Vėliau jis vyks į Vatikaną, kur susitiks su popiežiumi Pranciškumi.

53-ejų J. Milei, atskalūnas, kuris, kilus pykčio bangai prieš tradicines Argentinos partijas, pateko į valdžią, išvyko komerciniu skrydžiu kartu su savo seserimi Karina, kuri yra jo artimiausia padėjėja, ir užsienio reikalų ministre Diana Mondino.

Tai jo pirmoji oficiali kelionė, neskaitant praėjusį mėnesį vykusio Davoso ekonomikos forumo Šveicarijoje. Ten jis pasakė ugningą kalbą, kurioje smerkė socializmą, feminizmą ir socialinį teisingumą.

J. Milei save pristato kaip Izraelio politinį sąjungininką ir yra sakęs, kad yra pasirengęs perkelti Argentinos ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę. Tai pakartojo antradienį atvykęs į Izraelį.

Antradienį jis aplankys Vakarinę sieną Jeruzalėje – švenčiausią žydų maldos vietą, o trečiadienį susitiks su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi).

Davoso ekonomikos forume Šveicarijoje J. Milei pasakė ugningą kalbą, kurioje smerkė socializmą, feminizmą ir socialinį teisingumą.

J. Milei taip pat aplankys vieną kibucą ir susitiks su palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ paimtų įkaitų šeimomis.

Save vadinantis „anarchokapitalistu“, J. Milei užaugo katalikų šeimoje, tačiau teigė neseniai pradėjęs studijuoti Torą – žydų šventraščių knygą.

Iškart po išrinkimo lapkritį jis aplankė vieno gerbiamo rabino kapą Niujorke, kuris yra populiari kai kurių žydų dvasinės piligrimystės vieta.

250 tūkst. Argentinos žydų bendruomenė yra viena didžiausių Lotynų Amerikoje.

Po vizito Izraelyje Argentinos delegacija kartu su trimis ministrais penktadienį lankysis Romoje, kur J. Milei susitiks su italų premjere Giorgia Meloni (Džordža Meloni).

Vasario 12 dieną J. Milei bus surengta privati audiencija pas jo tėvynainį popiežių Pranciškų, teigė Vatikanas.

Prieš jo išrinkimą spalį J. Milei buvo pavadinęs Pranciškų „blogiu“, „niekšu“ ir „imbecilu“, kuris „propaguoja komunizmą“.

Tačiau nuo to laiko J. Milei sušvelnino didžiąją dalį savo ugningos retorikos, nukreiptos prieš kai kuriuos mėgstamus kampanijos taikinius, įskaitant popiežių ir svarbias prekybos partneres, pavyzdžiui, Braziliją ir Kiniją.

Atrodė, kad jo santykis su popiežiumi pagėrėjo – bent jau viešai, – kai Pranciškus paskambino ir pasveikino libertarą prezidentą su išrinkimu.

Tikimasi, kad J. Milei Pranciškų taip pat pakvies apsilankyti Argentinoje. 87 metų popiežius savo tėvynėje nebuvo lankęsis nuo 2013 metų, kai buvo paskirtas Katalikų Bažnyčios vadovu.

Kelionės į Italiją metu J. Milei taip pat dalyvaus sekmadienio mišiose Šventojo Petro bazilikoje, kuriose Pranciškus vadovaus pirmosios Argentinos moters, paskelbtos šventąja, „Mamos Antulos“, gyvenusios XVIII amžiuje, kanonizacijai.

The post Popiežių pravardžiavęs Argentinos prezidentas atvyksta į Vatikaną appeared first on LAIKMETIS.

Nacionaliniu lygmeniu S. Massa ir jo ilgą laiką valdžiusi socialistų peronistų partija laimėjo tik trijose geografiškai didelės šalies provincijose - labai skurdžiose Santjago del Estero ir Formosos bei labai turtingoje Buenos Airių provincijoje, kurioje vis dėlto daugėja skurdžių priemiesčių. Tačiau labai tankiai apgyvendintoje Buenos Airių provincijoje Massa vis tiek laimėjo tik nedidele persvara - 50,73 % balsų.

Buvusio prezidento Mauricio Macri konservatyvioji partija suvaidino svarbų vaidmenį libertarui laimint. Po prasto konservatorių kandidatės Patricijos Bullrich pasirodymo pirmajame rinkimų ture M. Macri visa savo parama palaikė Milei, ragindamas savo rinkėjus balsuoti už Milei partiją "La Libertad Avanza". Atrodo, kad jie išgirdo raginimą.

Taip pat lemiamą reikšmę turėjo tai, kad Milei sugebėjo paversti save priemone, kuria argentiniečiai galėjo išreikšti savo nepasitenkinimą maždaug keturiasdešimt metų trukusiu peronistiniu socializmu. Pagal profesiją ekonomistas, o pagal filosofiją - radikalus libertaras, Milei jau beveik du dešimtmečius yra viešas asmuo.

Kadaise pasisakęs už organų pardavinėjimą atviroje rinkoje ir net pradėjęs diskusiją apie vaikų pardavinėjimą, jis sušvelnino savo poziciją socialiniais klausimais, savo kampanijoje pasisakydamas už valstybės pareigą ginti teisę į gyvybę.

Tačiau ekonominiu ir politiniu požiūriu jis išliko toks pat radikalus kaip ir anksčiau, žadėdamas Argentinai "šoko terapiją", kuri apims vyriausybės ministerijų sumažinimą nuo 20 iki 5, infrastruktūros - nuo gatvių iki oro uostų - privatizavimą ir draudimą Argentinos centriniam bankui spausdinti pinigus. Atsižvelgiant į didžiulę infliaciją (143 proc. šiais metais), vyriausybę, kuri spausdindama pinigus finansavo didelę gerovės valstybę, ir laisvai krentančią valiutą, nenuostabu, kad tokius pažadus žarstantis kandidatas patraukė rinkėjų dėmesį.

Jo kampanija taip pat buvo nukreipta prieš ilgametę politinę klasę, vadinamą "la casta". Nors daugelis argentiniečių nebūtinai sutinka su jo politiniais pasiūlymais, jie balsavo už jį, nes "jis yra naujas", o kiti politikai nesugebėjo susidoroti su sparčiai augančia infliacija ir ekonomine stagnacija. Kad ir kokie išlikę nuogąstavimai dėl jo galimos socialinės politikos, rinkėjams labiausiai rūpėjo sunki šalies ekonominė padėtis - tai atspindėjo ir balsavimas, ir kampanijos dėmesys ekonominiams klausimams.

Sieks tapti pirmuoju žydų kilmės prezidentu Argentinos istorijoje

Vieni pirmųjų su išrinktuoju prezidentu susitiko Izraelio ambasadorius Buenos Airėse Eyalas Sela ir žydų centro AMIA delegacija, rašo "The Algemeiner". Su pergale Milei pasveikino ir 180 000 Argentinos žydų bendruomenės atstovybė DAIA. Argentinos žydų bendruomenė yra didžiausia Lotynų Amerikoje ir trečia pagal dydį Amerikose po JAV ir Kanados.

Išrinktojo prezidento parama Izraeliui yra gerai žinoma, ir jis pažadėjo perkelti Argentinos ambasadą Izraelyje į Jeruzalę bei aplankyti Jungtines Amerikos Valstijas ir Izraelį iki gruodžio 10 d. įvyksiančios inauguracijos. "Galvoju apie atsivertimą į judaizmą ir siekiu tapti pirmuoju Argentinos istorijoje prezidentu žydu".

"La Libertad Avanza" lyderis ne kartą žadėjo pakeisti Argentinos užsienio politiką, kad dabartinė vyriausybė nesutelktų dėmesio į santykius su Brazilija ir Kinija, ir stiprinti santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Izraeliu.

Kaip pažymėjo laikraštis "The Buenos Aires Times" ir kiti leidiniai, kelionė į Izraelį "bus suprantama kaip Izraelio strategijos Gazos ruože palaikymas tuo metu, kai kiti Lotynų Amerikos lyderiai ja abejoja".

kelionė į Izraelį bus suprantama kaip Izraelio strategijos Gazos ruože palaikymas tuo metu, kai kiti Lotynų Amerikos lyderiai ja abejoja

Milei griežtai kritikavo prezidento Alberto Fernándezo administraciją dėl jos reakcijos į spalio 7 d. "Hamas" teroristinės grupuotės įvykdytą teroro išpuolį prieš Izraelį.

"Argentinos užsienio reikalų ministerijos užimta pozicija yra pernelyg švelni dėl nenormalios situacijos, kuri vyksta [Izraelyje]", - praėjusį mėnesį vykusiame susitikime sakė Milei.

Iš viso per praėjusio mėnesio išpuolį buvo pagrobtas 21 argentinietis, jie vis dar sulaikomi.

Milei ir jo šalininkai šventė jo pergalę ir džiaugėsi paradigmos pokyčiais, kurie išsiliejo į gatves. Tuo tarpu nuliūdusi Massos stovykla pripažino pralaimėjimą. 20.00 val.

"Mes atėjome ne ką nors išrasti, o daryti tai, kas, kaip parodė istorija, veikia", - vėliau savo pergalės kalboje sakė Milei, taip pat primindamas, kad "Argentinos padėtis yra kritinė".

"Nėra vietos laipsniškumui ar vangumui, nėra vietos pusinėms priemonėms", - pridūrė jis. "Jei greitai nesiimsime struktūrinių pokyčių, kurių Argentinai reikia, mūsų laukia dar didesnė krizė."

Jis pažadėjo įsipareigoti "remti demokratiją, laisvąją prekybą ir taiką" ir "dirbti kartu su visomis laisvomis pasaulio valstybėmis".

"Mūsų laukia didžiulės problemos, infliacija, stagnacija, tikras užimtumo trūkumas, nesaugumas, skurdas ir nepriteklius, problemos, kurias galima išspręsti tik priėmus laisvės idėjas", - užbaigė jis.

The post Argentinos libertaro J. Milei pergalė prezidento rinkimuose: ko laukti? appeared first on LAIKMETIS.

„Būti Argentinos prezidentu turi būti vienas iš blogiausių politinių darbų pasaulyje, – sakė Vašingtone įsikūrusio Wilsono (Vilsono) centro Argentinos projekto direktorius Benjaminas Gedanas (Bendžaminas Gedanas). – Problemos tapo tokios gilios, sudėtingos ir persipynusios, kad jas nelengva išspręsti, net jei jas lengva nustatyti.“

J. Milei į valdžią atėjo kilus pykčio bangai dėl dešimtmečius trukusio netinkamo ekonomikos valdymo, žadėdamas atsisakyti peso ir pakeisti jį JAV doleriu, uždaryti centrinį banką ir sumažinti išlaidas.

Jis pažadėjo, kad „šiandien prasideda Argentinos nuosmukio pabaiga“ ir perspėjo, kad nėra laiko „laipsniškumui (...) ar pusinėms priemonėms“.

Jis pradės eiti pareigas gruodžio 10 dieną, o analitikai prognozuoja, kad jo laukia nelengva kelionė, nes infliacija siekia 143 proc., o skurdo lygis viršija 40 procentų.

Kaip ir kada jis dolerizuos ekonomiką?

Siekdamas sustabdyti „infliacijos vėžį“, J. Milei pasiūlė iki 2025 metų dolerizuoti ekonomiką, tai yra atsisakyti peso, o Argentina prarastų pinigų politikos, pavyzdžiui, palūkanų normų nustatymo, kontrolę.

Dolerizacijai reikia didelių dolerių atsargų, o Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėjo, kad Argentinos dolerių atsargos yra pavojingai mažos.

Siekdamas sustabdyti „infliacijos vėžį“, J. Milei pasiūlė iki 2025 metų dolerizuoti ekonomiką

Net ir turėdamas centro dešiniosios opozicijos paramą, politikos naujokas J. Milei turi labai mažai įstatymų leidžiamosios galios, sakė Torcuato Di Tellos (Torkuato Di Telos) universiteto analitikas Carlosas Gervasoni (Karlosas Chervasonis).

„Todėl neįmanoma priimti įstatymų, kuriais, pavyzdžiui, būtų reikalaujama pakeisti šalies valiutą arba uždaryti centrinį banką“, – teigė jis.

Kas nutiks pesui?

Siekdama pažaboti infliaciją, Argentinos vyriausybė daugelį metų griežtai kontroliavo peso kursą dolerio atžvilgiu, kuris prieš rinkimus buvo įšaldytas trims mėnesiams, o dabar leidžiama jį devalvuoti trimis procentais per mėnesį.

Valiutos kursas yra „visiška fikcija. O jį palaikyti labai brangu. Argentina tiesiog neturi pinigų. Ji negali toliau taip elgtis“, sakė „The Economist Group“ tyrimų ir konsultacijų padalinio „Economist Intelligence Unit“ vyresnysis analitikas Nicolas Saldias (Nikolas Saldijas).

Nuo dabar iki J. Milei pradedant eiti pareigas „per tas savaites viskas gali greitai tapti nekontroliuojama. Tai labai nestabilus laikotarpis“, teigė politikos analitikė Ana Iparraguirre (Ana Iparagirė) iš visuomenės nuomonės tyrimų ir politinių strategijų bendrovės „GBAO Strategies“.

N. Saldias sakė, kad žmonės gali supanikuoti manydami, jog dolerizacija yra neišvengiama, ir tai gali paskatinti peso kurso kritimą.

Ekonomikos ministras Sergio Massa (Serchijus Masa), kurį J. Milei nugalėjo sekmadienį vykusiuose rinkimuose, taip pat gali devalvuoti pesą ir priversti J. Milei sumokėti politinę kainą.

„Tikriausiai labai greitai padidės infliacija“, – teigė N. Saldias, įspėdamas apie galimą hiperinfliaciją.

Ar J. Milei griebsis grandininio pjūklo?

J. Milei per mitingus dažnai pasirodydavo scenoje su grandininiu pjūklu, taip žadėdamas 15 proc. apkarpyti valstybės išlaidas, privatizuoti valstybines įmones ir sumažinti subsidijas degalams, transportui ir elektrai.

J. Milei per mitingus dažnai pasirodydavo scenoje su grandininiu pjūklu, taip žadėdamas 15 proc. apkarpyti valstybės išlaidas

Tokio diržų veržimosi jau seniai reikalauja TVF, kuris 22 kartus gelbėjo Argentiną, vėliausią kartą – 2018 metais, suteikdamas 44 mlrd. dolerių (40,29 mlrd. eurų) paskolą.

Tačiau J. Milei teks susidurti su tais pačiais iššūkiais, kaip ir pirmtakams, kurie bandė išeiti iš užburto biudžeto deficito, skolos, pinigų spausdinimo ir infliacijos rato.

Išnarplioti šalies ekonomiką yra sudėtinga. Panaikinus subsidijas arba sumažinus socialines išmokas, skurdas tik dar labiau padidėtų, o svyruojanti valiuta gerokai pabrangintų importą.

„Šiuo metu viskas, ką pataisai, pablogina kitą problemą, – sakė B. Gedanas. – Jei bus vykdoma rimta stabilizavimo programa, skausmas bus didelis ir plačiai paplis, ir neaišku, ar argentiniečiai įžvelgs teigiamų pokyčių.“

Taip pat kyla protestų ir socialinių neramumų pavojus, ypač atsižvelgiant į tai, kad beveik pusė šalies gyventojų nenorėjo, kad J. Milei būtų valdžioje.

Ar yra gerų naujienų?

B. Gedanas teigė, kad jei J. Milei ir jo sąjungininkams opozicijoje pavyks apriboti išlaidas ir sumažinti socialines išmokas bei subsidijas, kartu apsaugant labiausiai pažeidžiamus asmenis, „tai gali būti posūkis į gerąją pusę“.

Yra ir kitų teigiamų dalykų ateityje.

Po didžiausios per pastarąjį šimtmetį Argentinos sausros, dėl kurios žemės ūkio produktų eksportas per pastaruosius dvejus metus smarkiai sumažėjo, o tai lėmė 20 mlrd. dolerių (18,4 mlrd. eurų) pajamų trūkumą, 2024 metais šalis tikisi gausaus derliaus.

J. Milei taip pat gaus naudos iš apytikriai 10 mlrd. dolerių (9,2 mlrd. eurų) per metus sutaupytų energijos importo lėšų, nes dėl naujo dujotiekio bus didinama gavyba pietinėje Vaka Muertos dalyje – didžiuliame naftos ir dujų telkinyje, – teigia „Abeceb“ firmos ekonomistė Elizabeth Bacigalupo (Elizabet Basigalupo).

The post J. Milei dilema: kaip išspręsti tokią problemą kaip Argentina? appeared first on LAIKMETIS.