„Netekome tikro nepriklausomos valstybės kūrėjo. Visada prisiminsime Joną Šimėną kaip žmogų, kuris buvo ištikimas savo vertybėms, drąsiai siekė laisvės ir kartu su Sąjūdžiu ardė totalitarinio režimo pančius, o vėliau daug prisidėjo kuriant modernią šalies aplinkosaugos sistemą. Visiems mums jis išliks nuoširdaus rūpesčio žmogumi ir jo gyvenamąja aplinka pavyzdžiu“, – sakė šalies vadovas Gitanas Nausėda. 

Dėl netekties užuojautą trečiadienį pareiškė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Netekome vieno iš tų žmonių, kurie prieš 33 metus vedami laisvės idėjos atkūrė, prikėlė ir įtvirtino Lietuvos valstybę. J. Šimėnas, kuris laisvalaikiu buvo prisiekęs žygeivis ir keliautojas, Kovo 11-ąją palygino su kopimu į kalną: „Ruošiesi, turi viziją, eini, džiaugiesi, kartais būna sunkumų – viskas taip ir buvo.“ Lietuva į kalną sėkmingai įkopė. O dabar, šviesaus atminimo signataro žodžiais, reikia tik eiti vienu keliu ir nesiblaškyti“, – sakė parlamento vadovė.

Politikas gimė 1953-iųjų liepos 31 dieną Anykščių rajono Papilių kaime. 1990–1992 metais buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariu, išrinktu Gargždų rinkimų apygardoje. 2008–2012 metais ėjo Seimo nario pareigas.

2000 metais J. Šimėnas apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

The post Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Seimo narys Jonas Šimėnas appeared first on LAIKMETIS.

Mieli broliai ir seserys, geros valios ir atviros širdies žmonės, neabejingi Tėvynės ir ateities kartų likimui,

Lipdamas į šią tribūną pasijutau panašiai, kaip 1987 m., kai reikėjo teisinti kolegas, dalyvavusius mitinge prie A. Mickevičiaus paminklo. Tada reikėjo aiškintis prieš tuometinius komunistus ir jų parankinius, o dabar praktiškai prieš „savus“.

Nuo to laiko praėjo 35 metai. Daugelis bendražygių nebesulaukė šių dienų. Amžinybėn iškeliavo ir 41 iš 124 Kovo 11-osios signatarų. Pagerbiant visus kovotojus už Lietuvos laisvę pagerbkime juos asmenine malda ir tylos minute.

Ačiū.

Šiandien minime dvi svarbias sukaktis atkurtosios Lietuvos gyvenime. 35 metai nuo Sąjūdį ir Atgimimą pradėjusio mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo ir 30 metų kai gyvename pagal pagrindinį Tautos įstatymą - Konstituciją.

Abu įvykiai yra vienodai svarbūs, brangūs ir neatskiriami. Be tuometinio mitingo, sunku įsivaizduoti ir Konstitucijos atsiradimą.

Tai kas gi pasidarė, kad dėl to, kas tuomet buvo aišku, suprantama, kas buvo mūsų jausmais ir gyvastimi, vėl reikia ginti čia, Katedros aikštėje, apsuptiems mūsų valstybės tvarkos saugotojų.

Nuo ko esame saugomi? Juk ne nuo išorės priešų ir ne nuo brolių ir tėvų referendume balsavusių už Konstituciją, kurioje parašyta, kad: „Lietuvių Tauta, prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę, šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę, išsaugojusi savo dvasią ir gimtąją kalbą, raštą ir papročius, įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje,
puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę…“ Toliau viskas aiškiai išdėstoma ir reglamentuojama 154-iuose straipsniuose.

Per trisdešimt pastarųjų metų pasaulis didžiuliu tempu keitėsi. Ar įmanoma rasti ryšį tarp dabarties situacijos ir idėjų, kurios skatino veikti Atgimimo metais? Kad šiandien susirinkome ginti amžinųjų vertybių ir yra tai, kas jungė mus tada ir tebejungia dabar.

Deja, turime ir tai, apie ką prieš trisdešimt metų niekas net nepagalvojo. Tada niekas nemanė, kad teks ginti tradicines vertybes, šeimą, nors Konstitucijos 38 straipsnis sako, kad: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas", kad „valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, kad „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“. Ir taškas!!!!

„Teisiųjų" viešosios nuomonės formuotojų tradicinių vertybių puoselėtojai bei šalininkai imti marginalizuoti, prikabinant jiems kremlinių, patvorinių ar vatnikų etiketes. „Atleisk jiems Viešpatie, nes jie nežino ką daro“, taip skelbia Šventas Raštas. Ir žinokite, kad jeigu ir vėl tektų ginti Lietuvos laisvę tai „vatnikai“ ir vėl būtų pirmieji, nes Jūs, bijotumėte susitepti savo prašmatnumo rūbą.

jeigu ir vėl tektų ginti Lietuvos laisvę tai „vatnikai“ ir vėl būtų pirmieji, nes Jūs, bijotumėte susitepti savo prašmatnumo rūbą.

Tradicinės vertybės yra tvirtas ir esminis tautos pagrindas, dėl ko mes gyvename, dėl ko dirbame, dėl ko ėjome į Baltijos kelią, dėl ko prieglobsčio ieškoti teko miškuose, dėl ko kovoja milijonai ukrainiečių, dėl ko sugrįžome iš Sibiro, galį gale - dėl ko esame čia.

Kai sakoma, kad Lietuvoje jaučiamas stiprus vertybinis susipriešinimas ir klausiama, kas galėtų padėti mūsų visuomenei labiau tarpusavyje susikalbėti, pirmiausia reikia susitarti dėl vertybinės sampratos.

Jeigu dėl tradicinių vertybių, tokių kaip gerumo, nuoširdumo ir teisingumo, atjautos, rūpesčio kitais, nuolankumo, atsakomybės, pagarbos ir pareigingumo (ir t. t.) geros valios žmonėms nekyla jokių abejonių, tai pseudo modernizmu prisidengiančių puoselėtojų brukamos ideologijos, paremtos egoizmu, tyčiojimusi iš prigimtinių dalykų, tiesiogiai nukreiptų prieš tradicines vertybes, galiausiai kėsinimąsi į visos Kūrinijos tvarumą, niekaip negalėčiau laikyti vertybėmis.

Pasinaudodami visuomenės dezinformavimo priemonėmis jie bruka priešišką tradicinėms vertybėms ideologiją, kuri ir yra susipriešinimo pagrindas. Priežasčių, kodėl tai daroma yra nemažai, bet bene svarbiausia laikyčiau tai, kad už viso to nugaros stovi naudos gavėjai, kurie pelnosi iš patiklių, dažnai nesusipratusių, žmonių.

Deja, mūsų valdžia, vietoje to, kad gintų tradicinėmis vertybėmis grįstą gyvenseną, elgiasi atvirkščiai, siūlydama įteisinti iš kažin kur dirbtinai importuotus surogatus. Labai tiksliai tokią politiką įvardijo rašytojas Kazys Saja, sakydamas kad „Lietuva, jungdamasi prie Vakarų civilizacijos, pirmiausia prisijungė prie kanalizacijos“.

Seimo rudens sesijos darbotvarkėje vėl figūruoja Civilinės sąjungos įstatymo projektas. Pavasarį dalis Kovo 11-osios signatarų paragino Seimo narius ir Lietuvos Respublikos Prezidentą vienalyčių sąjungų klausimą spręsti atsiklausiant Tautos, tačiau to tikriausiai ir nereikia daryti, nes Tauta, referendume balsuodama už Konstitciją, savo nuomonę jau pasakė, kurią pakartotinai išaiškino ir Konstitucinis Teismas.

Užtektų, kad per rinkimus, nebalsuotume už tuos, kurie pasisako prieš tradicinę šeimą, taip duodami ženklą sprendimų priėmėjams.

Užtektų, kad per rinkimus nebalsuotume už tuos, kurie pasisako prieš tradicinę šeimą, taip duodami ženklą sprendimų priėmėjams.

Ir vis dėlto matau perspektyvą, matau Tautos darbštumą, matau sąžiningus vadovus ir mokesčių mokėtojus, Hipokrato priesaiką gerbiančius gydytojus, nenuilstančius, gerą pavyzdį rodančius mokytojus, savigarbos nepraradusius teisėjus ir žiniasklaidą, nesavanaudiškus bankininkus, duoną – plačiąja prasme, auginančius ūkininkus.

Reikia tik vieno: kad mūsų, esančių kitoje blogio barikados pusėje, būtų atsakinga dauguma.

Dvasios ir kūno stiprybės Jums atskiriant grūdus nuo pelų.

The post Jonas Šimėnas. Apginkime Konstituciją appeared first on LAIKMETIS.

Pone Jonai, ne dažnai girdime signatarų pasisakymus konkrečių įstatymų klausimu. Kodėl toks signatarų kreipimasis, jūsų nuomone, buvo reikalingas dabar ir kokias problemas įžvelgiate Civilinės sąjungos projekte?

- Pats svarbiausias dalykas – toks įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Kaip valdžia gali priiminėti įstatymą žinodami, kad jis prieštarauja Konstitucijai? Be konstitucinės pataisos tokio įstatymo priėmimas negalimas. Mūsų pasikreipime tas ir nurodoma, kaip vienas pagrindinių akcentų, kad įstatymas yra antikonstitucinis.

Kitas svarbus aspektas, kad yra negerbiama tautos valia, taigi įstatymas yra ir antidemokratiškas. 70 proc. žmonių ir daugiau pasisako už tradicinę šeimą, tos apklausos jau atliekamos keletą metų ir jų duomenys nesikeičia. Todėl tautos valia turėtų būti gerbiama, o jei Seimas netiki apklausom, tai gali skelbti referendumą. Kodėl bijoma atsiklausti tautos?

tautos valia turėtų būti gerbiama, o jei Seimas netiki apklausom, tai gali skelbti referendumą. Kodėl bijoma atsiklausti tautos?

Tačiau projekto iniciatoriai teigia, jog toks įstatymas šeimų negriauna, kad paskatins tuoktis ne santuokoje gyvenančias poras, anot Seimo narės Jurgitos Sejonienės toks įstatymas būtų naudingas net milijonui Lietuvos piliečių.

-Tiems žmonėms, kuriems reikia naudos, padarykime, kad ta nauda būtų, bet dėl to negriaukime šeimos. Nelyginkime vienos lyties santuokų su šeima. Tokiose sąjungose neatsiras nei vaikų, nei kitų šeimos narių. Artimo ryšio sprendimus galima priimti ir jie šeimos sampratos negriautų, bet aš suprantu, kad vienos lyties poroms labai norisi, kad aplinkiniai juos vadintų šeima.

Savo kreipimesi nurodot, kad tokie įstatymai negali būti priiminėjami kai yra tokia įtempta ekonominė, geopolitinė padėtis, šalis išgyvena demografinę krizę. Visgi, valdantieji teigia, kad mes niekada negyvenome taip gerai, kad NATO dėmesys toks, kokio niekada neturėjome anksčiau. Bent jau taip teigia valdančiųjų atstovas, Seimo narys M. Maldeikis. Tai gal kaip tik dabar pats metas priimti tokius įstatymus?

-Kategoriškai negaliu sutikti su tokiais M. Maldeikio pareiškimais. Aišku, struktūriškai mes nuosekliai ėjome ten, kur esame šiandien. Rusijos išvedimas, NATO, Europos Sąjunga, bet niekas negali pasakyti kaip bus rytoj, ką matėm ir Ukrainos atveju.

Civilinės sąjungos įstatymui dabar yra netinkamas laikas, nes dabar būtinas tautos susitelkimas. Priiminėti įstatymus, kurie nepatinka dviem trečdaliams piliečių yra tautos skaldymas.

Teigiate, kad Seimas šį klausimą turėtų spręsti ne balsavimu, o referendumu, kodėl to negali daryti išrinkti Tautos atstovai? Jie - atstovauja valdančiųjų dauguma.

-Seimas gali spręsti tokius klausimus dviem būdais, bet abiem atvejais būtina Konstitucijos pataisa. Seimo nariai gali ir neskelbti referendumo, tačiau tada turi už tokius įstatymus balsuoti konstitucinė dauguma (92 Seimo nariai ir daugiau). Valdantieji trūksta balsų apskritai tokiems sprendimams, o ką sakyti apie konstitucinę daugumą, jie tokios daugumos neturi.

Aštuoniolika signatarų pasirašė šį kreipimąsi, klausimas kyla ką galvoja kiti signatarai, kokia jų nuomonė apie šį įstatymą. Ar yra numatomas kažkoks aktyvesnis signatarų įsitraukimas į teisėkūros procesus, kiti pareiškimai?

-Yra įvairių nuomonių, tačiau šiandien jau turiu dar dviejų signatarų išreikštą norą prisijungti prie mūsų iniciatyvos, taigi, klausimas atviras.

Kalbant apie aktyvesnį mūsų įsitraukimą reiktų palaukti valdžios reakcijos, bet iš to, ko sulaukėme, akivaizdu, kad valdantieji signatarų nuomonę linkę ignoruoti. Mūsų laiškas adresuotas visiems Seimo nariams, o kiek narių jį skaitė man kyla klausimas. Yra net signatarų įstatymas, kuris mums leidžia kreiptis į valdžios institucijas teisėkūros klausimais. Klausimas ar toks signatarų nuomonės ignoravimas nėra ir įstatymo ignoravimas.

The post Signataras Jonas Šimėnas: civilinės sąjungos įstatymas yra antikonstitucinis appeared first on LAIKMETIS.