J. Boruta baigęs Kauno 13-ąją vidurinę mokyklą, 1962 m. mėgino stoti į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, tačiau kaip politinio kalinio sūnus nebuvo priimtas. 1970 m. baigė Vilniaus universiteto fizikos-matematikos fakultetą, įgijo teorinės atomo fizikos specialybę, dirbo Mokslų akademijos Fizikos instituto moksliniu bendradarbiu. 1982 m. apsigynė kandidato disertaciją, tačiau pažymėjimas, liudijantis apie fizikos-matematikos mokslų kandidato laipsnio suteikimą, tuomet nebuvo išduotas. (1992 m. Lietuvos mokslo taryba šią disertaciją nostrifikavo, suteikdama J. Borutai gamtos mokslų daktaro laipsnį.) 1975 m. pradėjo teologijos studijas pogrindinėje kunigų seminarijoje, 1981 m. – pogrindžio noviciatą Lietuvos jėzuitų provincijoje. 1982 m. rugpjūčio 5 d. Skaistgirio (Joniškio r.) Šv. Jurgio bažnyčioje vysk. Julijonas Steponavičius jį slapta įšventino kunigu. Po to kun. J. Boruta nelegaliai padėjo kunigams įvairiose parapijose, nesėkmingai bandė gauti kunigo registracijos pažymėjimą Ukrainoje. 1982 m. slapta buvo paskirtas dirbti į Ukrainos Chmelnickio srities katalikų parapiją. Ten išbuvo vos mėnesį, nes KGB jam įsakė išvykti. 1982–1989 m. buvo Kybartų (Vilkaviškio r.), Valkininkų (Varėnos r.) ir Viduklės (Raseinių r.) klebonų pagalbininkas, šias pareigas ėjo neviešai. 1983–1989 m. dėstė pogrindinėje kunigų seminarijoje, oficialiai buvo įsidarbinęs Valkininkų bažnyčios zakristijonu.

J. Boruta į aktyvią disidentinę veiklą įsijungė jau 8-ajame dešimtmetyje, pradėjęs studijas pogrindinėje kunigų seminarijoje. Jo brolis, Kauno politechnikos instituto studentas, Šarūnas Boruta, priklausęs Eucharistijos bičiulių sąjūdžiui, atnešdavo namo jau pirmuosius Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos numerius. Vėliau, paskatintas kun. Jono Lauriūno SJ, rašydavo į LKB Kroniką žinutes iš universiteto gyvenimo, versdavo į lietuvių kalbą žinutes, gautas iš Rusijos ir Ukrainos. Kiek vėliau susipažino ir bendravo su vienu iš LKB Kronikos iniciatorių ir jos redaktoriumi kun. Sigitu Tamkevičiumi SJ. Pastarasis, turėjęs progos gerai susipažinti su J. Borutos gabumais ir nujausdamas, kad gali būti areštuotas, 1983 m. pradžioje paprašė J. Borutos toliau globoti LKB Kroniką. Mat kiti aktyvūs kovos už Bažnyčios ir tikinčiųjų teises dalyviai-kunigai buvo KGB budriai prižiūrimi, o J. Boruta dar nebuvo suspėjęs sukelti įtarimo. Taip po kun. S. Tamkevičiaus SJ arešto 1983 m. gegužės mėnesį, nuo 59-ojo LKB Kronikosnumerio, J. Boruta tapo naujuoju jos redaktoriumi, šį leidinį redagavo iki 1988 m. Šiuo laikotarpiu buvo išleistas dvidešimt vienas LKB Kronikos numeris. Kun. J. Boruta ne tik redagavo, bet ir buvo pagrindinis informacijos rinkėjas, nes neturėdamas savo parapijos važinėdavo po visą Lietuvą į atlaidus ir ten surinkdavo informacijos šiam pogrindžio leidiniui. Kartu jis atrinkdavo rašinius kiekvienam numeriui ir parašydavo vedamąjį straipsnį. J. Boruta nuo 1983 m. taip pat dalyvavo pogrindyje savo veiklą atnaujinusio „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto (TTGKK)“posėdžiuose, pasirašinėjo komiteto pareiškimus valdžios institucijoms.

Nuo 1985 m. jis taip pat vadovavo pas jėzuitus besimokantiems pogrindinės kunigų seminarijos auklėtiniams, dėstytojavo ir pats. Pasirašė ne vieną pareiškimą dėl tikinčiųjų diskriminavimo, dalyvavo kunigų Alfonso Svarinsko, S. Tamkevičiaus teismuose, pamoksluose, nevengė kritikuoti sovietų valdžios religinės politikos. Dėl to jo kaip ir daugumos disidentinio sąjūdžio dalyvių veikla buvo sekama, nors didesnių represijų pavyko išvengti. Tuo laikotarpiu jis kartu su kunigais Vaclovu Aliuliu MIC ir Albinu Deltuva dar vadovavo ir slaptiems seserų vienuolių teologijos ir katechetikos kursams, vėlesniais metais dalyvavo parengiant katechetus.

1989 m. prasidėjus Atgimimui kun. J. Boruta buvo paskirtas Vilniaus arkikatedros vikaru ir Lietuvos bei Latvijos jėzuitų provinciolu. 1989 m. tapo Vilniaus arkivyskupijos katechetinės komisijos (vėliau – centro) nariu, Neakivaizdinės katechetų mokyklos prie Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto Vilniaus skyriaus dėstytoju bei globėju, 1996 m. – šio skyriaus direktoriumi. 1991–2002 m. buvo Vilniaus kunigų seminarijos dėstytojas, 1992–1997 m. Šv. Kazimiero bažnyčios Vilniuje rektorius. Tuo pačiu metu buvo Lietuvių katalikų mokslo akademijos vicepirmininkas bei dėstė Vilniaus universitete Bažnyčios istoriją ir teologiją.

1997 m. įšventintas į vyskupus ir paskirtas Vilniaus arkivyskupo augziliaru. 1997–2002 m. buvo Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) generalinis sekretorius. 1997–2006 m. ėjo Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) pirmininko pareigas. 1992–2002 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete dėstė Bažnyčios istoriją. Šiame fakultete jis inicijavo Bažnyčios istorijos kabineto steigimą. 2002 m. sausio 5 d. popiežius Jonas Paulius II vyskupą Joną Borutą paskyrė Telšių vyskupu. 2002–2011 m. buvo LVK Liturginės komisijos pirmininkas.

J. Boruta aktyviai bendradarbiavo spaudoje, paskelbė apie 40 straipsnių iš atomo fizikos, atominės spektroskopijos ir Bažnyčios istorijos. Kartu su kitais parengė spaudai knygą „Arkivyskupas Teofilius Matulionis laiškuose ir dokumentuose“ (išleista 2002 m., pakartotinai – 2017 m.). 1993 m. apie kun. J. Borutą SJ sukurtas dokumentinis filmas „Širdis pelenuose“ (rež. Edmundas Zubavičius).

Kun. Jonas Boruta SJ 1992 m. birželio 10 d. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1998 m. rugpjūčio 20 d. – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, 2000 m. birželio 30 d. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 2021 m. – Laisvės premijos laureatas.

Prisimindamas savo pogrindžio veiklą kun. Jonas Boruta SJ rašė: „Viešpatie, kokia laimė, kad leidai prie to prisidėti! Didžiausias mums atlyginimas, kad pasirinkai mus, leidai tarpininkauti, kai Tu mūsų krašte pratęsei savo auką ant kryžiaus. Norėčiau, kad ir šiandien visi dirbtume pagal seną anų laikų principą: daryti, nesidairant ką kiti daro, o daryti visa ką gali čia, dabar, šitoj vietoj, kur Dievas mane pastatė ir leido dirbti didesnei Jo garbei. Didesnei garbei To, kuris mus visus myli.“

Nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. J. Boruta – Telšių vyskupas emeritas, juo tapęs apsigyveno Vilniaus, vėliau – Kauno jėzuitų namuose, o 2022 m. rudenį persikėlė gyventi į Marijampolės Švč. Mergelės Marijos globos namus. Mirė vysk. Jonas Boruta 2022 m. gruodžio 19 d. Marijampolėje, palaidotas Žemaičių Kalvarijos kapinėse, vienuolių kapavietėje.

The post Minint vysk. Jono Borutos SJ gimimo 80-metį appeared first on LAIKMETIS.

Šv. Mišioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, koncelebravo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, Vilniaus arkivyskupo pagalbininkas vyskupas Arūnas Poniškaitis, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis bei kiti dvasininkai.

Pamaldų pradžioje Telšių vyskupas A. Jurevičius priminė, kad švenčiamas adventinio džiaugsmo sekmadienis ir sakė: „Kaip šiandien liturgija kviečia mus džiaugtis Viešpatyje, taip mes ir tikime, kad tikras ir tvarus džiaugsmas įmanomas tik su Viešpačiu ir Viešpatyje. Prieš metus Viešpats pasišaukė vyskupą J. Borutą SJ, tad šventų Mišių aukoje dėkokime už jo tarnystę ir melskime Viešpatį suteikti jam amžiną džiaugsmą, šviesą ir ramybę“.

Homilijoje vyskupas L. Vodopjanovas, kuris keturis metus buvo vyskupo J. Borutos SJ pagalbininku, kalbėjo ne tik apie iš tikėjimo kylantį džiaugsmą, bet ir pasidalino asmeniniais prisiminimais apie vyskupą Joną ir apie tai, kas jam kėlė džiaugsmą.

Vyskupo akys džiaugsmu spindėdavo tuomet, kai jis kalbėdavo apie fiziką, apie Bažnyčios istoriją, apie mūsų tautos ir valstybės istoriją, tačiau virš viso buvo siekis, kad tauta pažintų Kristų ir juo sektų. Vyskupas J. Boruta SJ gėrėdavosi šeimomis, kurios eidavo Kalvarijos kalnus, todėl pop. Benediktui XVI pasiūlė suteikti Žemaičių Kalvarijos maloningajam Mergelės Marijos paveikslui Krikščioniškųjų šeimų Karalienės titulą.

Po šv. Mišių jautrų prisiminimo žodį tarė LR seimo narys Jonas Varkalys, priminęs vyskupo J. Borutos SJ palaikomą idėją, kad Kalvarijos koplyčios turėtų savo globėjus. Iš bazilikos žmonės patraukė į kapines prie vysk. J. Borutos SJ kapo. Vysk. Algirdas pristatė kapo paminklo idėją ir vadovavo maldai. Pasimeldus ir pagiedojus giesmes bendrystė tęsėsi vienuolyno menėse.

The post Žemaičių Kalvarijoje melstasi už prieš metus mirusį Telšių vyskupą appeared first on LAIKMETIS.

Pristatyti būsimi renginiai

Šį kartą pirmąją susitikimo dalį sudarė vyskupo Algirdo Jurevičiaus pranešimas, kuriame ganytojas kalbėjo apie būsimus sielovadinius renginius, pristatė rekolekcijų kunigams galimybes bei kitas aktualijas.

Per pastaruosius metus nemažai dvasininkų ir pasauliečių dalį savo uždarbio skyrė paremdami konkrečias parapijas ar kitas bažnytines institucijas.

Vyskupas įvardijo konkrečius paramos pavyzdžius, kuomet dvasininkai bei pasauliečiai testamentu palikdavo dalį savo turto parapijoms ir prisidėjo prie Evangelijos skelbimo.

„Šventieji duoda pavyzdį ir savo gyvenimu ir mirtimi“ – kalbėjo ganytojas.

Šventieji duoda pavyzdį ir savo gyvenimu ir mirtimi.

Pristatyta 2022 m. Telšių vyskupijos kurijos pajamų ir išlaidų išklotinė

Pasibaigus finansiniams metams ganytojas pristatė 2022 metų Telšių vyskupijos kurijos pajamų ir išlaidų išklotinę.

Kurijos užduotis – užtikrinti bei koordinuoti visų parapijų, sielovados centrų bei religinių organizacijų veiklą, kas atsispindi ir finansinėje ataskaitoje.

2022 metais Telšių vyskupijos kurija turėjo 1 137 279,36 Eur pajamų ir 1 212 705,47 Eur išlaidų. Išlaidos viršijo pajamas, nes vykstantis karas Ukrainoje pareikalavo nesuplanuotų išlaidų įrengiant bustus karo pabėgėliams iš Ukrainos.

Šiuo metu Telšių vyskupijos globoje gyvena 16 ukrainiečių.

Didžiausios išlaidos - pastatų remontui

Didžiausią išlaidų dalį sudarė pastatų remonto darbai (404 923,17 Eur), finansinė pagalba kitoms religinėms organizacijoms (181 013,81 Eur), parama Telšių kunigų seminarijai (165 836,90 Eur), karitatyvinė ir sielovadinė veikla (59 727,31), pagalba sielovados centrams (48 546,34 Eur), religinės literatūros įsigijimas (45 562,59 Eur), pastatų išlaikymas (34 767,06 Eur), dvasininkų bei personalo išlaikymas (20 925 Eur), ilgalaikio turto įsigijimas (15 634,08 Eur), biuro ir kitos išlaidos.

Nemažą išlaidų dalį sudarė parama misijoms (31 197,30 Eur), „Marijos radijui“ (30 111,65 Eur), Šventajam Sostui – popiežiaus veiklai (24.123,30 Eur), Šventosios Žemės krikščionims (14 552,77 Eur), Caritui (16 060,60 Eur), Bažnyčios komunikacijai (13 050,35 Eur) ir kitoms bažnytinėms veikloms.

Malda už vyskupą J. Borutą SJ

Pavargę nuo pristatytų skaičių dvasininkai skubėjo į katedrą, kurioje meldėsi už prieš trisdešimt dienų mirusį Telšių vyskupijos ganytoją vysk. Joną Borutą SJ. Homilijoje Telšių vyskupas Algirdas vedė paralelę tarp Laiške žydams pristatytos Kristaus kunigystės ir vyskupo J. Borutos pašaukimo kunigystei.

Pogrindyje pradėjęs ruoštis kunigiškai tarnystei J. Boruta siekė kunigystės, kuri nebuvo susijusi nei su pripažinimu nei su kokia išskirtine pagarba, bet atvirkščiai: jis tapo kunigu slapta, tarnavo kunigu pogrindyje ir saugojosi, kad tik kas iš pašalies apie tai nesužinotų. Į kunigystę jis įžengė ne pripažinimo ar garbės ieškodamas, bet tarsi kartodamas psalmės žodžius: „Viešpatie, aš ateinu įvykdyti tavosios valios“.

Baigdamas homiliją vyskupas A. Jurevičius kalbėjo: „Pasitikime Dievo gailestingumu, kuris apglėbia ištikimą savo valios vykdytoją vyskupą Joną, kad jis galėtų įžvengti ne į kokią žemišką katedrą ar baziliką, bet į Dievo paruoštą būstinę danguje, į tą dangišką šventyklą, apie kurią mums taip didingai pasakoja Šventasis Raštas“.

The post Telšiuose - malda už vyskupą J. Borutą SJ, kunigų susitikimas, finansinė ataskaita appeared first on LAIKMETIS.

Jonas Boruta, SJ – jėzuitas, Telšių vyskupas emeritas, Telšių miesto Garbės pilietis, 2021 m. Laisvės premijos laureatas. 

Vyskupas emeritas mirė 2022 m. gruodžio 19 d., eidamas septyniasdešimt devintuosius savo gyvenimo metus. Jis buvo gimęs Jonas Boruta SJ m.

Sausio 19 d., ketvirtadienį, Telšių šv. Antano Paduviečio katedroje 12 val. bus aukojamos šv. MIšios už prieš mėnesį į Tėvo namus iškeliavusį vyskupą Joną Algimantą Borutą SJ. Pamaldose dalyvaus Telšių vyskupijos kunigai.

Tą pačią dieną Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F) 17 val. įvyks Atminimo vakaras, skirtas jėzuitui, Telšių vyskupui emeritui, Telšių miesto Garbės piliečiui, 2021 m. Laisvės premijos laureatui Jonui Algimantui Borutai SJ (1944–2022) atminti.

Renginyje dalyvaus ir atsiminimais dalinsis Vilniaus universiteto kapelionas kun. Gintaras Vitkus SJ, istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas, Lietuvos katalikų akademijos akademikas doc. dr. Liudas Jovaiša, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėja Dovilė Lauraitienė, Jono Borutos sesuo Vilmantė Borutaitė, mokslo draugas Saulius Norvaiša, kun. Antanas Saulaitis SJ ir kiti jėzuitai.

The post Vilniuje ir Telšiuose vyks vyskupo J. Borutos SJ mirties paminėjimas appeared first on LAIKMETIS.

Trečiadienį, gruodžio 21 d., 18 val. Telšių katedroje taip pat bus aukojamos gedulinės Šv. Mišios ir giedami Žemaičių Kalvarijos kalnai.

Ketvirtadienio, gruodžio 22 d., popietę vyskupo palaikai bus pervežti į Žemaičių Kalvarijos baziliką, kur 17 val. bus aukojamos Šv. Mišios, po jų – giedami Žemaičių Kalvarijos Kalnai.

Laidotuvių Šv. Mišios numatytos penktadienį, gruodžio 23 d., 12 val. Žemaičių Kalvarijos bazilikoje. Po to vyskupas Jonas Boruta, SJ, bus palaidotas Žemaičių Kalvarijos kapinėse esančioje vienuolių kapavietėje.

The post Vyskupo Jono Borutos SJ laidotuvės vyks gruodžio 23 d. appeared first on LAIKMETIS.

Gimė 1944 m. spalio 11 d. Kaune. 

1962 m. baigė Kauno XIII vidurinę mokyklą.

Bandė stoti į Kauno kunigų seminariją, bet sovietų valdžiai neįtiko jo kilmė, dėl kurios ir nebuvo priimtas. Tais pačiais metais įstojo į VU Fizikos ir matematikos fakultetą.

1970 m. baigęs studijas, Jonas Boruta dirbo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos institute.

1975 m. slapta pradėjo teologijos studijas pogrindinėje kunigų seminarijoje.

1981 m. įstojo į pogrindyje veikusios Lietuvos jėzuitų provincijos naujokyną.

1982 m. apgynė fizikos-matematikos mokslų kandidato disertaciją, kurią 1992 m. spalio 19 d. nostrifikavo Lietuvos mokslo taryba, Jonui Borutai suteikdama gamtos mokslų daktaro laipsnį.

1982 m. rugpjūčio 5 d. Skaistgirio šv. Jurgio bažnyčioje vyskupas Julijonas Steponavičius slapta jam suteikė kunigystės šventimus. Tais pačiais metais J. Boruta išvažiavo į Chmelnickį (Ukraina) ten dirbusiam kunigui jėzuitui Vytautui Merkiui padėti sielovadoje, bet po kelių mėnesių buvo priverstas grįžti į Lietuvą. Pogrindyje palaikė plačius ryšius su dvasininkais, ugdė seminaristus jėzuitus, vedė rekolekcijas įvairiose Lietuvos parapijose, taip pat – vienuolėms ir kunigams.

Suėmus pirmąjį Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos redaktorių kun. Sigitą Tamkevičių, SJ, 1983–1989 m. buvo šio leidinio vyriausiasis redaktorius. Per tą laiką parengtas ir išleistas dvidešimt vienas šio svarbaus leidinio numeris.

1983–1989 m. kun. J. Boruta – vienas iš seserų vienuolių teologijos ir katechetikos slaptųjų kursų vadovų.

Nuo 1989 m. – Vilniaus arkivyskupijos katechetikos komisijos (vėliau – centro) narys, Neakivaizdinės katechetų mokyklos prie VDU Teologijos fakulteto Vilniaus skyriaus dėstytojas bei globėjas, o nuo 1996 m. – šio skyriaus direktorius.

1989 m. birželio 2 d. davė iškilminguosius (paskutiniuosius) įžadus Jėzaus Draugijoje ir jos generalinio vyresniojo Peterio Hanso Kolvenbacho paskirtas Lietuvos (vėliau – Lietuvos ir Latvijos) jėzuitų provincijos vyresniuoju – provincijolu. Pasibaigus provincijolo kadencijai, 1995 m. rugpjūčio 22 d. Jėzaus Draugijos generalinis vyresnysis patikėjo šias pareigas dar trejiems metams.

J. Borutai vadovaujant jėzuitų provincijai, atkurtos Kauno ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos, atstatytos Šiaulių, Kauno, Vilniaus jėzuitų bažnyčios, čia vėl atkurta sielovada. Bendrabroliai vertino visapusišką jo išsilavinimą, istorinės atminties puoselėjimą, sielovadinį uolumą, domėjimąsi visuomenės gyvenimu, draugišką bendravimą.

1991–2002 m. kun. J. Boruta dėstė Vilniaus kunigų seminarijoje. 1989–1990 m. buvo Vilniaus arkikatedros bazilikos vikaras, o 1990–1997 m. – Šv. Kazimiero bažnyčios rektorius. 1991 m. atšventinus Vilniaus šv. Jonų bažnyčią tapo jos prefektu. Taip pat buvo vienas iš Religinės muzikos centro prie Šv. Kazimiero bažnyčios įkūrėjų, ilgametis ir nuoširdus šioje šventovėje rengiamų sekmadieninių religinės muzikos koncertų globėjas.

1992–2003 m. dėstė Bažnyčios istoriją Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, subūrė, įkvėpė ir globojo būrelį jaunų Bažnyčios istorijos tyrinėtojų. Entuziastingai domėjosi Bažnyčios Lietuvoje istorija, skatino ir rėmė jos tyrinėjimus, pats paskelbė ne vieną straipsnį įvairiais istorijos klausimais.

Jonas Boruta buvo vienas iš pagrindinių Lietuvių katalikų mokslo akademijos atkūrimo Lietuvoje iniciatorių ir organizatorių bei tikras šios akademijos „spiritus movens“ – Centro valdybos vicepirmininkas (1991–1997 m.), pirmininkas (1997–2006 m.), akademikas (nuo 1997).

1997 m. birželio 21 d. konsekruotas tituliniu Vulturaros vyskupu ir paskirtas Vilniaus arkivyskupo augziliaru. 1997–2002 m. buvo Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) generalinis sekretorius.

2002 m. sausio 5 d. popiežius Jonas Paulius II Joną Borutą paskyrė Telšių vyskupu. Tų pačių metų sausio 20 d. įvyko vyskupo J. Borutos ingresas į Telšių vyskupijos katedrą.

Vysk. J. Boruta 2006 metais įsteigė Žemaičių Kalvarijos bazilikos Koleginę kapitulą.

Jo rūpesčiu 2006 m. spalio 8 d. Žemaičių Kalvarijos stebuklingasis Švč. M. Marijos paveikslas vainikuotas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis, o nuo 2008 metų liepos 2-oji visoje Lietuvoje švenčiama kaip Švč. Mergelės Marijos, Šeimų Karalienės, liturginė šventė.

Telšių šv. Antano Paduviečio parapijos dvasininkų ir parapijiečių siūlymu Telšių rajono savivaldybės taryba 2010 m. rugpjūčio 31 d. vysk. J. Borutai suteikė Telšių miesto garbės piliečio vardą.

Būdamas Telšių vyskupu, jis organizavo Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejaus minėjimus.

2002–2011 m. buvo LVK Liturginės komisijos pirmininkas. 2002–2014 m. pirmininkavo LVK Ekumeninių reikalų tarybai.

2016 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras vysk. Joną Borutą pripažino Laisvės kovų dalyviu.

2017 m. vysk. J. Boruta popiežiui Pranciškui įteikė prašymą atsistatydinti iš Telšių vyskupo ordinaro pareigų. Nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. jis – Telšių vyskupas emeritas.

Apsigyveno Vilniaus, vėliau – Kauno jėzuitų namuose, 2022 m. rudenį persikėlė į Marijampolės Švč. Mergelės Marijos globos namus.

1992 m. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, o 1998 m. – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.

2021 m. tapo Laisvės premijos laureatu.

Parengė knygą Arkivyskupas Teofilius Matulionis laiškuose ir dokumentuose (su kitais, 2002; 2017)

Bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje. Paskelbė straipsnių iš atomo fizikos, atominės spektroskopijos (apie 40) ir Bažnyčios istorijos.

Apie J. Borutą sukurtas dokumentinis filmas Širdis pelenuos (1993, režisierius E. Zubavičius).

Vyskupas J. Boruta, SJ, 2014 m. apie save rašė: „Duok, Viešpatie, man visu savo gyvenimu vienytis su Tavo Sūnaus kančia ir mirtimi, kad būčiau vertas prisikelti naujam gyvenimui.“

The post Pas Viešpatį iškeliavo Telšių vyskupas emeritas Jonas Boruta SJ appeared first on LAIKMETIS.