Šis nutekinimas sukėlė nemalonumų Berlynui, patiriančiam spaudimą su amunicijos trūkumu vargstančiam Kyjivui tiekti „Taurus“ raketas.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad šie pokalbiai „dar kartą išryškina tiesioginį kolektyvinių Vakarų įsitraukimą į konfliktą Ukrainoje“.

Vėlai penktadienį Rusijos socialiniuose tinkluose išplito 38 minučių trukmės Vokietijos pareigūnų pokalbių įrašas.

Pareigūnai aptarė galimą Vokietijoje pagamintų raketų „Taurus“ naudojimą Ukrainoje ir jų galimą poveikį.

Tarp temų buvo ir raketų nukreipimas į tokius taikinius kaip tiltas per Kerčės sąsiaurį, jungiantis Rusijos žemyninę dalį su 2014 metais rusų aneksuotu Krymu.

Vokietija nurodė, kad įraše galimai užfiksuotas pokalbis oro pajėgų padalinyje, tačiau negalėjo pasakyti, ar jis buvo redaguotas.

Ambasadorius ministerijoje

D. Peskovas sakė, kad šis įrašas „pats savaime rodo, jog Bundesveras (Vokietijos ginkluotosios pajėgos) iš esmės ir konkrečiai aptaria planus smogti Rusijos teritorijai“.

Jis kalbėjo, kai Maskva pranešė iškvietusi Vokietijos ambasadorių Rusijoje į Užsienio reikalų ministeriją. Visgi Berlynas paneigė, kad ambasadorius iškviestas specialiai, ir tvirtino, kad jis nuvyko į seniai planuotą susitikimą rusų URM.

Ambasadorius Alexanderis Grafas Lambsdorffas (Aleksanderis Grafas Lambsdorfas) iš ministerijos pastato išvyko nepateikęs jokių komentarų, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Dieną prieš tai Vokietija apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną bandant sėti nesantaiką.

Vokietija apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną bandant sėti nesantaiką

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) savaitgalį sakė, kad „norima pasinaudoti šiuo įrašu, kad mus destabilizuotų ir sutrikdytų“, pridūręs, kad „tikisi, jog Putinui tai nepavyks“.

B. Pistorius nurodė nežinantis apie jokius kitus kariuomenės informacijos nutekinimo atvejus. Jis pridūrė, kad prieš darydamas kokias nors išvadas lauks tyrimo rezultatų.

Kyjivas jau seniai prašo, kad Vokietija jam parūpintų „Taurus“ raketų, kurios gali pasiekti taikinius iki 500 km atstumu.

„Informacinis karas“

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) iki šiol atsisakė siųsti raketas, baimindamasis, kad tai paskatins konflikto su branduolinį ginklą turinčia Rusija eskalavimą.

Rusijos puolimui Ukrainoje perėjus į trečius metus, Kyjivas vis dažniau prašo sąjungininkų suteikti daugiau karinės paramos.

Fronto linijose rusų pajėgos lenkia ukrainiečius tiek skaičiumi, tiek ginkluote, jaučiamas amunicijos trūkumas.

Prancūzija ir Jungtinė Karalystė tiekia Kyjivui sparnuotąsias raketas SCALP („Storm Shadow“), kurių veikimo nuotolis yra apie 250 kilometrų. 

Tačiau O. Scholzas pareiškė, kad Vokietija negali kopijuoti Londono ir Paryžiaus veiksmų siunčiant ilgojo nuotolio raketas į Ukrainą.

Visgi dalis pokalbio nutekintame įraše, atrodo, verčia abejoti O. Scholzo paaiškinimu, kodėl jis negalėjo Kyjivui suteikti raketų.

„Taurus“ įsigijimas būtų didžiulis postūmis Ukrainai, Kyjivo pajėgoms stengiantis atremti suaktyvėjusį Rusijos puolimą fronto linijose.

Vokietijos politikams raginant atsakyti į klausimus dėl slaptos informacijos nutekinimo, B. Pistorius perspėjo, kad šis incidentas yra „informacinio karo, kurį vykdo Putinas, dalis“.

„Neturėtume nusileisti Putinui“, – teigė jis.

The post Kremlius: nutekintas vokiečių pokalbio įrašas įrodo Vakarų dalyvavimą kare Ukrainoje appeared first on LAIKMETIS.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico anksčiau atskleidė, kad buvo diskutuojama apie kai kurių NATO valstybių narių karių siuntimą į Ukrainą remiantis dvišaliais susitarimais su Ukraina. Pasak "Reuters", Baltieji rūmai paneigė, kad JAV planuoja siųsti karius į Ukrainą.

Komentuodamas šiuos atskleistus faktus, Łukaszas Warzecha portale X rašė, kad "baiminasi, jog Donaldo Tusko išsireiškimai ir planai surengti uždarą Lenkijos parlamento posėdį nežada nieko gero".

Lenkijos prezidentas turi aiškiai pasakyti, jog Lenkija neketina įsitraukti į Ukrainos konfliktą su Lenkijos kariais

L. Warzecha teigė, kad "dabartinė vyriausybė turėtų aiškiai ir kategoriškai atmesti Lenkijos pajėgų siuntimą" ir kad "tokio pareiškimo nebuvimas sukels įtarimų dėl to, kas planuojama". Jis pridūrė, kad "jokia vyriausybė neturi teisės įtraukti mūsų į šį konfliktą".

V. Warzecha rašė, kad nesupranta, kam pasitarnaus "retorikos eskalavimas, kai Ukrainoje neįvyko nieko, kas galėtų tai pateisinti, nes konfliktas atsidūrė aklavietėje". Jis taip pat domėjosi, ar tai kaip nors susiję su Europos federalizacijos idėja, ir pareikalavo, kad Lenkijos prezidentas paaiškintų Paryžiuje vykusios diskusijos kontekstą.

Jis taip pat pagyrė A. Dudą, tačiau sakė, kad Lenkijos prezidentas turi aiškiai pasakyti, jog Lenkija neketina įsitraukti į Ukrainos konfliktą su Lenkijos kariais.

"Gerai, kad prezidentas kalba apie tai, kas įvyko Paryžiuje. Tačiau pasigendu aiškaus pareiškimo, kas pritarė tokiam savižudiškam žingsniui ir kad Lenkija visiškai neketina to daryti", - rašė jis.

Galiausiai V. Warzecha pažymėjo, kad nors pranešimai apie Lenkijos karių dalyvavimą kovose Ukrainoje pasirodė esą melagingi, esama įrodymų, kad policija ten buvo siunčiama aktyviai tarnybai, o Lenkijos visuomenė apie tokią praktiką nebuvo informuojama.

The post Lukasz Warzecha. Lenkijos kariai Ukrainoje būtų „žingsnis į savižudybę" appeared first on LAIKMETIS.