatinant diskusijas apie lygybę ir įtrauktį.

Kokį vaidmenį švietimas vaidina skatinant universalaus dizaino kultūrą?

- Švietimas yra kertinis akmuo. Būtina įtraukti UD temas į mokyklų, universitetų ir profesinio rengimo programas. Taip pat svarbu didinti visuomenės informuotumą per kampanijas ir viešąsias diskusijas.

Kaip žmonės su negalia galėtų aktyviau dalyvauti kuriant universalų dizainą?

- Jų dalyvavimas yra esminis – jie yra geriausi ekspertai, galintys identifikuoti realias problemas ir pasiūlyti sprendimus. Reikia užtikrinti, kad jie būtų įtraukti į planavimo, projektavimo ir sprendimų priėmimo procesus.

Kokios pagrindinės ateities kryptys, siekiant sėkmingo universalaus dizaino įgyvendinimo Lietuvoje?

- Reikia kurti nuoseklią ir vieningą strategiją, kuri apimtų visas sritis – nuo statybos iki skaitmeninių paslaugų. Taip pat būtina investuoti į specialistų mokymą, skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir užtikrinti pakankamą finansavimą projektams.

Kokią žinutę norėtumėte perduoti mūsų skaitytojams apie universalųjį dizainą?

- Universalus dizainas nėra tik apie žmones su negalia – tai apie visus mus. Tai investicija į visuomenę, kurioje kiekvienas gali gyventi oriai, patogiai ir nepriklausomai. Tik dirbdami kartu galime sukurti tokią aplinką.

JT neįgaliųjų teisių konvencijoje įpareigojama diegti UD

Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją 2010 metais. Ši konvencija įpareigoja šalis užtikrinti asmenų su negalia lygybę ir prieigą prie visų pagrindinių žmogaus teisių. Konvencijoje pabrėžiama, kad asmenys su negalia turi teisę į savarankišką gyvenimą, dalyvavimą visuomenės gyvenime, švietimą, darbą ir sveikatą. Tai apima ne tik fizinę aplinką, bet ir paslaugas, švietimo galimybes, kultūrinį gyvenimą, informaciją ir komunikaciją.

Universalus dizainas šioje konvencijoje įtvirtintas kaip esminė priemonė, užtikrinanti šių teisių įgyvendinimą. Pasirūpinti, kad aplinka ir paslaugos būtų prieinamos visiems, nepriklausomai nuo jų gebėjimų, tampa esminiu žingsniu siekiant lygiateisiškumo ir integracijos. Konvencija taip pat numato, kad valstybės turi kurti ir įgyvendinti įstatymus bei politiką, kurie skatintų universalaus dizaino taikymą.

Nors universalus dizainas Lietuvoje laikomas svarbiu žingsniu siekiant integracijos ir prieinamumo, visuomenininkams atlikus esamos situacijos analizę, išryškėjo kelios problemos. Visų pirma, nėra bendro ir visiems priimtino supratimo apie tai, kas yra universalus dizainas.

Šiandien vis dar pastebimos spragos teisinėje bazėje, nes nėra vieningos požiūro į UD įgyvendinimą skirtingose srityse. Pavyzdžiui, kai kuriose srityse priimti aiškūs reikalavimai dėl pastatų prieinamumo, tačiau nėra aiškumo dėl kitų paslaugų, pavyzdžiui, viešojo transporto, informacijos prieinamumo ir kitų sričių.

Svarbu, kad valstybė ir savivaldybės, privačios ir viešos institucijos dirbtų kartu, kad universalus dizainas taptų bendruoju visuomenės vystymosi principu. Tai padėtų ne tik asmenims su negalia, bet ir visai visuomenei.

The post Universalus dizainas - kas tai? appeared first on LAIKMETIS.

Lapkričio 7 d. JT Žmogaus teisių komitetas peržiūrėjęs antrąją tarpinę komisijos ataskaitą apie Pakistaną, išreiškė susirūpinimą dėl šalyje didėjančio melagingų kaltinimų šventvagyste skaičiaus ir paragino panaikinti arba iš dalies pakeisti griežtus šventvagystės įstatymus.

Komitetas pažymėjo, kad melagingais kaltinimais šventvagyste islamistai naudojasi siekdami gatvėse susidoroti su krikščionimis ir kitomis religinėmis mažumomis, ir rekomendavo šiuos įstatymus panaikinti arba iš dalies pakeisti, kad jie atitiktų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) reikalavimus.

Komitetui susirūpinimą kelia Pakistano baudžiamojo kodekso 295 ir 298 straipsniai, kuriuose už šventvagystę numatytos griežtos bausmės, įskaitant mirties bausmę.

Pasak žmogaus teisių gynėjų, šios nuostatos taikomos neproporcingai ir selektyviai, todėl dažniausiai nukenčia religinės mažumos.

JT komitetas ragina valdžios institucijas nustoti persekioti ir sulaikyti asmenis, kaltinamus piktžodžiavimu internete, pagal galiojančius elektroninių nusikaltimų reglamentus - visų pirma 2016 m. Elektroninių nusikaltimų prevencijos įstatymą (PECA).

Komitetas taip pat ragina vyriausybę ištirti plačiai paplitusį piktnaudžiavimą šventvagystės įstatymais, ypač elektroninių nusikaltimų, ir paskelbti tyrimų rezultatus.

Komitetas taip pat yra susirūpinęs dėl kalėjimų sąlygų, ypač „pranešimų apie netinkamą elgesį su kalinėmis moterimis, įskaitant seksualinį smurtą, ir apskritai dėl šventvagyste kaltinamų asmenų kalinimo, įskaitant dažną ilgalaikį kalinimą vienutėje." Komitetas taip pat protestuoja prieš „plačiai paplitusį ilgą ikiteisminį sulaikymą“.

Komitetas taip pat atkreipia dėmesį į prievartinių atsivertimų ir priverstinių santuokų problemą.

Jis ragina valdžios institucijas imtis skubių priemonių, kad moterys ir mergaitės, ypač priklausančios religinėms mažumoms, būtų apsaugotos nuo priverstinio atsivertimo į islamą ir priverstinių santuokų.

The post JT žmogaus teisių komitetas ragina Pakistaną taisyti represinius šventvagystės įstatymus appeared first on LAIKMETIS.

Neurochirurgė Jocelyn Bloch (Žoselin Bloš) ir neurologas Grégoire'as Courtinas (Greguaras Kurtenas) susirinkusiesiems pristatė savo kūrinį, leidžiantį žmonėms, patyrusiems nugaros smegenų traumas, dėl kurių jie atsisėdo į neįgaliojo vežimėlį, vėl atsistoti ant kojų.

Mokslininkų sukurtas „skaitmeninis tiltas tarp galvos ir nugaros smegenų“ padės pacientams, kurių pažeista nugaros smegenų dalis, atsakinga už kojų funkciją, valdyti apatines galūnes.

Minčių galia paremtas kūrinys gali būti panaudotas ir kariniais tikslais, o tai kelia nerimą ne tik mokslininkams, bet ir JT Saugumo Tarybos nariams.

Profesorius G. Courtinas pažymėjo, kad per ateinančius 10 metų šiais pasiekimais galės naudotis sunkių traumų eismo įvykiuose patyrusios aukos, sužeidimų patyrę kariškiai, taip pat traumas patyrę sportininkai.

„Žinoma, šios naujovės taip pat kelia etinių ir saugumo klausimų“, - perspėjo profesorius Courtinas. - „Smegenims suteikėme naują skaitmeninį komunikacijos kanalą, turintį milžiniškas pritaikymo galimybes. Pavyzdžiui, mūsų pacientai savo mintimis gali valdyti droną. Todėl turime numatyti momentą, kai smegenų ir mašinų sąsajų pažanga leis sveikiems žmonėms naudoti šią naują bendravimo formą ne vien gydymo, o net kariniais tikslais“, - sakė mokslininkas.

JT Nusiginklavimo tyrimų instituto (UNIDIR) direktorius Robinas Geissas (Robinas Geissas) priminė susirinkusiesiems, kad šiuolaikiniame pasaulyje inovatyvioms technologijoms būdingas beprecedentiškai trumpas laiko tarpas nuo sukūrimo iki įdiegimo.

„Prireikė pusės amžiaus, kad 1880 m. sukurta elektros tinklų sistema pasiektų 100 mln. namų visame pasaulyje. 2022 m. ChatGPT tą patį rezultatą pasiekė vos per du mėnesius“, - pažymėjo mokslininkas.

JT Saugumo Tarybos nariai padarė išvadą, kad siekiant apsaugoti žmoniją nuo pasekmių, prie kurių gali privesti dirbtinio intelekto naudojimas kariniais tikslais, būtina plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje. Sėkmingai veikiant bendradarbiavimo inovatyvių technologijų srityje sistemai, mokslininkai galės įvertinti riziką ir užkirsti kelią pavojingiausiems scenarijams.

The post Mokslininkai pristatė naujus išradimus JT ir perspėjo apie jų poveikį žmonijai appeared first on LAIKMETIS.

Rugsėjo 23 d. socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame pareiškime „Caritas International“ teigė esanti „sukrėsta žinios apie mūsų kolegos Dieudonné Barondesi, ‚Caritas‘ biuro Kalongoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, direktoriaus, mirtį“.

„Dieudonné rugsėjo 19 d. Čolobero kaime esančiame kontrolės punkte ginkluotos grupuotės nariai šovė jam į galvą, reikalaudami sumokėti rinkliavą, nors jis, kaip humanitarinis darbuotojas, neprivalėjo to daryti“, - teigė katalikiška labdaros organizacija.

Po susišaudymo Barondesi buvo nuvežtas į ligoninę, kur konstatuota jo mirtis.

„Melskimės už jį, jo šeimą ir visus humanitarinius darbuotojus visame pasaulyje, kurie aukoja savo gyvenimą padėdami kitiems“, - sakoma "Caritas" pareiškime.

Barondesi mirtis buvo naujausias iš virtinės smurtinių išpuolių prieš humanitarinės pagalbos darbuotojus šalyje, kur ginkluotos sukilėlių grupuotės toliau kovoja su Kongo kariuomene dėl aukso ir kitų išteklių kontrolės.

Remiantis liepos mėnesio „Associated Press“ pranešimu, JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras Konge paragino apsaugoti pagalbos darbuotojus regione, kuriame užregistruota apie 170 saugumo incidentų prieš pagalbos darbuotojus.

„Šiuo metu, kai humanitarinės pagalbos poreikis yra didžiulis, nepriimtina, kad tie, kurie dirba siekdami padėti aukoms, yra užpuolami ir žudomi“, - sakė JT humanitarinės pagalbos koordinatorius Konge Bruno Lemarkis.

Rugpjūčio mėn. humanitarinių tyrimų grupė „Humanitarian Outcomes“ savo 2024 m. humanitarinės saugos ataskaitoje įspėjo apie išpuolių prieš humanitarinės pagalbos darbuotojus padažnėjimą ir teigė, kad „2023 m. buvo patys mirtiniausi metai per visą istoriją, kai žuvo daugiau nei dvigubai daugiau humanitarinės pagalbos darbuotojų nei vidutiniškai per metus“.

Ataskaitoje, parengtoje remiantis Humanitarinio saugumo duomenų baze, teigiama, kad 2023 m. nuo didelių išpuolių nukentėjo 595 pagalbos darbuotojai, iš jų 280 žuvo 33 šalyse.

Dokumente taip pat pažymima, kad Kongo Demokratinė Respublika yra tarp šalių, „kurioms būdingas didelis humanitarinės pagalbos darbuotojų, nukentėjusių nuo didelių išpuolių 2023 m., skaičius“.

Pasaulinę humanitarinės pagalbos dieną, kuri kasmet minima rugpjūčio 19 d., Jungtinės Tautos pareiškė, kad „2023 m. buvo mirtiniausi metai humanitarinių darbuotojų istorijoje“, o „2024 m. gali būti dar blogesni“.

„Šie faktai atskleidžia kraupią tiesą: pasaulis nuvilia humanitarinės pagalbos darbuotojus, o kartu ir žmones, kuriems jie tarnauja“, - teigė JT. - „Ir nors civiliai gyventojai, įskaitant humanitarinės pagalbos darbuotojus, moka didžiausią kainą, kaltininkai ir toliau išvengia teisingumo.“

The post Kongo DR nušautas Caritas vadovas appeared first on LAIKMETIS.

Dauguma žmonių tokį darbą laikytų tiesiog gyvenimo dalimi. Tačiau Jungtinių Tautų būstinėje susibūrę veikėjai neatlyginamą darbą namuose vadino žiauriu išnaudojimu ir pažeminimu; ypač jei esate moteris. Moterys visame pasaulyje namuose dirba daugiau nei vyrai, dėl to JTO šią padėtį pavadino „lyčių nelygybe“ ir netgi „prieš moteris nukreiptu smurtu” .

Aš nejuokauju. Girdėjau šias frazes kartas nuo karto kartojamas renginiuose, kuriuos remia viso pasaulio šalys ir organizacijos. Nesiginčiju, smurtas prieš moteris tikrai egzistuoja, yra siaubingas ir netoleruotinas. Tačiau nemokamas grindų siurbimas savo namuose – tikrai ne tai.

Ar išlaisvinus moteris nuo vaikų visi bus turtingesni ir laimingesni?

Taigi, kaip išspręsti žiaurią ir neteisingą lyčių nelygybę, kuri esą pasireiškia, kai  moterys dažniau nei vyrai plauna grindis ar keičia sauskelnes? JT renginyje išgirdau tik vieną sprendimą: ankstinti ugdymo procesą. Įtikinus moteris ir sudarius joms sąlygas atiduoti savo mažamečius vaikus į valstybinius lopšelius jos galės pagaliau išeiti iš namų, mėgautis laisve ir užsiimti „socialiai produktyviu darbu“.

Kaip tik tai, beje, savo laiku siūlė Karlas Marksas ir Friedrichas Engelsas. Jie sakė, kad socializme „vaikų priežiūra ir auklėjimas tampa visuomenės problema“ ir kad „pirmoji žmonos išlaisvinimo sąlyga yra sugrąžinti visas moteris į darbo rinką“, o „tai savo ruožtu reikalauja panaikinti monogamiškos šeimos, kaip visuomenės ekonominio vieneto, savybę“.

Kai moterys bus išlaisvintos iš vergovės priespaudos savo šeimose, Marksas ir Engelsas bei jų šiandieniniai mokiniai tvirtina, jog pamatysite augančią ekonomiką, stiprėjančią moterų įtaką ir laimingesnę visuomenę.

Teigiama, kad panaikinus neapmokamos ruošos darbus būtų sukurta naujų darbo vietų. Gal ir taip, nes užuot pačios auginusios savo mažamečius vaikus, motinos turėtų juos palikti kažkam kitam, kas gautų atlyginimą už jų vaikų priežiūrą. Kita vertus, ne viskas taip paprasta. Daugelį metų šeimos ekonomiką tyrinėjusi profesorė Maria Sophia Aguirre perspėja, kad moterys darbo rinkoje turėtų uždirbti tikrai reikšmingą pinigų sumą, vien tam, kad kompensuotų finansinius kaštus – savo darbo rūbus ir transportą, savo ir vaikų maitinimą ne namuose, namų tvarkymo ir valymo paslaugas, kt. – kuriuos sukeltų jų pasitraukimas iš namų ūkio. Daugumai paprastų šeimų, pasak prof. Aguirre, mamos pilnutinis įsijungimas į darbo rinką būtų finansiškai žalingas.

Kuriama milžiniška tuštuma vaikų gyvenime

Tačiau didžiausia mamų ankstyvo išgujimo iš namų žala – skaudi tuštuma jų vaikų gyvenime. Ar motinos artumo ir globos apribojimas nesukels neigiamų pasekmių vaikui? Argi vaikui nėra svarbu, kas jį maitina, aprengia, skaito ir juo rūpinasi? Ar tikrai metinukas klestės būryje tokių pat išsigandusių mažylių, prižiūrimų už atlyginimą dirbančių „tetų“?

Dažnai meilė auga nuosekliai žmogumi rūpiniantis ir su juo bendraujant. Taip pat pagrindinės vertybės ir įsitikinimai perduodami kasdien daug laiko leidžiant ir bendraujant su vaiku.

Augdami ir daug laiko leisdami su savo tėvais, o ypač su mamomis, maži vaikai instinktyviai jaučia, kad yra mylimi. Tokioje saugioje aplinkiokje, akimirka po akimirkos jie įsisavina gyvenimo tiesas. Taip mamos jaunajai kartai perduoda savo išmintį ir įtvirtina pagrindines civilizacijos vertybes. Jei jų nepalaikysime šioje misijoje, kas ją atliks?

JTO jau pateikė atsakymą: tai padarys valstybė. Tolydžio ankstinant ugdymo procesą, valstybė galės reguliuoti ir nurodyti temas ir vertybes, kurių mokysis vaikai. Įdomu, ar valstybė bus tokia miela, mylinti, patikima ir išmintinga, kaip mūsų mamos?

The post Kimberly Ells. Neapmokamas darbas namuose: smurtas prieš moteris ar civilizacijos pamatas? appeared first on LAIKMETIS.

Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programa (WFP) nuo gegužės 17 dienos perėmė 97 sunkvežimius, žurnalistams teigė JT vadovo Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) atstovas Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas).

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) kovą teigė, kad prieplauka statoma siekiant įveikti Izraelio taikomus apribojimus pagalbos tiekimui sausuma į Gazos Ruožą, nuniokotą karo, kurį sukėlė spalio 7 dienos islamistų grupuotės „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį.

Pirmosiomis pristatymo dienomis žmonės jau spėjo išsinešti kai kurių sunkvežimių, vykstančių į sandėlius, turinį.

„Buvo nemažai sunkvežimių, kuriuose žmonės, kaip mes sakome, patys pasiskirstė, tačiau patiems sunkvežimiams pavyko čia patekti, – sakė S. Dujarricas. – Po sunkios pradžios padėtis stabilizavosi.“

„Kaip jau sakėme, norime, kad didžiuliai pagalbos kiekiai atvyktų sausumos keliais“, – teigė jis.

The post JT: į Gazos ruožą atvyko beveik 100 sunkvežimių su pagalba appeared first on LAIKMETIS.

Praėjus daugiau nei dvejiems metams po to, kai į Ukrainą įsiveržė kaimyninė Rusija, JT agentūros atstovė Ukrainoje Karolina Lindholm Billing (Karolina Lindholm Biling) įspėjo, kad situacija blogėja, o tarp milijonų gyventojų, priverstų palikti savo namus, yra „labai, labai pažeidžiamų žmonių“.

„Dėl sumažėjusio finansavimo ir paramos labiausiai nukentės pažeidžiamiausi asmenys“, – teigė ji.

Interviu naujienų agentūrai AFP Ženevoje ji sakė, kad laikui bėgant tarptautinis dėmesys Ukrainai sumažėjo.

JT humanitarinės pagalbos Ukrainai plane šiais metais numatyta 3,1 mlrd. dolerių (2,85 mlrd. eurų), įskaitant 599 mln. dolerių (551,51 mln. eurų), skirtų UNHCR.

Tačiau per pirmąjį šių metų ketvirtį tiek pasaulinis reagavimo planas, tiek UNHCR gavo tik apie 15 proc. reikiamo finansavimo, o pernai per tą patį laikotarpį – apie 30 proc., teigė K. Lindholm Billing.

Karui užsitęsus ir tapus, kaip ji pavadino, „ultramaratonu“, ji pridūrė, kad „pagalba pinigais, humanitarinė pagalba natūra, pagalba apgyvendinant, remontuojant namus, psichosocialinė parama“ dabar yra „retesnė ir mažiau nuspėjama“.

Ji teigė, kad daugelis gyventojų yra patyrę traumą ir šoką, o palikdami teritoriją su ašaromis akyse nešėsi keletą asmeninių daiktų plastikiniuose maišeliuose.

Jei perkeltųjų asmenų skaičius ir toliau didės, jų priėmimas ir pagalba jiems taps didžiuliu logistiniu iššūkiu.

„Pagyvenusios poros, kurios ramiai gyveno savo gyvenimą, dabar yra iškeldintos ir gyvena kolektyviniame centre kažkur Ukrainoje, nežinodamos, ar kada nors galės grįžti namo, ar tiesiog bando kurti naują gyvenimą nuo nulio naujoje vietoje“, – pridūrė K. Lindholm Billing.

K. Lindholm Billing pabrėžė, kad daugybė pažeidžiamų žmonių tiesiog „neturi nei išteklių, nei galimybių tiesiog pradėti naują gyvenimą kur nors šalies centre“.

JT atstovė taip pat perspėjo, kad jei perkeltųjų asmenų skaičius ir toliau didės, jų priėmimas ir pagalba jiems taps didžiuliu logistiniu iššūkiu.

„Tačiau, žinoma, jei 10 tūkst. tampa milijonu ar daugiau, akivaizdu, kad sistema patiria didžiulį krūvį“, – kalbėjo ji.

Rusijai plečiant puolimą, K. Lindholm Billing teigė mananti, „kad didžiausią nerimą kelia tai, kad ukrainiečiai neturi kito pasirinkimo, kaip tik toliau bėgti“. Ji perspėjo, kad tarptautinė bendruomenė „negali sustoti“.

The post JT perspėjo: humanitarinė pagalba Ukrainai mažėja, nors šalies poreikiai didėja appeared first on LAIKMETIS.

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nariai pirmadienį tylos minute pagerbė per sraigtasparnio katastrofą žuvusio Irano prezidento Ebrahimo Raisi (Ebrahimo Raisio) ir jo palydos atminimą.

Mozambiko ambasadorius Pedro Comissario Afonso (Pedras Komisarijas Afonsas), kuris gegužę rotacijos tvarka pirmininkauja Tarybai, paprašė narių atsistoti, tyloje „prisimenant žmonių žūtis per Irano Islamo Respublikos prezidento Ebrahimo Raisi katastrofą“.

Jungtinės Valstijos pirmadienį pareiškė užuojautą dėl per sraigtasparnio katastrofą žuvusio Irano prezidento Ebrahimo Raisi.

JAV gynybos sekretorius pridūrė nemanantis, kad E. Raisi žūtis turės tiesioginį poveikį regiono saugumui. Iranas ir JAV yra aršūs priešai. 

„Aš nebūtinai matau kokį nors platesnį poveikį regioniniam saugumui“, – žurnalistams sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) prieš pat Valstybės departamentui paskelbiant pareiškimą, kuriame buvo pareikšta „oficiali užuojauta“.

The post Pasaulio galingieji išreiškia užuojautą Iranui dėl prezidento žūties appeared first on LAIKMETIS.