Per balsavimą už raginimą „nedelsiant taikyti visišką Rusijos naftos, anglies, branduolinio kuro ir dujų importo embargą“ pasisakė 513 europarlamentarų, 22 balsavo prieš, 19 susilaikė.

Nors rezoliucija yra rekomendacinio pobūdžio, Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola) jos priėmimą pavadino „labai svarbiu momentu“, kuriuo Ukrainai buvo pasiųsta „aiškiausia žinia“ dėl ES paramos masto.

Neįpareigojanti rezoliucija buvo priimta 27 ES valstybių ambasadoriams ketvirtadienį svarstant Europos Komisijos pasiūlymą, kuriame, be kitų prekybos priemonių, numatytos sankcijos rusiškoms anglims.

Kai kurios ES valstybės ragino uždrausti ir naftos importą, tačiau tam priešinasi kitos šalys, kurių ekonomikos yra labai priklausomos nuo rusiškų energijos išteklių, tarp jų Vokietija.

Pernai ES iš Rusijos importavo apie 45 proc. gamtinių dujų, 45 proc. akmens anglių ir 25 proc. žaliavinės naftos

Pernai ES iš Rusijos importavo apie 45 proc. gamtinių dujų, 45 proc. akmens anglių ir 25 proc. žaliavinės naftos.

Angliavandeniliai sudaro du trečdalius Rusijos eksporto, o eksporto pajamos sudaro pusę šalies biudžeto. ES yra didžiausia rusiškų angliavandenilių pirkėja.

Trečiadienį ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) Europos Parlamentui sakė, kad nuo vasario 24 dienos, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą, ES, mokėdama už rusišką iškastinį kurą, Rusijos iždą papildė 35 mlrd. eurų.

Pasak jo, ši suma viršija milijardą eurų, kuriuos ES yra numačiusi skirti ginklų tiekimui Ukrainai.

EP savo rezoliucijoje taip pat ragina tęsti ir intensyvinti ginklų Ukrainai tiekimą, kad ji galėtų veiksmingai apsiginti, ko Kyjivas nekart prašė Europos.

Praėjusios savaitės pabaigoje R. Metsola tapo pirmąja ES institucijų vadove, apsilankiusia Ukrainoje nuo karo pradžios.

J. Borrellis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) Kyjive viešės penktadienį.

The post Europos parlamentas reikalauja uždrausti Rusijos energijos išteklių importą appeared first on LAIKMETIS.

JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) ir Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) patvirtinta iniciatyva skelbia, kad JAV kartu su partnerėmis sieks šiais metais Europai papildomai pristatyti 15 mlrd. kubinių metrų suskystintų gamtinių dujų (SGD).

Apie tai paskelbta tuo metu, kai ES valstybės narės ginčijasi dėl raginimų visai Bendrijai įvesti embargą Rusijos energijos ištekliams ir taip nubausti prezidentą Vladimirą Putiną už jo invaziją į Ukrainą. Aktyviausiai už tai pasisako Baltijos šalys ir Lenkija, tuo tarpu kitos valstybės, įskaitant ekonominę galiūnę Vokietiją, staigiam embargui nepritaria pirmiausia dėl didelės priklausomybės nuo rusiškų dujų.

„Šiai energetinio saugumo darbo grupei pirmininkaus Baltųjų rūmų atstovas ir Europos Komisijos pirmininkės atstovas. Ji dirbs siekdama užtikrinti ES ir Ukrainos energetinį saugumą ruošiantis kitai žiemai, kartu sieks ES tikslo panaikinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro“, – teigiama pareiškime.

Ji dirbs siekdama užtikrinti ES ir Ukrainos energetinį saugumą ruošiantis kitai žiemai, kartu sieks ES tikslo panaikinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro

Penktadienį Berlynas paskelbė, kad Maskvai įsiveržus į Ukrainą, Vokietija drastiškai sumažins energijos išteklių pirkimą iš Rusijos – iki birželio perpus sumažins naftos importą, o rudenį atsisakys akmens anglių tiekimo.

ES jau paskelbė ambicingus planus šiais metais dviem trečdaliais sumažinti rusiškų dujų importą, o iki šio dešimtmečio pabaigos jį visai nutraukti.

Savo ruožtu dabar Briuselis pareiškė, kad kaip tik šios grupės darbo dalis bus bendradarbiavimas su ES valstybėmis narėmis, „siekiant tikslo bent iki 2030-ųjų užsitikrinti maždaug 50 mlrd. kubinių metrų per metus papildomų SGD iš JAV“.

Europai susidūrė su sunkia užduotimi rasti alternatyvą rusiškoms gamtinėms dujoms, kurių tiekimas per metus siekė apie 150 mlrd. kubinių metrų.

The post JAV ir ES formuoja darbo grupę Europai nuo rusiškų dujų „atpratinti“ appeared first on LAIKMETIS.