Šią bylą pirmasis nagrinėjęs Molėtų teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, jį ir paliko galioti LAT išplėstinė septynių teisėjų kolegija. Politikas lieka visiškai išteisintas.

„K. Tubio veiksmai, susiję su žemės sklypo klausimų sprendimu, atitiko įprastų savivaldybės funkcijų įgyvendinimą, o žemės sklypo perėmimo savivaldybės žinion inicijavimas ir galimybė vėliau rengti aukcioną dėl naudojimosi sklypu, nesudarant, nepažadant jokių išskirtinių sąlygų R. A. ar jo įmonės naudai, ir nesikišant į aukciono rengimo procedūras, yra pernelyg nutolę nuo nusikalstamo pažado Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalies prasme“ , – sakė LAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį paskelbęs teisėjas Artūras Pažarskis. Šis straipsnis numato atsakomybę už prekybą poveikiu.

LAT nurodo, kad savivaldybės mero įprastą politinę veiklą būtina atskirti nuo korupcinio pobūdžio veiklos.

Šio teismo verdiktu, valstybė išteisintam politikui turės sumokėti 1,8 tūkst. eurų už advokato darbą apeliacinės instancijos procese.

Prokuratūros skundą teismas atmetė, o sprendimas byloje yra galutinis ir neskundžiamas.

Vasario 2 dieną Panevėžio apygardos teismas K. Tubį buvo pripažinęs kaltu reikalavus finansinės paramos savo visuomeniniam rinkimų komitetui, ruošiantis 2019 metų savivaldybių merų ir tarybų rinkimams.

„Aš tikėjausi, kad teisingumas turi būti, kad negali būti visi teisėjai, kai kurie teisėjai, paveikti – apie Panevėžį kalbu. Man uždavus klausimą, kodėl toks priimtas sprendimas, teisėjas atsakė, kad byla turi visuomeninę žymą, visuomenė domisi, tai kažkas domėjosi ir jį paveikė, tai šitą leido suprasti“, – BNS teisme sakė K. Tubis. 

Man uždavus klausimą, kodėl toks priimtas sprendimas, teisėjas atsakė, kad byla turi visuomeninę žymą, visuomenė domisi, tai kažkas domėjosi ir jį paveikė, tai šitą leido suprasti

„Negali būti, kad žmogaus teisės būtų pažeidžiamos teisėsaugos institucijų, prokuroro. Prokuroras girdi, kad įraše skamba kitaip, o stenogramoje įrašyti STT pareigūno kitokie žodžiai, jis vėl, rašydamas skundus, tuos pačius žodžius naudoja iš stenogramos. Tai manau, kad yra nusikaltimo požymių kai kurių pareigūnų veiksmuose“, – tvirtino politikas.

Bylos duomenimis, K. Tubis, eidamas mero pareigas, 2018 metų pabaigoje vienam Anykščių verslininkui pažadėjo paveikti savivaldybės darbuotojus, kad šie skubos tvarka sudarytų galimybę jo atstovaujamai bendrovei išsinuomoti žemės sklypą bei gauti leidimus vykdyti jame verslininko pageidaujamo aukštingumo statybas. Už tai bendrovės atstovas rado asmenį, kurio vardu į K. Tubio vadovaujamo rinkimų komiteto sąskaitą kaip auka pervestas 1 tūkst. eurų.

Panevėžio apygardos teismas politikui skyrė 9,9 tūkst. eurų baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – 1 tūkst. eurų, kaip jo padarytos nusikalstamos veikos rezultato, konfiskavimą, jam taip pat atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.

Tuo metu prokuratūra siekė K. Tubį už daugiau epizodų.

Teisėjo A. Pažarskio teigimu, nagrinėjamoje byloje teismai skirtingai vertino dvi situacijas, kurios savo turiniu yra „įprastos, normalios ir teisėtos“, t.y. Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintos vienos iš savarankiškų savivaldybės funkcijų – jai nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas.

„Išplėstinė kolegija atkreipė dėmesį, kad kaltinime nurodyto žemės sklypo perėmimas savivaldybės žinion pradėtas vykdyti ir vykdytas išimtinai Anykščių rajono savivaldybės interesais ir naudai, kad vėliau galėtų būtų išnuomotas, jame būtų vykdoma komercinio ar kitokio pobūdžio veikla. Nesant įrodymų, kad K. Tubis kokiu nors būdu stengėsi palengvinti sąlygas R. K. valdomai ar kokiai kitai įmonei sklypą išsinuomoti, būtų ėmęsis veiksmų daryti įtaką būsimo nuomos aukciono procedūroms, lieka neaišku, kaip apskritai galėto būti veikiama R. K. ar jo valdomos įmonės interesais“, – sakė LAT teisėjas.

Jis taip pat pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta, kad dėl kaltinime nurodyto sklypo perėmimo skubos tvarka savivaldybės žinion, nesilaikyta žemės sklypo perėmimo tvarkos, būtų sutrikdyta normali valstybės tarnautojų darbo tvarka.

The post Teismas išteisino Anykščių merą, „valstietį" Kęstutį Tubį appeared first on LAIKMETIS.

Juo siekiama buvo panaikinti ankstesnius palankius teismo sprendimus A. Ulvidui ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Pirmadienį LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Kaltinamojo teiginiai, jog jis nežinojo, kad merginoms, kurioms šoko, buvo mažiau nei 16 metų, lieka nepaneigti.

Bylos duomenimis, nukentėjusios paklaustos dėl savo amžiaus melavo, teismai padarė išvadą, kad kaltinamasis negalėjo žinoti, kad jos yra jaunesnės nei 16 metų. Šioje byloje buvo keturi epizodai dėl penkių jaunesnių nei 16 metų mergaičių tvirkinimo.

„Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas“, – rašoma teisėjų Tomo Šeškausko, Sigitos Jokimaitės ir Alvydo Pikelio nutartyje.

LAT nurodė, kad kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, iš naujo įrodymų netiria, teismas konstatavo, kad Kauno apygardos prokurorės kasacinis skundas neatitinka jam keliamų įstatyme nustatytų pagrindų, todėl jį atsisakoma priimti.

Prokurorė mano, kad pažeistas įrodymų vertinimas 

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Auksės Lipkevičienės kasaciniame skunde teigiama, kad liepą priimta Kauno apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta iš esmės pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

„Tai sukliudė išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei teisėtą sprendimą“, – mano prokurorė.

neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų, padarė neteisingą išvadą, kad A. Ulvidas nesuvokė tvirkinęs jaunesnius kaip 16 metų amžiaus asmenis

Ji sako, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo ir neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų, padarė neteisingą išvadą, kad A. Ulvidas nesuvokė tvirkinęs jaunesnius kaip 16 metų amžiaus asmenis.

„Darydamas tokią išvadą teismas neįvertino bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų, susijusių su A. Ulvido kaltės turiniu, visumos, vadovavosi išimtinai tik išteisintojo parodymais ir jiems neprieštaraujančiais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, o liudytojų U. M., M. K. parodymus ar jų dalis, kurios teismo išvadų nepatvirtina, vertino selektyviai arba juos ignoravo“, – teigė prokurorė.

Anot jos, A. Ulvidą kaltinantys įrodymai buvo atmesti nepagrįstai, dėl dalies jų nutartyje nepateikti atmetimo motyvai.

Anot kasatorės, bylos duomenimis, patvirtinančiais A. Ulvido žinojimą ar galimybę numatyti merginų amžių, remtasi per siaurai, nes A. Ulvidas turi įgūdžių ir gali orientuotis, koks vaikų amžius.

Prokurorė mano, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad apylinkės teisme yra nagrinėjama dar viena A. Ulvido baudžiamoji byla dėl analogiškų sistemingai padarytų veikų, toje byloje A. Ulvidas yra pripažinęs, kad atliko jam inkriminuotus veiksmus. 

A. Lipkevičienė atkreipė dėmesį, kad Kauno apygardos teismui prokuroras pateikė labai svarbų įrodymą – vaizdo įrašą, tačiau teismas įrodymų tyrimo neatliko ir, neperžiūrėjęs šio vaizdo įrašo, jį kaip įrodymą atmetė.

Liepos 17 dieną Kauno apygardos teismas paskelbė, kad Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jame padarytos išvados remiasi bylos duomenų visuma, yra neprieštaringos, tinkamai argumentuotos, dėl to skundžiamo nuosprendžio keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Išteisinamąjį nuosprendį A. Ulvidui pirmosios instancijos teismas paskelbė balandžio 3 dieną. Jis kaltintas dėl keturių nepilnamečių tvirkinimo epizodų – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai konstatavo, kad kaltinamojo teiginiai, jog jis nežinojo, kad merginoms, kurioms šoko, buvo mažiau nei 16 metų, nepaneigti.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šiuo atveju kaltinamojo įsitikinimas, kad nukentėjusios ir liudytojos buvo 16 metų ir vyresnės, eliminuoja A. Ulvido kaltę.

Apeliaciniame skunde prokuroras prašydamas pripažinti A. Ulvidą kaltu kėlė įrodymų vertinimo klausimą ir tvirtino, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino per siaurai, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, išteisinamąjį nuosprendį išimtinai grindė išteisintojo, nepilnamečių asmenų ir liudytojų parodymais.

Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šioje byloje nebuvo surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie be jokių pagrįstų abejonių leistų padaryti išvadą, jog vyras padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, visos galimybės išsiaiškinti objektyvią tiesą šio proceso metu buvo išnaudotos, todėl atmetė prokuroro apeliacinį skundą.

Keliose bylose dėl panašių nusikaltimų teisiamas A. Ulvidas pažeidė namų arešto sąlygas ir buvo išvykęs iš Lietuvos. Teismui paskelbus jo paiešką, vyras birželio pabaigoje sulaikytas Danijoje ir vėliau buvo perduotas Lietuvai.

Siekė panaikinti teistumus

Spalio 26 dieną Kauno apygardos teismas atmetė  A. Ulvido skundą dėl nepanaikinto teistumo už prieš dešimt metų ir vėliau įvykdytas vagystes. Teismas taip pat dar trims mėnesiams pratęsė kaltinamojo suėmimo terminą.

Teismas skundą dėl teistumų atmetė kaip nepagrįstą nurodydamas, kad dalis nuosprendžių jau buvo peržiūrėti nekeičiant jam paskirtos bausmės, nuteistasis jau yra atlikęs didžiąją dalį jam paskirtų bausmių, o teistumas taip pat negali būti panaikinamas kol jis galios dėl nuosprendžio už jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimą.

A. Ulvidą 2012-2016 metais Kelmės, Druskininkų, Panevėžio, Vilniaus, Kauno teismai pripažino kaltu įvykdžius vagystes ir skyrė jam viešuosius darbus, laisvės apribojimo ir kitas bausmes.

Kauno apygardos teismo nutartyje rašoma, kad asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. A. Ulvidas yra teistas 12 kartų, sunkiausias nusikaltimas, už kurį jis yra nuteistas, yra jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimas, už šio nusikaltimo padarymą vyras buvo nuteistas 2018 metų balandį.

Už šį nusikaltimą numatyta maksimali bausmė yra penkeri metai laisvės atėmimo, tai yra apysunkis nusikaltimas, todėl teistumo išnykimo terminas yra treji metai bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo.

Kauno apylinkės teismas toliau nagrinėja kitas dvi A. Ulvido bylas dėl galimo nepilnamečių tvirkinimo, apklausiami liudytojai, posėdžiai uždari.

Vienoje byloje A. Ulvidas kaltinimas įvykdęs 33 nusikalstamas veikas, susijusias su jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimu. Šioje byloje yra 25 nukentėjusieji ir 193 liudytojai.

Kovą Kauno apylinkės teismui buvo perduota dar viena byla dėl galimo nepilnamečių tvirkinimo. Šioje byloje dėl dviejų nusikalstamų veikų nukentėjusiais yra pripažinta 11 asmenų, kuriems procese atstovauja įgaliotieji atstovai bei atstovai pagal įstatymą.

Kaunietis jau anksčiau buvo nuteistas už mergaičių tvirkinimą – jis buvo teisiamas už tai, kad nuogas šokdavo paauglėms. Vyras tvirtino, kad mergaitės jį susirasdavo pačios.

The post A. Ulvidas galutinai lieka išteisintas byloje dėl nepilnamečių tvirkinimo appeared first on LAIKMETIS.

„Tai tiesiog rodo, kaip institucijos naudojasi joms patikėtais resursais prievartos mechanizmui (..) Aš tai vadinu politizuota byla, todėl, kad šalies vadovas pasakė, kad mane reikia nubausti, Seimo nariai tą patį komentavo“, – žurnalistams teisme sakė Š. Narbutas.

Ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas jį visiškai išteisino baudžiamoje byloje, joje jis buvo kaltinamas nusikaltimų padarymu Lietuvai per pandemiją įsigyjant COVID-19 reagentus. Teismo manymu, kaltinamasis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių.

Prokuroras pareiškė, kad nuosprendį skųs Apeliaciniam teismui.

Š. Narbutas apgailestavo, kad kol kas, kol neįsiteisės nuosprendis, negalės naudotis savo sąskaitoje esančiais pinigais, be to, priteistų daugiau nei 16,8 tūkst. eurų proceso išlaidų negaus, jie bus sumokėti tik įsiteisėjus nuosprendžiui.

Išteisintasis jau anksčiau yra kreipęsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre dėl galbūt pažeistų jo teisių per tyrimą. Peticija jau yra priimta.

Pasak Š. Narbuto, peticijoje keliami klausimai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, neteisėto sulaikymo, neproporcingo nuosavybės teisės apribojimo, dėl pažeisto kankinimų draudimo. Š. Narbutas anksčiau BNS pasakojo, kad jam buvo uždrausta gauti paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose, kai jis esąs onkologinis pacientas.

Pasak Š. Narbuto, peticijoje keliami klausimai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, neteisėto sulaikymo, neproporcingo nuosavybės teisės apribojimo

Pasak Š. Narbuto, taikant namų areštą, jam drausta lankytis visose Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiose įstaigose, pačioje ministerijoje, Valstybinėje ligonių kasoje ir visose universitetinėse ligoninėse, nes jos pavaldžios ministerijai.

Peticijoje taip pat kalbama apie reputacijos gynimo pažeidimą – ikiteisminio tyrimo pareigūnai patys komentavo medžiagą, o jam man buvo draudžiama ją komentuoti. 

Baudžiamojoje byloje pareigūnai teigė surinkę duomenis, kad 2020 metų kovą–liepą Š. Narbutas, įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavo tuometinės sveikatos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu.

Bylos duomenimis, Š. Narbutas derėjosi su reikiamus testus tiekiančios Ispanijos įmonės pardavimų vadovu dėl šių testų įsigijimo kainos. Iš viso susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. COVID-19 reagentų įsigijimo.

Įtariama, kad susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą įskaičiuotas ir 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š. Narbutui.

Tyrimo duomenimis, apie šią bendros testo kainos dalį bei vėliau sudarytą galimai fiktyvią komercinio atstovavimo sutartį bei gautą esą neteisėtą atlygį Š. Narbutas neinformavo tuometinės Sveikatos apsaugos viceministrės ir premjero patarėjo.

Kaip skelbė teisėsauga, per tyrimą buvo nustatyta, kad šios, neva 2020 metų kovo 1 dieną sudarytos, sutarties pagrindu, kaip komisinis atlygis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, į Š. Narbuto asmeninę sąskaitą per du kartus pervesta daugiau nei 300 tūkst. eurų.

Teisėsauga buvusio Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovo veiksmus kvalifikavo kaip sukčiavimą ir piktnaudžiavimą.

Pirmos instancijos teismas paskelbė, kad byloje nesurinkta duomenų ir neįrodyta,  kad Š. Narbutas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kadangi jis nėra valstybės tarnautoju prilygintu asmeniu.

Byloje taip pat buvo įrodinėjama, kad jis buvo nešališkas ekspertas ir Vyriausybės įgaliotas asmuo. Tačiau, pasak teismo, šios aplinkybės byloje taip pat nepasitvirtino, nes Sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir ministro pirmininko sudarytu potvarkiu darbo grupėse jis nedalyvavo, nebuvo nariu.

Sveikatos apsaugos ministerija šiame ikiteisminiame tyrime buvo pripažinta civiliniu ieškovu ir pareiškusi daugiau nei 303 tūkst. eurų civilinį ieškinį. Po išteisinamojo Š. Narbuto nuosprendžio ieškinys paliktas nenagrinėtu.

The post Išteisintas Š. Narbutas: Nepagrįstam mano kaltinimui institucijos išleido tūkstančius appeared first on LAIKMETIS.

„Išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – per posėdį sakė teisėjas Linas Šiukšta.

Pasak jo, išteisinant R. M. Račkauską buvo remiamasi galimai padarytos žalos mastu, o ji nebuvo tokia, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.

Kartu su R. M. Račkausku išteisinta ir mero patarėja Gintarė Maskoliūnienė.

Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Beveik prieš metus Šiaulių apygardos teismas merą buvo pripažinęs kaltu ir skyręs jam 30 tūkst. eurų baudą, Merui penkerius metus buvo atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje, taip pat konfiskuota daugiau nei 5 tūkst. eurų.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas R. M. Račkausko ir G. Maskoliūnienės veiksmus neteisingai įvertino kaip nusikalstamus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Beveik prieš metus Šiaulių apygardos teismas merą buvo pripažinęs kaltu ir skyręs jam 30 tūkst. eurų baudą

„Apeliacinis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad R. M. Račkauskas ir G. Maskoliūnienė, būdami valstybės tarnautojais, organizuodami ir vykdydami kaltinime nurodytus viešuosius pirkimus, padarė tam tikrų teisės aktų pažeidimų ir siekė asmeninės naudos, tačiau nesutiko, kad jų veiksmais valstybei ir Panevėžio miesto savivaldybei buvo padaryta didelė žala, kuri yra būtina sąlyga patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi,“ – rašoma teismo pranešime.

Byloje nustatyta, kad nuteistųjų veiksmais buvo padaryta ne mažesnė nei 4,6 tūkst. eurų turtinė žala, tačiau, pasak teismo, tokio dydžio žala nesiekia įstatyme nustatyto didelės žalos dydžio – 250 MGL, t. y. 12,5 tūkst. eurų.

Apeliacinis teismas taip pat nenustatė, kad R. M. Račkausko ir G. Maskoliūnienės veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala.

Teismas pripažino, kad abiejų kaltintų asmenų veiksmai iš dalies galėjo pakenkti savivaldybės prestižui ir reputacijai, tačiau byloje, anot teismo, nėra jokių įrodymų, kad dėl šių asmenų veiksmų būtų sumažėjęs Panevėžio miesto savivaldybės prestižas ar visuomenės pasitikėjimas ja, o savivaldybės darbuotojai ar miesto gyventojai menkiau vertintų savivaldybės mero autoritetą.

„Priešingai – normali valstybės ir net savivaldybės veikla nesutriko, nebuvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pasitikėjimas savivaldos sistema nebuvo pakirstas ir nebuvo sukelti į tai panašūs padariniai“, – paskelbė Apeliacinis teismas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad R. M. Račkausko veiksmai nesulaukė didelio neigiamo atgarsio visuomenėje, nes 2019 metais vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose R. M. Račkauskas buvo perrinktas Panevėžio miesto savivaldybės meru. 

Panevėžio vadovas buvo kaltintas per savo patarėją G. Maskoliūnienę davęs neteisėtų nurodymų savivaldybės tarnautojams, taip siekęs, kad savivaldybės organizuojamų viešinimo ir komunikacijos srities viešųjų pirkimų laimėtoja taptų su verslininku Mariumi Vaupšu susijusi įmonė „Lukrecijos reklama“.

G. Maskoliūnienei anksčiau buvo skirta 25 tūkst. eurų bauda, jai taip pat atimta teisė penkerius metus dirbti valstybės tarnyboje. M. Vaupšas yra miręs, todėl jo atžvilgiu byla buvo nutraukta.

Byla Apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų skundus, jie buvo teismo patenkinti. R. M. Račkauskas ir G. Maskoliūnienė savo kaltę neigė ir prašė juos išteisinti.

Meras teismui teigė, kad savivaldybė ir valstybė negalėjo patirti jokios žalos, suteiktos paslaugos tik sustiprino Panevėžio miesto įvaizdį, suteikta miestui akivaizdi nauda – pagerinta savivaldybės komunikacija, buvo įsteigta Panevėžio plėtros agentūra, suaktyvintas darbas su panevėžiečių diaspora užsienyje. 

Ta jau antra byla, kurioje miesto savivaldybės vadovui panaikinti visi kaltinimai.

Pernai lapkritį Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi „Lietkabelio“ krepšinio klubo paramos byloje kaltintam Panevėžio merui.

Prokuratūra Panevėžio vadovą kaltino, jog 2019 metų pavasarį, lankydamasis krepšinio klubo „Lietkabelis“ vadovo biure Vilniuje, R. M. Račkauskas esą paprašė verslininko paslaugos – padengti jo vadovaujamo visuomeninio rinkimų komiteto 3 tūkst. eurų skolą, likusią po ankstesnių savivaldos rinkimų.

Įtariama, kad už tai R. M. Račkauskas pažadėjo, jog kelios Panevėžio miesto savivaldybės valdomos įmonės suteiks vilniečio vadovaujamam krepšinio klubui papildomą finansinę paramą be jau skiriamos iš miesto biudžeto.

Iš pradžių kaltinamuosius išteisino Vilniaus apygardos teismas, nusprendęs, kad nebuvo nustatytas prekybai poveikiu būtinas korupcinis susitarimas bei padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų, jog R. M. Račkausko prašymas duoti paramos buvo susijęs su jo ketinimu gauti kyšį.

The post Apeliacinis teismas išteisino už piktnaudžiavimą nuteistą Panevėžio merą R. M. Račkauską appeared first on LAIKMETIS.

Kaltinimai dėl eilės papirkimų ir prekybos poveikiu, siekiant koncernui naudingų sprendimų priėmimo, buvo pareikšti buvusiam koncerno viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.

Kyšininkavimu byloje buvo kaltinami buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, buvęs šios partijos narys Šarūnas Gustainis ir parlamentaras, Darbo frakcijos narys Vytautas Gapšys.

Eksliberalas Gintaras Steponavičius buvo kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Teismas taip pat išteisino kaip juridinius asmenis kaltintus „MG grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją.

Jie išteisinti kaip nepadarę veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.

Jie išteisinti kaip nepadarę veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių

R. Kurlianskiui, E. Masiuliui ir V. Gapšiui prokuroras siūlė skirti laisvės atėmimo bausmes, dešimttūkstantines baudas, suėmimą teismo salėje ir uždrausti jiems eiti įvairias pareigas.

Š. Gustainiui ir G. Steponavičiui siūlyta skirti baudas bei draudimą eiti įvairias pareigas.

„MG grupei“ buvo siūloma skirti daugiau nei pusantro milijonų eurų, Liberalų sąjūdžiui – beveik 565 tūkst., Darbo partijai – beveik 377 tūkst. eurų baudas.

Vilniaus apygardos teismas antradienį išteisino buvusį „MG grupės“, anksčiau besivadinusios „MG Baltic“, viceprezidentą Raimondą Kurlianskį dėl politikų papirkimo ir prekybos poveikiu.

Prieš beveik šešerius metus pradėta byla palaidojo politikų karjeras ir Liberalų sąjūdžio galimybes 2016-aisiais iškovoti pergalę Seimo rinkimuose.

Tą pačią dieną, gegužės 12-ąją, kai teisėsauga pranešė apie byloje vykdomas kratas ir sulaikymus, E. Masiulis paskelbė atsistatydinantis iš partijos pirmininko pareigų ir Seimo.

Vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje sulaukęs teisėsaugos įtarimų, apie pasitraukimą iš parlamento pranešė ir V. Gapšys.

Š. Gustainis iš partijos buvo pašalintas dar turėdamas specialiojo liudytojo statusą, jis pats pasitraukė iš Vilniaus miesto tarybos.

Tuo pačiu statusu apklaustas G. Steponavičius irgi sustabdė narystę partijoje, 2020 metais Seimo rinkimuose jis nedalyvavo.

Bylos duomenimis, kyšiai politikams buvo perduodami ir grynaisiais, ir kaip parama viešosioms įstaigoms, kyšiu net palaikytas kvietimas į televizijos laidą. N. Žimkienė paskelbė, kad šie įtarimai nepasitvirtino.

„MG grupė“ yra viena didžiausių Lietuvoje gamybos, prekybos, nekilnojamojo turto ir žiniasklaidos įmonių grupė.

Teisininkas: negalėjau patikėti tuo, ką išgirdau

Į teismo sprendimą socialiniuose tinkluose iškart sureagavo advokatas D. Vanhara, teigęs, jog negali patikėti tokiu teismo sprendimu. „Na ką, gerbiamieji, sveikinu. Politinės korupcijos byloje visus išteisino, o Eligijui Masiuliui dar ir visus per kratą rastus pinigus grąžino. Kurie, priminsiu, sudarė trigubai didesnę sumą, nei Eligijus Masiulis buvo turto deklaravęs. Ura, tovaršči! Klausiau, ir savo ausimis netikėjau. Žodžiu, teisingumo triumfas", - rašė teisininkas.

The post Teismas visiškai išteisino E. Masiulį ir R. Kurlianskį, teisininkai teigia negalintys patikėti appeared first on LAIKMETIS.

Teisme aiškintasi, ar A. Širinskienė pažeidė dėl COVID-19 įvesto karantino sąlygas, kai galiojant draudimui keliauti tarp savivaldybių nuvyko į parduotuvę Visagino savivaldybėje, nors budėjusiems policijos pareigūnams aiškino užsuksianti į degalinę.

Teismas nustatė, jog A. Širinskienei nepagrįstai buvo inkriminuojama tai, kad ji kėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai, rašoma nutartyje.

A. Širinskienei nepagrįstai buvo inkriminuojama tai, kad ji kėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai

Anot LAT, dar žemesnės instancijos teismas padarė išvadą, kad parlamentarė viešose Visagino savivaldybės vietose dėvėjo veido kaukę, nesirgo ir nesusirgo COVID-19.

„Todėl jos veiksmai realaus pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms nesukėlė“, – teigiama nutartyje.

Teismas nutarė, kad anksčiau priimti teismų sprendimai ir administracinė teisena yra naikintini, nes A. Širinskienė nepadarė veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.

Dėl karantino sąlygų pažeidimo A. Širinskienė prieš pusantrų metų buvo nubausta 500 eurų bauda.

„Pikta ir apmaudu“

A. Širinskienė sveikino LAT sprendimą, tačiau reiškė apmaudą, kad bylinėjimasis šitiek užtruko.

„Visagino policijos pareigūnai netinkamai aiškino ir pritaikė teisės aktus, nustatančius judėjimo apribojimus tarp savivaldybių karantino metu“, – antradienį feisbuke rašė Seimo narė. 

Parlamentarė policijos nutarimą apskundė Utenos apylinkės teismui, jis skundo netenkino.

Vėliau Seimo narė pateikė apeliacinį skundą Panevėžio apylinkės teismui, palikusiam galioti žemesnės instancijos teismo nutartį.

Aukščiausiasis Teismas bylą atnaujino praėjusių metų spalį, kai gavo A. Širinskienės prašymą, bei priėmė jai palankų sprendimą.

„Pikta ir apmaudu, kad prireikė beveik pusantrų metų bylinėjimosi tam, kad įrodytum, jog karantino metu su policininkų leidimu patekęs į savivaldybę elgeisi teisėtai, nes teisės aktai nenustatė to, ką sugalvojo laki dviejų Visagino policininkų vaizduotė po to, kai jie davė leidimą į tą savivaldybę įvažiuoti“, – teigė parlamentarė.

The post Teismas išteisino Seimo narę A. Širinskienę karantino byloje appeared first on LAIKMETIS.

Parlamentas 133 balsais „už“ priėmė tokias Teisingumo ministerijos inicijuotas Baudžiamojo proceso ir Administracinių nusižengimų kodeksų pataisas.

Kaip pranešė Teisingumo ministerija, šiomis pataisomis įgyvendinamas Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas. Baudžiamojo proceso kodekso nuostatą, pagal kurią išteisintam asmeniui nebuvo atlyginamos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, KT buvo pripažinęs prieštaraujančiu Konstitucijai. 

Naujas reguliavimas numato, kad tuo atveju, kai asmuo išteisinamas, jo patirtos išlaidos advokato arba advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti bus atlyginamos iš valstybės lėšų

Naujas reguliavimas numato, kad tuo atveju, kai asmuo išteisinamas, jo patirtos išlaidos advokato arba advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti bus atlyginamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Įvertinus bylos aplinkybes, bus atlyginamos tik būtinos ir pagrįstos išlaidos.

Pataisos taip pat numato, kad asmens patirtos išlaidos gynybos paslaugoms apmokėti bus atlyginamos iš valstybės ar savivaldybės lėšų, kai nutraukiama administracinio nusižengimo teisena, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Kaip nurodoma pranešime, šie Teisingumo ministerijos parengti pakeitimai įsigalios nuo šių metų gegužės 1 dienos.

The post Už advokato paslaugas, kai asmuo išteisinamas, apmokės valstybė appeared first on LAIKMETIS.