Ministrės Ingos Ruginienės teigimu, didesnė išmoka gimus vaikui – viena gimstamumo skatinimo priemonių, tarp kurių – vaiko pinigai, parama jaunoms šeimoms būstui įsigyti. 

„Vienkartinė išmoka buvo nepadoriai maža ir šiai dienai kylant ir pragyvenimo lygiui ir matant, kiek kainuoja pirmas apsipirkimas gimus vaikui, labai logiškas sprendimas šitą išmoką kelti“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį sakė I. Ruginienė.

Vyriausybės išvados paprašė Seimas, po pateikimo pernai priėmęs svarstyti dabartinio premjero socialdemokrato Gintauto Palucko inicijuotus Išmokų vaikams įstatymo pakeitimus.   

G. Paluckas išmokos „lubas“ siūlė didinti nuo 11 iki 20 bazinių socialinių išmokų (BSI), tačiau ministerija siūlo kitą variantą – didinti iki 14-kos BSI, arba 980 eurų – šiemet BSI išaugus iki 70 eurų  (43 proc.) išmoka jau padidėjo iki 770 eurų.     

Kol kas neaišku, kiek BSI kils kitais metais ir kiek – jeigu šis dydis augs, didės ir išmoka. BSI paprastai nustatoma kiekvienų metų pabaigoje.   

Preliminariais duomenimis, pernai vienkartines išmokas vaikui gavo apie 19,3 tūkst. šeimų, joms skirta 11,5 mln. eurų. Šiemet tam numatyta 14,6 mln. eurų. 

Vienkartinė išmoka gimus vaikui 2015-2019 metais siekė 418 eurų, 2020-aisiais – 429 eurus, 2021-aisiais – 440 eurų, 2022-aisiais – 506 eurus. 

The post Didins vienkartinę išmoką gimus vaikui appeared first on LAIKMETIS.

Trečiadienį savo feisbuke A. Tapinas teigė turintis įtarimų, jog vieno iš dabartinio kabineto narių išsiimtų 13 816 eurų „niekaip nepavyks pagrįsti, kad jie buvo išleisti su Tarybos nario veikla susijusiomis išlaidomis“.

„Na, aš turiu pasakyti, kad neturiu galimybės sėdėti feisbuke ištisai kiekvieną valandą. Tai taip, aš šitą įrašą pamačiau prieš interviu ir, na, jeigu pasitvirtintų, kad tai yra tiesa, tai tuomet, manau, čia didelių diskusijų net nebūtų“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė premjerė.

„Aš tikiuosi, kad ministras pats pasitrauktų ar ministrė“, – pažymėjo I. Šimonytė paklausta, ar prašytų kabineto nario pasitraukti.

Vėliau ketvirtadienį A. Tapinas paskelbė, jog tai – Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Anot jo, politikė, dirbdama Kauno taryboje, išsiėmė 13,8 tūkst. eurų išmoką.

A. Tapinas paskelbė, jog tai – Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Anot jo, politikė, dirbdama Kauno taryboje, išsiėmė 13,8 tūkst. eurų išmoką

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu nuskambėjo keli atvejai dėl galimo savivaldybių tarybų narių manipuliavimo išmokomis už darbą, susijusį su savivaldybės tarybos nario veikla.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai balandį pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso skiriant išmokas Pagėgių ir Šilutės savivaldybių tarybų nariams, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra pradėjusi tyrimą dėl šių išlaidų Neringos bei Šiaulių miesto savivaldybėse.

Prokuratūra taip pat antradienį pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso skiriant išmokas Kauno miesto ir rajono savivaldybių tarybų nariams.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, savivaldybių tarybų nariai atlyginimo negauna, tačiau jiems atlyginama už darbo laiką, kai jie eina savivaldybės tarybos nario pareigas. 

„Aš nematyčiau nieko blogo, jeigu tas atlyginimas kažkoks būtų nustatytas. Bet, aišku, tuomet mes atsidurtumėme tokioje situacijoje, kad, na, kiek galima žmonėms dirbti kitą darbą, kuris, pavyzdžiui, parlamentarams yra draudžiamas“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Taip pat savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka apmokėti su veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos ir kitoms išlaidoms Ji gali būti skiriama kas mėnesį ir už ją turi būti atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. 

Kiekviena savivaldybė atskirai patvirtina reglamentą, kuriame numato tokios išmokos dydį, atsiskaitymo tvarką ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinį sąrašą.

„Dabar mes bandome spręsti visiškai kita problema – tai tų vadinamų su veikla susijusių išlaidų ir tokiu atveju reikėtų tas išlaidas taip pat reglamentuoti,  taip kaip jos yra reglamentuotos Seime“, – sakė premjerė.

Anot jos, šiuo metu – svarbu sureglamentuoti išlaidų naudojimų pricipus ar dydžius.

The post Premjerė: jei informacija apie Vyriausybės nario paimtą išmoką tiesa, Šiugždinienė privalo trauktis appeared first on LAIKMETIS.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija abejoja, ar tokia pataisa būtina, nes netrukus bus parengtas pirminis  valstybinių pensijų sistemos pertvarkos planas.   

„Dabar siūlytume nepriiminėti tokio smulkaus projekto (...) Reikėtų integruoti į būsimą (valstybinių pensijų sistemos – BNS) pertvarką“, – praėjusią savaitę teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas. 

„Pirminius pasiūlymus galėtume turėti gal kokį birželį“, – pridūrė jis. 

Pasak A. Bitino, pertvarkyti valstybines pensijas reikia, nes, pavyzdžiui, išmokos skiriasi dešimtimis kartų, jos dubliuojasi. 

Viceministras žadėjo, kad valstybinių pensijų reforma Seimui bus pateikta dar šiemet arba vėliausiai kitą pavasarį.

Vytautas Mitalas sako, kad tokios pensijos yra sovietinis rudimentas ir reikėtų eiti iš jo, o ne gilyn į jį

„Tikėtina, kad galbūt rudens ar vėliausiai pavasario sesijoje. Problema yra ta, kad nesinori eiti va bank – pateikti projektus ir po to susilaukti kritikos“, – komitete sakė viceministras.   

A. Bitino teigimu, diskusijos, kuriuo keliu eiti, su socialiniais partneriais bei šių pensijų gavėjais greitai nevyksta.

Valstybinių pensijų įstatymo pataisas dėl daugiavaikių našlių pateikė Peticijų komisijos pirmininkas konservatorius Edmundas Pupinis.  

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas įsitikinęs, kad ši pensija turėtų būtų bent vienam iš tėvų „nuolat prieinama“, o Laisvės frakcijai priklausantis Vytautas Mitalas sako, kad tokios pensijos yra „sovietinis rudimentas ir reikėtų eiti iš jo, o ne gilyn į jį“.  

Galutinę išvadą Seimui dėl pataisos teiks Socialinių reikalų ir darbo komitetas.   

Antrojo laipsnio valstybinę pensiją (dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio – 118,7 euro) dabar  gauna 8315 žmonių, iš jų 8206 daugiavaikės motinos ir 109 tėvai. Iš valstybės biudžeto tam kasmet skiriama apie 12 mln. eurų.  

The post Svarstoma penkis ir daugiau vaikų išauginusiam tėvui skirti beveik 119 eurų pensiją appeared first on LAIKMETIS.

Buvęs oro pajėgų lakūnas Devinas Patrickas Kelley (Devinas Patrikas Kelis) nužudė 26 žmones, įskaitant pastoriaus dukterį, kai 2017 m. lapkričio 5 d. pradėjo šaudyti vienoje baptistų bažnyčioje.

Dar 20 žmonių buvo sužeisti, kol D. Kelley nukreipė ginklą į save.

Pirmadienį skelbdamas nuosprendį JAV apygardos teismo teisėjas sakė, kad ši byla yra „beprecedentė savo pobūdžiu ir apimtimi", o šeimų patirtas skausmas ir netektys yra „neišmatuojamos".

„Nėra jokio tinkamo būdo įvertinti patirtą šeimų skausmą", - sakė jis.

Federalinėje duomenų bazėje nebuvo įrašo apie pareigūno smurtą šeimoje - teisme buvo pripažinta, kad tai vyriausybės aplaidumas.

„Jei vyriausybė būtų atlikusi savo darbą ir tinkamai pranešusi informaciją apie šį smurtą - tikėtina, kad šaudymo bažnyčioje būtų išvengta", - teigiama teismo sprendime.

„Dėl šių priežasčių vyriausybei tenka didelė atsakomybė už ieškovams padarytą žalą."

Po šią savaitę priimto teismo sprendimo nukentėjusių šeimų advokatas teigė: „Šios šeimos yra didvyriai. Nors jokia suma negali sugrąžinti daugybės prarastų gyvybių, ir tai įvyko dėl vyriausybės aplaidumo, jų drąsa siekti teismo nuosprendžio padarys šalį saugesnę, nes padės užtikrinti, kad joje daugiau nepasikartotų panašaus pobūdžio vyriausybės neapdairumas."

The post JAV karinės oro pajėgos įpareigotos sumokėti 230 mln. dolerių už pareigūno šaudymą bažnyčioje appeared first on LAIKMETIS.

„Vertinu absoliučiai teigiamai: man atrodo, tai yra svarbu. Norėtųsi daugiau, bet tikrai efektas yra“, – apie iki šiol akcijos duotą efektą LRT radijui sakė valdančiųjų atstovė J. Sėjonienė.

Opozicijos atstovo A. Verygos teigimu, ši priemonė veikė drauge su kitomis ir jos davė efektą.

„Po truputį būtent tas priemonių kompleksas pačių įvairiausių – pas vienus nuvykstant, kitiems duodant tam tikrą finansinį atlygį, jis duoda suminį, kaupiamąjį efektą ir tikrai smagu, kad rezultatas yra“, – LRT sakė jis.

Parlamentaras teigė, kad išmokos galėtų būti siūlomos visiems 65-erių ir vyresniems žmonėms.

„Aš prisimenu, kad kai vyko diskusija komitete sveikatos reikalų, buvo kalbama, kad jeigu priemonė pasiteisins, Seimas turėtų grįžti ir šitą amžiaus grupę išplėsti. Tai ir reikėtų daryti ilgai nedelsiant“, – kalbėjo A. Veryga.

J. Sėjonienė pritarė, jog priemonę reikėtų plėsti.

„Kadangi jau šita priemonė pasiteisino, efektą davė, neabejotinai reikia svarstyti ir išplėtimą šitos priemonės ar papildomų amžiaus grupių, ar pratęsimą termino“, – kalbėjo ji.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, paskelbus apie 100 eurų priemonę, vakcinacija augo apie 30 procentų, taigi, ji davė efektą.

„Jeigu žiūrėtume nuo įstatymo priėmimo, kada Seimas priėmė įstatymą – spalio 13 dieną, tai pradėjo augti šios grupės, 75 metų ir vyresnių gyventojų skiepijimas apie 30 procentų ir per visą laikotarpį turime apie 6,5 tūkst. gyventojų, kurie naujai pasiskiepijo ir turime apie 40 su trupučiu tūkstančių gyventojų, kurie revakcinavosi. Tai tas efektas tikrai matome, kad buvo augimo linkme“, – sakė ministerijos atstovas Lukas Galkus.

paskelbus apie 100 eurų priemonę, vakcinacija augo apie 30 procentų

Ministerijos anksčiau BNS pateiktais duomenimis, vienkartinę 100 eurų išmoką kol kas turėtų gauti daugiau nei 50 tūkst. nuo COVID-19 pasiskiepijusių senjorų.

Nuo rugsėjo 1 dienos bent viena vakcinos doze pasiskiepijo kiek daugiau nei 10 tūkst. 75-erių metų ir vyresnių senjorų, 9,3 tūkst. iš jų jau gavo ir antrą skiepo dozę.

Dar 42,5 tūkst. šios amžiaus grupės žmonių gavo stiprinančią dozę. Tai, anot ministerijos, sudaro maždaug 40 proc. visų tą galinčių padaryti vyresnių nei 75-erių metų senjorų.

100 eurų vienkartinė išmoka skiriama 75-erių ir vyresniems senjorams, nuo rugsėjo iki lapkričio pabaigos pasiskiepijusiems dviem dozėmis, bei tiems, kurie iki kitų metų kovo pabaigos pasiskiepys sustiprinančia doze.

Teikti prašymų gauti 100 eurų vienkartinę išmoką nereikės, ji bus paskirta automatiškai. Vienkartinę išmoką senjorai gaus kartu su pensija ar kita „Sodros“ mokama išmoka.

The post Parlamentarai mato galimybę tęsti ir plėsti 100 eurų išmokos už skiepus programą appeared first on LAIKMETIS.

59,8 proc. respondentų teigė nepritariantys ar greičiau nepritariantys tokioms išmokoms, 26,5 proc. apklaustųjų jas palaikė, o dar 13,7 proc. žmonių neturėjo nuomonės.

Vertinant apklausos rezultatus pagal visus šešis kriterijus – amžių, lytį, išsilavinimą, pajamas, socialinę padėtį ir gyvenamąją vietą – nepritariančiųjų visais atvejais buvo daugiau nei pusė.

Jaunimas – lakmuso popierėlis

Pasak „Vilmorus“ vadovo sociologo Vlado Gaidžio, apklausos rezultatus puikiai iliustruoja pastaruoju metu matomos skiepijimosi tendencijos – nors išmoka skiriama, žmonės vakcinuotis nesuplūdo.

Jo teigimu, jaunesnio amžiaus žmonės šioje apklausoje yra savotiškas indikatorius: „Jei jaunimas, kuriam paprastai negaila nieko, o ypač pensininkams, sprendžiant iš kitų tyrimų, pasisakė neigiamai, tai aš sakyčiau, kad čia pats principas logiškai yra nepriimtinas.“

„Jiems greičiausiai kyla klausimas, kodėl valdžia turi finansuoti tuos, kurie patys savo sveikata nesirūpina? Kodėl valdžia turi mokėti? Juk pats už savo sveikatą atsakai“, – kalbėjo V. Gaidys.

Jis taip pat teigė, kad įtakos rezultatams turėjo ir tai, jog didžioji žmonių dalis jau yra pasiskiepijusi, tad išmoka vien iki šiol nepasiskiepijusiems senjorams ir dėl to gali atrodyti neteisinga. Be kita ko, šios išmokos nepalaikė net patys apklausoje dalyvavę pensininkai.

„Tiek pensininkams, tiek visiems kitiems, matyt, norisi, kad išmoką gautų visi pasiskiepiję, o ne tik maža grupė“, – svarstė sociologas.

Be kita ko, šios išmokos nepalaikė net patys apklausoje dalyvavę pensininkai

Kiek daugiau nei pusė – 57,6 proc. – jaunesnių nei 29-erių metų žmonių nepritarė 100 eurų išmokai. Tuo metu tarp vyresnių nei 70-ies tokių buvo 53,1 proc., o tarp visų pensininkų – 53,6 procento.

V. Gaidys atkreipė dėmesį, kad 100 eurų išmokos senjorams nepalaikė ir valdančiųjų elektoratas.

Praėjusią savaitę premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė teigė, kad numatyta 100 eurų išmoka neturėjo didelio poveikio skatinant vyresnius nei 75-erių žmones skiepytis nuo COVID-19. Pasak jos, senjorai kartoja argumentus, jog niekur neina, su niekuo nesusitinka, todėl virusas jiems nėra pavojingas, be to, baiminasi nepageidaujamų reakcijų ir vakcinos poveikio sveikatai.

100 eurų vienkartinė išmoka skiriama 75-erių ir vyresniems senjorams, nuo rugsėjo iki gruodžio pasiskiepijusiems dviem dozėmis, bei tiems, kurie iki kitų metų balandžio pasiskiepys sustiprinančia doze.

Ž. Gudlevičienė vyresnio amžiaus žmones, norinčius minėtosios finansinės paskatos, ragina per artimiausias dienas suskubti pasiskiepyti, jog iki gruodžio spėtų gauti ir antrąją dozę.

----------

Tikslūs tyrimo rezultatai:

Klausimas: Ar pritariate, ar nepritariate, kad būtų skirta 100 eurų išmoka naujai nuo COVID-19 pasiskiepijusiems arba sustiprinančiąją dozę gavusiems vyresniems nei 75 metų gyventojams?

Atsakymai: pritariu – 12,6 proc.; nepritariu – 42,9 proc.; greičiau pritariu – 13,9 proc.; greičiau nepritariu – 16,9 proc.; sunku pasakyti – 13,7 procento.

Apklausa vykdyta spalio 15 – 22 dienomis. Akivaizdiniu interviu ir interviu telefonu apklaustas 1 tūkst. 18 ir vyresni Lietuvos gyventojų. Maksimali jos paklaida siekia 3,1 procento.

The post Daugiau nei pusė žmonių nepalaiko 100 eurų išmokos senjorams už skiepą appeared first on LAIKMETIS.

SADM registravo tokį Išmokos pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19 ligos įstatymo projektą.

Pagal jį, teisę į vienkartinę išmoką turėtų 75 ir daugiau metų sulaukęs asmuo, kuris iki šių metų rugsėjo nebuvo pasiskiepijęs nei viena vakcinos doze ir iki gruodžio 1 dienos pilnai pasiskiepytų.

Taip pat išmoka būtų mokama 75-erių ir vyresniems senjorams, kurie šiuo metu yra pilnai pasiskiepiję ir iki balandžio 1 dienos pasiskiepytų sustiprinančiąja, t. y. trečia arba antra doze, priklausomai nuo pasirinktos vakcinos.

Vienkartinės išmokos dydis būtų 100 eurų.

Pinigai būtų išmokėti gruodžio ir balandžio mėnesiais, kartu su pensija, atskiro prašymo senjorams teikti nereikėtų.

Asmuo turėtų teisę gauti tik vieną išmoką.

Projektą ministerija teikia siekdama „finansinėmis priemonėmis skatinti 75 ir daugiau metų sukakusius asmenis įgyti ar palaikyti jau įgytą imunitetą nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinuojantis“.

The post Ministerija siūlo naujai nuo COVID-19 pasiskiepijusiems senjorams skirti 100 eurų išmoką appeared first on LAIKMETIS.