Tokią kainą ministras prognozavo remdamasis JAV banko „Goldman Sachs“ dujų kainų prognozėmis.

„Kitų metų pirmąjį pusmetį elektros rinkos kaina galėtų būti apie 35 centus už kilovatvalandę“, – BNS savo pasisakymą verslininkams pakomentavo ministras.

„Nesiveldamas į labai tikslius skaičius, galiu tik pasakyti, kad tokių elektros kainų, kokias mes turėjome rugpjūčio mėnesį, mano manymu, daugiau nebebus“, – pridūrė D. Kreivys.   

Ministras atsisakė patikslinti, kokių konkrečiai dar priemonių imsis Vyriausybė mažindama elektros kainą verslui, tačiau nurodė, kad tai gali būti įvairios subsidijos, lengvatinės paskolos, mokesčių atidėjimas.

„Nesiveldamas į labai tikslius skaičius, galiu tik pasakyti, kad tokių elektros kainų, kokias mes turėjome rugpjūčio mėnesį, mano manymu, daugiau nebebus“

„Rytoj bus paskelbtas Vyriausybės planas, kaip bus su tomis kompensacijomis. Nenoriu užbėgti įvykiams už akių, bet Vyriausybė tikrai be įvairių subsidijų ruošia didžiulį lengvatinių paskolų paketą verslui, kad verslas irgi taptų gaminančiais elektros vartotojais“, – sakė D. Kreivys.  

„Čia labai aiškus signalas vidutiniu laikotarpiu, kaip galima užtikrinti verslo konkurencingumą“, – pridūrė ministras.

Jo teigimu, jau 2024-2025 metais Lietuvoje iš atsinaujinančių išteklių bus pagaminama daugiau nei 50 proc. šaliai reikalingos energijos ir tai darys didžiulę įtaką kainoms.

„Kainos po dvejų-trejų metų sumažės dramatiškai“, – sakė D. Kreivys.

„Šis ruduo bus labai sunkus, artėjanti „geopolitinė žiema“ dėl prieš mus, Europą vykdomo energetinio karo taip pat labai sunki, bet mes turime atsilaikyti ir laimėti šį karą“, – pridūrė ministras.

Verslas anksčiau rugsėjį buvo užsiminęs, kad tam, kad įmonės neprarastų konkurencingumo optimali elektros kaina turėtų būti apie 25 centus (be PVM) už elektros kilovatvalandę.

The post D. Kreivys: kitąmet elektros kaina verslui galėtų mažėti iki 35 centų appeared first on LAIKMETIS.

„Daugiau apie įmonių planus, kad jos juos keičia, informacijos nėra. Yra nerimo, ir visi, žinoma tikisi, kad situacija deeskaluosis ir išsispręs, tai to paties tikimės ir mes", – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei agentūros „Investuok Lietuvoje“ renginyje pirmadienį sakė A. Armonaitė.   

„Neprisidėjo prie investicinės aplinkos patrauklumo pastarojo meto įvykiai (Kinijos paskelbtos neoficialios sankcijos Lietuvos verslui dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo Vilniuje pernai rudenį – BNS), bet mes tikimės, kad tai bus paskata Lietuvai priimti tokius sprendimus, kaip tuos, kuriuos aptarėme šiandien, kalbant, pavyzdžiui, apie talentus ir kai kuriuos kitus verslo aplinkos sprendimus", – pridūrė ji.  

 „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis sakė taip pat neturintis informacijos apie pasikeitusius investuotojų Lietuvoje planus. 

„Kas liečia dėl kažkokių investuotojų atsisakymų savo planų, tai mes tokių žinučių neturime. Bet, žinoma, tai labai neramina, jeigu tai užsitęs. Aš manau, kad reikia daugiau laiko, kad galėtume realiai suvokti, koks tai yra poveikis", –  pirmadienį BNS sakė E. Čivilis.

Užsienio žiniasklaida gruodį skelbė, jog Kinija spaudžia Vokietijos automobilių dalių gamintoją „Continental“ nebenaudoti jos gamykloje Lietuvoje pagamintų komponentų. 

A. Armonaitė gruodžio pabaigoje delfi.lt patvirtino gavusi jai ir užsienio reikalų ministrui adresuotą Vokietijos įmonių asociacijos kreipimąsi apie patiriamą spaudimą iš Kinijos, tačiau abejojo, ar yra reali grėsmė, kad didelės tarptautinės verslo kompanijos trauksis iš Lietuvos.

E. Čivilis neseniai sakė, kad 40 proc. apklaustų Lietuvos įmonių patiria sunkumų dėl Kinijos sankcijų. Jis pripažino, kad užsienio investuotojai renkasi politiškai stabilias šalis, todėl Lietuva „kažkiek“ nusileis aplinkinėms valstybėms. 

Pirmadienį pristatyta vadinamoji baltoji knyga „Globali kova dėl talentų. Galimybė Lietuvos proveržiui“, kurioje pateikiami siūlymai talentams į Lietuvą pritraukti – mokestinės ir finansinės paskatos, pritraukimo ir integracijos bei kitos priemonės. 

Siekiant pritraukti talentus, siūloma bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, skatinti į Lietuvą sugrįžti aukštos kvalifikacijos specialistus, skatinti tikslinių talentų rekomendavimą, didinti darbdavių motyvaciją pritraukti talentus bei samdyti užsienio ir emigravusius Lietuvos specialistus.  

Be to, siūloma peržiūrėti migracijos procedūras ir administracinę praktiką, rengti lietuvių kalbos kursus užsieniečiams, geriau integruoti užsienio studentus.

A. Armonaitė pirmadienį, be to, kartojo, jog Taivanas domisi lietuviškomis prekėmis bei investicijų Lietuvoje galimybėmis.

Be to, siūloma peržiūrėti migracijos procedūras ir administracinę praktiką, rengti lietuvių kalbos kursus užsieniečiams

„Dėl Taivano, iš tikrųjų yra nemažas susidomėjimas tiek lietuviškomis prekėmis, kaip eksporto kryptimi, tiek ir investicijų", – sakė A. Armonaitė.

„Mes, žinoma, dirbame ties aukštos pridėtinės vertės sektoriais, tokiais, kaip puslaidininkiai. Paprastai tokie sektoriai reikalauja daugiau įdirbio, daugiau laiko. Tai šiuo metu tas vyksta darbas ir tikiuosi, kad tai duos apčiuopiamų rezultatų", – pridūrė ji. 

Pasak „Investuok Lietuvoje“ vadovo, Taivanui ketinant investuoti Lietuvoje procesai gali užtrukti. 

„Susidomėjimo tikrai yra daug. Tikrai tas politinis aktyvumas jaučiasi ir įmonių lygyje. Tačiau vėlgi, verslai nėra tokie inertiški, kad taip greitai priimtų vieną ar kitą sprendimą. Jeigu yra kalba apie kažkokias investicijas, tai yra procesas,  trunkantis kartais ir keletą metų", – teigė E. Čivilis.  

Neseniai pranešta, kad Taivanas artimiausiu metu pasiūlys 1 mlrd. JAV dolerių paskolų fondą bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams, be to, jis žada įsteigti 200 mln. JAV dolerių fondą, skirtą investicijoms į Lietuvos pramonę.

Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, šios salos atstovybės atidarymo Vilniuje.

Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, ji išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų, todėl lietuviški kroviniai negali patekti į šalį. 

The post A. Armonaitė nerimauja dėl investuotojų, skatins darbo jėgos iš užsienio pritraukimą appeared first on LAIKMETIS.

Ministrė susitiks su Klaipėdos LEZ, įmonės „Neo Group“ bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parko vadovais, taip pat su verslo bendruomene, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija. 

„Klaipėda turi didelį potencialą pritraukti naujas investicijas ir kurti darbo vietas. Tai regionas, kuris domina užsienio investuotojus“, – pranešime sakė A. Armonaitė.

Pasak pranešimo, šiuo metu vyksta pasiruošimas steigiant dar vieną didelę įmonę Klaipėdos LEZ, kurioje galėtų dirbti keli šimtai žmonių. Užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“ derasi su 49 potencialiais investuotojais, kurie svarsto galimybes steigti naujas įmones Lietuvoje.

Klaipėdos LEZ infrastruktūrai įrengti šiais metais skirta 1,84 mln. eurų.

Nuo LEZ veiklos pradžios čia veikiančių įmonių investicijos siekia daugiau nei 667 mln. eurų, veikia 40 įmonių, dirba 2,7 tūkst. darbuotojų.

A. Armonaitė taip pat lankysis Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (MTP). Su jo vadovybe ministrė aptars parko augimo galimybes, kylančius iššūkius ir konkrečias priemones jiems spręsti.

The post A. Armonaitė Klaipėdoje tarsis dėl investuotojų pritraukimo appeared first on LAIKMETIS.

Tokia gėdinga informacija paaiškėjo tuo metu, kai Londono ir Maskvos santykiai yra smarkiai pablogėję, ypač po 2018 metais Anglijoje įvykdyto mėginimo nunuodyti buvusį Rusijos šnipą.

Investuotojais iš Pietų Korėjos apsimetusiems žurnalistams princas Michaelas per nuotolinį susitikimą pareiškė, kad už 10 tūkst. svarų (11,5 tūkst. eurų) per dieną jis galėtų būti „konfidencialiu“ tarpininku tarp jų ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos.

Šiam tyrimui „The Sunday Times“ ir „Channel 4“ įsteigė netikrą esą auksu prekiaujančią Pietų Korėjos bendrovę „House of Haedong“. Princas taip pat buvo įrašytas sakantis, kad už 200 tūkst. JAV dolerių (164 tūkst. eurų) jis galėtų bendrovei užtikrinti „karališką“ reklamą.

Įrašyto susitikimo su investuotojais apsimetusiais žurnalistais metu princo verslo partneris lordas Readingas (Ridingas) princą pavadino „Jos Didenybės neoficialiu ambasadoriumi Rusijoje“.

„Manyčiau, ... kad tai yra gana diskretiški reikalai, mes kalbame apie gana diskretiškus dalykus, – sakė jis. – Nes nenorėtume, kad pasaulis žinotų, kad jis susitinka su V. Putinu grynai dėl verslo priežasčių, jeigu suprantate mane.“

Tyrėjai taip pat skelbia, kad 2013 metais per vieną Kensingtono rūmuose vykusį renginį, kuriame dalyvavo ir princas, lordas Readingas pardavinėjo kontaktų su V. Putino aplinka galimybę. Renginio metu buvo žadėta ir galimybė asmeniškai susitikti su Rusijos lyderiu ateityje.

Princo Michaelo biuras Britanijos spaudos asociacijai sakė, kad jis neturi jokių ypatingų ryšių su V. Putinu ir „negauna jokio viešo finansavimo, o pragyvenimui uždirba iš savo konsultacijų bendrovės, kuriai vadovauja jau daugiau nei 40 metų“.

„Paskutinį kartą jie matėsi 2003 metų birželį ir princas Michaelas nuo tada neturėjo kontaktų su juo ar jo biuru. Lordas Readingas yra geras draugas, kuris mėgina padėti, ir užsiminė apie dalykus, kurių princas Michaelas nenorėtų ar negalėtų įvykdyti“, – nurodė princo atstovai.

Pats lordas Readingas pripažino savo klaida. „Aš padariau klaidą ir per daug prižadėjau ir dėl to nuoširdžiai apgailestauju“, – sakė jis.

78 metų princas Michaelas 2009 metais, kai V. Putinas buvo Rusijos premjeru, gavo Rusijos Draugystės ordiną.

The post JK karalienės pusbrolis pagautas siūlantis investuotojams kontaktų su Kremliumi appeared first on LAIKMETIS.