Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, pirmąją balsavimo iš anksto dieną savo valią pareiškė daugiau kaip 44 tūkst. arba beveik 1,9 proc. rinkėjų. 

2020 metais tokių buvo 12 tūkst. 980 arba 0,54 proc. rinkėjų. Tačiau tuomet dėl COVID-19 pandemijos išankstinio balsavimo laikas buvo pailgintas iki keturių dienų ir truko nuo pirmadienio iki ketvirtadienio,

Tuo metu šiemet balsuoti savivaldybių patalpose arba specialiai įrengtose vietose galima tris dienas – nuo antradienio iki ketvirtadienio.

VRK duomenimis, gausiausiai rinkėjai ėjo balsuoti į Vilniaus miesto savivaldybę, Lukiškių aikštę ir aikštę prie Vilniaus spaudos rūmų bei Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybių patalpose įrengtas balsavimo vietas.

Pirmąją išankstinio balsavimo dieną aktyviausiai balsavo Vilniaus Senamiesčio-Žvėryno,  Antakalnio, Žirmūnų, Šeškinės-Šnipiškių, Verkių apygardų rinkėjai.

Aktyviai Seimą renka taip pat ir Kauno mieste esančių Žaliakalnio ir Kalniečių apygardų ribose gyvenantys piliečiai. Visų šių apygardų rinkėjų aktyvumas jau perkopė 2 procentus nuo apygardos rinkėjų skaičiaus.

VRK duomenys rodo, kad pakankamai aktyviai balsuoja Sėlos vakarinės, Mėguvos, Marijampolės, Utenos, Jotvingių, Kaišiadorių-Elektrėnų ir Dzūkijos apygardų rinkėjai.

Pasyviausi kol kas Garliavos, Vilniaus pietinės, Raudondvario, Marių, Nemenčinės, Šalčininkų-Vilniaus rinkimų apygardoms priklausantys rinkėjai. Šių apygardų rinkėjų aktyvumas čia siekia iki 1 procento.

Per išankstinį balsavimą rinkėjai valią pareikšti gali bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje visose 60 Lietuvos savivaldybių, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.

Pagrindinę Seimo rinkimų dieną – spalio 13-ąją – balsuoti bus galima tik savo rinkimų apygardos rinkimų apylinkėse. 

Lietuvoje renkamas 141 parlamentaras – 71 vienmandatėse apygardose ir 70 daugiamandatėje.

Iš viso į Seimo rinkimus kandidatuoja 1740 politikų.

The post Savo balsavimo teisę išreiškė beveik 1,9 proc. rinkėjų appeared first on LAIKMETIS.

Rinkėjų aktyvumas kol kas praktiškai nesiskiria nuo to, kuris buvo prieš penkerius metus.

Tuomet per dvi išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 51,7 tūkst. arba 2,13 proc. rinkėjų, tačiau tąkart balsavimas truko ne tris dienas, kaip dabar, o penkias. Be to, tuo pačiu vyko ir prezidento rinkimų antrasis turas.

Šiemet aktyviausiai balsuoja Neringos savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Pirminiais duomenimis, jų balsavimo aktyvumas perkopė 7 procentus.

Anot VRK, aktyviai balsuoja ir Birštono, Lazdijų, Ignalinos rajonų bei Palangos gyventojai. 

Pasyviausiai prie balsadėžių eina Kretingos, Šiaulių ir Kauno rajonų rinkėjai. Rinkėjų aktyvumas čia siekia apie 1 procentą.

Balsavimas iš anksto tęsis iki ketvirtadienio vakaro. Balsuoti išankstinėmis dienomis rinkėjai gali nuo 7 val. ryto iki 20 valandos.

Rinkėjai gali balsuoti bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.

Lietuva EP rinkimuose renka 11 europarlamentarų, dėl mandatų varžosi 14 partijų ir vienos koalicijos sąrašai.

The post EP rinkimuose kol kas iš anksto balsavo 2,2 proc. visų rinkėjų appeared first on LAIKMETIS.

Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), balsavimas iš anksto vyks birželio 4–6 dienomis 7–20 valandomis. Rinkėjai gali balsuoti bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje visose 60 Lietuvos savivaldybių, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.

Vilniuje numatytos penkios išankstinio balsavimo vietos: Vilniaus miesto savivaldybės pastate, Vilniaus universiteto Verslo mokykloje, A. Sacharovo aikštėje prie Spaudos rūmų, Vilniaus rajono savivaldybės pastate, taip pat – Lukiškių aikštėje.

Pastarojoje vietoje prieš balsavimo pradžią 7 val. rikiavosi apie 10 žmonių eilė.

Čia vienas pirmųjų atvykęs 36-erių valstybės tarnautojas Martinas Nyderis BNS teigė balsavęs „už progresyvią Europą“.

„Nebuvo sunku pasirinkti, nes iš anksto žinojau, už ką balsuosiu. Kurso keitimo nesitikiu, nes pasirinkau partiją, kuri ir taip Europos Parlamente dirbo daugumoje. Tai tikimės stabilumo, galbūt, drąsesnių sprendimų“, – sakė M. Nyderis

Jis tvirtino kiek nuogąstaujantis, kad per šiuos rinkimus kiek daugiau balsų Europoje gali surinkti antieuropietiškos politinės jėgos ir tradicinės partijos „kiek prasiskies“.

„Balsuoju visada, o iš anksto balsavau dėl to, kad dabar tai patogiau“, – BNS sakė ir 57-erių pardavimų specialistė Raimonda Misevičienė.

Kartu valią pareikšti atvykęs jos vyras, 58-erių programuotojas Valdas Misevičius, sako nepraleidęs progos balsuoti, nes neabejoja, kad Europos Parlamentas yra svarbi institucija, priimanti kiekvienai šaliai nariai svarbius sprendimus.

„Tikimės, kad bus vieningi Lietuvos klausimu ir gerai atstovaus Lietuvai. Manau, svarbiausia yra užsienio politika, bet vidaus politikos, ekonomikos taip pat reikėtų nepamiršti“, – kalbėjo jis.

Lukiškių aikštėje nuo ryto buvusi Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė žurnalistams sakė besitikinti, kad rinkėjų aktyvumą gali paveikti tiek geri orai, tiek ir tai, jog šiemet EP rinkimai nesutampa su prezidento.

„Žinoma, tai gali turėti įtakos, ir tikrai, Lietuva derėjosi dėl to, kad šie rinkimai vyktų kartu su prezidento rinkimais. Bet kai mūsų buvo prezidento rinkimų antras turas, daugumoje ES narių buvo valstybinės šventės, tad negalėjo padaryti jų tą pačią dieną“, – sakė Lina Petronienė.

Lietuva derėjosi dėl to, kad šie rinkimai vyktų kartu su prezidento rinkimais.

„Šįkart nepasisekė loterijoje, bet turime daug platesnes galimybes balsuoti, nei turėjome anksčiau, nes ir balsavimas iš anksto yra populiaresnis, ir daugiau vietų yra, galima balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje, tad tikimės, kad rinkėjai ateis ir išreikš savo valią“, – pridūrė ji. 

Kaune iš anksto balsuoti norinčių rinkėjų laukiama Kauno miesto savivaldybės pastate ir Kauno rajono savivaldybės pastate.

Klaipėdoje išankstinis balsavimas vyksta Klaipėdos miesto savivaldybės pastate.

Apie 7.45 val. čia buvo balsavę vos penki rinkėjai, po 8 val. žmonės pradėjo rinktis šiek tiek aktyviau.

Klaipėdos miesto rinkimų apygardos pirmininkas Viktoras Greičius nurodė, kad per pirmą pusvalandį balsavo du žmonės, vienas iš jų – savivaldybės darbuotojas.

63-ejų prekybos srityje dirbantis Romualdas Jucaitis sako balsavęs už liberalią partiją.

„Balsavau už (Liberalų sąjūdžio sąrašo vedlį Eugenijų – BNS) Gentvilą. Kažkaip tegul žmogus eina toliau, gal kažką atras naujesnio, aš taip galvočiau. (…) Per visą laiką, kiek aš jį stebiu, nėra užkliuvęs, kad būtų blogas. Manau, tegul žmogus dirba“, – sakė jis.

Vyras sako, kad EP rinkimai yra svarbūs ir tikisi teigiamų pokyčių, kurie „atneš visiems gero“.

52-ejų archeologas Žilvinas Girtavičius sako pasirinkęs Nacionalinį susivienijimą, nes ši partija vienintelė atstovauja jo pažiūroms.

„Buvo tokia, man atrodo, Mažvydo Jastramskio anketa, tiek prezidento, tiek EP rinkimų, kur visos partijos ir kandidatai atsakė į daugybę klausimų. Pasitikrinau ir matau, kad šitie artimiausi“, – sakė jis.

Anot Ž. Girtavičiaus, jam artimas partijos požiūris į žaliąjį kursą, valstybių savarankiškumo stiprinimas ES.

Rinkimų sekmadienį balsuoti vėl bus galima visoje Lietuvoje, nepriklausomai, kur rinkėjas registruotas.

Į balsavimo vietas dėl pagrįstų priežasčių negalintiems atvykti rinkėjams bus sudaromos sąlygos balsuoti jų buvimo vietose.

Birželio 5–7 dienomis bus organizuojamas balsavimas ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariuomenės vienetuose ir bausmių atlikimo vietose. 

Birželio 7–8 dienomis rinkimų komisijų nariai organizuos balsavimą rinkėjų namuose. Balsuoti namuose gali rinkėjai su negalia, juos namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės ir rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.

Lietuva EP rinkimuose rinks 11 europarlamentarų, dėl mandatų varžysis 14 partijų ir vienos koalicijos sąrašai.

Rinkimuose dalyvaus Darbo partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Krikščionių sąjunga, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvės ir teisingumas“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija ir Žemaičių partija sudarė „Taikos koaliciją“.

Iš viso į EP kandidatuoja 320 politikų, jų amžiaus vidurkis – 52 metai.

The post Prasidėjo tris dienas truksiantis išankstinis balsavimas rinkimuose į Europos Parlamentą appeared first on LAIKMETIS.

Jame susitinka perrinkimo siekiantis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų keliama premjerė Ingrida Šimonytė.

Vilniuje balsą iš anksto atiduoti galima penkiose vietose, tarp jų ir Lukiškių aikštėje, kur iki punkto atidarymo 7 val. galimybės balsuoti laukė maždaug pusšimtis žmonių – beveik dvigubai daugiau nei prieš dvi savaites.

Kaune išankstinis balsavimas vyksta Kauno rajono ir miesto savivaldybių pastatuose. Pastarajame laukiančių, kol bus atidarytas punktas, nebuvo, žmonės kiek aktyviau rinktis pradėjo po 8 valandos.

Iš anksto balsuoti galima visose 60-yje Lietuvos savivaldybių nuo antradienio iki ketvirtadienio, 7–20 valandomis.

Sostinėje balsuoti galima miesto savivaldybės pastate (Konstitucijos pr. 3), Vilniaus universiteto Verslo mokykloje (Saulėtekio al. 22), A. Sacharovo aikštėje prie Spaudos rūmų, Lukiškių aikštėje, Vilniaus rajono savivaldybės pastate (Rinktinės g. 50).

Kaune iš anksto balsuoti norinčių rinkėjų laukiama Kauno miesto savivaldybėje (Laisvės al. 96) ir Kauno rajono savivaldybėje (Savanorių pr. 371). Pirmajame ture kauniečiai dėl karinių pratybų savivaldybės pastate balsuoti negalėjo.

Klaipėdoje balsavimas iki rinkimų dienos vyksta Klaipėdos miesto savivaldybės pastate (Liepų g. 11).

Prezidento rinkimų antrasis turas vyks gegužės 26 dieną, sekmadienį.

Kaip ir pirmajame ture, devyniose savivaldybėse balsavimas iš anksto vyksta ne savivaldybių pastatuose: Ignalinos – Turizmo informacijos centre (Ateities g. 23, Ignalina), Kazlų Rūdos – Jurgio Dovydaičio viešojoje bibliotekoje (Vytauto g. 21, Kazlų Rūda), Lazdijų – Jaunimo centro patalpose (Seinų g. 1, Lazdijai), Neringos – bendruomenės namuose (Taikos g. 17, Nida), Pagėgių – Kultūros centre (Jaunimo g. 3, Pagėgiai), Radviliškio – buvusioje mokykloje (Dariaus ir Girėno g. 27, Radviliškis), Šiaulių rajono – Švietimo ir sporto skyriaus pastate (Karolio Reisono g. 4, Šiauliai), Švenčionių – miesto kultūros centre (Vilniaus g. 1, Švenčionys), Utenos – Visuomenės sveikatos biuro patalpose (Utenio a.7, Utena).

Gegužės 22-24 dienomis bus organizuojamas balsavimas ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariuomenės vienetuose ir bausmių atlikimo vietose.

Gegužės 24-25 dienomis rinkimų komisijų nariai organizuos balsavimą rinkėjų namuose. Balsuoti namuose gali rinkėjai su negalia, juos namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės ir 70-ies sulaukę bei vyresni rinkėjai.

Prezidento rinkimų antrasis turas vyks gegužės 26 dieną, sekmadienį. Tuomet balsuoti bus galima 1895 vietose visoje Lietuvoje.

The post Rinkėjai iš anksto balsuoja antrame prezidento rinkimų ture  appeared first on LAIKMETIS.

Anot jų, savivaldybių įrengtose išankstinio balsavimo vietose ir specialiuose punktuose iš balsavo 18 tūkst. 279 rinkėjai.

Tuo metu 2019 metų rinkimuose iš anksto balsavo 228 tūkst. 998 arba 9,45 proc. visų rinkėjų. Tačiau tąsyk buvo sudaryta galimybė iš anksto balsuoti ilgiau – penkias dienas, o ne tris, kaip šiuo metu.

Ketvirtadienį dėl didelio rinkėjų aktyvumo dalyje balsavimo vietų ir po 20 val. nusidriekė balsuoti norinčiųjų eilės. Tokiais atvejais VRK užfiksuoja eilės pabaigą ir visiems į eilę iki 20 val. atvykusiems rinkėjams leidžiama balsuoti.

Didžiausią aktyvumą išlaikė Neringos savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Jų balsavimo aktyvumas siekė 31 procentą.

Aktyviai balsuota ir Birštone, kur savo valią pareiškė 15,7 proc. šios savivaldybės rinkėjų.

Aktyvūs rinkėjai ir Ignalinos rajone (12,9 proc.), Varėnos rajone (12,4 proc.), Palangos mieste (13,2 proc.), Lazdijų rajone (11 proc.), ir Kupiškio rajone (11 proc.).

Pasyviausiai iš anksto balsavo Šalčininkų, Kauno, Vilniaus, Šiaulių rajonų. Šių savivaldybių rinkėjų aktyvumas nesiekia 5 procentų.

Ketvirtadienį pasibaigus balsavimui iš anksto, penktadienį ir šeštadienį rinkimų komisijos lankys rinkėjus namuose. Balsuoti namuose gali neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės bei rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.

Iš viso balsavimo namuose teisę turi beveik 597 tūkst. rinkėjų. 91 tūkst. iš jų išreiškė pageidavimą balsuoti namuose.

Prezidento rinkimai ir referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo vyks sekmadienį, gegužės 12 dieną. Tuomet balsuoti bus galima 1895 vietose visoje Lietuvoje.

Balsavimas užsienyje esančiose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse organizuojamas kiekvienos atstovybės nustatytu laiku. Dėl tikslių balsavimo valandų rinkėjų prašoma teirautis toje ambasadoje ar konsulate, kur jie pageidauja atvykti balsuoti.

Dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai.

Antros kadencijos siekia dabartinis prezidentas nepartinis Gitanas Nausėda. Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į prezidentus kelia premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija –  Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekaną Dainių Žalimą, opozicinė Darbo partija – savo lyderį, parlamentarą Andrių Mazuronį, kita opozicinė politinė jėga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kelia buvusį krašto apsaugos viceministrą Giedrimą Jeglinską.

Save išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Pastarąjį dėl antisemitinių pareiškimų Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, dėl to politikas atsisakė Seimo nario mandato.

Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyksta ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikės dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

The post Per tris išankstinio balsavimo dienas balsus atidavė 180 tūkst. rinkėjų appeared first on LAIKMETIS.

Balsavimas iš anksto vyks trečiadienį ir ketvirtadienį savivaldybių pastatuose nuo 8 iki 20 valandos.

Taip pat nuo trečiadienio iki penktadienio bus galima balsuoti vadinamuosiuose specialiuose punktuose: ligoninėse, socialinės globos įstaigose, bausmės vykdymo vietose, kariuomenės vietose ir pan.

Penktadienį–šeštadienį vyks balsavimas namuose, o sekmadienį – rinkimų apylinkėse.

Trakų rajono rinkėjų sąraše yra 27 tūkst. 966 žmonės, Kelmės rajono rinkėjų sąraše – 23 tūkst. 801 žmogus.

Dėl Trakų rajono mero pareigų varžosi šeši kandidatai, dėl Kelmės rajono – aštuoni.

Trakų rajone kandidatuoja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų keliamas Jonas Kietavičius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Adas Jakubauskas, Lietuvos socialdemokratų partijos – Dainius Narkevičius, Liberalų sąjūdžio – Andrius Šatevičius, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos – Jaroslavas Narkevičius ir Nacionalinio susivienijimo keliamas Ramūnas Aušrotas.

Penktadienį–šeštadienį vyks balsavimas namuose, o sekmadienį – rinkimų apylinkėse

Kelmės rajone kandidatuoja konservatorių keliamas Egidijus Ūksas, liberalų – Dalia Viliūnienė, „valstiečių“ – Juozas Rimkus, socialdemokratų – Stasys Jokubauskas, Darbo partijos – Algirdas Sakalauskas, Lietuvos žaliųjų partijos – Lina Samulytė, visuomeninio rinkimų komiteto „Už augančią Kelmę“ – Jolita Koryznienė, ir savarankiškai išsikėlęs Ildefonsas Petkevičius.

Trakuose nauji rinkimai rengiami buvusiai merei, Liberalų sąjūdžio atstovei Editai Rudelienei tapus Seimo nare. Ji parlamente pakeitė balandžio pabaigoje mirusį Kovo 11-osios Akto signatarą Kęstutį Glavecką.

Kelmės rajono mero rinkimai šaukiami birželį nutraukus dėl korupcijos nuteisto Kelmės rajono mero Vaclovo Andrulio įgaliojimus.

The post Prasideda išankstinis balsavimas renkant Trakų ir Kelmės rajonų merus appeared first on LAIKMETIS.