Paaukotos lėšos stebėjimo kameroms įrengti

„Dėl vandalizmo akto išaiškinimo iš ikiteisminio tyrimo įstaigų kol kas jokių žinių nesulaukėme. Mūsų iniciatyva buvo surengta pilietiškumo akcija, kuria surinktos lėšos stebėjimo kameroms. Žmonių palaikymas didelis: galutinis rezultatas viršijo 9 tūkst. eurų, lėšas paaukojo apie 300 asmenų. Įsigytos ir įrengtos šešios kameros, papildoma įrašymo įranga, kuri sumontuota prie pačio paminklo ir skvero prieigose. Už tas pačias lėšas buvo sutvarkytas ir pats paminklas. Dabar pats partizanų vadui skirtas skveras daug saugesnis ir, tikėkimės,atgrasys panašius vandalizmo išpuolius“, – pasakoja Merkinės muziejaus direktorius Žygis Buržinkas.

Ramanauskas-Vanagas – pripažintas Lietuvos valstybės vadovas

Lietuvos partizanų vadas, brigados generolas Adolfas Ramanauskas - Vanagas 2018 metais LR Seimo buvo pripažintas faktiniu Lietuvos valstybės vadovu. Lietuvos partizanų judėjimas turėjo ypač didelę reikšmę valstybingumo istorijoje. 2019 metais Europos Žmogaus Teisių Teisme konstatuota, jog 1944–1953 metai sovietųokupantai ir kolaborantai vykdė genocidą prieš partizanus ir jų artimuosius, rėmėjus Lietuvoje.

„Pats A. Ramanauskas - Vanagas tapo visos Lietuvos pasipriešinimo okupacijai simboliu. Rusijai siekiant išlaikyti savo įtaką informacinėje erdvėje ir nuolatos vykdant hibridines atakas jis ir visa Laisvės kovų istorija išlieka priešo taikinys. Tą nuolatos matėme ir matome dezinformacijos sraute ir kituose veiksmuose, kurių autorius terorizmą remiančia valstybe pripažinta Rusijos federacija“, – pabrėžia „Vanago Lietuva“ iniciatyvos vadovas Alkas Paltarokas.

Informacinio karo taikiniai

Sovietai ir šiandieninė Rusijos federacija visada ypač jautriai reagavo į Lietuvos ir kitų okupuotų valstybių rezistenciją, pasipriešinimą okupacijai. Stengėsi apšmeižti pasipriešinimo herojus, manipuliuoti istoriniais faktais, iškraipyti istorines tiesas ir panaudoti įvairiausias informacinio karo priemones.

„Rusija ruošėsi karui ir jos taikinys buvo artimiausi kaimynai. Tą pamatėme Ukrainoje, kaip ji veikė prieš Ukrainos rezistencijos istoriją. Rusija nuolat gąsdina ir grasina Lietuvai bei kitoms Europos šalims. A. Ramanauskas - Vanagas ir kiti Laisvės kovų didvyriai yra mūsų valstybingumo simboliai, kuriuos privalome ginti. Priešo taikinys – ne tik istorinės asmenybės, Lietuvos valstybingumo simboliai, bet iš esmės mūsų piliečių valia gintis ir pats pilietiškumas“, – aiškina A. Paltarokas.

Ramanausko - Vanago istorinės atminties darbai Merkinėje

„Pajutome, kad Vanago paminklo išniekinimas turėjo poveikį ir pačios Merkinės gyventojams. Jautri merkiniškių reakcija į įvykį paliudijo, kad jiems rūpi istorinė atmintis, jie jaučia pagarbą Lietuvos laisvės kariams ir tai, kas vyksta miestelyje. Ką jau kalbėti apie visą Lietuvą, kai per keletą dienų atsirado apie 300 asmenų, paaukojusių vaizdo stebėjimo kamerų įrengimui,“ – pasakoja krašto muziejininkas Mindaugas Černiauskas.

M.Černiauskas pabrėžia, kad malonu matyti lankomą paminklą, dedamas gėles ir žvakutes. Artimiausiu metu ketiname įrengti papildomą skvero apšvietimo šviestuvą, kad skverelis sutemus dar labiau atkreiptų pravažiuojančiųjų dėmesį. Šalia skverelio pavasarį įrengsime papildomą rodyklę į greta esantį memorialą Dainavos apygardos partizanams, nes ne visi lankantys paminklą žino, kad šalia yra vienas didžiausių memorialų Dainavos apygardos partizanams.

Muziejininkai mini, kad tarp kitų planų ateinančiais metais yra žygio gido A. Ramanausko - Vanago laisvės kovų takais „Merkinė – Kasčiūnai – Merkinė“ atnaujinimas papildoma informacija ir spauda nauju tiražu. Ankstesnis tiražas jau išplatintas žygeivių tarpe. Tikimės, kad projektą parems Lietuvos kultūros taryba. Kazimieraičio rinktinės ženklu – trispalvės fone esančia raide „K“. Taip pat reiktų įrengti stendą Vanago slapstymosi vietoje Bingelių kaime.

„Taip pat viliamės, kad Varėnos r. savivaldybei pavyks sugeneruoti lėšas Dainavos apygardos memorialo ir muziejaus sutvarkymo projektui. Šiuo metu jau vyksta darbai koplyčioje . Viliamės, kad ateityje bus atnaujinti ir kryžiaus formos takai, pats muziejus. Žinoma, tam reikia ir nacionalinės valdžios pagalbos”, – atkreipia dėmesį muziejininkas Mindaugas Černiauskas.

Laisvės kovotojų atminimo įamžinimui – nuolatinės pastangos

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys primena, kad nuo pat įsteigimo 1992 m. šios institucijos istorikai ir muziejininkai didelį dėmesį skiria antisovietinio partizaninio karo kovų ir jo karžygių atminimo įamžinimui.

„Įamžinimas vyksta įvairiomis formomis: paminklais, atminimo ženklais, atminimo lentomis, knygomis, straipsniais, filmais, minėjimais, partizanų palaikų paieškomis ir identifikavimu bei kitomis formomis“, – vardija centro vadovas.

Tarp svarbiausių darbų jis mini 1995–2022 m. visoms partizanų apygardoms– Tauro, Didžiosios kovos, Prisikėlimo, Žemaičių, Vyčio, Vytauto, Kęstučio, Algimanto ir Dainavos- pastatytus iš viso 9 paminklus. Taip pat buvo pastatyti paminklai Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarams jų gimtinėse (2015–2019 m. pastatyti 7 paminklai), sukurta istorinė ekspozicija įsteigiant Minaičių memorialą.

„Mūsų laisvės kovų simboliui, brutaliai sovietų nukankintam ir sušaudytam 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarui Adolfui Ramanauskui - Vanagui centro iniciatyva pastatyti paminklai Lazdijuose ir Čikagoje (Lemonte, JAV)“, – sako dr. Arūnas Bubnys. Istorikas primena, kad kasmet A. Ramanausko - Vanago istoriją išklauso keli šimtai tūkstančių turistų, tarp kurių ir oficialūs Lietuvos Respublikos svečiai, aukšti užsienio valstybių pareigūnai, aplankančių buvusio KGB kalėjimo ekspoziciją Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje.

Už valstybės istorinės atminties politikos įgyvendinimą atsakingos institucijos kitų metų planuose numatyti partizanų kapavietės sutvarkymo darbai Leipalingyje. Primintina, kad 2022 m. spalio mėn. čia buvo surasti Pietų Lietuvos partizanų srities vado plk. Juozo Vitkaus - Kazimieraičio palaikai. Taip pat planuojama padaryti didžiumą Kalniškės mūšio memorialo atnaujinimo ir sutvarkymo darbų kartu su Lazdijų rajono savivaldybe.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, visoje Lietuvoje iki šių metų pastatyta apie 450 vieno pavyzdžio atminimo ženklų partizanų žuvimo vietose. Toks simbolinis žymėjimas leidžia atpažinti ir atminti valstybingumo istorijai svarbius mūšius, asmenis.

Iššūkis Lietuvai

Dėl paminklo vandalizmo prieš pusmetį buvo išreikšta Lietuvos prezidentūros nuomonė: „Tai yra nusikaltimai. Tai yra nusikaltimai skatinant neapykantą. Taip, tai yra ir provokacija, kuria metamas iššūkis“, – „Žinių radijui“ tada sakė Nacionalinio saugumo grupės prezidentūroje vadovas Kęstutis Budrys. „Mūsų institucijos, teisėsaugos institucijos ir kitos institucijos, šiuo metu nestovės prie kiekvieno paminklo, bet tai yra taip pat iššūkis metamas ir joms – ar mes gebame tinkamai reaguoti ir nustatyti tokius asmenis. Ir aš esu įsitikinęs, kad Lietuva, tą iššūkį priėmus, jį atlaikys“, – pabrėžė prezidento vyriausiasis patarėjas.

The post Adolfo Ramanausko - Vanago paminklo išniekinimas: nusikaltėliai nesurasti appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė Policijos departamentas, įvykis Dotnuvos gatvėje esančiose kapinėse pastebėtas antradienį, apie 10.26 val.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo. 

Tas, kas suardė ar kitaip išniekino kapą arba suniokojo paminklą, arba išniekino kitą viešosios pagarbos vietą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

The post Kėdainiuose - koplyčios ir paminklo už Lietuvos laisvę žuvusiems kariams išniekinimas appeared first on LAIKMETIS.

Protestuotojai reagavo į pranešimus apie, regis, trečią kartą per mėnesį įvykusį musulmonų šventosios knygos išniekinimą, o pirmieji du atvejai Švedijoje jau sukėlė diplomatinę įtampą.

Kraštutinių dešiniųjų grupė „Danske Patrioter“ savo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame vyras degina, kaip atrodo, Koraną ir trypia Irako vėliavą.

Kopenhagos policijos viršininko pavaduotoja Trine Fisker (Trinė Fisker) naujienų agentūrai AFP sakė, kad penktadienį priešais Irako ambasadą susirinko, anot jos, ne daugiau kaip saujelė protestuotojų.

„Taip pat galiu patvirtinti, kad buvo sudeginta knyga. Nežinome, kokia tai buvo knyga“, – sakė ji.

Po kelių valandų ginkluoti užpuolikai užpuolė Danijos pabėgėlių tarybos biurą Basros mieste Irako pietuose, pranešė tarybos vykdomasis direktorius Artimiesiems Rytams Lilu Thapa (Lilus Tapas).

„Tuo metu patalpose buvę mūsų darbuotojai fiziškai nenukentėjo, tačiau buvo padaryta žala turtui – padegtos  konstrukcijos.“

M. Sadras, tarp šalies šiitų gyventojų turintis milijonus sekėjų ir darantis didelę įtaką šalies politikai, po Korano išniekinimo Švedijoje ragino imtis veiksmų.

Šeštadienį Bagdado centre prieš aušrą susirinko būrys jo sekėjų, kai kurie nešė M. Sadro portretus.

„Taip, taip Koranui!“ – šaukė protestuotojai, daugiausia jauni vyrai.

Saugumo pajėgos blokavo du tiltus, vedančius į griežtai saugomą Žaliąją zoną, kurioje įsikūrusios vyriausybinės institucijos ir užsienio ambasados.

Demonstrantai bandė prasibrauti į šį rajoną, bet po kelių valandų, kilus susirėmimams, išsiskirstė, naujienų agentūrai AFP sakė vidaus reikalų ministerijos pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai, nes jam neleista teikti informacijos žiniasklaidai.

Kitas saugumo šaltinis sakė, kad pareigūnai panaudojo lazdas ir ašarines dujas, kad atremtų nedidelę grupę demonstrantų, kuriems pavyko įsiveržti į Žaliąją zoną ir bandyti pasiekti Danijos ambasadą.

Ketvirtadienio rytą M. Sadro šalininkai padegė Švedijos ambasadą Bagdade dėl Švedijoje planuojamo musulmonų šventosios knygos deginimo. Keliomis savaitėmis anksčiau tas pats protestuotojas Švedijoje buvo padegęs Korano puslapius.

The post Protestuojantys dėl Korano irakiečiai bandė žygiuoti į Bagdado Žaliąją zoną appeared first on LAIKMETIS.

Vėliau buvo nustatyta, kad vyras yra Lenkijos pilietis. Jis birželio 1 d. priėjo prie didžiojo altoriaus, kai bazilika jau turėjo būti uždaryta, greitai nusirengė ir užlipo ant altoriaus. Internete paskelbtose nuotraukose matyti ant jo nugaros žymikliu užrašyti žodžiai „Gelbėkite Ukrainos vaikus".

„Vatikano žandarmerijos pareigūnams priartėjus, vyras nesipriešino, bet bendradarbiavo, kai jie nuvedė jį į policijos nuovadą Vatikane", - sakoma „Vatican News" pranešime. Išsiaiškinus jo tapatybę, pagal Italijos ir Šventojo Sosto sutartį vyras buvo perduotas Italijos policijai, buvo išduotas įsakymas išsiųsti vyrą iš šalies, nurodyta kuo skubiau palikti Italijos teritoriją.

Pagrindinis bazilikos altorius, kuriame popiežius švenčia šv. Mišias, vadinamas Išpažinimo altoriumi. Marmurinis altorius, į kurį patenkama užlipus septyniais laipteliais, yra tiesiai virš Šventojo Petro kapo, o jį vainikuoja didelis barokinis Džianlorenzo Berninio bronzinis baldakimas.

Nuodėmė, maitinanti ir karus

Šeštadienio vidurdienį Romos laiku atgailos pamaldoms vadovavo bazilikos arkivyskupas kardinolas Mauro Gambetti (Mauras Gambetis). Per atgailos aktą kardinolas pabrėžė, kad „būtent nuodėmės struktūra sąlygoja žmonių širdis ir protus".

„Ši nuodėmės struktūra yra ta, kuri maitina karus. Ji gyvena mūsų visuomenėje", - pridūrė jis.

Kalbėdamas apie birželio 1 d. įvykdytą altoriaus išniekinimą, kardinolas pabrėžė, kad būtent ši „nuodėmės struktūra" pastūmėjo vyrą „atlikti netinkamą ir apgailėtiną gestą", praneša „ACI Prensa".

„Esame čia tam, kad pasakytume Viešpačiui, jog pripažįstame, kad ši nuodėmės struktūra sąlygoja Dievo žmonių veiksmus. Viešpatie, prašome Tavo atleidimo, apvalyk mus", - sakė arkivyskupas.

Po to, sukalbėjęs Tikėjimo išpažinimo maldą, kardinolas palaimino vandenį, o vėliau pylė jį ant altoriaus kaip apsivalymo ženklą, o dvi vienuolės papuošė altorių staltiese, žvakėmis, gėlėmis ir kryžiumi.

Kanonų teisės kodekse ir Vyskupų apeigyne pateikiamos gairės dėl situacijų, kai paniekinami altoriai ar kitos šventos vietos.

Kanone nr. 1211 teigiama: „Šventos vietos yra išniekinamos jei juose su papiktinimu atliekami sunkiai neteisingi veiksmai, kurie, vietos Ordinaro nuomone, yra tokie sunkūs ir priešingi vietos šventumui, kad nebeleistina juose atlikti kulto, kol neteisybė nebus atitaisyta atgailos apeigomis pagal liturginių knygų normą."

Vyskupų apeigynas (nr. 1070-1092), nurodo, kad nusikaltimai, kuriais gali būti išniekinta bažnyčia, yra tie, kurie „daro didelę nepagarbą Šventiesiems Slėpiniams, ypač eucharistijai, ir yra padaryti siekiant parodyti nepagarbą Bažnyčiai arba yra nusikaltimai, kuriais sunkiai pažeidžiamas asmens ir visuomenės orumas".

Atgailos pamaldos - šv. Mišios arba Žodžio liturgija - turėtų būti atliekamos kuo greičiau po tokio išniekinimo, nurodo normos.

The post Po altoriaus išniekinimo atgailos pamaldoms vadovavęs M. Gambetti: būtent nuodėmės struktūra sąlygoja žmonių širdis ir protus appeared first on LAIKMETIS.

„Tai yra nusikaltimai skatinant neapykantą. Taip, tai yra ir provokacija, kuria metamas iššūkis yra netiesiogiai suprantant, kad mūsų institucijos – ir teisėsaugos institucijos, ir kitos institucijos, na, šiuo metu nestovės prie kiekvieno paminklo, bet tai yra taip pat iššūkis metamas ir joms“, –  Žinių radijui antradienį kalbėjo K. Budrys.

„Tai yra, ar mes gebame tinkamai reaguoti ir nustatyti tokius asmenis. Ir aš esu įsitikinęs, kad Lietuva tą iššūkį priėmusi ir atlaikys. Atsižvelgiant į tai, kad panašus įvykis jau bent vienas yra ir Latvijoje, galima daryti prielaidą, kad tai nėra tiesiog atsitiktiniai ir kopijuojami įvykiai“, – pažymėjo jis.

Pirmadienį pranešta apie Varėnos rajone, Merkinės centre, ir Lazdijų rajone, Bielėnų kaime, dažais aplietus paminklus partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Alytaus apskrities policija BNS informavo pradėjusi ikiteisminius tyrimus dėl abiejų šių incidentų.

Pasak Varėnos rajono mero Algio Kašėtos, paminklas Merkinėje dažais tikriausiai buvo aplietas pirmadienio naktį. Tą pačią dieną popiet pranešta apie dar vieną A. Ramanuskui-Vanagui skirto paminklo išniekinimą Lazdijų rajone, Bielėnų kaime.

Mes turime parodyti, kaip valstybė veikia tokiais atvejais

„Čia dar reikia tikslesnių atsakymų. Bet kokiu atveju tai yra grubus elgesys, ir tai negali būti palikta tiesiog kaip vienas vienas iš kažkokių įvykių. Mes turime parodyti, kaip valstybė veikia tokiais atvejais“, – teigė K. Budrys.

Savo ruožtu, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį tvirtino, kad paminklų išniekinimas rodo, jog Lietuva susiduria su „akivaizdžiai reiškiamu priešiškumu mūsų istoriniams simboliams“ bei tai, kad įvykiai susiję su gegužės 9, kai Rusija mini pergalės Antrajame pasauliniame kare dieną.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadas A. Ramanauskas-Vanagas nužudytas 1957 metų lapkričio 29 dieną Vilniuje – po žiaurių kankinimų jam įvykdyta mirties bausmė.

A. Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, bet, sovietams okupavus Lietuvą, 1945 metais įsijungė į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę, tapo vienu iškiliausių partizanų vadų.

1948 metais jis buvo paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu, dar po metų tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o 1950 metų pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu.

1952–1953 metais A. Ramanauskas-Vanagas pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas, 1957 metais – sušaudytas.

The post Prezidentūra: išpuoliai prieš paminklus A. Ramanauskui-Vanagui – neapykantos nusikaltimai appeared first on LAIKMETIS.

Pasak Varėnos rajono mero Algio Kašėtos, paminklas Merkinėje dažais tikriausiai buvo aplietas pirmadienio naktį, nes dar sekmadienio vakarą apie 23 val. jis buvo švarus.

„Nėra žinoma, kas apliejo, įvykis, matyt, yra įvykęs naktį, nes dar 11 val. vakaro buvo liudininkas, kad praėjo paminklą ir jis nebuvo suniokotas, dažais aplietas“, – BNS pirmadienio rytą sakė A. Kašėta.

Pasak rajono mero, kad ateityje vandalizmo aktų būtų išvengta, prie paminklo reikės įrengti filmavimo kameras.

„Dabar policija vykdys tyrimą, o mūsų rūpestis nuvalyti dažus kuo greičiau, matyt, ateityje teks įrengti filmavimo kameras, kad tokie įvykiai nesikartotų“, – pažymėjo meras.

Nuotraukomis su baltais dažais aplietu paminklu A. Ramanauskui-Vanagui pirmadienio rytą pradėta dalintis feisbuke.

Popiet pranešta apie dar vieną A. Ramanuskui-Vanagui skirto paminklo išniekinimą Lazdijų rajone, Bielėnų kaime

Popiet pranešta apie dar vieną A. Ramanuskui-Vanagui skirto paminklo išniekinimą Lazdijų rajone, Bielėnų kaime.

„Pranešimas gautas apie 15.30 val. iš Būdviečio seniūnijos seniūnės, kuri nuvykusi į Bielėnų kaimą prie stovinčio Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo rado jį apipiltą baltais dažais ir į jį įsmeigtą kirvį“, – BNS patvirtino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Kristina Janulevičienė.

Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Anksčiau pirmadienį komentuodamas įvykį Merkinėje krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtino, kad paminklo išniekinimas rodo, jog Lietuva susiduria su „akivaizdžiai reiškiamu priešiškumu mūsų istoriniams simboliams“.

„Adolfo Ramanausko išniekinimas – ne šiaip sau tiesiog eilinio paminklo išniekinimas, o valstybingumo –  vieno iš tokių atramų į ką mes orientuojamės, pavyzdžiui, pilietiniame auklėjime, pilietinio pasipriešinimo mokymuose“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministras.

A. Anušauskas neatmeta, kad išpuolis gali būti susijęs su gegužės 9-ąją.

Gegužės 9-ąją Rusija kasmet mini pergalės Antrajame pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją dieną, Vakarai karo pabaigą mini gegužės 8-ąją.

The post Partizanų paminklai išniekinti ne tik Merkinėje, bet ir Lazdijuose appeared first on LAIKMETIS.

„Trys apgadintos statulos yra palyginti nauja gipsinė serija ir neturi istorinės vertės“, - sakė bazilikos rektorius tėvas Jean-Christophe Helbecque (Žanas Kristofas Elbekas). „Jokių grasinančių žodžių ar gestų nebuvo išsakyta, apie jokius sužeidimus nepranešta.“

Vandalas pirmą kartą įžengė į baziliką, tačiau jam buvo neleista patekti į visuomenei draudžiamą erdvę už altoriaus, choro patalpoje. Kiek vėliau jis grįžo su geležiniu strypu.

Jokių grasinančių žodžių ar gestų nebuvo išsakyta, apie jokius sužeidimus nepranešta.

Garsėjanti tuo, kad joje saugomi Prancūzijos karalių kapai, Sen Deni bazilika, gotikos meno perlas, jau anksčiau, 2019 m. kovą, buvo nuniokota vandalų. Per tą išpuolį buvo apgadinti vitražai ir vargonai.

The post Prancūzijoje išniekinta didinga Sen Deni vienuolyno bazilika appeared first on LAIKMETIS.

Kalugos miesto, esančio už 180 km į pietvakarius nuo Maskvos, policijos departamentas pranešė, kad „stebėdamas internetą“ aptiko nuotrauką, kurioje užfiksuota moteris, demonstruojanti sėdmenis prie bažnyčios.

Pasak laikraščio „The Moscow Times“, kaltinimai „religinių jausmų įžeidimu“ rodo, kad Kremlius vis daugiau dėmesio skiria konservatyvių vertybių gynimui. Dar praėjusią savaitę Maskvos teismas nubaudė muzikinių vaizdo klipų kanalą už „gėjų propagandą“. Valdžios institucijos teigė, kad renginys buvo pažymėtas „6+“ amžiaus cenzu, o ne reikalaujamu „18+“, todėl buvo pažeistas prieštaringai vertinamas Rusijos įstatymas, draudžiantis „gėjų propagandą“ nepilnamečių atžvilgiu.

Nors Rusijos valstybė vis daugiau dėmesio skiria kaltinimams, susijusiems su religija, Rusijos Ortodoksų Bažnyčia nenori būti to dalimi. Sankt Peterburgo Bažnyčios vyskupija nenori tapti šalimi procese prieš tinklaraštininkus, apnuoginusius sėdmenis prie Išganytojo ant pralieto kraujo cerkvės Sankt Peterburge, ir pasitenkins „aktyvia atgaila“. Ši atgaila gali būti išreikšta dalyvavimu dalijant maistą benamiams.

Rusijos ortodoksų bažnyčia nenori būti kaltinimų, susijusių su religija, dalimi.

Anksčiau šį mėnesį Maskvos teismas nuteisė du tinklaraštininkus dešimčiai mėnesių kalėjimo už tai, kad jie surengė rentgeno nuotraukų fotosesiją prie Šv. Bazilijaus katedros, esančios priešais Kremlių. Tai pirmoji pora, kuriai pagal Rusijos įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę už „religinių jausmų įžeidimą“, skirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Rusija priėmė „religinių jausmų įžeidimo“ įstatymą 2013 m., keršydama už antikremliškos aktyvistų grupės „Pussy Riot“ antiputinišką pasirodymą Maskvos Kristaus Išganytojo katedroje.

The post Rusija bando apsaugoti bažnyčias nuo seksualinio pobūdžio nuotraukų appeared first on LAIKMETIS.

Cramer raudonais purškiamaisiais dažais ištepliojo Denverio katedrą antikatalikiškais šūkiais.

Nuotraukose, kuriomis pasidalijo vietos naujienų reporteriai, matyti tokie šūkiai kaip „Šėtonas gyvena čia“, „Vaikų prievartautojai“, taip pat svastikos, užrašyti ryškiai raudonais purškiamaisiais dažais ant katedros pastato išorės, šaligatvių.

Nuo to laiko grafičiai buvo nuvalyti padedant parapijiečiams ir kitiems savanoriams. Tėvas Morehead (Morehedas) sakė, kad užpuolikas, atrodo, turėjo „gilių asmeninių žaizdų ir nuoskaudų“ prieš Dievą ir Bažnyčią.

Denverio arkivyskupijos atstovas spaudai Markas Hasas sakė, kad nuo 2020 m. vasario mėn. šiaurinėje Kolorado valstijos dalyje mažiausiai 25 parapijos ar sielovados vietos tapo vandalizmo, turto niokojimo ar vagysčių taikiniu.

„Ir toliau neramu matyti vis daugiau pranešimų apie vandalizmo atvejus katalikų bažnyčiose tiek visoje apygardoje, tiek mūsų arkivyskupijoje, ir tikrai gaila, kai į mūsų parapijas kėsinamasi vien dėl mūsų įsitikinimų“.

Mes ir toliau meldžiamės už tų, kurie išniekina mūsų bažnyčias, statulas ir religinius simbolius, atsivertimą.

Katedra buvo apgadinta ir 2020 m. viduryje per rasistinius protestus Denverio centre. Bažnyčios pastatas ir klebonija buvo apipurkšti purškiamais dažais su šūkiais „Pedofilai“, „Dievas miręs“, „Dievo nėra“, taip pat anarchistinėmis ir antireliginėmis frazėmis bei simboliais.

Spalio 2 d. vaizdo įraše Cramer sakė: „Buvau užaugusi katalike, buvau pakrikštyta... Šv. Frančeskos Kabrini bažnyčioje Litletone, Kolorado valstijoje“, bet „Katalikų Bažnyčia niekada nebuvo teisinga“.

Ji teigė neseniai apsilankiusi parapijos tinklalapyje „ir pamačiusi, kad visoje šalyje jie aktyviai remia prieš abortus nukreiptą veiklą“.

Cramer kaltino Bažnyčią, kad ji „nekenčia moterų, nori kontroliuoti moteris, nori nutildyti moteris“. Vaizdo įrašą ji užbaigė sakydama: „Taigi nustokite, tiesiog būkite sąžiningi, jūs nesate kupini meilės Dievui, kūdikiui, moteriai. Jūs esate kupini neapykantos, ir jūs tai žinote, ir mes tai žinome“.

Diakonas Četas Ubovskis patvirtino, kad Cramer yra ta moteris, kuri spalio 10 d., praėjus kelioms valandoms po to, kai vandališkai nusiaubė katedrą, per Mišias bažnyčioje priėjo prie altoriaus. Bendraudama ji teigė esanti satanistė. Diakonas Ubovskis taip pat sakė, kad „niekas iš dabartinių darbuotojų jos nepažįsta... Paklausėme jaunimo darbuotojų, ar jie ją prisimena, bet jie neprisiminė“.

„Tačiau mes visi už ją meldžiamės“, - pridūrė jis.

2020 m. Cramer buvo pateikti kaltinimai dėl trukdymo policijai ir ji buvo nuteista vieneriems metams lygtinai bei 48 valandoms viešųjų darbų. Denverio nusikaltimų prevencijos tarnyba siūlo 2 000 JAV dolerių už informaciją apie jos buvimo vietą arba vandalizmo incidentą.

The post JAV miesto Denverio katedrą išniekino jauna mergina, palaikanti teisę į abortus appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandien kalbėjau su tėvu Marcin, šv. Juozapo parapijos Ščecine kunigu, kuris po išpuolio buvo paguldytas į ligoninę. Šis kunigas gynė krucifiksą ir buvo sumuštas. Tikiuosi, jog piktadarys sulauks tinkamos bausmės, - sakė premjeras.

Lenkijos ministras pirmininkas taip pat pabrėžė, kad tokie išpuoliai anaiptol nėra vienetiniai, tačiau pasikartoja Lenkijoje vis dažniau. Praėjusiais metais Lenkijoje staigiai išaugo katalikų užpuolimų ar bažnyčių išniekinimo nusikaltimų. Tokių nusikaltimų prieš katalikus skaičius išaugo nuo 72 iki 280 atvejų per metus.

„Aš noriu aiškiai pasakyti, kad tokiems nusikaltimams jokių nuolaidų nebus. Katalikybės simboliai  yra ir Lenkijos istorijos bei kultūros dalis ir mes juos drąsiai ginsime“, - kalbėjo lenkų vyriausybės vadovas.

The post Lenkų premjeras smerkia išpuolius prieš bažnyčias ir kunigus appeared first on LAIKMETIS.