Vienas iš jų pažymėjo, kad pirmasis domino grandinėje, vedančioje prie Roe sprendimo panaikinimo, buvo tada, kai Sethas Myersas (Setas Majersas) 2011 m. Baltųjų rūmų korespondentų vakarienės metu išjuokė Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) ir paskatino jį kandidatuoti į prezidentus.

Kitas pastebėjo, kad jei ne Anthony Weinerio (Entonio Veinerio) nešiojamajame kompiuteryje nebūtų aptikti Hillary Clinton (Hilari Klnton) elektroniniai laiškai, FTB direktorius Jamesas Comey (Džeimsas Komėjus) nebūtų paskelbęs tyrimo laiško, kuris padovanojo Trumpui pergalę svarbiausiose valstijose, o tai, žinoma, lėmė trijų Aukščiausiojo Teismo teisėjų, kurie visi balsavo už Roe panaikinimą, pasirinkimą.

Krikščionys, žinoma, įžvelgia, kad visa tai paremta Dievo apvaizdos veikimu. Tačiau yra vienas šio keisto „Kortų namelio" aspektas, kurį žurnalistai, atlikdami Roe tyrimą, iš esmės ignoravo. Progresyviems kairiesiems vis radikaliau pasisakant abortų ir kitais socialiniais klausimais, į tuos, kurie laikomi grėsme vis labiau besiplečiančiai seksualinei revoliucijai, buvo negailestingai nusitaikyta. Tai sukėlė poliarizaciją ir susipriešinimą - ir keleto pagrindinių šios sagos politinių veikėjų radikalizaciją.

Pirmasis iš jų - senatorius Mitch McConnell (Mičas Makonelis), kuris nesulaukė deramo įvertinimo už Roe prieš Vaidą žlugimą (nors ir pasisakydamas už abortus, jis nepritaria vėlyviesiems abortams ir džiaugėsi šiuo sprendimu). M. McConnellis buvo jaunas senatorius iš Kentukio valstijos, kai Senato demokratai pradėjo žiaurų puolimą prieš prezidento R. Reagano pasiūlytą kandidatą į Aukščiausiojo Teismo teisėjus Robertą Borką. Borkas buvo labai gerbiamas teisininkas ir intelektualas konservatorių sluoksniuose, tačiau senatorius Tedas Kenedis (Ted Kennedy) liūdnai pagarsėjusioje tiradoje teigė, kad Borko atėjimas į Teismą gali paversti Jungtines Amerikos Valstijas pragaro šalimi:

„Roberto Borko Amerika - tai šalis, kurioje moterys neturėtų teisės į abortą abortus, juodaodžiai sėdėtų segreguotose vietose, nesąžininga policija galėtų laužti piliečių duris per naktinius reidus, moksleiviai negalėtų būti mokomi apie evoliuciją, rašytojai ir menininkai būtų cenzūruojami pagal valdžios užgaidas, o federalinių teismų durys būtų užtrenktos milijonams piliečių, kuriems teismai dažnai yra vienintelis asmens teisių, kurios yra mūsų demokratijos pagrindas, gynėjas.

Beprecedenčiu būdu politizavus paskyrimo procesą, Borko kandidatūra buvo atmesta, o jo vietą užėmė Anthony Kennedy. Kenedis balsavo už tai, kad būtų išsaugota byla Roe prieš Wade, ir buvo 2015 m. Obergefello nuomonės, primetusios tos pačios lyties asmenų santuokas visose 50 valstijų, autorius.

McConnellis išmoko savo pamoką. Jei demokratų prezidentas kada nors „pasiųs ką nors, kas mums nepatinka", kai respublikonai kontroliuos Senatą, - sakė jis po žiauraus elgesio su Borku, - respublikonai atsakys tuo pačiu. Jis gavo progą, o jo sprendimas beveik metus laikyti Antonino Scalia vietą laisvą - atimti iš B. Obamos galimybę užimti šią vietą ir užtikrinti, kad po D. Trumpo išrinkimo galiausiai bus patvirtintas Neilas Gorsuchas - yra vienas drąsiausių politinių žingsnių pastaruoju metu. Kai mirė Ruth Bader Ginsburg, McConnellis nedelsdamas paskambino Trumpui ir pasakė, kad, nepaisant įtempto grafiko, Trumpo kandidatas turi užimti laisvą vietą - taip ir buvo.

Tas pats pasakytina ir apie prezidentą Donaldą J. Trumpą. Yra rimtų priežasčių, kodėl vos vienas konservatyvus ar už gyvybę pasisakantis lyderis pradžioje palaikė jo kandidatūrą - tik susidūręs su aštriu pasirinkimu tarp Hillary Clinton ir LGBT remiančio milijardieriaus megalomano, D. Trumpas užsitarnavo kelių aukšto rango prieš abortus pasisakančių grupių (kurios, padedamos tokių sąjungininkų kaip Mike'as Pence'as, sėkmingai išsireikalavo įsipareigojimus dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų ir kitų darbotvarkės klausimų) palaikymą. Tačiau daugelis buvo įsitikinę, kad D. Trumpas mažai ką nuveiks judėjimui už gyvybę.

Žinoma, tam yra daug priežasčių (kai kurias iš jų esu išsamiai aprašęs anksčiau). Tačiau jau seniai įtariau, kad yra dar viena priežastis, kodėl Trumpas noriai priešinasi savo buvusiems draugams iš abortų šalininkų politinio spektro pusės. Kitą dieną po D. Trumpo inauguracijos 2017 m. sausį kaip reporteris dalyvavau Vašingtone vykusioje Moterų eisenoje. Tai buvo didžiausia minia, kokią kada nors mačiau - beveik 500 000 žmonių, gatvėse susibūrusių petys į petį. Įniršis, nukreiptas prieš D. Trumpą, buvo juntamas. Šimtai ženklų su užrašu „F*** Trump". Jūra kitų kreipėsi į jį įvairiais epitetais; viename iš jų, kaip bebūtų keista, buvo pavaizduota, kaip Trumpas smaugia triumfuojančią feministę. Kalbėtojai buvo įsiutę - Michaelas Moore'as, Scarlett Johansson ir Madonna, kuri fantazavo apie Baltųjų rūmų susprogdinimą.

Kitą dieną po liūdnai pagarsėjusių eitynių prisaikdintas prezidentas - žmogus, kuris garsėja tuo, kad kai jį užpuola, atsako dvigubai stipriau

Taip galvojau tada, taip galvoju ir dabar: ši eisena buvo viena didžiausių strateginių klaidų, kurias galėjo padaryti kairieji. Kitą dieną po liūdnai pagarsėjusių eitynių prisaikdintas prezidentas - žmogus, kuris garsėja tuo, kad kai jį užpuola, atsako dvigubai stipriau.

Galbūt, Donaldas Trumpas ir norėjo bendradarbiauti su Planuotos tėvystės organizacija ir feminisčių lyderėmis savo prezidentavimo laikotarpiu (jei slaptas Planuotos tėvystės organizacijos vadovės Cecile Richards ir Ivankos Trump susitikimas yra koks nors ženklas). Tačiau progresyvistės tiesioginiame televizijos eteryje užtrenkė šias duris ir paskelbė jam karą. Trampas tai stebėjo. Nepaisant jo ideologinio laisvumo, tapo aišku: abortų aktyvistai buvo jo priešai. Jie brangiai sumokėjo už klaidą.

Galiausiai labiausiai pagarsėjęs buvo bandymas nepaskirti Bretto Kavanaugh. Demokratai darė viską, kad sužlugdytų jo kandidatūrą. Jis buvo kaltinamas daugybe nusikaltimų - nuo seksualinės prievartos iki dalyvavimo grupiniame išprievartavime. Vėliau vienos iš jo kaltintojų advokatas sakė, kad visa tai buvo verta, nes kai „jis paims skalpelį prieš Roe v. Wade bylą, mes sužinosime, kas jis yra". Ašarojantis ir pasipiktinęs Kavanaugh gynė savo vardą, tačiau daugelį konservatorių radikalizavo klausymai ir tai, ką demokratai norėjo padaryti, kad apsaugotų abortus. Stebėjau kartu su keliais gyvybės gynėjais; dvi moterys verkė. Progresyvistai bandė sunaikinti Kavanaugh, ir tai beveik pavyko.

Jei prieš klausymus Brettas Kavanaugh buvo atsargus konservatorius, jo išbandymai jį radikalizavo kur kas labiau nei tie, kurie jį stebėjo - gindamasis jis atvirai užsiminė apie prieš jį nukreiptą šmeižto kampaniją.

Istorija yra sudėtingas dalykas ir, kaip jau minėjau anksčiau, ji vystosi Dievo apvaizdos fone. Tačiau nepaprastai įdomu, kad trys pagrindiniai veikėjai, prisidėję prie JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo nedviprasmiškai paskelbti, kad abortas Amerikoje nėra konstitucinė teisė, yra nuosaikus senatorius, nereligingas prezidentas, kuris dar visai neseniai visiškai pasisakė už abortus, ir Aukščiausiojo Teismo teisėjas, kuriuo abejojo daugelis už gyvybę pasisakančių lyderių. Demokratams padvigubinus seksualinės revoliucijos ekstremistinius išpuolius, jie turėtų gerai apsvarstyti, kokios reakcijos sulauks. Įtariu, kad be leftistų pagalbos nebūtume sulaukę Roe v. Wade panaikinimo.

The post Kaip leftistai padėjo naikinti abortus Amerikoje? appeared first on LAIKMETIS.

51 metų K. Jackson yra 116-oji Aukščiausiojo Teismo teisėja. Ketvirtadienio vidurdienį ji perėmė pareigas iš darbą baigiančio Stepheno Breyerio (Stiveno Brejerio), kurio padėjėja K. Jackson anksčiau dirbo.

Apsupta savo šeimos narių K. Jackson ištarė dvi priesaikas, privalomas Aukščiausiojo Teismo teisėjams, ceremonijai vadovaujant S. Breyeriui ir vyriausiajam teisėjui Johnui Robertsui (Džonui Robertsui).

“Visa širdimi priimu didingą atsakomybę remti ir ginti Jungtinių Valstijų konstituciją ir užtikrinti teisingumą be baimės ar malonių, tepadeda man Dievas, – sakoma teismo paskelbtame K. Jackson pareiškime. – Iš tikrųjų esu dėkinga, būdama šio pažado mūsų didžiai tautai dalis. Reiškiu nuoširdžiausią padėką savo naujiems kolegoms už jų šiltą ir malonų priėmimą.“

J. Robertsas savo ruožtu pasveikino B. Jackson prisijungus „prie mūsų teismo ir bendro pašaukimo“.

K. Jackson, federalinės teisėjos pareigas einanti nuo 2013 metų, dabartinės sudėties Aukščiausiajame Teisme dirbs su dar trimis moterimis – Sonia Sotomayor (Sonia Sotomajor), Elena Kagan ir Amy Coney Barrett (Eimi Koni Baret). Padėtis, kai devynis narius turinčiame teisme vienu metu dirbs keturios moterys, susiklostė pirmąkart per šios institucijos istoriją.

Padėtis, kai devynis narius turinčiame teisme vienu metu dirbs keturios moterys, susiklostė pirmąkart per šios institucijos istoriją

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pasiūlė K. Jackson kandidatūrą vasarį, praėjus mėnesiui po 83 metų S. Breyerio pareiškimo, jog jis išeis į pensiją pasibaigus teismo kadencijai, jeigu bus patvirtintas jį pakeisiantis teisėjas. Anksčiau nei įprasta paskelbtas S. Breyerio pranešimas ir iškelta sąlyga atspindėjo netvirtą demokratų vadovavimą Senate itin didelio partinio susiskaldymo laikais.

Senatas K. Jackson paskyrimą patvirtino balandžio pradžioje 53 balsais prieš 47. Balsai pasiskirstė daugiausiai pagal partinę liniją, bet K. Jackson sulaukė trijų respublikonų senatorių palaikymo.

K. Jackson galės nedelsdama pradėti darbą, bet teismas didžiąją dalį savo darbo užbaigs iki rudens, neskaitant neplanuotų apeliacijų, kurių retkarčiais gali būti pateikta. Tai suteiks jai laiko susipažinti su daugiau kaip dviem dešimtimis bylų, kurias Aukščiausiasis Teismas jau sutiko pradėti nagrinėti nuo spalio, taip pat su šimtais apeliacijų, susikaupsiančių per vasarą.

Pastarosiomis dienomis teismas priėmė svarbių sprendimų. Ypač didelio atgarsio sulaukė nutartis, panaikinusi JAV konstitucinę teisę į abortus.

Ketvirtadienį Aukščiausiojo Teismo sprendimu buvo suvaržyta Aplinkos apsaugos agentūros galimybė remiantis pagrindiniu JAV oro taršos valdymo įstatymu apriboti elektrinių išmetamo anglies dvideginio kiekį. Ši nutartis tapo smūgiu žaliajai politikai.

The post K. Jackson tapo pirmąja JAV Aukščiausiojo Teismo juodaode teisėja appeared first on LAIKMETIS.

Gyvybės šalininkų judėjimui šią dieną paskelbtas sprendimas, kurį katalikai šventė kaip Šventosios Širdies iškilmę, yra didžiulė pergalė, iškovota po aršios penkis dešimtmečius trukusios kovos už negimusio žmogaus apsaugą.

Teisėjas Samuelis Alito pateikė Teismo nuomonę, prie jos prisijungė konservatyvūs teisėjai Clarence'as Thomasas, Neilas Gorsuchas, Brettas Kavanaugh ir Amy Coney Barrett. Pastaruosius tris paskyrė buvęs prezidentas Donaldas Trumpas.

Vyriausiasis teisėjas Johnas Robertsas parašė sprendime sutinkančią nuomonę. Nutarime skelbiama, kad Roe prieš Wade ir Planned Parenthood prieš Casey, 1992 m. sprendimas, dar kartą patvirtinęs teisę į abortą, buvo „nuo pat pradžių labai neteisingas“.

„Jo motyvai buvo ypač silpni, o sprendimas turėjo žalingų pasekmių“, – rašė Alito. „Konstitucijoje nėra jokios nuorodos į abortą ir tokia teisė nėra netiesiogiai ginama jokia konstitucine nuostata.“

„Atėjo laikas paisyti Konstitucijos ir grąžinti abortų klausimą tautos išrinktiems atstovams“, – tęsė Alito. Vyriausiasis teisėjas Johnas Robertsas, laikydamasis Misisipės įstatymo (kuris draudžia abortus po 15 savaičių), neprisidėjo prie savo konservatorių kolegų panaikinant šį precedentą. Trys likę teismo paskirtieji demokratai rašė: „Liūdime dėl šio Teismo sprendimo, bet dar daugiau – dėl daugybės milijonų amerikiečių moterų, kurios šiandien prarado pagrindinę konstitucinę apsaugą, dėl kurios mes nesutariame“.

Reakcijos į nutarimą buvo labai įvairios. Jungtinių Valstijų katalikų vyskupų konferencija paskelbė pareiškimą, kuriame rašoma: „Amerika buvo įkurta remiantis tiesa, kad visi vyrai ir moterys yra sukurti lygūs, turintys Dievo suteiktas teises į gyvybę, laisvę ir laimės siekimą.

Šią tiesą griežtai paneigė JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas Roe prieš Wade, kuris įteisino ir normalizavo nekaltų žmonių gyvybių atėmimą. Dėkojame Dievui šiandien, kad Teismas panaikino šį sprendimą. Meldžiame, kad mūsų išrinkti pareigūnai dabar priimtų įstatymus ir politiką, skatinančius ir ginančius pačius pažeidžiamiausius iš mūsų.“

Meldžiame, kad mūsų išrinkti pareigūnai dabar priimtų įstatymus ir politiką, skatinančius ir ginančius pačius pažeidžiamiausius iš mūsų.

Nenuostabu, kad abortus remiančiose organizacijose, tokiose kaip Planned Parenthood ir Amerikos piliečių laisvių sąjunga, nuotaikos yra labai niūrios. Demokratų Atstovų Rūmų pirmininkė (ir save vadinanti katalike) Nancy Pelosi per savo savaitinę spaudos konferenciją pavadino šį sprendimą „radikaliu“.

Šis sprendimas priimtas praėjus daugiau nei mėnesiui po to, kai „Politico“ paskelbtas teisėjo Samuelio Alito nuomonės projekto nutekinimas sukėlė pasipiktinimą už abortus pasisakančių politikų ir aktyvistų tarpe, o tuo pačiu paskatino gyvybės šalininkus.

Daugelis spėliojo, kad nutekinimas galėjo būti būdas spausti teisėjus pakeisti savo balsus (arba kurstyti neapykantą ir jiems grasinti). Iškart po informacijos nutekėjimo ir po jo kilusio pasipiktinimo teisėjas Clarence'as Thomasas pasakė, kad „negalime būti institucija, kuri dėl patyčių gali suteikti jums tik norimus rezultatus“.

Laukiant balsavimo, teisėsauga katalikų bažnyčias jau buvo perspėjusi, kad radikali grupė, pasivadinusi „Džeinės kerštu“, „šaukia kraštutinio smurto“ prieš bažnyčias visoje šalyje. Remiantis „Newsweek“ gautu vidiniu dokumentu, „Įniršio naktis“, skirta bažnyčioms ir nėštumo centrams, buvo suplanuota 20 val. tą naktį, kai sprendimas buvo paskelbtas.

Dabar gyvybę palaikantys asmenys turi pasiruošti smūgiui.

The post JAV vyskupų konferencija: dėkojame Dievui, kad Aukščiausiasis Teismas panaikino federalinę teisę į abortus appeared first on LAIKMETIS.