Tyrėjų grupė „Whitestone Insights" neseniai apklausė daugiau kaip 2 000 respondentų ir jų klausė, ar jie sutinka su šiuo teiginiu: „Jei įžeidžiančių ištraukų negalima ištrinti, knygas, kuriose, kai kurių nuomone, yra neapykantos kalbos, reikėtų uždrausti pardavinėti, įskaitant, jei reikia, religinius tekstus, pavyzdžiui, Bibliją."

Tyrėjai nustatė, kad su šiuo teiginiu labiausiai linkę sutikti jauni, 18-34 metų amžiaus britai - 23 proc. dalyvių. Antroje vietoje liko vidutinio amžiaus britai nuo 35 iki 54 metų - 17 proc., o po jų - vyresni nei 55 metų britai, kurie sudarė 13 proc. apklausos dalyvių.

Rezultatai rodo, kad Jungtinėje Karalystėje vyrauja gilus socialinis įsitikinimas, jog krikščioniškos pažiūros turėtų būti cenzūruojamos.

The post Ketvirtadalis britų jaunimo pritartų Biblijos uždraudimui appeared first on LAIKMETIS.

Smagiau kalėjimas, nei raudonasis kilimas

"Mielai praleisiu dvejus metus, jei alternatyva - priverstinis kalbėjimas ir priverstinis lyties realumo ir svarbos neigimas", - parašė J. K. Rowling X socialiniame tinkle po to, kai vienas vartotojas jai pasakė, kad valdant Leiboristų partijai tai galėtų reikšti dvejus metus kalėjimo.

"Aš sakyčiau: 'Pradėkite bylą teisme. Bus smagiau nei kada nors anksčiau ant raudonojo kilimo'". Ši žinutė buvo atsakas į nuotrauką, kurioje užfiksuotas prie Jungtinės Karalystės teisingumo ministerijos šviečiantis užrašas: "Kartokite paskui mus: transmoterys yra moterys". Ši žinutė sulaukė Rowling reakcijos žodelyčiu "ne" X įraše. 

Sąmoningas kieno nors vadinimas netinkamais įvardžiais galėtų būti laikomas neapykantos nusikaltimu, už kurį leiboristų vyriausybė Jungtinėje Karalystėje ko gero, baustų laisvės atėmimu, o tai yra griežtesnė bausmė nei jau egzistuojanti, praėjusią savaitę svarstė britų dienraštis "Daily Mail".

Jungtinėje Karalystėje "jau yra neapykantos nusikaltimas", jei kas nors tyčia neteisingai įvardija kitą asmenį, o tokiam veiksmui jį motyvuoja priešiškumas aukos transseksualinei tapatybei, praėjusiais metais išaiškino šios šalies parlamentas. Tačiau leiboristų politika šią bausmę dar labiau išplėtotų.

"Konservatoriai neapsaugos LGBT+ žmonių, nes nesugeba kovoti su neapykantos nusikaltimais, įskaitant smurtinius. Leiboristai sugriežtins įstatymus, kad prieš LGBT+ asmenis nukreiptos neapykantos skleidėjai nebegalėtų išvengti griežtesnių bausmių", - sakė šešėlinė moterų ir lygybės reikalų sekretorė Anneliese Dodds, rašo "Daily Mail".

Tokios politikos kritikai, įskaitant J. K. Rowling, teigia, kad tai yra priverstinis kalbėjimas, nes jie turėtų vartoti transseksualaus asmens pageidaujamus įvardžius, pažeisdami tai, ką jie mano esant tiesa.

V. Sinica: peršamas radikalus tikrovės neigimas

Žymiosios rašytojos poziciją feisbuke komentavo ir Vilniaus tarybos narys, politologas Vytautas Sinica. Politiko komentaras sulaukė daugybės pasidalinimų.

"Apie ką kalbama? Kad ir kaip neįtikėtina, apie įvardžius, kuriais kreipiamės į žmones. Vakarų šalyse vis dažniau numatomos bausmės už atsisakymą kreiptis į žmones jų pasirinkta lytimi. Na, kai akivaizdus vyras sako vadinti jį moterimi ir jūs vis tiek vadinate jį vyru. Arba atvirkščiai. Būtent atsisakęs paklusti tokiam įstatymui (C16 biliui) Kanadoje prieš keletą metų visame pasaulyje išgarsėjo Jordanas Petersonas, profesorius, nesutikęs taip kreiptis į savo studentus. Jis sakė, kad tai ne smulkmena, o esminis principas, nes tik totalitarinė valstybė gali diktuoti, ką kalbėti ir kaip suprasti tikrovę. Jis buvo visiškai teisus ir ta kova akivaizdžiai pasiteisino tiek jam, tiek visam pasauliui", - rašė V. Sinica.

"Jungtinėje Karalystėje dabar už tai nebaudžiama nei baudomis, nei kalėjimu. Nors keli skandalingi sulaikymo ir bausmės atvejai buvo, aukštesni teismai bausmes atšaukė. Dabartinė torių vyriausybė ir premjeras Sunakas apskritai nepritaria idėjai, kad yra daugiau nei dvi lytys. Neseniai jis viešai rėžė, kad jos yra tik dvi – vyras ir moteris. Tai, ko mūsų valdantieji politikai pasakyti nesugeba, nes „viskas ne taip paprasta“. Viskas paprasta. Bet ne visiems. Britų opozicija, leiboristai, žada už žmonių vadinimą ne pagal jų pasirinktą lytį bausti netgi laisvės atėmimu iki dviejų metų. Regis, į tai reaguodama Rowling ir parašė savo komentarą apie kalėjimą.

Už savo principingą laikyseną, jog tikrosios lytys svarbu ir biologinis vyras negali būti moterimi, Rowling susilaukė didžiulės neapykantos ir cenzūros. Pabrėžtina, kad ji liberalus žmogus, vienalyčių „santuokų“ šalininkė, šlovinta tos pačios minios, kuri dabar nori ją sudraskyti už šią poziciją. Žmonės kaip ji dabar vadinami keiksmažodžiu TERF – suprask, feministė, kuri nepalaiko translyčių. Rowling pasmerkė kino pasaulis, laidų vedėjai, dauguma Hario Poterio aktorių, atsiribojo gerbėjų klubai, ne vienas knygynas atsisakė jos knygų ir t.t. Rowling milijardierė, gyvenanti iš autorinio honoraro, joks „cancelinimas“ jai tikrai nebesvarbus. Sakytume, ginti savo principus jai saugu ir todėl tas gynimas toks drąsus ir principingas. Na, bet kalėjimo perspektyva būtų kas kita", - britišką kontekstą aiškina politikas.

Toliau jis tęsė: "Sakysite, tai siauro rato problema, bet Jungtinėje Karalystėje paauglių, kurie suabejojo savo lytimi, per pastarąjį dešimtmetį išaugo 44 kartais (ne procentais). Kai popkultūra ir mokykla skleidžia idėją, kad lyties tapatumą galima rinktis, dalis savimi ir savo kūnu dėl begalybės priežasčių nepatenkintų paauglių ir renkasi. Tyrimai rodo, kad apie 90 procentų tapatumo sutrikimų paauglystėje yra tiesiog išaugama ir visai nereiškia tikros translytiškumo problemos.

Bet tėvams, medikams ir popkultūrai pritariant, hormonų terapijos ar net operacijos atliekamos vaikams ir paaugliams, kad tik šie „nesikankintų“. Po to gailisi, bet būna vėlu. Paklauskite kolektyvinės Jūratės Juškaitės apie tragiškas istorijas žmonių, siekančių savo tikrosios lyties atkūrimo. Teko girdėti, kad ši tema nelabai mėgstama.

Kodėl Rowling atvejis svarbus ir kalbėti reikia? Jos pavyzdyje susiduria dvi svarbios ir labai naujos, Lietuvai dar net ne visų pripažįstamos ir visgi plintančios temos-problemos. Viena vertus, translytiškumo teorija, viešai mokanti ir norinti mokyti mokyklose, kad rinktis lyties tapatumą yra normalu.

Kita vertus, ideologinė cenzūra, draudžianti ir baudžianti bandymus tam viešai prieštarauti. Pasakyti, kaip neseniai pasakiau „Žinių radijuje“, kad lytys yra tik dvi, o visi kiti tapatumai yra sutrikimas, ne vienoje šalyje jau ne tik nepolitkorektiška, bet ir nusikalstamas „neapykantos skleidimas“. Taigi sudėkime 2+2. Vienu metu peršamas radikalus tikrovės neigimas, įtraukiantis daugybę vaikų, ir diegiami ribojimai tam laisvai oponuoti, kalbant, atrodytų, savaime suprantamus sveiko proto dalykus."

Šios Nacionalinio susivienijimo vicepirmininko mintys susilaukė beveik penkis šimtus pasidalinimų feisbuke.

The post Kodėl rašytoja Rowling sėstų į kalėjimą appeared first on LAIKMETIS.

Pagal susitarimą 2022–2023 metais Jungtinė Karalystė sumokės Prancūzijai 72,2 mln. eurų, kad Paryžius galėtų 40 proc. padidinti šiauriniuose paplūdimiuose patruliuojančių saugumo pajėgų skaičių, pranešė Prancūzijos vidaus reikalų ministerija.

Tai reiškia, kad po susitarimo, kurį Paryžiuje pasirašė prancūzų vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) ir britų ministrė Suella Braverman (Sjuela Breiverman), patruliuos apie 350 papildomų Prancūzijos saugumo pajėgų narių.

Londonas ir Paryžius taip pat įsipareigojo Prancūzijos pakrantėje panaudoti technologinius ir žmogiškuosius išteklius, kad būtų galima geriau aptikti, stebėti ir sulaikyti valtis.

Jie nori rinkti ir naudoti informaciją, ypač gautą iš sulaikytų migrantų, kad galėtų efektyviau išardyti neteisėto žmonių gabenimo tinklus

Jie nori rinkti ir naudoti informaciją, ypač gautą iš sulaikytų migrantų, kad galėtų efektyviau išardyti neteisėto žmonių gabenimo tinklus ir atgrasyti nuo jūrų sienos kirtimo.

Pirmą kartą abiejose Lamanšo sąsiaurio pusėse bus dislokuotos stebėtojų grupės, kad „sustiprintų bendrą supratimą“, pagerintų migrantų apklausas ir keitimąsi informacija.

Susitarimas sudarytas po to, kai sekmadienį JK vyriausybė pranešė, kad šiais metais per Lamanšo sąsiaurį į Britaniją atplaukė daugiau kaip 40 000 migrantų, o tai yra naujas rekordas.

Gynybos ministerija nurodė, kad sąsiaurį šiais metais preliminariai iš viso perplaukė 40 885 asmenys, daugiausia albanai, iraniečiai ir afganistaniečiai, tai yra gerokai daugiau nei pernai, kai jų buvo 28 561.

The post Prancūzija ir JK pasirašė susitarimą dėl Lamanšo sąsiaurį kertančių migrantų stabdymo appeared first on LAIKMETIS.

Tai būtų drąsus B. Johnsono bandymas sugrįžti į valdžią po pasitraukimo praėjusio mėnesio pradžioje, kai dėl kilusių skandalų atsistatydino virtinė jo ministrų kabineto narių. 

Jį pakeitusi, bei vos 45 dienas prie vyriausybės vairo stovėjusi L. Truss ketvirtadienį pasitraukė iš pareigų, pripažinusi, kad nesugebėjo įgyvendinti savo mandato, įskaitant mokesčių mažinimo planus.

Konservatorių partija rengia paspartintus rinkimus, kad per savaitę išrinktų naują lyderį, kuris taip pat taps JK ministru pirmininku.

The post B. Johnsonas nutraukė atostogas Karibuose - grįžo siekti JK lyderio posto appeared first on LAIKMETIS.

Ši idėja deginti apsaugines kaukes, chalatus ir kitokias priemones, gaminant energiją, nepadarė teigiamo įspūdžio išlaidas prižiūrinčiai institucijai. Ekspertai aiškinasi, kokiomis aplinkybėmis vyriausybė išleido 4 mlrd. svarų (4,7 mlrd. eurų) apsauginėms priemonėms, kurios turi būti išmestos, nes yra brokuotos arba neatitinka JK standartų.

Parlamento Viešųjų sąskaitų komiteto teigimu, vyriausybė planuoja per mėnesį sunaikinti 15 000 vienetų padėklų apsaugos priemonių, jas „perdirbant ir deginant, kad būtų galima gaminti energiją“.

„Neaiškus perteklinių ir netinkamų naudoti AAP naikinimo išlaidų dydis ir poveikis aplinkai“, – pažymėjo komitetas.

Karališkojo slaugos koledžo vadovas Patas Cullenas (Petas Kalenas) apkaltino vyriausybę „dūmais paleidžiant milijardus svarų“.

Parlamento komiteto ataskaitoje sakoma, kad Sveikatos departamentas dėl išpūstų kainų ir brokuotų gaminių prarado 75 proc. iš 12 mlrd. svarų, kuriuos išleido AAP pirmaisiais pandemijos metais.

Komitetui vadovaujanti opozicijoje esančios Leiboristų partijos lyderė Meg Hiller (Meg Hiler) sakė, kad AAP saga buvo „turbūt pats gėdingiausias JK vyriausybės atsako į pandemiją epizodas“.

„Vyriausybė iššvaistė didžiules pinigų sumas, mokėdama nepadoriai išpūstą kainą ir (mokėdama) tarpininkams per savo chaotišką skubėjimą, dėl kurio neatliko net paviršutiniškiausio (prekių) patikrinimo“, – sakė ji.

Vyriausybės ministras Robinas Walkeris (Robinas Volkeris) penktadienį pripažino, kad pandemijos pradžioje „buvo padaryta klaidų“. Bet jis patikino, kad tai buvo „visiškai precedento neturinti situacija“, kai kilus sveikatos krizei viso pasaulio šalys stengėsi įsigyti apsaugos priemonių atsargų.

The post JK sudegins milijardus kainavusias apsaugos nuo COVID-19 priemonių atsargas appeared first on LAIKMETIS.

Italija, Vokietija ir Prancūzija, susidūrusios su Putino agresija ir nusikaltimais, negali remti nė vieno jo karo tikslo, nes tai būtų visiškas europinių vertybių atmetimas. Jų elitas žino, kas yra viešoji nuomonė ir ką galvoja Jungtinės Valstijos, todėl jie niekada nesiūlys Ukrainai atsisakyti savo teritorijos.

Jų visų problema yra ta, kad karo tęsimas kenkia jų ilgalaikiams interesams. Jie tikėjo pigia energija iš Rusijos ir baiminasi masinės migracijos iš Afrikos, jei dėl Ukrainos grūdų trūkumo kiltų badas.

Jie taip pat nerimauja dėl to, kad šis karas daro JAV ir JK svarbesnes, taip sumažindamas Prancūzijos vaidmenį Europoje ir pasaulyje. Prancūzai pavydžiai saugo savo tariamą supervalstybės statusą – štai kodėl Macronas nuolat skambina Putinui ir bando įtikinti Zelenskį būti lanksčiam dėl teritorijos atsisakymo.

Taip pat dėl ​​šios priežasties Vokietijos kancleris Olafas Scholzas reikalauja paliaubų, o ne Rusijos pasitraukimo iš Ukrainos. Tai taip pat yra priežastis, kodėl „Politico“ pasiūlė Italijos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovams bijoti Ukrainos karinės pergalės, nes tai reikštų Rusijos pažeminimą.

Ukraina neklausys šių prašymų, lenkai ir Baltijos šalys atmeta bet kokius bandymus padėti Putinui gelbėtis, nes baiminasi, kad gali atsidurti šalia ugnies linijos – kitaip tariant, jų interesų ir teritorijų irgi gali būti atsisakyta, siekiant nuraminti Rusiją.

Lenkija ir kitos Vidurio Europos dalys dažnai buvo tokių sandorių zonos dalis – taip atsitiko Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.

Darosi visiškai aišku, kad JAV, JK ir Vidurio Europos interesai skiriasi nuo Vakarų Europos interesų

Tai neišnyko ir dabar, net  kai regionas yra NATO ir Europos Sąjungoje. 2014-aisiais, per Krymo krizę, Vokietija ir Prancūzija buvo pasirengusios sudaryti sandorius su Maskva aukščiau, ignoruodamos lenkų interesus.

Darosi visiškai aišku, kad JAV, JK ir Vidurio Europos interesai skiriasi nuo Vakarų Europos interesų. Ir Vokietija, ir Prancūzija nori, kad Rusija liktų atsvara JAV galiai, o JAV nori, kad ji būtų tiek susilpnėjusi, kad netaptų vertinga Kinijos sąjungininke.

Lenkija nori, kad Rusija būtų atstumta į Aziją, kad Lenkija nebeliktų sandorių zonoje. Tai reikštų Lenkijos gerovės ir saugumo pagrindą. Ukrainos pergalė Lenkijai ir visai vidurio Europai suteiktų net daugiau, nei narystė NATO.

Tačiau jei karas baigtųsi kompromisu, Rusija turėtų galimybę persigrupuoti ir Lenkiją bei Vidurio Europą vėl įtraukti į sandorių zoną.

The post Vakarų Europa bijo Ukrainos pergalės prieš Rusiją appeared first on LAIKMETIS.

„Pilgrims Friend Society" (toliau PFS) atliktame tyrime beveik pusė (42 %) suaugusių britų teigė bijantys senėjimo, o daugiau nei pusė (52 %) teigė, kad pandemija juos privertė dar labiau jo bijoti.

Prieš penkerius metus tik penktadalis (22 %) suaugusių JK gyventojų sakė, kad bijo pasenti, rodo 2016 m. BBC Radio 5 Live atliktos apklausos duomenys.

PFS apklausą atliko „Savanta ComRes", joje dalyvavo 2 047 suaugę JK gyventojai.

Baimės jausmas vyravo net tarp tų, kurie save laikė krikščionimis, - daugiau nei pusė (54 %) teigė, kad dėl pandemijos labiau bijo senatvės.

Dauguma suaugusiųjų (71 proc.) teigė, kad dėl pandemijos jie susirūpino, ar esama politika gali užtikrinti tinkamą pagyvenusių žmonių priežiūrą, o krikščionys dėl to nerimauja šiek tiek dažniau (74 proc.).

PFS generalinis direktorius Stephenas Hammersley sakė: „Kaip krikščionys, mes dažnai esame kalti, kad nevertiname ir neįsigiliname į mus supančių vyresnio amžiaus šventųjų gelmes".

„Mes nepakankamai kreipiamės į jų išmintį ir nepakankamai remiamės jų malda, ir galbūt, jei tai darytume dažniau, mūsų požiūris į senatvę imtų keistis, mes mažiau bijotume ir labiau vertintume vyresnio amžiaus žmones.

„Pilnavertis gyvenimas neturi termino, o senatvės nereikia bijoti. Bendravimas ir prasmingi santykiai yra esminė kovos su didėjančia senėjimo baime dalis. Ne todėl, kad seniems reikia jaunų, bet todėl, kad mums visiems reikia vieniems kitų", - sakė jis.

The post Krikščioniška labdaros organizacija įspėja, kad dėl pandemijos britai pradėjo labiau bijoti senatvės appeared first on LAIKMETIS.

Naujausias laikraščio „The Sun“ numeris penktadienį pasirodė su antrašte pirmajame puslapyje „Važiuojame tuščiu baku“. 

Tačiau susisiekimo sekretorius Grantas Shappsas (Grantas Šapsas) patikino, jog degalų deficito nėra, o vyriausybė imasi veiksmų, siekdama užtikrinti, kad būtų pasamdyta daugiau vairuotojų.

„Patarčiau elgtis, kaip visada“, – pareiškė jis televizijos kanalui „Sky News“ po to, kai dalis BP ir „ExxonMobil“ priklausančios „Esso“ valdomų degalinių buvo priverstos nutraukti arba apriboti klientų aptarnavimą.

Laikraštis „The Times“ pranešė, jog mažiausiai 50 iš 1,2 tūkst. BP degalinių neturi bent vienos rūšies degalų, o G. Shappsas pareiškė, kad užsidarė penkios degalinės.

Premjero Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) biuras taip pat ragina žmones neskubėti į degalines.

„Degalų deficito Jungtinėje Karalystėje nėra ir žmonės turėtų ir toliau pirkti degalus taip, kaip paprastai“, – ketvirtadienį pareiškė Dauningo gatvės atstovas spaudai.

Ekspertai ir verslo lyderiai yra sakę, jog dėl „Brexito“ ir pandemijos gerokai sumažėjo JK dirbančių sunkvežimių vairuotojų, o tai pakenkė daugybės įmonių tiekimo grandinėms.

G. Shappsas pareiškė, jog tai yra platinimo, o ne „Brexito“ problema.

Susisiekimo sekretorius radijo stočiai BBC pareiškė, jog vyriausybė imasi priemonių, kurios leis įdarbinti daugiau vairuotojų, pavyzdžiui, bus paprasčiau išlaikyti egzaminus sunkvežimio vairuotojo pažymėjimui gauti.

Jis pažadėjo „... padaryti viską, kas būtina siekiant užtikrinti, kad sunkvežimiai ir toliau gabentų prekes ir ... degalus visoje šalyje“.

Nors G. Shappsas pareiškė, kad vyriausybė „neatmeta jokių galimybių“, jis visgi atmetė sektoriaus raginimus įtraukti sunkvežimių vairuotojus į specialųjį sąrašą sektorių, kuriuose jaučiamas darbo jėgos stygius, kad Europos Sąjungos (ES) piliečiams būtų paprasčiau gauti darbo vizą.

G. Shappsas aiškino, jog daugelis žmonių, turinčių teisę dirbti JK, vairuotojo darbo atsisakė „...dėl to, kad buvo pigesnė darbo jėga iš Europos“ ir tai kenkė jų darbo užmokesčiui.

„Mes norime, kad tie žmonės sugrįžtų“, pareiškė jis ir pridūrė, „kad rinka reaguoja daugiau mokėdama vairuotojams ir tai skatina daugiau žmonių grįžti į šį darbą“.

Paklaustas, ar vyriausybė galėtų pasitelkti kariuomenę degalų pristatymui, jis atsakė: „Tai turbūt nėra sprendimas, vien žvelgiant į skaičius.“

The post JK vyriausybė ramina visuomenę: nepanikuokite ir nepulkite pirkti degalų appeared first on LAIKMETIS.

* Nustatyta 1,3 tūkst. naujų atvejų, mirė aštuoni žmonės, 3,6 tūkst. paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Ligoninėse gydomi 869 žmonės.

* Šalies mokyklose šiuo metu yra 130 aktyvių koronaviruso protrūkių, izoliuojasi apie 3 tūkst. moksleivių. Ministerijos duomenimis, greitaisiais COVID-19 antigeno testais vidutiniškai tikrinasi 37 proc. mokinių.

* Per pirmąjį šių metų pusmetį nuo koronaviruso mirė 3320 žmonių, rodo Higienos instituto duomenys. Daugiausiai mirčių registruota sausį – 1270.

* Premjerė Ingrida Šimonytė sako norinti išvengti naujų griežtinimų, o dabartinį reguliavimą ji pavadino „neskiepytųjų karantinu“.

*  Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje (RKL) sparčiai daugėjant sergančiųjų COVID-19, gydymo įstaiga pranešė stabdanti dalį planinių paslaugų.

Migrantų krizė:

* Pasieniečiai į Lietuvą per parą neleido patekti maždaug dvidešimčiai migrantų.

* Pasak premjerės, šiemet planuojama nutiesti 100 km pjaunančios vielos rizikingiausiame pasienio ruože, iš kurio į Lietuvą patekti lengviausia.

* I. Šimonytė abejoja, kad Vyriausybė teiks Seimui siūlymą leisti neteisėtus migrantus sulaikyti neribotą laiką.

Riaušės prie Seimo. Sulaikius dar aštuonis asmenis riaušių prie Seimo tyrime, bendras įtariamųjų skaičius pasiekė 50. Šiame tyrime nukentėjusiaisiais pripažinti 26 asmenys, du iš jų – Seimo nariai.

Vasiliausko pareigos. Buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas paskirtas premjerės Ingridos Šimonytės patarėju. Jis kuruos valstybės tarnybos, ypač aukštesnio rango vadovų pritraukimo klausimus.

JAV parama. Su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu susitikęs JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas reiškė paramą Lietuvai diplomatiniame ginče su Kinija. G. Landsbergis tvirtino su JAV diplomatijos vadovu aptaręs politines ir ekonomines priemones atsakyti Pekinui į Lietuvai daromą spaudimą.

Įmonių nuostoliai. Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad į ją kreipiasi įmonės, kurių partnerės Kinijoje nepratęsia sutarčių, pašlijus Vilniaus ir Pekino santykiams. Viceministras Egidijus Meilūnas teigia, jog ministerija gavo aštuonių įmonių prašymus padėti joms dėl pablogėjusių verslo santykių su Kinija.

Ieškinys „Vinted“. Paaiškėjo, kad Prancūzijos vartotojų asociacija „UFC-Que Choisir“ dėl vartotojų klaidinimo pareiškė kolektyvinį ieškinį didžiausiai Europoje internetinei naudotų drabužių bei aksesuarų prekybos platformai „Vinted“. 

LTOK finansavimas. Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui, pagal kurį Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui nebebūtų skiriamos lėšos už Lietuvoje išplatintus loterijų bilietus. Vietoje to didėtų įstaigos asignavimai iš valstybės biudžeto.

Vizitas Vokietijoje. Prezidentas Gitanas Nausėda vizito Vokietijoje metu susitiko su kadenciją baigiančia šalies kanclere Angela Merkel, jie aptarė migracijos ir saugumo klausimus.

Perduoti palaikai. Jungtinėms Valstijoms perduoti Lietuvoje rasti Antrojo pasaulinio karo amerikiečių karių palaikai. Šie palaikai vasarą rasti šalia Šilutės, kur karo metais veikė Macikų koncentracijos stovykla. 

Naujas aljansas. Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują karinį aljansą su Australija ir Jungtine Karalyste. Aljanso tikslas – atremti augančią Kinijos įtaką. Šalių susitarimai numato naujo australų atominių amerikietiškų povandeninių laivų laivyno statybas. Kinija pareiškė, kad tai kenkia regiono taikai ir stabilumui, skatina ginklavimosi varžybas, o Paryžius tvirtino, jog Australijos sprendimas atsisakyti didelio prancūziškų laivų kontrakto yra „dūris į nugarą“.

Kosmoso turizmas. „SpaceX“ raketa su keturiais kosmoso turistais pakilo iš Kennedy kosmoso centro Floridoje. Tai pirmoji misija kosmose Žemės orbitoje, kur dalyvauja tik privačių asmenų įgula.

Smūgis džihadistams. Prancūzų pajėgos nukovė džihadistų grupuotės „Didžiosios Sacharos islamo valstybė“ vadeivą Adnaną Abu Walidą al Sahrawi. Ši grupuotė kaltinama dėl daugumos džihadistų atakų Malio, Nigerio ir Burkina Faso regione.

Neteisėtas balsavimas. Rusijai ruošiantis parlamento rinkimams, Ukraina pareiškė, kad Maskva pažeidžia tarptautinę teisę, rengdama balsavimą aneksuotame Kryme ir separatistų kontroliuojamoje Rytų Ukrainoje.

The post Svarbiausi rugsėjo 16-osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

Už vyriausybės strategiją keturiose JK srityse atsakingo padalinio vadovas Michaelas Gove'as (Maiklas Gouvas) nurodė, kad artimiausioje ateityje referendumas veikiausiai neįvyks. 

„Aš to neįžvelgiu“, – pareiškė škotų kilmės M. Gove'as, atsakydamas į dienraščio „The Daily Telegraph“ užduotą klausimą, ar ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) galėtų pritarti šiam žingsniui dar iki kitų numatytų parlamento rinkimų.

„Kvaila apie referendumą kalbėti dabar – mes atsigauname nuo COVID“, – pridūrė jis.

„Man atrodo mažų mažiausiai neapgalvota, o blogiausiu atveju – kvaila – bandyti nukreipti kalbą į konstitucinį padalijimą, kai žmonės tikisi, kad mes dirbsime kartu siekdami įveikti šiuos iššūkius“, – kalbėjo M. Gove'as.

Atsinaujinę raginimai surengti dar vieną referendumą dėl Škotijos nepriklausomybės gali sukelti rimtų keblumų B. Johnsonui, nors 2014 metais vykusiame referendume 55 proc. balsavo už pasilikimą Jungtinėje Karalystėje.

Sulaukęs tokių rezultatų B. Johnsonas pareiškė, kad tai buvo „sykį per vienos kartos gyvenimą pasitaikantis“ balsavimas.

Tačiau po 2016 metų Britanijos referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje Škotijos nacionalinės partijos (SNP) lyderė pirmoji ministrė Nicola Sturgeon (Nikola Sterdžen) vėl pradėjo kelti Škotijos referendumo idėją. 

2016 metų referendume dauguma škotų pasisakė už pasilikimą ES, todėl N. Sturgeon tvirtina, kad iš Bendrijos jie išstojo prieš savo valią.

„Brexitas“ pakeitė konstitucinius Škotijos santykius su likusia JK dalimi", – kalbėjo ji ir pažadėjo iki 2023 metų pabaigos surengti dar vieną referendumą.

SNP referendumo siekį palaiko ir Škotijos žalieji.

Vis tik N. Sturgeon žada pirmiausia spręsti koronaviruso pandemijos problemą.

Ji atmetė M. Gove'o komentarus kaip „pašaipų, arogantišką puikavimąsi“ ir atsisakymą „priimti Škotijos demokratiją“. Pasak N. Sturgeon, šie komentarai tik dar labiau sustiprina nepriklausomybės siekius.

Londonas, kuris pagal Škotijos aktą privalo perduoti Edinburgui įgaliojimą rengti referendumą, turi pripažinti pradėjusį mėnesį Škotijoje priimtus demokratinius sprendimus.

„Jeigu net jų negalima paisyti, tai pati idėja, kad JK yra lygiateisė partnerystė, tiesiog visiškai subyra“, – pridūrė ji.

The post JK ministras: referendumo dėl Škotijos nepriklausomybės nebus iki 2024 appeared first on LAIKMETIS.