Tokias išvadas pateikė nevyriausybinė organizacija Rossingo centras švietimui ir dialogui, pristatydama savo metinę ataskaitą „Išpuoliai prieš krikščionis Izraelyje ir Rytų Jeruzalėje“.

Izraelyje ir Rytų Jeruzalėje gyvena apie 180 000 krikščionių (1,8 % visų Izraelio gyventojų), iš kurių 78,8 % yra arabai. Ataskaita remiasi dokumentuotais išpuoliais ir 300 krikščionių apklausa, atlikta 2024 m.

Per šį laikotarpį užfiksuota 111 fizinio smurto atvejų prieš krikščionis, dažniausiai nukentėdavo dvasininkai, nes jų apranga išskiria juos iš kitų. Vienas dažniausių incidentų – spjaudymas į kunigus gatvėse.

Taip pat dokumentuoti vandalizmo ir bažnyčių išniekinimo atvejai, tokie kaip grafičiai, akmenų mėtymas, padegimai. Visais užregistruotais atvejais užpuolikai buvo izraeliečiai žydai, dažniausiai jauni vyrai iš ultraortodoksų arba nacionalistinių religinių grupių.

Apklausa parodė, kad 30,8 % krikščionių jaučiasi priimami Izraelio visuomenėje, 34 % – nepriimami. Tarp jaunimo (18–29 m.) net 56 % mano, kad izraeliečiai jų nepriima.

2018 m. priimtas Pamatinis įstatymas „Izraelis – žydų tautos nacionalinė valstybė“ dar labiau sustiprino krikščionių nepasitenkinimą – 68 % apklaustųjų mano, kad dėl šio įstatymo jie tapo „antros rūšies piliečiais“. 36 % svarsto apie emigraciją, daugiausiai norinčių išvykti – Haifoje (48 %).

Dauguma krikščionių (58 %) teigia, kad jaučiasi patogiai nešiodami religinius simbolius žydų bendruomenėse, tačiau šis procentas yra žemesnis Rytų Jeruzalėje – tik 42 %.

Kalbant apie tapatybę, 34 % laiko save arabais krikščionimis, 23 % – Izraelio krikščionimis, 13 % – palestiniečių krikščionimis.

Rossingo centro atstovė Hana Bendkovski pristatydama ataskaitą pabrėžė, kad po 2023 m. spalio 7 d. įvykių Izraelyje stipriai išaugo ekstremistinės nuotaikos ir nepakantumas mažumoms.

Viena iš sudėtingiausių situacijų yra Siono kalne, kur labai mažoje teritorijoje gyvena žydų ir krikščionių bendruomenės. Pastaruoju metu čia ypač dažni išpuoliai prieš krikščionių dvasininkus ir piligrimus, bažnyčių bei krikščioniškų kapinių vandalizmas.

Ataskaitoje teigiama, kad išpuoliai prieš krikščionis nėra politinės darbotvarkės dalis, o labiau susiję su bendru sociopolitiniu klimatu, stiprėjančiu nacionalizmu ir Izraelio, kaip pirmiausia žydų valstybės, suvokimu.

Krikščionių bažnyčios susiduria su įvairiais administraciniais iššūkiais santykiuose su Izraelio valdžia, įskaitant problematišką vizų išdavimą dvasininkams, neaiškų bažnyčių mokesčių statusą, bandymus eksproprijuoti bažnyčioms priklausančią žemę ir turtą.

Pasak Bendkovski, Izraelio valdžia nelaiko krikščionių prioritetu – jiems tiesiog jie nerūpi. Valdžia nepuola krikščionių tyčia, bet sąmoningai juos ignoruoja.

Rossingo centras – 2006 m. Jeruzalėje įkurta tarpreliginė taikos organizacija, kurios tikslas – skatinti taikų žydų, musulmonų ir krikščionių bendruomenių sugyvenimą bei dialogą Izraelyje ir Palestinoje.

The post Jeruzalėje pristatyta ataskaita apie išpuolius prieš krikščionis Izraelyje appeared first on LAIKMETIS.

Susitikime dalyvavo įvairių konfesijų atstovai, tarp jų Jeruzalės lotynų patriarchas kardinolas Pierbattista Pizzaballa, Šventosios Žemės kustodas Pranciškus Pattonas OFM, vyskupijos arkivyskupas Hosamas Naumas, taip pat Armėnijos, Koptų ir Etiopijos patriarchatų delegatai.

Kaip rašoma Jeruzalės patriarchato interneto svetainėje, pagrindinė diskusijų tema buvo karinio konflikto Gazoje ir regione poveikis vietos krikščionių bendruomenėms. Pokalbyje daugiausia dėmesio skirta sunkumams, su kuriais susiduria bendruomenės, taip pat kaip išsaugoti Šventosios Žemės religinę ir kultūrinę įvairovę.

Patriarchas Teofilius III ragino stiprinti paliaubų susitarimą, atkurti kulto vietas ir stiprinti diplomatinį Bažnyčių bendradarbiavimą. Jis pabrėžė, kad svarbu išlaikyti status quo, ypač armėnų kvartalo apsaugos ir krikščionių buvimo Jeruzalėje bei Šventojoje Žemėje išsaugojimo klausimu.

Per klausimų ir atsakymų sesiją buvo aptartas didėjantis smurtas, ekonominiai sunkumai, religinių institucijų apmokestinimas, kulto apribojimai, taip pat vandalizmo aktai ir neapykantos nusikaltimai prieš dvasininkus ir piligrimus.

Susitikimo pabaigoje dalyviai paragino tarptautinę bendruomenę padėti krikščionių bendruomenėms, padėti atstatyti bažnyčias, mokyklas ir ligonines Gazos ruože, Vakarų Krante ir Jeruzalėje bei remti Bažnyčių pastangas įtvirtinti tvarią taiką.

Bažnyčių vadovai pasmerkė JAV prezidento Trumpo planus dėl Gazos ruožo

Jeruzalės Bažnyčių vadovai taip pat pasmerkė JAV prezidento Trumpo planą „perimti“ ir pertvarkyti Gazos ruožą, pabrėždami, kad tai yra šiurkštus išpuolis prieš Gazos žmonių orumą, ir ragina pasaulio lyderius imtis greitų ir ryžtingų veiksmų siekiant sustabdyti humanitarinę katastrofą Gazos Ruože.

Jeruzalės patriarchai ir Bažnyčių vadovai prisideda prie pasauliniu mastu reiškiamo pasipiktinimo prieš prezidento Trumpo planą perkelti palestiniečius iš Gazos į kitas šalis: „Masinis perkėlimas būtų neteisybė, smogianti pačiai žmogaus orumo esmei“.

„Gazos žmonės, šeimos, ištisas kartas gyvenusios savo protėvių žemėje, neturi būti priverstinai tremiami, atimant iš jų namus, paveldą ir teises pasilikti žemėje, kuri sudaro jų tapatybės esmę“, – sakoma pareiškime.

Jeruzalės Bažnyčios tvirtina, kad jos negali būti abejingos Gazos gyventojų kančioms, „nes Evangelija mums įsako ginti kiekvieno žmogaus orumą“. Lyderiai ragina suteikti humanitarinę pagalbą tiems, kuriems jos labai reikia.

Bažnyčių vadovai taip pat pasisako už visų belaisvių neatidėliotiną paleidimą iš abiejų pusių, pripažindami kančias, kurias patyrė daugybė konflikto išardytų šeimų. Be to, jie ragina vyriausybes, tikinčiųjų bendruomenes ir tarptautinę bendruomenę imtis ryžtingų veiksmų siekiant sustabdyti humanitarinę katastrofą Ruože.

Prezidento Trumpo pasiūlymas „perimti“ ir pertvarkyti Gazą sulaukė didelio kelių pasaulio lyderių ir Jungtinių Tautų pasipriešinimo, kurie teigė, kad tai būtų tiesioginis tarptautinės teisės pažeidimas. Šventasis Sostas, Pasaulio Bažnyčių taryba ir religiniai lyderiai visame pasaulyje taip pat griežtai kritikavo šį planą.

Vasario 13 d. 350 rabinų ir žydų visuomenės veikėjų taip pat pasmerkė siūlomą planą viso puslapio skelbime laikraštyje „New York Times“, deklaruodami: „Žydai sako NE etniniam valymui!“

The post Susitiko Jeruzalės krikščionių Bažnyčių patriarchai ir vadovai appeared first on LAIKMETIS.

Palaikai, kurie iš pradžių buvo laikomi priklausančiais asketui vienuoliui, sukaustytam grandinėmis, buvo ištirti mokslininkų, analizavusių baltymus dantų emalyje. Jų išvados rodo, kad V a. po Kr. datuojamoje kapavietėje greičiausiai buvo palaidota moteris, praktikavusi asketizmą naudodama geležines grandines.

Šis reikšmingas atradimas, paskelbtas žurnale „Journal of Archaeological Science: Reports“, kelia svarbius klausimus apie moterų vaidmenį asketiškose praktikose ankstyvojoje Bizantijos epochoje.

Rytų Jeruzalėje, vos už kelių kilometrų nuo Senamiesčio, archeologai padarė svarbų atradimą Hirbat el-Masani kasinėjimų vietoje, kur buvo aptikti Bizantijos vienuolyno griuvėsiai, datuojami 350–650 m. po Kr.

Naujausi kasinėjimai atskleidė kelias kapavietes, kurios, kaip manoma, datuojamos V a. po Kr. Tarp jų tyrėjai aptiko prastai išsilaikiusius vyro palaikus, palaidotus su grandinėmis – sunkiais geležiniais daiktais, kuriuos paprastai nešiojo asketai vienuoliai kūno tramdymui. Pastebėtina, kad archeologai rado daug didelių metalinių žiedų ant vyro kaklo, rankų ir kojų, kurių skersmuo siekė apie dešimt centimetrų, o bendras svoris – keliasdešimt kilogramų.

Asketo vienuolio skeletas buvo itin fragmentiškas, o nedaug išlikusių kaulų subyrėjo juos palietus. Nepaisant to, Paula Kotli iš Weizmanno mokslo instituto kartu su kolegomis iš Izraelio atliko nuodugnų palaikų tyrimą. Trijų išlikusių kaklo slankstelių ir vieno danties analizė leido jiems nustatyti, kad kapavietė priklausė suaugusiam žmogui, greičiausiai 30–60 metų amžiaus mirties metu.

Norėdami nustatyti asmens lytį, mokslininkai atliko vienintelio likusio danties – antrojo viršutinio prieškrūminio – emalio peptidų analizę. Jų rezultatai parodė, kad nebuvo aptikta peptidų, susijusių su AMELY baltymu, kuris koduojamas Y chromosomoje esančiu genu. Priešingai, jie nustatė reikšmingą peptidų, atitinkančių AMELX baltymą, susijusį su X chromosomos genu, buvimą.

Šis įtikinamas įrodymas paskatino tyrėjus padaryti išvadą, kad vėlyvojo antikos laikotarpio kapavietėje greičiausiai buvo moters palaikai.

Pasak tyrėjų, istoriniai šaltiniai rodo, kad moterys Romos imperijoje pradėjo praktikuoti asketizmą dar IV a. po Kr. Žymios asmenybės, tokios kaip Melanija Vyresnioji, krikščionių šventoji iš turtingos kilmingos šeimos, ir jos anūkė Melanija Romietė, buvo šios tendencijos pavyzdžiai, priimdamos savęs ribojimą siekdamos dvasinių tikslų.

Tačiau kapavietė, nagrinėjama naujame mokslininkų straipsnyje, yra ypač reikšminga, nes tai pirmasis archeologinis įrodymas, kad moterys, kartu su vyrais, užsiėmė kūno varginimu naudodamos sunkias grandines to meto Bizantijos visuomenėje.

Vienuolynas, kuriame rasta kapavietė, buvo strategiškai įsikūręs palei krikščionių piligrimų kelią į Jeruzalę, kuri Bizantijos laikotarpiu tapo svarbiu religiniu centru, pritraukiančiu tikinčiuosius iš visų Romos imperijos kampelių.

Šie vienuolynai buvo ne tik dvasinės šventovės; jie taip pat teikė prieglobstį pavargusiems piligrimams, ieškantiems dvasinės paguodos ir vadovavimo. Šiame kontekste moters, praktikuojančios asketizmą, buvimas meta iššūkį nusistovėjusioms nuomonėms ir rodo, kad moterys galėjo atlikti daug aktyvesnį ir griežtesnį vaidmenį šiuose bendruomenėse, nei buvo pripažinta anksčiau.

The post Archeologų radinys atskleidė moterų dalyvavimą vienuolystės ištakose appeared first on LAIKMETIS.

„Per Kalėdas švenčiame šviesą ir klausiame: kur yra ši šviesa? Šviesa yra čia, šioje bažnyčioje. Šviesos šaltinis yra Jėzus Kristus, kuris yra ir mūsų gyvenimo šaltinis. Jei galime būti šviesa pasauliui, tai tik dėl jo. Per Kalėdas meldžiu, kad Jėzus suteiktų mums šią šviesą“, – tęsė kardinolas iš Gazos, kuri pastaraisiais mėnesiais dažnai buvo minima pirmosiose žiniasklaidos antraštėse ir įkūnija vieną iš ilgiausių, istoriškai, geopolitiškai ir emociškai sudėtingiausių konfliktų visame pasaulyje.

„Gyvename tamsiu metu ir apie tai nereikia daug kalbėti, nes jūs tai gerai žinote. Šiais laikais pirmiausia turime atsigręžti į Jėzų, nes jis suteikia mums jėgų ištverti šią tamsą. Pastaraisiais metais išmokome, kad negalime pasikliauti žmonėmis. Kiek pažadų buvo duota ir neišpildyta? Kiek smurto ir neapykantos kilo dėl žmonių?“, – klausė Jeruzalės lotynų patriarchas.

„Kad tvirtai laikytumėmės vilties, turime būti giliai įsišakniję Jėzuje. Jei esame su juo susiję, galime kitaip žvelgti vieni į kitus. Nežinau, nei kada, nei kaip baigsis šis karas, ir kaskart, kai, atrodo, artėjame prie pabaigos, viską pradedame iš naujo. Tačiau anksčiau ar vėliau karas baigsis ir mes turime neprarasti vilties. Kai karas baigsis, viską atstatysime: savo mokyklas, ligonines ir namus. Turime išlikti atsparūs ir kupini jėgų. Kartoju: niekada jūsų nepaliksime ir padarysime viską, ką galime, kad jus palaikytume ir jums padėtume. Tačiau svarbiausia, kad neleistume neapykantai įsiskverbti į mūsų širdis. Jei norime išlikti šviesa, mūsų širdyse turi veikti tik Jėzus“, – kalbėjo ganytojas.

Jeruzalės lotynų patriarchato paskelbtame komunikate nurodoma, jog kardinolas Gazoje liko iki gruodžio 23 dienos ryto. Dėl išskirtinių aplinkybių, kuriose atsidūrė mažutė Gazos katalikų bendruomenė, jau gruodžio 22 dieną patriarchas aukojo jiems Kalėdų Mišias Šv. Šeimos parapijos bažnyčioje. Parapijos komplekse, galima pridurti, daug mėnesių glaudėsi, aplink vykstant susirėmimams, kone visi Gazos katalikai, tarp 500 ir 600 asmenų. Komunikate nurodoma, kad kardinolas P. Pizzaballa atgabeno humanitarinės pagalbos, jam buvo pristatyti ankstesnių iniciatyvų rezultatai. Pagal galimybes, Jeruzalės lotynų patriarchatas ir Maltos ordinas siunčia humanitarinę pagalbą Gazos katalikų parapijai, kuri išdalinama visiems kvartalo gyventojams, musulmonams. Patriarchui taip pat buvo papasakota apie svarbiausius poreikius ir artimiausius planus, įskaitant katalikiškos mokyklos veiklos atnaujinimą. 

Kaip ir kitais kartais, patriarchas P. Pizzaballa aplankė Šv. Porfirijaus ortodoksų parapiją, mat dabartiniu metu Gazos krikščionių bendruomenių solidarumas ir brolybė yra viena iš būtinų sąlygų atsispirti išmėginimams, išorėje ir tikinčiųjų širdyse.

„Jeruzalės lotynų patriarchatas meldžia, kad šios Kalėdos atneštų naują viltį, jog Gazos ruože ir visame regione vykstanti tragedija pasibaigs ir prasidės šviesesnė bei taikesnė ateitis visiems“, – rašoma patriarchato komunikate.

The post Jeruzalės lotynų patriarchas aplankė Gazos katalikų parapiją appeared first on LAIKMETIS.

Kristaus Kapo bazilika yra IV a. bažnyčia. Pagal tradiciją ji stovi Jėzaus Kristaus nukryžiavimo, palaidojimo ir prisikėlimo vietoje, todėl yra viena švenčiausių krikščionių vietų.

Nuo 2022 m. kovo mėn. čia vyksta restauravimo darbai, nuodugnūs archeologiniai tyrimai ir infrastruktūros rekonstrukcija.

Pasak spaudos konferencijos, kurioje dalyvavo trijų už Kristaus Kapo baziliką atsakingų bendruomenių - ortodoksų, katalikų (Šventosios Žemės kustodijos) ir armėnų apaštališkosios bažnyčios - atstovai, kasinėjimai atskleidė, kad ši vieta iš pradžių buvo senovinis karjeras - tai liudija gilūs įpjovimai uolėtame reljefe ir akmens blokų gavyba.

Akmens karjero pėdsakai matyti iš šiaurės rytų į pietvakarius, o kai kurių atkarpų gylis viršija penkis metrus.

Po Jeruzalės apgulties 70 m. po Kr. per Pirmąjį žydų ir romėnų karą vietovė buvo apleista. Vėliau imperatorius Hadrianas Jeruzalės vietoje įkūrė romėnų koloniją - naują miestą Elia Capitolina, o senovinio karjero vietoje pastatė pagonišką šventyklą.

Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, aptikta Hadriano valdymo laikų romėnų religinio pastato įrodymų, taip pat didelio masto uolėto reljefo lyginimo pėdsakų, skirtų monumentaliems statiniams statyti.

Pagoniška šventykla buvo naudojama iki IV mūsų eros amžiaus, vėliau imperatorius Konstantinas Didysis ją sugriovė ir vietoje jos pastatė krikščionių bažnyčią.

Jeruzalės vyskupas Makarijus I paprašė Konstantino leidimo atlikti kasinėjimus toje vietoje, kur, kaip manoma, buvo palaidotas Jėzus Kristus. Kasinėjimai atskleidė uoloje iškaltą kapą, kurį Makarijus įvardijo kaip Jėzaus palaidojimo vietą.

„Pastatyta IV a., ji buvo sudėtinga šventovė su liturgijos vietomis, lankymo keliais. Jos struktūra numatė, kad piligrimai galėjo judėti po kulto vietas, taip pat prireikus rasti prieglobstį po portikais“, - sakė archeologai.

Dabar kasinėjimai sutelkti į bažnyčios šiaurinę navą, siekiant toliau tyrinėti romėnų kulto struktūrą ir vėlesnę jos istoriją.

Papildomų darbų metu planuojama dokumentuoti pačią baziliką ir jos priestatus, taip pat analizuoti medžiagą, siekiant geriau suprasti istorinę vietovės raidą ir jos vaidmenį mieste.

The post Jeruzalėje pristatyti nauji duomenys apie Kristaus Kapo bazilikos kilmę appeared first on LAIKMETIS.

Didžiulis karjeras užima apie 3 500 kvadratinių metrų plotą, jame yra statybinių blokų, kai kurie iš jų sveria apie 2,5 tonos, pranešė Izraelio antikvarinių vertybių administracija (IAA).

Archeologai naujai atrastame karjere, esančiame Jeruzalės Har Hatzvim rajone, taip pat rado akmeninį indą, naudotą ritualiniam žmonių apsivalymui, ir kitų artefaktų.

Ši vietovė turi daugiau kaip 2 000 metų istoriją ir buvo žinoma nuo Judėjos karaliaus Erodo valdymo laikų.

Valdant Erodui buvo pastatyta daug statinių, iš kurių garsiausias - Antroji šventykla, švenčiausia judaizmo vieta.

Pirmąją šventyklą 587 m. pr. m. e. sugriovė babiloniečiai.

Rastas karjeras tikriausiai buvo naudojamas maždaug iki 70 m. po Kristaus, kol Romos imperija per sukilimą užėmė Jeruzalę.

Karjeras buvo aptiktas kasinėjimų metu prieš statant komercinį kompleksą. Karjeras bus išsaugotas ir integruotas į kompleksą, sakoma IAA pareiškime.

Šis atradimas "suteikia vertingos informacijos apie statybų mastą Jeruzalėje jos klestėjimo laikotarpiu, prieš pat ją sunaikinant romėnams", - sakė Jeruzalės hebrajų universiteto Žemės mokslų instituto profesorius emeritas Amosas Frumkinas.

"Tai padeda susidaryti išsamesnį vaizdą apie miesto pramoninius pajėgumus ir didžiulius išteklius, kurie buvo investuoti į monumentalią architektūrą", - sakė A. Frumkinas.

Bar Ilano universiteto archeologijos profesorius Boazas Zissou gyrė šį atradimą. Jis pažymėjo, kad Jeruzalės apylinkėse, taip pat ir Har Hotzvime, rasta ir kitų to paties laikotarpio karjerų.

The post Archeologai rado akmeninius blokus, naudotus Antrosios Jeruzalės šventyklos statybose appeared first on LAIKMETIS.

Galima priminti, kad kardinolo P. Pizzaballa įžengimas į Šv. Anupro bažnyčią ant Gianicolo kalvos, visai šalia Vatikano, buvo numatytas balandžio 15 dieną. Tačiau dėl itin įtemptos padėties tarp Izraelio ir Irano, dėl tomis dienomis surengtos masinės raketų ir dronų atakos prieš Izraelį paskutinę akimirką kelionę teko atšaukti.  

Homilijoje Jeruzalės lotynų patriarchas pažymėjo, jog kardinolo titulas, pirmiau už garbę, yra atsakomybė. Jo atsakomybė yra būti ganytoju ir kurti Dievo karalystę taip pat dabartiniame kontekste. O šis, homilijoje priminė kardinolas P. Pizzaballa tai, ką jau ne kartą sakė įvairiuose pastarųjų mėnesių interviu, išsiskiria nematytu susipriešinimo, neapykantos, poliarizacijos ir smurto lygiu. Net užuojauta yra poliarizuota – kiekviena pusė jaučiasi didžiausia auka ir reikalauja absoliučios empatijos. Supratingumo parodymas kitos pusės kančiai ar lūkesčiams suvokiamas kaip priešiškumas.  

Net užuojauta yra poliarizuota – kiekviena pusė jaučiasi didžiausia auka ir reikalauja absoliučios empatijos.

Tačiau ir šiomis aplinkybėmis karo sūkuryje būtina liudyti Dievo buvimą, kuris yra ne magiškas, bet, kaip rašoma Evangelijoje, – tarsi mažytė sėkla, kuri palengva auga. Dievo karalystė nėra magiškas įvykis ar vienas veiksmas, bet pats krikščionių gyvenimo būdas, kuris neleidžia apsiriboti vienu siauru naratyvu.

Pasak kardinolo, viena iš taikos sąlygų yra trijų principų – tiesos, teisingumo ir atleidimo – suderinimas. Be atleidimo tiesa ir teisingumas rizikuoja virsti kaltinimu. O atleidimas be tiesos ir teisingumo rizikuoja tapti padaryto blogio pateisinimu.

Po įžengimo ceremonijos kardinolas P. Pizzaballa atsakė į žurnalistų klausimus. Viename buvo priminta, kad  po „Hamas“ teroristinės atakos prieš Izraelį, kurios metu taip pat buvo paimta daug įkaitų, Jeruzalės lotynų patriarchas pasiūlė juos paleisti, o mainais įkaitu paimti jį patį. Tomis dienomis, atsakė kardinolas P. Pizzaballa, jis jautė, kad turi daryti viską, kas įmanoma, dėl žmonių ir dėl padėties nuramdymo.

Atsakydamas į kitą klausimą apie palestiniečius remiančių grupių protestus JAV universitetuose, kai kur įvykusius susirėmimus, užimtas patalpas, kardinolas P. Pizzaballa pripažino, kad jį liūdina itin poliarizuotos pozicijos ir ten, kur turėtų vykti diskusijos 360 laipsnių kampu. Tokia poliarizacija, pakartojo jis, nėra tai, kas gali padėti rasti krizės sprendimus.   

Kardinolo P. Pizzaballa įžengimo į Šv. Anupro bažnyčią ceremonijoje dalyvavo daug Jeruzalės Šv. Kapo riterių ordino narių. Ši bažnyčia Romoje yra viso ordino motininė bažnyčia. O paties ordino misija – remti Jeruzalės lotynų patriarchatą. Ordinas remia keliasdešimt katalikiškų mokyklų, kurias lanko virš 20 000 vaikų, ir kitas Jeruzalės lotynų patriarchato veiklas Šventojoje Žemėje.

The post Jeruzalės lotynų patriarchas Pierbattista Pizzaballa įžengė į savo kardinolišką bažnyčią appeared first on LAIKMETIS.

„Ypač Jeruzalėje ortodoksiški aktyvistai laiko save pavyzdingais žydais, kai spjaudo ar net muša krikščionis ar musulmonus", - vasario 8 d. Berlyne leidžiamame žydų savaitraštyje „Jüdische Allgemeine" rašė Michaelis Wolffsohnas.

„Šie ortodoksiški žydai valandų valandas gilinasi į Torą, Talmudą ir tradicijas, diena iš dienos, bet elementarus judaizmas akivaizdžiai neįtrauktas į jų mokymo programą", - pažymėjo M. Wolffsohnas, Izraelyje gimęs vokiečių istorikas, buvęs Vokietijos kariuomenės universiteto profesorius.

„Mes, žydai, jau tūkstančius metų pagrįstai skundžiamės dėl neapykantos mums. Žydų neapykanta krikščionims ar musulmonams yra tokia pat smerktina", - sakė jis.

Žydų neapykanta krikščionims ar musulmonams yra tokia pat smerktina.

Tokie istoriko žodžiai nuskambėjo po vasario 3 d. įvykdyto išpuolio prieš Dormition vienuolyno abatą tėvą Nikodemą Schnabelį (Nikodemą Šnabelį), OSB, ir po to, kai Jeruzalėje padažnėjo ortodoksų ir nacionalistų žydų išpuoliai prieš krikščionis.

„Paprastai esu pripratęs prie to, kad žmonės spjaudo ant manęs - tai itin kasdienė patirtis, ypač Siono kalne [kur įsikūręs vienuolynas]", - praėjus kelioms dienoms po incidento CNA sakė N. Schnabelis.

„Nejaučiu jokios neapykantos, - sakė vokiečių vienuolis. - Meldžiausi už du prie manęs priekabiavusius vaikinus, kaip visada meldžiuosi už nusidėjėlius. Tai yra mano, kaip krikščionio, būties DNR".

Jeruzalės lotynų patriarchatas socialiniame tinkle „X" paskelbtame pareiškime pasmerkė „neišprovokuotą ir gėdingą išpuolį" prieš abatą.

„Baudžiamasis persekiojimas už tokius neapykantos nusikaltimus yra svarbi atgrasymo ir krikščionių dvasininkų Šventojoje Žemėje, ypač Jeruzalėje, saugumo jausmo stiprinimo priemonė", - sakoma jame.

The post Žydų istorikas: išpuoliai prieš krikščionis Jeruzalėje yra smerktini appeared first on LAIKMETIS.

Lotynų patriarchato, kuriam vadovauja kardinolas Pizzaballa, rašytinis pareiškimas buvo paskelbtas šeštadienio vakarą. Komentuodamas arabų ir Izraelio konfliktą, kardinolas rašė, kad "iš Gazos ruožo kilusi operacija ir Izraelio kariuomenės reakcija sugrąžina mus į blogiausius mūsų naujausios istorijos laikus".

Pasak Jeruzalės katalikų hierarcho, "kalbame apie abiejų pusių karinę kampaniją, kuri savo forma, dinamika ir mastu kelia didelį nerimą".

Izraelio ambasadorius Vatikane pareiškė, kad Lotynų patriarchato tekstas "labai nuvilia ir kelia nerimą", nes jam "būdingas amoralus dviprasmiškumas".

The post Izraelio ambasada prie Šventojo Sosto sukritikavo Jeruzalės patriarcho poziciją appeared first on LAIKMETIS.

Patriarchas, pokalbyje su italų spaudos atstovais pažymėjo, kad sugrįžęs į namus pamatė ištuštėjusią Jeruzalę: gatvėse labai mažai eismo. Kartą pasigirdo sirenų kauksmas. Žmonės užsidarę savo namuose. Jie bijo, pažymėjo Pierbattista Pizzaballa, skubiai sugrįžęs į Šventąją Žemę iš Italijos po grupuotės „Hamas“ įvykdyto žiauraus išpuolio Izraelyje. Jeruzalės Lotynų patriarchatas informavo, kad numatytos iškilmės patriarchate pagerbti patriarchą jo skyrimo kardinolu proga atidėtos.

Anot patriarcho, Jeruzalėje daugiau kontrolės punktų nei buvo anksčiau. Izraelis bijo naujų išpuolių, todėl kontrolę vykdo labai kruopščiai, bet vis dar galima judėti, pažymėjo Bažnyčios Jeruzalėje galva, daugiau kaip tris dešimtmečius Šventojoje Žemėje gyvenantis ir nuo 2016 m. patriarchato tikinčiųjų bendruomenei vadovaujantis italas pranciškonas, 58 m. Pierbattista Pizzaballa.

Paklaustas apie piligrimus, kurių daugelis yra įstrigę oro uostose ir šventoves, kurios yra atidaros nepaisant krizės, patriarchas pažymėjo, kad Šventoji Žemė yra piligrimystės žemė, o šiuo metu vyksta daug piligrimysčių. Tai, kas įvyko buvo tarsi ūmus ugnikalnio išsiveržimas, kurio niekas negalėjo numatyti.

Šiuo metu Šventojoje Žemėje daug piligrimų, ne vien italų. Vieni nori skubiai išvykti, liko užblokuoti oro uostuose, kiti nori tęsti piligrimystę. Todėl šventosios vietos toliau veikia. Tai iš esmės principo reikalas, jos yra maldos namai, o tai, ko šiuo metu labiausiai reikia, yra malda, pažymėjo kardinolas P. Pizzaballa, Jeruzalės lotynų katalikų patriarchas.

The post Katalikų patriarchas, kardinolas Pierbattista Pizzaballa palieka Sinodą ir grįžta į Jeruzalę appeared first on LAIKMETIS.