Pagal įsigaliojusį Išmokų vaikams įstatymą, vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis – 5,2 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiai per mėnesį. 2025 m. BSI dydis – 70 eurų, išmokos dydis – 364 eurai.

Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka skiriama ir mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėviui) ar globėjui, kai vaiko globa nustatyta šeimoje, už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos (darželio) ir už atlyginimą yra prižiūrimas fizinio asmens (auklės), vykdančio vaikų dienos priežiūrą Lietuvos Respublikoje pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį.

Pagrindiniai šios išmokos tikslai – spręsti vaikų priežiūros paslaugų prieinamumo problemą, taip pat suteikti tėvams, įtėviams ar globėjams galimybę derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą, anksčiau grįžti į aktyvią darbo rinką. Todėl vaiko priežiūros kompensacinė išmoka mokama tik dirbantiems vaiko tėvams, įtėviams ar globėjams, išskyrus atvejus, kai jie turi negalią ir jiems nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis.

Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka neskiriama, jei fizinis asmuo prižiūri savo, sutuoktinio ar sugyventinio auginamą vaiką. Be to, siekiant užtikrinti vaikų tinkamą priežiūrą, išmoka neskiriama už daugiau nei 5 to paties fizinio asmens tuo pačiu metu prižiūrimus vaikus, išskyrus, kai visi prižiūrimi vaikai yra iš vienos šeimos.

Vaiko tėvai, įtėviai ar globėjai, kuriems išmoka paskirta, turi pranešti savo gyvenamosios vietos savivaldybei apie visas svarbias aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui, pavyzdžiui, apie nutrauktą vaiko priežiūros ar darbo sutartį, vaiko pradėtą lankyti darželį ar laikinai sustabdytą vaiko priežiūrą (pavyzdžiui, dėl ligos, atostogų).

Planuojama, kad vaiko priežiūros kompensacinę išmoką gaus apie 2500 vaikų ir tam iš valstybės biudžeto reikės skirti apie 10 mln. eurų.

Norintys gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, turėtų kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti www.spis.lt

Svarbu pažymėti, kad šeimos, auginančios vaikus, gali gauti ir kitas išmokas vaikams, pavyzdžiui, išmoką vaikui (vaiko pinigus), vienkartinę išmoką vaikui ir kt.). Išmokų vaikams dydžiai yra susieti su socialinės paramos išmokų atskaitos baziniais dydžiais, kurie kasmet indeksuojami. Nuo 2025 m. sausio 1 d. universalios išmokos vaikui dydis padidėjo nuo 96,25 iki 122,5 euro, o papildomai skiriamos išmokos vaikui dydis gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms padidėjo nuo 56,65 iki 72,1 euro. Gausios, nepasiturinčios ar vaiką su negalia auginančios šeimos iš viso gauna 194,6 euro per mėnesį.

The post Aukles samdantiems tėvams jau skiriama 364 eurų išmoka appeared first on LAIKMETIS.

Antradienį į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę įtrauktas jo dar 2022 metų vasarą registruotas Išmokų vaikams įstatymo pakeitimas.

Pagal jį kiekvienam gimusiam vaikui būtų skiriama 20 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio vienkartinė išmoka vietoj šiuo metu nustatytos 11 dydžių išmokos.

Tokiu būdu gimus vaikui tėvai gautų nebe 605 eurus, o 1100 eurų.

Tiek pat būtų mokama ir įvaikinus vaiką ar paėmus jį globon.

Šiuo metu BSI siekia 55 eurus, kai G. Paluckas rengė projektą, jis skaičiavo, kad šis dydis bus 49 eurai.

Pasak G. Palucko, dabartinė valstybės demografinė politika reikalauja pokyčių, o esami įstatymai, kuriais formuojama pagalba šeimoms, – peržiūros, kad atitiktų realybę.

The post G. Paluckas – už dvigubai didesnę pagalbą šeimai, Seimas imasi jo siūlymo appeared first on LAIKMETIS.

Vyriausybė šią savaitę priėmė išvadą, atmetusią parlamente svarstomas Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Rimos Baškienės inicijuotas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas.

Jomis siūloma, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis dvejus metus mokamoms vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti neviršytų 2,5 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VDU) vietoje dabartinių dviejų VDU (antrąjį ketvirtį vienas VDU – 2183 eurai prieš mokesčius). Tokie pat dydžiai galiotų ir ligos, tėvystės bei profesinės reabilitacijos atvejais.

Išvadą parengusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, siūlomam „lubų“ didinimui „Sodros“ biudžete trūksta lėšų.

„Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės prisiimami įsipareigojimai turi būti paremti materialiniais ir finansiniais ištekliais. Atsižvelgiant į tai, kad „Sodros“ biudžetas planuojamas įvertinus pagrindines rizikas valdžios sektoriaus finansams (dėl geopolitinės padėties pokyčių ir jos galimo poveikio, ekonominių svyravimų) artimiausiu metu finansinių galimybių siūlymui įgyvendinti nėra“, – išvadoje teigė SADM.

Pasak ministerijos, siūlymui įgyvendinti kitų metų „Sodros“ biudžete reiktų rasti papildomus 17,9 mln. eurų, iš kurių 7 mln. eurų  – ligos, 1,5 mln. eurų – tėvystės išmokoms bei 9,4 mln. eurų – vaiko priežiūros išmokoms.

R. Baškienė yra sakiusi, kad vaikus auginantys tėvai pusantrų metų iš „Sodros“ gauna 60 proc. atlyginimo išmokas, o jei jas nori gauti dvejus metus – tuomet išmokos siekia 45– 35 proc. Anot jos, šios išmokos nėra didelės.

„Sodros“ duomenimis, maksimalią vaiko priežiūros išmoką gauna apie 2,3 tūkst. žmonių.

Įmokų „Sodrai“ „lubos“ dabar siekia 5 VDU.

The post Vyriausybė – prieš vaiko priežiūros ir kai kurių kitų išmokų „lubų“ didinimą appeared first on LAIKMETIS.

Įstatymo pataisų iniciatorė, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Rima Baškienė sako, kad daugiau uždirbantieji galėtų gauti ir didesnes išmokas. Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė mano, kad siūlant didinti išmokas būtina atsižvelgti į biudžeto pajamas.

„Kad asmenys, kurie uždirba didesnius atlyginimus, kurie sumoka didesnes įmokas į valstybės biudžetą, galėtų gauti ir didesnes išmokas vaiko priežiūros metu“, – pristatydama pataisas Seime šią savaitę teigė R. Baškienė. 

Ji siūlo, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis dvejus metus mokamoms vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti neviršytų 2,5 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VDU) vietoje dabartinių dviejų VDU (antrąjį ketvirtį vienas VDU – 2 196 eurai prieš mokesčius). Tokie pat dydžiai galiotų ir ligos, tėvystės bei profesinės reabilitacijos atvejais. 

Pasak R. Baškienės, vaikus auginantys tėvai pusantrų metų iš „Sodros“ gauna 60 proc. atlyginimo išmokas, o jei jas nori gauti dvejus metus – tuomet išmokos siekia 45-35 proc. 

„Tai ta išmoka nėra didelė. Ir atlyginimo praradimas sudaro daugiau kaip pusę buvusio atlyginimo“, – kalbėjo ji.  

Tuo metu M. Lingė sako, kad į išmokų didinimą reikia žiūrėti subalansuotai – matyti biudžeto pajamas bei kitas išmokų gavėjų grupes.

„Vaiko priežiūros išmokų dydis jau yra susietas su kintančiu dydžiu – vidutiniu darbo užmokesčiu, kuris eilę metų augo labai sparčiai, todėl augo ir išmokų dydis“, – tvirtino jis.

Pasak M. Lingės, dėl projekto svarbu sulaukti Vyriausybės vertinimo.

„Diskusija gali turėti ir kitų alternatyvų – gal prasmingiau būtų diskutuoti apie išmokų lubų korekcijų klausimą neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių metu, kai priežiūroje esantys mamos ir tėčiai negali dirbti ir turėti pajamų iš darbinės veiklos“,– BNS sakė M. Lingė.  

Socialdemokratas Algirdas Sysas įsitikinęs, kad apie jokį išmokų didinimą negalima kalbėti, kol nebus aišku, iš kur gauti papildomų lėšų.    

„Jeigu nebus didesnių įplaukų, viena ranka duosime išmokas, o paskui sakysime, kad pensininkams nėra lėšų kelti pensijų“, – BNS teigė A. Sysas.   

R. Baškienės teigimu, visos socialinio draudimo rūšys jau kelerius metus yra subalansuotos, todėl išmokas būtų galima didinti. 

„Vadinasi, mes galime drąsiai teigti, kad yra finansinės galimybės, kad mes turime tiesiog tos politinės valios ir noro, kad padėtume ir toms moterims, kurios išties daug dirba ir stengiasi ir kad jų sumokamos įmokos tikrai būtų įvertinamos paskui, kai reikia auginti vaikus“, – tvirtino ji. 

Seimas šią savaitę po pateikimo balsavo už Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisą. Toliau pakeitimai bus svarstomi lapkričio 7 dieną, kai dėl pataisų išvadą pateiks Vyriausybė ir įvertins komitetai. 

A, Sysas abejojo, kad kadenciją baigiantis Seimas priims tokią pataisą.  

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu 2,3 tūkst. žmonių gauna maksimalią vaiko priežiūros išmoką.

Įmokų „Sodrai“ „lubos“ dabar siekia 5 VDU. 

The post Svarstoma, ar didinti vaiko priežiūros ir kitų išmokų „lubas“ appeared first on LAIKMETIS.

Bendradarbiavimo sutartis dėl finansavimo programos šią savaitę pasirašyta tarp Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Kupiškio rajono savivaldybės.

„Programą sukūrėme neatsižvelgdami į tai, kad dabar labai didelis specialistų trūkumą. Tiesiog vadovai, užbėgdami įvykiams už akių, kadangi kolektyvas yra senas, nori motyvuoti ateinančius pareigūnus, kad išliktų savame rajone“, – BNS sakė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Jukniūtė.

Kupiškio rajono policijos komisariate šiuo metu yra dešimt laisvų etatų.

Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad finansavimu galės pasinaudoti į Kupiškio savivaldybę iš kitos apskrities atvykę pareigūnai ir jauni kolegos, užimsiantys pirminės ar vidurinės grandies pareigybes.

Pareigūnai privalės eiti pareigas ne trumpiau kaip trejus metus.

Panevėžio apskrities policija jau sudarė sutartis su visomis savo apskrities rajono savivaldybėmis.

Nuo pirmosios sutarties pasirašymo 2022 metų liepą, priimta 17 naujų pareigūnų: aštuoni Rokiškio rajone, septyni Panevėžio rajone ir du Biržų rajone.

Sutartis nepasirašyta su Panevėžio miesto savivaldybe.

The post Kupiškio rajono būsimieji policininkai bus skatinami 5 tūkst. eurų vienkartinėmis išmokomis appeared first on LAIKMETIS.

Numatyta, kad išmoka kas mėnesį būtų mokama iki vaiko priežiūros sutarties pabaigos, tačiau ne ilgiau nei iki jo ikimokyklinio ugdymo pradžios.

Norėdami gauti išmoką, tėvai savivaldybei turės pateikti darbo sutartį su aukle, Valstybinės mokesčių inspekcijos auklei išduotą individualios veiklos pažymą, tėvų užimtumą patvirtinančius dokumentus.

Liberalų sąjūdžio daugiau nei prieš dvejus metus pateiktą Išmokų vaikams įstatymo pataisą dėl dalinių kompensacijų už auklės paslaugas Seimas priėmė praėjusių metų pabaigoje. Kompensacija vienam vaikui sieks 5,2 bazinės socialinės išmokos per mėnesį. 2025 metais tai sudarytų 364 eurus.

Projekto rengėjų teigimu, taip siekiama suteikti tėvams ir globėjams galimybę derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą, nes šiuo metu Lietuvoje nėra pakankamai išvystytos lopšelių sistemos, vaikai į darželius patenka maždaug nuo dvejų–pustrečių metų. Be to, ne visiems pavyksta jose gauti vietų.

Pirminiais skaičiavimais, išmoką gautų apie 2,5 tūkst. asmenų, iš valstybės biudžeto kitais metais tam reikėtų apie 10 mln. eurų.

The post Detalizuota išmokų tėvams už vaikų aukles mokėjimo tvarka appeared first on LAIKMETIS.

Ketvirtadienį parlamentarai priėmė atitinkamas Seimo statuto pataisas. Už jas balsavo 106, prieš buvo vienas, susilaikė du Seimo nariai.

Statute įtvirtinta, kad Seimo nariui, kuris kadencijos laikotarpiu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ar Konstitucinio Teismo pateiktoje išvadoje konstatuota, jog šis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, išeitinė kompensacija nemokama.

Šią pataisą pirmasis Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma registravo po to, kai gruodį parlamentas per apkaltą nepanaikino Darbo partijos frakcijos nario Vytauto Gapšio mandato, nes nepavyko surinkti būtino minimalaus skaičiaus – 85 – balsų, palaikančių tokį sprendimą.

Šiuo metu V. Gapšys bausmę atlieka kalėjime turėdamas Seimo nario mandatą. 

Lapkritį pasibaigus jo kadencijai pagal iki šiol galiojusią tvarką jam priklausytų išeitinė kompensacija.

Seimo nariui išmokama tiek vidutinių atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų iš eilės jis buvo Seimo nariu, bet ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka.

Išeitinė išmoka nemokama, jeigu parlamentaras perrenkamas kitai kadencijai.

The post Nuteisti ar priesaiką sulaužę parlamentarai negaus išeitinės išmokos appeared first on LAIKMETIS.

Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, iš Stepono Baltuonio prašoma priteisti 10,5 tūkst. eurų, iš Juozo Mažeikos – 6,4 tūkst. eurų, iš Romualdo Jablonskio – daugiau nei 13,7 tūkst. eurų.

Apie S. Baltuoniui ir J. Mažeikai pateiktus ieškinius trečiadienį jau skelbė Regionų administracinis teismas.

Anot prokuratūros, aiškinantis tarybos narių veiklai skirtų išlaidų pagrįstumą, buvo gauta duomenų, kad visi trys politikai praėjusią kadenciją prašė kompensuoti degalų išlaidas už didesnį kilometražą, nei jis galėjo būti nuvažiuotas iš tiesų.

Iš viso už patirtas transporto išlaidas Kretingos rajono savivaldybė jiems išmokėjo per 38 tūkst. eurų.

Viešojo intereso gynimo prokurorai pateikė civilinius ieškinius, kuriais išieškotina suma nustatyta iš kompensuotos už degalus sumos atėmus tiek, kiek buvę tarybos nariai negalėjo pravažiuoti pagal automobilių ridos duomenis.

Generalinės prokuratūros, Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų prokuratūrų Viešojo intereso gynimo skyrių prokurorai apylinkių teismams šiuo metu yra pateikę 21 civilinį ieškinį per 250 tūkst. eurų sumai.

Šiuo metu atliekami viešojo intereso gynimo tyrimai dėl lėšų grąžinimo į Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio miestų bei Jonavos, Lazdijų, Prienų, Šilutės, Varėnos, Ukmergės, Ignalinos, Pasvalio, Tauragės, Kretingos, Mažeikių, Radviliškio, Telšių, Joniškio, Akmenės rajonų ir Pagėgių, Marijampolės, Neringos savivaldybių biudžetus.

Savivaldybėms tarybos nariai yra savanoriškai atlyginę iš viso daugiau nei 423 tūkst. eurų. Dar per 12 tūkst. eurų lėšų šalies savivaldybėms grąžinta pagal sudarytas ir teismo patvirtintas taikos sutartis.

Tuo metu STT atlieka 25 ikiteisminius tyrimus dėl 25 savivaldybių galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo: Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio miestų bei Alytaus, Utenos, Ukmergės, Kretingos, Ignalinos, Mažeikių, Šilutės, Jonavos, Lazdijų, Pasvalio, Prienų, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Tauragės, Zarasų, Akmenės rajonų ir Birštono, Marijampolės, Neringos, Pagėgių, Druskininkų savivaldybėse.

Teisėsaugos tyrimai pradėti po to, kai viešinti galimus piktnaudžiavimo savivaldybių tarybų narių išmokų atvejus pradėjo visuomenininkas Andrius Tapinas, inicijavęs akciją „Skaidrinam“.

The post Iš trijų Kretingos politikų prokuratūra prašo priteisti per 30 tūkst. eurų išmokų appeared first on LAIKMETIS.

Baigdamas rudens sesiją Seimas priėmė daugiau nei prieš dvejus Liberalų sąjūdžio frakcijos pateiktą atitinkamą įstatymo projektą. Už jį balsavo 83 Seimo nariai, susilaikė vienas parlamentaras.

Priėmus Išmokų vaikams įstatymo pataisą nuo 2025 metų vienam iš tėvų, kurio vaiką ar vaikus prižiūri auklė, bus mokama kompensacinė išmoka daliai išlaidų padengti. Tėvai turės būti sudarę sutartį su tuo asmeniu dėl vaiko priežiūros.

Numatyta, kad išmoka galės būti skiriama tik dirbantiems tėvams ar globėjui, jos bus mokamos už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką.

Pagal priimtą pakeitimą, ši kompensacija vienam vaikui sieks 5,2 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį. Kitąmet tai sudarytų 286 eurus.

„Šis įstatymas – vienas iš vadinamojo šeimos paketo iniciatyvų, skirtų padėti auginantiems vaikus ir grįžti į darbo rinką. Konkrečiai šia kompensacija siekiama plėsti vaikų priežiūros ir pagalbos tėvams formų įvairovę, padėti tėvams lengviau derinti darbą su vaikų auklėjimu. Taip pat ir kurtis vadinamiesiems šeimų darželiams ten, kur jų trūksta ar yra uždaromi“, – sakė viena iš pataisos iniciatorių Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Projekto rengėjų teigimu, pataisa siekiama suteikti tėvams ir globėjams galimybę derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą, nes šiuo metu Lietuvoje nėra pakankamai išvystytos lopšelių sistemos, vaikai į darželius patenka maždaug nuo dvejų–pustrečių metų. Be to, ne visiems pavyksta jose gauti vietų.

Pirminiais skaičiavimais, vaiko priežiūros kompensacinę išmoką gautų apie 2,5 tūkst. asmenų.

The post Tėvams ateityje žadamos išmokos, skirtos iš dalies padengti auklių paslaugas appeared first on LAIKMETIS.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas šią savaitę apsvarstė tokias Išmokų vaikams įstatymo pataisas ir pasiūlė Seimui jas grąžinti tobulinti.  

„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė siūlo labiau finansiškai paremti šeimas, susilaukusias neišnešioto naujagimio – ji siūlo skirti dukart didesnę – 1210 eurų išmoką, arba 22 bazines socialines išmokas (BSI).

Dabar ši išmoka siekia 539 eurus, arba 11 BSI (dabar – 49 eurai, o nuo sausio bus 55 eurai). 

I. Kačinskaitė-Urbonienė tvirtina, kad neišnešiotų vaikų tėvai patiria daugiau išlaidų: „Nuo įvairių buteliukų, vamzdelių iki specialaus dydžio sauskelnių“. 

Tuo metu socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtina, kad didesnių išlaidų argumentai yra išpūsti. 

„Negalima teigti, kad tokius naujagimius prižiūri patys tėvai, nes daugeliu atveju yra medikų priežiūroje. Todėl kalbėti, kad išlaidos padidėja, yra šiek tiek perdėta“, – komitete kalbėjo jis.  

Parlamentaras, be kita ko, pastebėjo, kad dabar nėra aiški sąvoka „neišnešiotas kūdikis“. 

„Laisvietės“ Monikos Ošmianskienės teigimu, šeimos didesnių išlaidų patiria ne tik gimus neišnešiotam kūdikiui: „Gimsta ir neįgalūs vaikai“.  

I. Kačinskaitė-Urbonienė siūlė greta neišnešiotukų įrašyti ir kūdikius su negalia. 

Skaičiuojama, kad didesnę išmoką, jei ji būtų patvirtinta, kasmet gautų maždaug 1,3 tūkst. neišnešiotų vaikų susilaukusių tėvų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2022 metais Lietuvoje gimė 1261 neišnešiotas naujagimis. 

The post Kol kas nepritariama išmokos neišnešiotų kūdikių tėvams didinimui appeared first on LAIKMETIS.