JAPONIJA. JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) muitai japoniškoms prekėms reiškia nacionalinę krizę, penktadienį pareiškė Japonijos ministras pirmininkas Shigeru Ishiba (Šigeru Išiba) prieš tarppartines derybas dėl muitų poveikio švelninimo.

BE POKYČIŲ. „Daugeliui investuotojų, ateinančių į Jungtines Valstijas ir investuojančių didžiulius pinigus: mano politika niekada nepasikeis“, – parašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“.

NUSITEIKIMAS. „Pakankamai greitai, per savaites, o ne mėnesius, sužinosime, ar Rusija rimtai nusiteikusi dėl taikos“, – po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje žurnalistams sakė JAV valstybės sekretorius Markas Rubijas.

NT. Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tie gyventojai, kurių nekilnojamo turto (NT) mokestinė vertė sieks iki 50 tūkst. eurų, nemokės „praktiškai jokio“ NT mokesčio.

AZIJIEČIAI. Aukščiausiojo lygio susitikime Samarkande, Uzbekistane, kuriame dalyvauja Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta), Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnijos ir Uzbekistano lyderiai, EK vadovė pareiškė: „Tai mūsų senos draugystės naujos eros pradžia“,

ATLEIDIMAS. Laikraštis „The Washington Post“ citavo JAV pareigūnus, teigusius, kad šiek tiek ilgiau nei metus NSA vadovavęs generolas Timothy Haughas (Timotis Hogas) buvo atleistas.

APKALTA. Pietų Korėjos Konstitucinis Teismas penktadienį patvirtino prezidento Yoon Suk-yeolo (Jun Sukjolo) apkaltą dėl gruodį trumpam įvestos karo padėties ir vienbalsiai nusprendė atimti iš jo įgaliojimus už Konstitucijos pažeidimą.

POLIGONAS. Naujam brigados dydžio kariniam poligonui svarstoma 14 potencialių vietų, sako krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė.

PAGALBA. Iš Klimato kaitos programos Aplinkos ministerija (AM) skiria daugiau nei 4,6 mln. eurų saulės elektrinėms su energijos kaupikliais Ukrainos gydymo įstaigose įrengti, penktadienį pranešė ministerija.

The post Naujienų telegrafas: krizė Japonijoje, NT mokestis, ryžtas dėl Grenlandijos appeared first on LAIKMETIS.

Ši bažnyčia siejama su 2022-aisiais įvykdytu ekspremjero Shinzo Abe (Šinzo Abės) nužudymu.

Švietimo ministerijos atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP teigė, kad Tokijo apygardos teismas „išleido įsakymą panaikinti“ Susivienijimo bažnyčios skyrių Japonijoje.

Ši religinė sekta įkurta Pietų Korėjoje, o jos sekėjai kartais vadinami munistais pagal jos mirusio įkūrėjo Sun Myung-moono (Sun Mjungmuno) pavardę.

Buvęs premjeras Sh. Abe – ilgiausiai tarnavęs Japonijos lyderis – 2022-aisiais buvo nušautas rinkimų kampanijos metu, kaip įtariama, vyro, kuris piktinosi Susivienijimo bažnyčia.

Pranešama, kad žudikas supyko dėl to, kad jo motina paaukojo Bažnyčiai apie 100 mln. jenų (tuo metu – apie 930 tūkst. eurų).

Po ekspremjero nužudymo atlikti tyrimai atskleidė glaudžius sektos ryšius su daugeliu konservatyvios valdančiosios partijos įstatymų leidėjų. Dėl šios priežasties atsistatydino keturi ministrai.

Sekta kaltinama spaudžianti savo pasekėjus skirti jai gyvenimus griaunančias aukas. Priekaištaujama, kad jos nariai taip pat nesirūpina vaikais, nors bažnyčia neigia bet kokius nusižengimus.

The post Japonijos teismas nurodė atimti teisinį pripažinimą Susivienijimo bažnyčiai appeared first on LAIKMETIS.

S. Fukahori mirė Nagasakio ligoninėje, pranešė tame mieste esanti Urakamio katedra. „Associated Press“ apie jo mirtį pranešė sekmadienį.

Pati Urakamio katedra buvo sunaikinta per atominį sprogimą 1945 m. rugpjūčio 9 d. Ji buvo atstatyta 1959 m. Pastaruoju metu taikos aktyvistai stengiasi finansuoti vieno iš per sprogimą sunaikintų katedros varpų pakeitimą.

Didžiąją savo gyvenimo dalį S. Fukahori „beveik kasdien meldėsi“ katedroje, pranešė „AP“.

Kai ant miesto nukrito bomba, Japonijos piliečiui buvo vos 14 metų. Jis dirbo laivų statykloje už kelių kilometrų nuo bombos hipocentro ir daugelį metų nekalbėjo apie tai, ką patyrė.

Atsitiktinis susitikimas su 1937 m. Gernikos bombardavimo auka „padėjo jam atsiverti“, teigia „AP“.

„Tą dieną, kai nukrito bomba, išgirdau balsą, kuris prašė pagalbos. Kai priėjau ir ištiesiau ranką, to žmogaus oda ištirpo. Vis dar prisimenu, koks tai buvo jausmas“, - 2019 m. Japonijos transliuotojui NHK pasakojo jis.

S. Fukahori, kurio laidotuvės vyko pirmadienį Urukamio katedroje, tais pačiais metais susitiko su popiežiumi Pranciškumi. Jis per popiežiaus vizitą Japonijoje įteikė Šventajam Tėvui gėlių vainiką.

2020 m. per ceremoniją Japonijoje taikos gynėjas sakė: „Esu pasiryžęs perduoti mūsų žinią, kad Nagasakis taptų paskutine vieta, kur kada nors buvo numesta atominė bomba“.

NHK jis pasakojo, kad bombos poveikis truko „ne tik tą vieną akimirką - mes vis dar kenčiame“.

„Žmonės yra silpni, todėl esame linkę būti godūs, – sakė japonas. – Tačiau savanaudiškumas neatneša taikos.“

The post Mirė japonų katalikas S. Fukahori, išgyvenęs Nagasakio atominį bombardavimą appeared first on LAIKMETIS.

Chisako Kakehi (Čisako Kakehi) buvo nuteista myriop už trijų vyrų, įskaitant jos sutuoktinį, nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti dar vieną vyrą maždaug prieš dešimtmetį Japoniją sukrėtusioje byloje.

„Jos mirtis buvo patvirtinta ligoninėje ketvirtadienį“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Teisingumo ministerijos pareigūnas. Ji buvo rasta gulinti savo kameroje Osakos įkalinimo centre.

Pasak jo, moters mirties priežastis dar nenustatyta. Japonijos žiniasklaida teigė, kad ji galėjo sirgti kažkokia liga.

2021 metais Ch. Kakehi mirties nuosprendis buvo paliktas galioti, o Aukščiausiojo Teismo teisėja Yuko Miyazaki (Juko Mijadzaki) sakė, kad ji „panaudojo cianidą prieš vyrus, privertusi juos pasitikėti ja kaip gyvenimo partnere“.

„Tai apskaičiuotas, žiaurus nusikaltimas, pagrįstas tvirtu ketinimu nužudyti“, – sakė ji.

2017 metais teismas skyrė Ch. Kakehi mirties bausmę pakariant.

Nustačius, kad Ch. Kakehi prisidėjo prie kelių savo partnerių mirties, ji tapo naujausiu „juodosios našlės“ pavyzdžiu Japonijoje. Šis pavadinimas yra susijęs su vorams būdinga elgsena: jų patelės susiporavusios neretai suėda patinėlius.

Prokurorai tvirtino, kad pagyvenusi moteris nužudė tuos vyrus, kai jie savo draudimo polisuose nurodė ją kaip naudos gavėją.

„Juodąja našle“ praminta Ch. Kakehi, kurios byla kausto visos šalies dėmesį, kaip pranešama, per 10 metų gavo 1 mlrd. jenų (7,6 mln. eurų tuometiniu kursu) draudimo ir kitų išmokų po savo vyrų ir meilužių mirties. Vis dėlto didžiąją dalį šių pinigų moteris prarado nesėkmingai investavusi.

Dauguma jos partnerių buvo pagyvenę arba sergantys. Su daugeliu ji susipažino per pasimatymų agentūras, kuriose, kaip pranešama, nustatydavo sąlygas, kad potencialūs partneriai būtų turtingi ir bevaikiai.

Policija rado cianido pėdsakų Ch. Kakehi namuose ir vieno kambarinio augalo vazone, kurio ji bandė atsikratyti.

Cianido buvo rasta mažiausiai dviejų iš tų vyrų, su kuriais ji bendravo, organizme.

Be to, jos bute į pietus nuo Kioto pareigūnai rado reikmenų vaistams suduoti ir medicinos knygų.

Jos partnerių mirtys nebuvo iš karto ištirtos, nes policija iš pradžių nustatė, kad jie mirė nuo ligų, jiems nebuvo atlikti skrodimai.

Ch. Kakehi buvo suimta tik po to, kai policija nustatė, kad paskutinysis jos vyras, 75 metų Isao Kakehi, mirė apsinuodijęs cianidu. Tuomet policija pradėjo tirti ankstesnius atvejus ir nustatė tam tikrą dėsningumą.

The post Mirė Japonijos „juodoji našlė“ appeared first on LAIKMETIS.

Arkivyskupas sakė, kad „tokia senstanti visuomenė kaip Japonijos negalės išgyventi“, nurodydamas šalies demografinės žiemos pavojus.

Susidūręs su šia realybe, jis pažymėjo, kad vyriausybė „nesiryžta pilnai priimti migrantų“, nes baiminasi įžengti į teritoriją, kurios Japonija, menkai pratusi juos priimti, anksčiau netyrinėjo.

„Iki šiol Japonija buvo nepaprastai vienalytė šalis. Tačiau realybė tokia, kad be migrantų Japonijos visuomenė negali išsilaikyti. Tai yra faktas. Tiesa, migrantai atvyksta su įvairių rūšių vizomis, tačiau dėl institucijų nenoro daugelis jų anksčiau ar vėliau yra priversti susidurti su biurokratinėmis problemomis, susijusiomis su jų imigracijos statusu“, - sakė jis.

T. Kikuchi aiškino, kad Japonijos visuomenė dažnai suvokia migraciją kaip „problemą“ ir kad net Bažnyčioje kalbama apie „imigrantų problemą“. Arkivyskupas mano, kad tokios kalbos atspindi daugelio japonų „neigiamą suvokimą“ apie šią tikrovę.

„Tvirtai tikiu, kad imigrantai Bažnyčiai yra ne problema, bet viltis. Jie suteikia katalikų bendruomenei unikalią galimybę augti, ypač jaunimo tarpe, ir skelbti Evangeliją tose vietovėse, kur Bažnyčia nėra aktyviai veikianti“, - kalbėjo Japonijos dvasininkas.

„Tam tikra prasme imigrantai suteikia Japonijos Bažnyčiai galimybę atsinaujinti ir aktyviau vykdyti savo misiją. Tai tikra viltis“, - pridūrė jis.

Kadangi „kylančios saulės“ šalis geografiškai yra strateginėje padėtyje, tarp didžiųjų pasaulio galybių, tokių kaip JAV, Rusija ir Kinija, jai nesvetimos diasporos ir aplinkybės, kurias šiandien išgyvena pasaulis.

Konkrečiai kalbėdamas apie karą ir didėjančią branduolinių ginklų panaudojimo grėsmę, T. Kikuchi pabrėžė, kad branduoliniai ginklai „nesuteikia realios apsaugos“.

Japonijos vyriausybė patvirtino 16,5 proc. (apie 53 mlrd. eurų) didesnes išlaidas gynybai iki 2024 m. „Tai tiesiog pinigų išmetimas į balą“, - pastebėjo arkivyskupas.

„Kiekvienas, kuris rimtai analizuoja politinę padėtį Azijoje, supranta, kad dialogas, o ne ginklų keliama grėsmė yra raktas į stabilumą. Investuoti daugiau pinigų į ginklus, ypač branduolinius, yra nereikalingos ir pavojingos išlaidos, nes šie ginklai skirti ne konfliktams spręsti, o pasauliui sunaikinti“, - komentavo jis.

Prelatas užtikrino, kad Japonijos Bažnyčia ir toliau skatins iniciatyvas, „kuriomis siekiama branduolinių ginklų panaikinimo. Bendradarbiausime su JAV ir kitų šalių vyskupais reikalaudami, kad tiek Japonija, tiek JAV vyriausybė įsipareigotų kuo greičiau panaikinti šiuos ginklus“.

„Dialogas yra raktas į stabilumą. Neturime ginčytis. Turime kalbėtis vieni su kitais. Dialogas - tai ne tik kalbėjimasis, bet ir santykių kūrimas. Šioje srityje taip pat būtinas sinodiškumas“, - užbaigė arkivyskupas.

The post Tokijo arkivyskupas mano, kad be migrantų senstanti Japonijos visuomenė negalės išgyventi appeared first on LAIKMETIS.

Rekordas patvirtintas po 117 metų ispanės Marijos Branyas Moreros (Marijos Branjas Moreros) mirties anksčiau šią savaitę.

T. Itookos amžių ir gimimo datą – 1908-ųjų gegužės 23-iąją – patvirtino Gerontologijos tyrimų grupė, kuri patvirtina duomenis apie žmones, kuriems, kaip manoma, yra 110 metų ar daugiau.

T. Itooka gyvena slaugos namuose Hiogo prefektūros Ašijos mieste, kuris taip pat patvirtino jos gimimo datą. Ji perėmė seniausio pasaulyje žmogaus titulą po to, kai antradienį apie 117-metės M. Branyas Moreros šeima paskelbė apie jos mirtį.

Guinnesso rekordų knyga naująjį T. Itookos statusą patvirtino ketvirtadienį.

Pranešama, jog, kai moteriai buvo pasakyta, kad ji tapo vyriausiu pasaulio žmogumi, ji atsakė: „Ačiū.“

Šią frazę ji dažnai sako ir savo slaugos namų darbuotojams.

Prieš tris mėnesius T. Itooka atšventė savo gimtadienį, gavo gėlių, tortą ir mero atviruką. Kiekvieną rytą ji geria populiarų jogurto skonio gėrimą „Calpis“. Jos mėgstamiausias maistas yra bananai.

T. Itooka gimė Osakoje, vidurinėje mokykloje žaidė tinklinį. Ji ištekėjo būdama 20 metų, susilaukė dviejų dukterų ir dviejų sūnų, rašoma Guinnesso knygoje.

Antrojo pasaulinio karo metais T. Itooka vadovavo savo vyro tekstilės fabriko kontorai. Po vyro mirties 1979 metais ji gyveno viena Naroje, o po kurio laiko persikėlė į slaugos namus.

Ji du kartus yra įkopusi į 3 067 m aukščio Ontakės kalną ir mėgavosi ilgais žygiais net sulaukusi 100 metų.

The post Japonė Tomiko Itooka tapo vyriausiu pasaulyje žmogumi appeared first on LAIKMETIS.

Rugpjūčio 6 d. yra Viešpaties Atsimainymo liturginė šventė. Šią dieną 1945 m. perkeistą Dievo veidą, atsispindintį Jo vaikuose, subjaurojo pražūtingas atominės bombos sprogimas virš Hirošimos, nusinešęs apie 140 000 vyrų, moterų ir vaikų gyvybių.

Nepaisant to, tarp nuniokojimo būta stebuklų. Maždaug už 4,5 km nuo sprogimo epicentro išliko Nagatsuki jėzuitų vienuolynas, kuriame buvo įsikūręs noviciatas. Jame gyvenę broliai įėjo į istoriją kaip "Hirošimos aštuonetas".
Jie išgyveno sprogimą, kuris iš karto pražudė 86 % žmonių aštuonių kvartalų spinduliu. Nors kai kurie broliai sulaukė garbaus amžiaus, daugelis jų patyrė radiacijos poveikį ir turėjo įvairių sveikatos sutrikimų

Vienam iš aštuonių brolių, tėvui Hubertui Šiferiui, 1945 m. rugpjūčio 6 d. sukako 30 metų. Jis šventė Mišias Viešpaties Atsimainymo garbei ir kaip tik sėdėjo prie pusryčių stalo, kai, jo dažnai cituojamais žodžiais tariant, "staiga baisus sprogimas vienu griausmingu trenksmu perskrodė orą. Nematoma jėga pakėlė mane nuo kėdės, išmetė į orą, sukrėtė, trenkė, suvirpino kaip lapą rudeninio vėjo gūsyje".

1945 m. rugpjūčio 9 d. buvo numesta dar viena atominė bomba - šį kartą ant Nagasakio, miesto, vadinamo Japonijos katalikų sostine, nes jame gyveno beveik du trečdaliai Japonijos katalikų. Nagasakis buvo nuniokotas. Tačiau šventojo Maksimilijono Kolbės pastatytas pranciškonų vienuolynas liko stovėti.

Lenkų šventasis, per tą patį karą nukankintas Aušvico koncentracijos stovykloje, nusprendė pastatyti vienuolyną vietoje, kurią daugelis laikė nesėkminga, nes ji buvo toli nuo miesto centro. Nepaisydamas šios kritikos, Maksimilijonas primygtinai reikalavo žemės sklypo už kalno.

Iš tikrųjų būtent šis kalnas apsaugojo vienuolyną, kai atominė bomba sugriovė miestą ir pražudė apie 70 000 žmonių.

The post Per Hirošimos ir Nagasakio bombardavimą dvi bažnyčios liko nepaliestos appeared first on LAIKMETIS.

Teismas taip pat nusprendė, kad 20 metų senaties terminas reikalavimams dėl kompensacijos negali būti taikomas – tai didelė pergalė nukentėjusiesiems, kurie dešimtmečius kentėjo.

Japonijos vyriausybė pripažįsta, kad pagal kone pusę amžiaus galiojusį eugenikos įstatymą buvo priverstinai sterilizuota apie 16,5 tūkst. žmonių.

Įstatymas leido gydytojams sterilizuoti žmones, turinčius paveldimų intelekto sutrikimų, kad „būtų išvengta prastos kokybės palikuonių gimimo“.

Valdžios institucijų teigimu, dar 8,5 tūkst. žmonių buvo sterilizuoti su jų sutikimu, nors teisininkai teigia, kad net ir šie atvejai greičiausiai buvo „de facto prievartiniai“, nes asmenys patyrė spaudimą.

1953 metų vyriausybės pranešime teigiama, kad atliekant operacijas gali būti naudojama fizinė prievarta, nuskausminimas ir net „apgaulė“.

„Dėl vyriausybės operacijų praleidau kankinančius 66 metus. Noriu susigrąžinti savo gyvenimą, kuris iš manęs buvo atimtas“, – prieš trečiadienio teismo sprendimą sakė nukentėjusysis Saburo Kita (Saburas Kita), kuris prisistatė slapyvardžiu.

Jis buvo įtikintas ryžtis vazektomijai, kai jam buvo 14 metų. Tuo metu jis gyveno įstaigoje, kurioje buvo apgyvendinti probleminiai vaikai. Apie tai, kas nutiko, jis prisipažino žmonai tik prieš pat jos mirtį 2013 metais.

„Tik tada, kai vyriausybė pripažins, ką padarė, ir prisiims atsakomybę, galėsiu bent šiek tiek susitaikyti su savo gyvenimu“, – pernai spaudos konferencijoje sakė S. Kita, kuriam dabar 81-eri.

Atsiprašymas

9-e ir 10-e dešimtmetyje tokių operacijų skaičius Japonijoje mažėjo, kol 1996 metais įstatymas buvo panaikintas.

Ši tamsi istorija vėl atsidūrė dėmesio centre 2018 metais, kai į septintą dešimtį metų įžengusi moteris padavė vyriausybę į teismą dėl procedūros, kuri jai buvo atlikta būnant 15 metų. Tai nutiesė kelią panašiems ieškiniams.

Vyriausybė savo ruožtu nuoširdžiai atsiprašė, kai 2019 metais buvo priimti teisės aktai, numatantys vienkartinę 3,2 mln. jenų (šiandieniniu kursu – apie 18,6 tūkst. eurų) išmoką kiekvienam nukentėjusiajam.

Tačiau nukentėjusieji teigia, kad tai buvo per mažai, kad atitiktų jų patirtų kančių sunkumą, ir kreipėsi į teismą.

Pastaraisiais metais regioniniai teismai dažniausiai pripažindavo, kad eugenikos įstatymas pažeidė Japonijos konstituciją.

Tačiau teisėjų nuomonės išsiskyrė dėl to, ar ieškiniai galioja pasibaigus 20 metų senaties terminui.

Kai kurie jų teigė, kad tokio senaties termino taikymas yra itin žiaurus ir nesąžiningas, ir nurodė valstybei atlyginti žalą. Tačiau kiti atmetė bylas, sakydami, kad terminas žalai atlyginti jau baigėsi.

„Tikimės, kad šis sprendimas atvers kelią vyriausybei imtis aktyvių veiksmų, kad būtų panaikintas jos sukurtas eugeninis mentalitetas“, – prieš trečiadienio sprendimą naujienų agentūrai AFP sakė S. Kitos advokatas Naoto Sekiya (Naotas Sekija).

The post Japonijos teismas: priverstinės sterilizacijos įstatymas prieštaravo Konstitucijai appeared first on LAIKMETIS.

Tai retas žingsnis šalyje, kur nėra santuokų lygybės.

Japonijoje galioja tvarka, kad gyventojai turi užregistruoti savo gyvenamosios vietos adresą vietos valdžios institucijose. Naujienų agentūrai AFP 38-erių Keita Matsuura (Keita Macura) pasakojo, kad jis ir jo partneris Yutaro Fujiyama (Jutaras Fudžijama) turėjo skirtingus adresus, nors gyvena kartu.  

Persikėlę gyventi į Omuros miestą pietinėje Nagasakio prefektūroje, vyrai nurodė, kad nori registruotis tuo pačiu adresu kaip sutuoktinių pora. 

Iš pradžių buvo pasiūlyta Y. Fujiyamą įregistruoti kaip K. Matsuuros giminaitį. Tačiau galiausiai šį mėnesį buvo leista jį užregistruoti kaip sutuoktinį. 

Japonija yra vienintelė Didžiojo septyneto (G-7) narė, nepripažįstanti tos pačios lyties asmenų sąjungų. Vietos žiniasklaida nurodė, kad minimas sprendimas neturi precedento. 

Nors registracija tuo pačiu adresu nėra tas pats, kas teisėta santuoka, K. Matsuura nurodė esąs nustebęs ir labai laimingas. 

„Negalėjau nustoti šokti ir šypsotis“, – pasakojo vyras. 

„Manau, kad tai novatoriškas sprendimas – žingsnis toliau nei teisiškai neįpareigojanti partnerystės sistema“, pagal kurią savivaldybės išduoda pažymėjimus homoseksualioms poroms, sakė K. Matsuura. 

Japonija yra vienintelė Didžiojo septyneto (G-7) narė, nepripažįstanti tos pačios lyties asmenų sąjungų.

„Tikiuosi, kad tai suteiks daugiau praktinės naudos tos pačios lyties poroms ir bus žingsnis link tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimo“, – pridūrė jis. 

Šiuo metu Taivanas yra vienintelė Azijos valstybė, kurioje galioja santuokų lygybė. Šiais metais Tailandas taip pat žengė žingsnį į priekį siekdamas šalyje įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas.

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad vis daugiau žmonių, ypač jaunesnių, pasisako už LGBTQI bendruomenei palankius įstatymus. 

Tačiau Japonijos valdančioji konservatyvioji partija nenori imtis šių reformų.

Didžiausiose Japonijos savivaldybėse išduodami partnerystės sertifikatai, leidžiantys tos pačios lyties poroms tam tikrose srityse, pavyzdžiui, būsto, sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos, būti prilygintoms sutuoktiniams. 

Be to, daugelis didelių Japonijos įmonių homoseksualioms poroms siūlo tokias pačias lengvatas kaip ir heteroseksualioms šeimoms. 

Pastaruoju metu Japonijos teismai išnagrinėjo keletą bylų dėl tos pačios lyties asmenų santuokų konstitucingumo. 

1947-ųjų Japonijos konstitucijoje teigiama, kad santuoka sudaroma „abiejų lyčių abipusiu sutikimu“, tačiau taip pat nurodoma, kad visi žmonės „pagal įstatymą yra lygūs“.

The post Pirmą kartą Japonijos istorijoje homoseksualų porai leista deklaruoti bendrą gyvenamąją vietą appeared first on LAIKMETIS.

Ši paroda, kurią planuojama atidaryti 2026 metų kovą-gegužę, bus skirta kompozitoriaus 150 gimimo metinėms. Jos bus minimos 2025 metais. Kartu su ja turėtų vykti koncertai, susitikimai, edukaciniai renginiai. Šių metų gegužę į Lietuvą tiriamojo vizito ketina atvykti Nacionalinio Vakarų meno muziejaus delegacija.

1959 metais atidarytas Nacionalinis Vakarų meno muziejus yra pirmasis Japonijoje valstybinis muziejus, sistemiškai kaupiantis ir pristatantis Vakarų meną nuo Renesanso iki XX a. pradžios. 

M. K. Čiurlioniu Japonijoje susidomėta dar septintajame dešimtmetyje. Muzikologo profesoriaus Ichiro Kato (Ičiro Kato) pastangomis suburta Čiurlionio draugija rengė pirmąsias muzikos perklausas ir reprodukcijų parodas.

„Čiurlionio tapyba, ypač jos spalvos ir tematika, yra unikali. Mes, japonai, jo paveiksluose netgi randame nemažai bruožų, būdingų ir japonų tapybai“, – 1969 metais savo laiške, kurio pabaigoje linkėjimus perdavė Jadvygai ir Valerijai Čiurlionytėms, rašė I. Katas.

Devintajame dešimtmetyje Lietuvoje apsilankęs Japonijos premjeras Yasuhiro Nakasone (Jasuhiras Nakasonė) domėjosi galimybėmis surengti M. K. Čiurlionio dailės parodą Japonijoje, tačiau į Kauną atvykusios japonų delegacijos ketinimai buvo sutrikdyti įvertinus kūrinių trapumą ir komplikuotą transportavimą, o daugiausiai iššūkių kėlė sudėtinga politinė situacija šalyje, todėl planus pristatyti M. K. Čiurlionio kūrybą Japonijoje teko atidėti.

1992 metais „Sezon“ meno muziejuje surengta pirmoji užsienyje lietuvių kūrėjo paroda „Čiurlionis: Fin-de-siècle Lietuvos fantastas ir mistikas“

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Tokijo „Sezon“ meno muziejaus atstovai vėl aplankė Kauną. Kaip teigia Kultūros ministerija, matydami sunkią Lietuvos ekonominę situaciją bei ribotus Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus resursus, japonai ėmėsi iniciatyvos. 

1992 metais „Sezon“ meno muziejuje surengta pirmoji užsienyje lietuvių kūrėjo paroda „Čiurlionis: Fin-de-siècle Lietuvos fantastas ir mistikas“. Joje rodyti 165 eksponatai – daugiausia tapybos darbai, tušo grafika, fluorofortai, piešiniai, atvirukai, laiškai, muzikos rankraščiai. Parodą atidarė imperatorius Akihito ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Joje skambėjo kompozitoriaus muzika, vyko paskaitų ciklas.

Žiūrovų dėmesio sulaukė ir archyvinė medžiaga, du parodos katalogai, atvirukų kolekcija. Įrašų kompanija „King’s Records“ specialiai šiai progai išleido keletą M. K. Čiurlionio kūrinių kompaktinių plokštelių.  

The post 2026 metais Tokijuje planuojama surengti M. K. Čiurliono dailės parodą appeared first on LAIKMETIS.