Policija kontroliuoja mintis

Žinomo anglų rašytojo Džordžo Orvelo (George Orwell) prieš 75 metus publikuotas fantastinis romanas „1984-ieji“ apie represinio totalitarinio režimo sąlygomis veikiančią ir netgi piliečių mintis bandančią kontroliuoti policiją (thought police) netikėtai tapo realybe pačioje demokratinėje Didžiojoje Britanijoje.

Pastaraisiais metais toje šalyje pradėta suiminėti pavienius asmenis, kurie miestuose, pirmiausia, Birmingeme, sustoję tyliai meldėsi prie abortų klinikų. Taip atsitiko todėl, kad 2023 metų pavasarį Britanijos parlamente buvo priimtas įstatymas, leidęs savivaldybėms aplink abortų klinikas įsteigti vadinamąsias 150 metrų „buferines zonas“, kuriose draudžiami kokie nors veiksmai, trukdantys tose institucijose atliekamoms „paslaugoms“, tai yra žudyti motinų įsčiose pradėtus kūdikius.

Kai kurie teisėtvarkos pareigūnai tiems „trukdymams“ linkę priskirti netgi tylią maldą, taip kriminalizuojant asmenines mintis ir nuostatas. Tarp suimtųjų pasitaikė ne tik aktyvių gyvybės gynėjų, bet ir paprastų žmonių bei kunigų, sustojusių privačiai melstis šalia abortų klinikų, netgi jų nedarbo valandomis.

Bene labiausiai tapo žinomas katalikės moters, anglų nevyriausybinės žmogaus gyvybę ginančios organizacijos „March for Life“ („Žygis už gyvybę“) vadovės Izabelės Vogan Sprius (Isabel Vaughan-Spruce) arešto atvejis.

Ši aktyvistė, jau daugiau kaip du dešimtmečius rengianti pradėtų kūdikių palaikymo prieš abortus nukreiptas manifestacijas bei asmeniškai padedanti moterims, atsidūrusioms nėštumo krizėje, už privačią maldą net du kartus buvo sulaikyta prie Birmingemo abortų klinikos.

Per tuos incidentus, kaip buvo pranešta vietinėje katalikų spaudoje ir Vatikano žiniasklaidoje, Izabelė, gerbdama prieštaringus valdžios potvarkius, „buferinėje zonoje“ nieko nekalbino balsu, nedalino kokių nors brošiūrų, nelaikė jokių protesto ženklų, bet tiesiog susikaupusi mintyse stovėjo ant šaligatvio. Prie jos prisiartinę keli policijos pareigūnai, paklausė, ar ji meldžiasi ir, gavę teigiamą atsakymą, pareiškė, kad tokiu būdu ji yra viešosios tvarkos pažeidėja. Moteris buvo grubiai apieškota, apstumdyta, įgrūsta į policijos automobilį ir nuvežta į areštinę.

Paleista už užstatą kol vyks tyrimas, ji pati padavė ieškinį teismui prieš policiją dėl žmogaus teisių pažeidimo. Galiausiai Birmingemo policija turėjo pripažinti, kad Izabelės areštas, įžeidinėjimas ir daliniai smurtiniai veiksmai, tikrai buvo asmens teisių pažeidimas, todėl jos atsiprašyta ir išmokėta 13 tūkstančių svarų (apie 15 tūkstančių eurų) piniginė kompensacija.

Šiam sprendimui įtakos, matyt, turėjo skandalo apie tai, jog Anglijoje nesilaikoma demokratinių sąžinės laisvės standartų, išėjimas į tarptautinę erdvę. Tuometinė vidaus reikalų ministrė Svela Breiverman (Suella Braverman) raštiškai turėjo patvirtinti, kad tyli malda nėra nusikalstamas išpuolis ir pareikalavo, kad policija atsiprašytų dėl savo veiksmų.

Žmogaus teisių pažeidimai

Dėl tokio išteisinančio sprendimo daug prisidėjo ir I. Vogan Sprius byloje palaikęs Laisvės gynimo aljansas (Alliance Defending Freedom, AFD), teisininkų savanorių grupė, dažnai įsitraukianti į panašaus pažeidimų bylas. Savo pareiškime AFD pripažino, jog tai esąs reikšmingas pasiekimas ginant sąžinės ir žodžio laisvę, kai Didžiojoje Britanijoje po šimtmečių pertraukos vėl bandoma primesti vadinamuosius „minčių nusikaltimus“.

Tačiau tyli krikščioniška malda, susikaupimas mintyse kreipiantis į Dievą, kaip absoliuti tikinčio asmens teisė negali tapti kokiu nors tvarkos pažeidimu bet kokiomis aplinkybėmis, taip pat ir vadinamosiose „buferinėse zonose“. Izabelės teisminėje byloje AFD atstovavęs teisininkas Džeremijus Iganubulas (Jeremiah Igunnubule) pabrėžė, kad jos sunki patirtis turi kelti gilų susirūpinimą visiems, kurie turi suprasti, kad per šalies istoriją iškovotos fundamentalios teisės turi būti nuosekliai ir ištikimai apgintos.

Pasak teisininko, tiesiog stebina, kad Didžiojoje Britanijoje, galima sakyti šiuolaikinės demokratijos lopšyje, galėjo būti priimtas įstatymas, suteikiantis vietinei valdžiai galimybę nepaaiškinamai savivaliauti, kad net mintys galvoje (tyli malda), kai kuriose vietose priimamos, kaip išpuolis prieš viešąją tvarką, su žeminančiu tokio tariamo pažeidėjo areštu bei baudžiamojo proceso pradėjimu, kaltinant kriminaliniu elgesiu.

Tas faktas, kad teisėsaugos struktūros galėjo tylią maldą įvardyti kaip baudžiamąjį pažeidimą yra begėdiškai įžūlus pačios Didžiosios Britanijos valdžios prasižengimas, nesilaikant įsipareigojimo ginti tarptautines teisines normas, kurios apibrėžia neginčytinas žmogaus teises.

Šis paradoksalus ir papiktinantis pavyzdys rodo, kad netgi šiuolaikinėje demokratinėje valstybėje gali iškilti kalbos, minties ir sąžinės krizė, teigė Dž. Iganubulas. Jis pabrėžė, jog teisėsaugos pareigūnai privalo budriai saugoti ir ginti taikų pagrindinių žmogaus teisių, kokia yra privati malda, pasireiškimą, o ne kaltinti dėl tokio, tariamai „blogo elgesio“ ir jį varžyti.

Visiškai nepateisinama, kad diskriminuojami krikščionys gyvybės gynėjai, kurie meldžiasi už pradėtus kūdikius prie abortų klinikos ar su ten einančiomis moterimis jų sutikimu net pasikalba. Juk jos dėl savo nėštumo turbūt yra sunkumų ištiktos, labai sutrikusios, išgyvena ir nori gauti patarimą, kad palengvintų savo padėtį ir gal apsispręstų dėl savo brangaus įsčių vaisiaus išsaugojimo.

Taigi, kalbos ir minties laisvės principas turi būti apgintas tiek „buferinių zonų“ viduje, kaip ir išorėje, ko reikalauja tarptautinės teisės normos. Nes kitaip bus galima sakyti, kad Anglijoje vėl įvedama cenzūra, pagal Dž. Orvelo minėtoje knygoje aprašytus pranašiškus perspėjimus dėl galimo tariamai „blogo“ mąstymo kriminalizavimo.

Tuo labiau, kad panašūs kaltinimai dėl maldos ar nuoširdaus pasikalbėjimo su abortų klinikų lankytojomis pastaruoju metu buvo iškelti kai kuriems kitiems asmenims, netgi dvasininkams. Policijos „buferinėje zonoje“ sulaikytas Birmingemo arkivyskupijos kunigas Šionas Gugas (Sean Gough) klausė: „Meldžiuosi visur, kur einu, mintyse turėdamas supančius žmones. Kaip kunigo malda gali būti nusikaltimas?“.

Iškilęs pavojus demokratijai

Po tokių incidentų paskelbtame pareiškime Vestminsterio (Londono) vyskupas augziliaras Džonas Šeringtonas (John Sherington), kuris Anglijos ir Velso vyskupų konferencijoje yra atsakingas už gyvybės klausimus, taip pat griežtai kritikavo naujajame įstatyme pateiktas prieštaringas „buferinių zonų“ formuluotes, kurios lengvai leidžia kriminalizuoti tai, kas niekada neturėtų būti vadinama nusikaltimu. Toks apibrėžimas kelia pagrįstą klausimą apie valstybės kišimąsi į asmens įsitikinimų sritį, ko laisvoje ir demokratinėje visuomenėje neturėtų būti.

Pasak ganytojo, Katalikų Bažnyčia smerkia bet kokį abortų klinikas lankančių moterų užgauliojimą ar gąsdinimą. Tačiau naujos įstatymo formuluotės, draudžiančios netgi tylią maldą ir abipusiškai sutinkamą taikų suaugusių žmonių pasikalbėjimą, nėra teisiškai pagrįstos ir būtinos: jos neproporcingai kišasi ir žeidžia religijos bei įsitikinimų laisvės skelbimą.

Beje, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento ir Kongreso įsteigta Tarptautinės religijos laisvės komisija savo metinėje ataskaitoje irgi kritikavo Didžiojoje Britanijoje vykusius areštus dėl tylios maldos prie abortų klinikos. Pranešime nurodoma, kad I. Vogan Sprius ir kitų sulaikymo atvejai rodo, jog kai kurių Europos šalių vyriausybės kartais diskriminuoja asmenis dėl taikaus religijos laisvės laikymosi.

Pati gyvybės gynimo sąjūdžio „March pro Life“ vadovė po išteisinimo ir kompensacijos išmokėjimo, žiniasklaidai sakė, jog „tyli malda nėra ir negali būti nusikaltimas ir niekas neturi būti suimtas vien tik už galvoje turimas mintis. Bet man taip atsitiko du kartus, policijos pareigūnams pareiškus, kad malda yra išpuolis prieš viešą tvarką, todėl kriminalinis nusikaltimas“.

Ji pabrėžė, kad dabar, XXI amžiaus Anglijoje, neturi būti vietos minčių kontrolės policijai, apie kurią rašė Dž. Orvelas savo knygoje „1984 metai“. Izabelė, išreiškusi džiaugsmą, kad dėl ADF paramos buvo apginta, pripažino, jog jau atėjo laikas kalbėti apie krikščionybės suvaržymo politikos perspektyvas radikaliai sekuliarizuotoje visuomenėje. Praktikuojantys tikintieji visame Vakarų pasaulyje liudija apie grėsmę viešai ir taikiai reikšti savo religinius įsitikinimus, kai netgi kreipimasis į Dievą gali tapti nepageidaujamas ir cenzūruojamas.

Vadinamųjų „buferinių zonų“ prie abortų klinikų politika turi būti tuojau pat nutraukta, nes tuose įstatyminiuose potvarkiuose yra daug šizofreniškos baimės, neaiškumo ir galimo manipuliavimo, kuris ne tik silpnina gyvybės gynimo pastangas, bet atveda į privačios asmens laisvės pažeidimus.

Pasklidus žinioms, kad po rugpjūčio pabaigoje Didžiojoje Britanijoje vykusių parlamento rinkimų į valdžią atėjusi kairiųjų leiboristų partija nenori ne tik nutraukti „buferinių zonų“ kontrolės, bet dar labiau ją sustiprinti formaliai uždraudžiant netgi tylią maldą jose, savo susirūpinimą išreiškė žymūs anglų konservatorių politikai. Ankstesnio ministrų kabineto buvęs narys lordas Deividas Frostas (David Frost) sakė, jog tiesiog neįsivaizduojama, kad šiuolaikinėje Anglijoje žmonės gali būti suiminėjami už minčių nusikaltimus.

Išreiškęs pasitenkinimą, kad I. Vogan Sprius buvo išmokėta kompensacija už neteisingą areštą dėl tariamo pažeidimo, jis pripažino, jog naujosios leiboristų vyriausybės svarstymai dėl buvimo prie abortų klinikų tolesnio kriminalizavimo, gali sukelti kitus panašius incidentus, rodančius, kad ir šiandienos save demokratine vadinančioje visuomenėje iškilusi grėsmė žodžio ir minties laisvei. „Sunku nurodyti labiau absurdišką ir demokratijai pavojingą situaciją, – tvirtino lordas D. Frostas. – Jeigu taip atsitiktų, taptų aišku, kad visi vyriausybės įsipareigojimai dėl pilietinių laisvių ir teisių gynimo, neverti ir to plono lapo popieriaus ant kurio jie surašyti“.

Kitas žymus politikas, buvęs finansų ministru konservatorių vyriausybėje, lordas Maiklas Farmeris (Michael Farmer) teigė, kad „tokia visuomenė, kaip mūsų, kuri tradiciškai vertina žmogaus teisių ir žodžio laisvės palaikymą, turėtų pasibaisėti, sužinojusi, jog šalies piliečiai suiminėjami dėl savo minčių ir tylios maldos“. Tai kas ištiko I. Vogan Sprius, galima vadinti teisingumo parodija, todėl gerai, kad policija, pripažinusi savo klaidą, jai už patirtas negandas išmokėjo kompensaciją.

Tačiau tas faktas, kad įstatymu įsteigtos „buferinės zonos“ išliko, rodo, kad Didžiojoje Britanijoje įvesti nedemokratiški kalbos ir minčių suvaržymai, pirmiausia diskriminuojant krikščionis. „Jeigu šiandien maldą dėl pradėto kūdikio gyvybės gynimo bandoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tai kokių persekiojimų dėl „minties nusikaltimų“ reikėtų laukti rytoj?“, – klausė lordas M. Farmeris.

Teisingumas nėra privilegija

Sąjūdis „March for Life“ rugsėjo 7 dieną Londone surengė kasmetinę anglų gyvybės gynėjų manifestaciją, kurioje tarp keliolikos tūkstančių Didžiosios Britanijos sostinės centrinėmis gatvėmis žygiavusių dalyvių buvo ne tik katalikai su penkiais vyskupais, grupe kunigų, seserų ir brolių vienuolių, bet ir nemažai protestantų (anglikonų), stačiatikių, netgi būrys pradėtos gyvybės apsaugai palankių ateistų (pro-life atheist groupe).

Vienas iš kalbėtojų šiame mitinge, priminęs šiemetinio renginio temą – „abortas nėra sveikatos priežiūra, sveikatos priežiūra nežudo“, – pastebėjo, kad pradėtų kūdikių, kurie „niekada nesirenka mirties“, gynimą skatina žymaus britų lyderio per Antrąjį pasaulinį karą Vinstono Čerčilio (Winston Churchill) padrąsinimas gintis nuo mirtį nešančių priešų: „Mes kovosime pakrantėse, kovosime laukuose ir kalvose, kovosime miestų gatvėse ir niekada nepasiduosime“.

Manifestacijos organizatorė I. Vogan Sprius, savo ruožtu, pabrėžė, jog vis daugiau žmonių suvokia, kad šiuolaikinėje visuomenėje vyrauja dviejų lygių teisingumas ir šio selektyvumo aukomis dažnai tampa motinų įsčiose augantys kūdikiai. „Betgi arba teisingumas taikomas visiems vienodai, arba nustoja būti teisingumu ir tampa privilegija išrinktiesiems, – aiškino ji. – Juk gyvybė nėra užtarnauta privilegija, bet Visagalio Dievo dovana, mus suteikiama per prasidėjimą“.

Jeigu įstatymas nesugeba pripažinti kiekvieno žmogaus orumo nuo prasidėjimo momento ir moko piliečius gerbti vienas kitą, tik tada, kai yra patogu ir naudinga, tai nėra ko stebėtis, kad mūsų visuomenėje trūksta sutarimo ir darnos. „Niekada nebus taikos ir santarvės šalyje, kol pirmiausia nebus taikos ir santarvės besilaukiančios  motinos įsčiose, – teigė gyvybės gynėja. – Ir tai turi saugoti įstatymas“.

Statistika nurodo, kad 65 milijonus gyventojų turinčioje Didžiojoje Britanijoje, kiekvienais metais atliekama daugiau kaip ketvirtis milijono (2022 metais – 252 tūkstančiai) abortų. Bet svarbu ne tik skaičius, o kiekviena išgelbėta gyvybė, nes kaip aiškina senovės žydų mokymas, išgelbėdamas vieną gyvybę, gelbėji pasaulį.

Todėl gyvybės gynėjai su artumu ir meile skubėdami suteikti paramą kiekvienai rūpesčiuose atsidūrusiai nėščiai moteriai, kiekvienam netikrumą jaučiančiam pradėto kūdikio tėvui, nori, kad būtų ištartas „taip“ brangios gyvybės dovanai, dėl ko „džiaugtųsi angelai danguje“ ir mes kartu su jais.

The post Mindaugas Buika. Malda už gyvybę – nusikaltimas? appeared first on LAIKMETIS.

Nors I. Vaughan-Spruce teigė, kad grįš į kliniką melstis, ji įspėjo, kad kaltinimai turės įtakos pagrindinių laisvių ateičiai Jungtinėje Karalystėje.

„Tai ne 1984 m., o 2023 m. - niekada neturėjau būti suimta ar tiriama vien dėl minčių, kurias puoselėjau savo galvoje, - sakė I. Vaughan-Spruce, darydama užuominą į distopinį George'o Orwello (Džordžo Orvelo) romaną. „Tyli malda niekada nėra nusikalstama", - sakė ji rugsėjo 22 d. pareiškime.

Kovo 6 d. moteris buvo suimta už tai, kad meldėsi „buferinėje zonoje" prie abortų klinikos Birmingeme. Vietos valdžios institucijos buvo paskelbusios viešosios erdvės apsaugos įsakymą šalia klinikos, naudodamos teisinį mechanizmą, skirtą užkirsti kelią „asocialiam elgesiui".

Draudžiama veikla šioje zonoje apima pritarimą ar nepritarimą abortui per protestą, kuris „apima, bet neapsiriboja grafinėmis, žodinėmis ar rašytinėmis priemonėmis, maldą ar patarimus". Įsakymu taip pat draudžiama trukdyti, bauginti ar priekabiauti, įrašinėti vaizdo įrašu ar fotografuoti klinikos darbuotojus ar klientus, rodyti bet kokį su abortais susijusį tekstą ar vaizdinę medžiagą.

I. Vaughan-Spruce anksčiau buvo suimta 2022 m. gruodžio 6 d. už tylią maldą prie abortų įstaigos, kuri tuo metu buvo uždaryta. Vasario mėnesį Birmingemo magistratų teismas ją išteisino dėl visų kaltinimų, susijusių su pirmąja byla.

Vest Midlendo policija atsiprašė krikščionės už tai, kad taip ilgai užtruko, kol buvo nutraukta jos antroji byla. Ji teigė, kad tolesnis tyrimas nebus atliekamas ir jokių veiksmų nebus imtasi.

I. Vaughan-Spruce pasveikino tyrimo pabaigą ir policijos atsiprašymą, tačiau teigė, kad jos atvejis išryškina „itin žalingas pasekmes" to, kas jai nutiko.

„Tai, kas nutiko man, rodo kitiems, kad jie taip pat gali būti suimti, tardomi, tiriami ir galimai persekiojami, jei bus pagauti naudojantis pagrindine minties laisve", - sakė ji.

Iš pradžių policija I. Vaughan-Spruce teigė, kad vėlavimas susijęs su tuo, jog jos byla perduota Karališkajai prokuratūrai (angl. Crown Prosecution Service, CPS), kad jai būtų pateikti kaltinimai, tačiau prokuratūra šį teiginį paneigė, teigia krikščionę gynusi organizacija ADF UK. Karališkoji prokuratūra neturėjo informacijos apie antrąją jos bylą ir teigė, kad policija neturėtų perduoti tokių bylų prokuratūrai, kai ji turi teisę pati priimti sprendimą dėl kaltinimų.

I. Vaughan-Spruce yra organizacijos „March for Life UK" direktorė ir padeda moterims, patiriančioms krizinį nėštumą. Jau 20 metų ji reguliariai meldžiasi prie abortų klinikų.

„Dabar, kai valdžios institucijos du kartus priėjo išvadą, kad tyli malda nėra nusikaltimas, - prie šios išvados praėjusią savaitę priėjo ir vidaus reikalų ministras, - esu dėkinga, kad galiu atnaujinti savo praktiką tyliai melstis už krizinio nėštumo moteris", - sakė ji.

The post Policija atsiprašė moters, suimtos už tylią maldą prie JK abortų klinikų appeared first on LAIKMETIS.

Isabelei Vaughan-Spruce (Izabelei Vogan Sprius), organizacijos „March for Life UK“ direktorei,  vienas iš šešių prie abortų klinikos atvykusių policijos pareigūnų pasakė, kad tyli malda buferinėje zonoje aplink Birmingemo kliniką yra nusižengimas.

Kaip pranešėme, Bendruomenių Rūmai kovo 7 d., antradienį, pritarė teisės aktui, kuriuo siekiama sukurti „buferines zonas“ aplink abortus atliekančias įstaigas. Aplink jas tam tikru nustatytu atstumu draudžiamas įvairus abortams prieštaraujantis elgesys, įskaitant tylią maldą.

Už gyvybę pasisakanti veikla draudžiama 150 m atstumu nuo klinikos patalpų.

„Jūs sakėte, kad meldžiatės, o tai yra nusikaltimas", - sakė aktyvistei pareigūnas. Kai ši atsakė, kad tai yra „tyli malda", jis pareiškė, kad „tai yra nusikaltimas".

Vos kelios savaitės praėjo po to, kai moteris buvo pripažinta nekalta dėl abortų klinikos klientų bauginimo. Šįkart, kaip ir ano suėmimo metu, moteris tyliai meldėsi vadinamojoje buferinėje zonoje.

Birmingemo magistratų teismas ją ir katalikų kunigą dėl ankstesnių kaltinimų išteisino.

Komentuodama pastarąjį areštą, aktyvistė už gyvybę sakė: „Vos prieš tris savaites teismas aiškiai nurodė, kad mano tylios maldos nėra nusikaltimas. Ir vis dėlto vėl buvau suimta ir su manimi elgiamasi kaip su nusikaltėle už tai, kad galvoje turėjau lygiai tokias pačias mintis toje pačioje vietoje".

Ji pridūrė: „Dviprasmiški įstatymai, ribojantys saviraiškos ir minties laisvę - net ir taikiame, nepriešiškame pokalbyje ar tylioje, vidinėje maldoje - sukelia didžiulę sumaištį, kuri kenkia svarbioms pagrindinėms teisėms. Niekas neturėtų būti baudžiamas už savo mintis."

Aktyvistę remia Laisvės gynimo aljansas („ADF UK").

Jeremiahas Igunnubole'as (Jeremijas Igunubolas), organizacijos teisinis patarėjas, kuris gynė ją praėjusį mėnesį vykusiame teismo procese, sakė: „Klastingi bandymai pakartotinai kriminalizuoti Isabelės maldas ir akivaizdi policijos pareigūnų painiava dėl minties laisvės statuso pagal įstatymus aiškiai rodo, kad cenzūrinės ,buferinės zonos' netinka demokratinėje visuomenėje".

„Mes visi griežtai pasisakome prieš priekabiavimą viešose gatvėse. Priekabiavimas jau yra neteisėtas. Vyriausybės 2018 m. atliktoje apžvalgoje nustatyta, kad priekabiavimas prie abortus atliekančių įstaigų yra retas, o taiki malda ir labdaringas pagalbos siūlymas yra dažniausia ten vykstanti veikla", - tęsė jis.

The post Už gyvybę pasisakanti JK aktyvistė, nepaisant jos išteisinimo, sulaikyta pakartotinai appeared first on LAIKMETIS.

Kunigas buvo kaltinamas dėl viešos maldos ir ant savo automobilio užklijuoto už gyvybę pasisakančio lipduko.

Kaltinamieji dėkoja už palaikymą viso jiems nemalonaus proceso metu.

„Akivaizdu, kad tai puiki žinia, tačiau nei Isabel, nei tėvas Goughas neturėjo patirti tokių sunkių išbandymų, - savo pranešime rašo Caroline Farrow (Karolina Farau), „CitizenGO" atstovė.

Ji džiaugiasi: „Dėl šios pergalės Birmingemo policijai bus daug sunkiau pateikti kaltinimus visiems, kurie, kaip manoma, meldžiasi viešoje vietoje, tačiau iki to niekada neturėjo būti prieita". Jo nuomone, niekas neturėtų būti tardomas vietos policijos dėl savo minčių.

Kartu primenama apie situaciją šalyje: „Izabelė ir tėvas Seanas buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal vietos tarybos įgyvendintus įstatymus, tačiau parlamentas vis dar svarsto, ar įvesti visuotinio cenzūravimo zonas prie visų Anglijos abortų įstaigų".

Be kita ko organizacijos atstovė informuoja: „Šiuo metu parlamente svarstoma Viešosios tvarkos įstatymo projekto pataisa neleistų niekam bandyti ,paveikti' sprendimo 150 m atstumu nuo abortų centro. Asmenims, pripažintiems kaltais dėl šio pažeidimo, būtų taikomos neribotos baudos. Daugelis patirties turinčių abortų šalininkų nepritaria šiai priemonei, nes pripažįsta, kad ji kėsinasi į pilietines laisves".

Laiške išreiškiamas nuogąstavimas: „Gąsdina tai, kad policija dabar gali tardyti žmones apie jų mintis, kunigai gali būti suimti už maldą viešoje vietoje, o keliaujant per tam tikras Jungtinės Karalystės vietoves reikalaujama nuo automobilių ar asmeninio turto nuimti visus už gyvybę pasisakančius lipdukus".

„CitizenGO", kaip pranešama, toliau vykdo kampaniją Adamo Smitho-Konnoro (Adamo Smito Konoro), nubausto už tai, kad tyliai meldėsi netoli vietos, kur buvo abortuotas jo sūnus. Taip pat vykdoma kampanija prieš buferines abortų klinikų zonas šalyje.

„Džiaugiamės, kad tiek Izabelė, tiek tėvas Seanas buvo išteisinti, tačiau vargu ar tai bus istorijos pabaiga. Ir toliau visais įmanomais būdais remsime visus, kurie yra persekiojami už tai, kad naudojasi savo religinėmis laisvėmis ir meldžiasi viešai. Tuo tarpu labai dėkojame už jūsų paramą Izabelei", - padėka užbaigiamas organizacijos laiškas.

The post Išteisinti du JK katalikai, kaltinti už tylias maldas prie abortų klinikos appeared first on LAIKMETIS.

Tačiau Isabel Vaughan-Spruce (Izabelė Vogan Sprius) sako, kad kaltinimai vis dar gali būti atnaujinti, todėl ji atsidūrė sudėtingoje teisinėje padėtyje.

„Negali būti teisinga, kad buvau areštuota ir paversta nusikaltėle vien už tai, kad meldžiausi viešoje gatvėje", - sakė ji vasario 3 d. pareiškime.

„Vadinamieji buferinės zonos teisės aktai lems, kad daug daugiau tokių žmonių kaip aš, užsiimančių gera ir teisėta veikla, pavyzdžiui, teikiančių labdaringą paramą moterims, patiriančioms krizinį nėštumą, arba tiesiog besimeldžiančių tyliai savo galvoje, bus laikomi nusikaltėliais ir netgi atsidurs teisme", - pridūrė ji.

Vaughan-Spruce yra organizacijos „March for Life UK" direktorė.

Sausio pabaigoje Karališkoji prokuratūra panaikino kaltinimus ir jai nereikėjo atvykti į teismą, kaip buvo numatyta anksčiau. Tačiau ji vis dar gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, jei kaltinimai bus atnaujinti.

Jos bylą remia Jungtinės Karalystės religijos laisvės teisininkų grupė ADF.

Organizacija teigia, kad Vaughan-Spruce susiduria su „dideliu teisiniu netikrumu". Ji siekia „gauti teisinį aiškumą dėl to, kokia atsakomybė, jei tokia yra, jai gali kilti ateityje, remiantis jai pateiktais kaltinimais".

Moteris teigia sieksianti, kad teismas priimtų nuosprendį ir išsiaiškintų jos teisinę padėtį.

„Man svarbu, kad galėčiau tęsti savo gyvybiškai svarbų darbą ir remti moteris, kurios norėtų išvengti aborto, jei tik joms būtų suteikta pagalba, - sakė ji. - Kad galėčiau tai daryti, labai svarbu, kad būtų aiškus mano teisinis statusas. Daugeliui iš mūsų reikia atsakymo, ar vis dar teisėta tyliai melstis savo galvose".

„Isabel teisi, reikalaudama tinkamo aiškumo dėl mūsų veiksmų teisėtumo", - sako krikščionės advokatas.

„Vienas dalykas, kai valdžios institucijos žeminančiai apieško ir areštuoja žmogų vien dėl jo minčių. Visai kas kita iš pradžių tas mintis laikyti pakankamais įrodymais kaltinimams pagrįsti, paskui tuos kaltinimus nutraukti dėl „nepakankamų įrodymų", o tada įspėti, kad netrukus gali atsirasti papildomų įrodymų, susijusių su jau ir taip neaiškiais kaltinimais, kad visas varginantis procesas prasidėtų iš naujo", - teigia moters gynėjas.

The post Panaikinti kaltinimai moteriai, JK suimtai už tylią maldą prie abortų klinikos appeared first on LAIKMETIS.