Nepaisant to, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos Socialdemokratų frakcija atsisakė pasirašyti konservatorių inicijuotą teikimą, šie teigia dar lauksiantys kitų politikų palaikymo.

Kaip BNS nurodė TS-LKD Kauno skyrių sueigos pirmininkas, savivaldybės tarybos narys Paulius Lukševičius, parašų dar bus laukiama kitą savaitę, iki balandžio 12 dienos.

„Pasirašė visa Tėvynės sąjungos frakcija, socialdemokratai atsisakė pasirašyti, valstiečiai ir žalieji (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – BNS) paliko individualiai spręsti. (...) Kiek žinau, iš jų dar niekas nepasirašė“, – penktadienį sakė P. Lukševičius.

Jis teigė neturintis informacijos, kad interpeliaciją palaikytų valdančiosios „Vieningo Kauno“ daugumos nariai.

„Iki 12 dienos nenoriu komentuoti pasirašys ar nepasirašys, čia yra jau jų sąžinės reikalas. (...) Taip, pirmos stadijos mums nepavyks įveikti, sudaryti komisiją (jeigu neparems „Vieningo Kauno“ nariai – BNS)“, – kalbėjo P. Lukševičius.

Apsvarsčiusi konservatorių kvietimą, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija Kauno savivaldybės taryboje šią savaitę pareiškė „atsisakanti dalyvauti politinių oponentų surengtame bevaisiame poliniame spektaklyje“.

„Šiuo metu Kauno meras ir jo komanda turi daugumą Kauno miesto savivaldybės taryboje, todėl įgaliojimų netekimo procedūros iniciatyva ne tik garantuotai patirs nesėkmę, bet ir padidins priešpriešą bei susiskaldymą Kauno visuomenėje, stabdys miestui aktualius ir svarbius darbus, o tokie procesai visada turi neigiamų pasekmių“, – tvirtino socialdemokratai.

Pasak jų, nesėkmę garantuoja ir teikimo pradėti Kauno mero įgaliojimų netekimo procedūrą tekstas.

„Nėra aišku, kodėl teikimas yra tik dėl mero galimai sulaužytos priesaikos, bet nėra minimi kiti „Vičiūnų“ verslo grupės savininkai, direktoriai, prisiekę Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai“, – rašoma LSDP frakcijos pranešime.

Socdemai šią TS-LKD iniciatyvą įvertino kaip „viešųjų ryšių akciją bei rinkiminį šou“, tačiau P. Lukševičius teigė, kad tikslas nėra partijai įgyti populiarumo.

„Ant dviejų kėdžių nepasėdėsi, nes vyksta karas Ukrainoje, žūsta žmonės. Arba tu esi už Ukrainą, prieš agresorių, arba tu padedi agresoriui. Čia yra mūsų labai aiški žinia, mes neieškome politinių taškų. Čia yra labai aiški pilietinė pozicija, kurios mes visada laikomės, kaip ir laikosi visa Lietuva“, – BNS sakė P. Lukševičius.

Opoziciniai Kauno savivaldybės tarybos konservatoriai parašus Kauno mero V. Matijošaičio interpeliacijai rinkti pradėjo prieš dvi savaites. Jie teigia mero atstatydinimo siekiantys dėl grėsmės nacionaliniam saugumui ir ieškantys kitų vietos politikų paramos.

Kaip nurodė konservatoriai, TS-LKD frakcija mero įgaliojimų nutraukimą inicijuoti siekia atsižvelgdama į informaciją apie „Vičiūnų“ darbuotojų atstovavimą Rusijos maisto pramonei.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, inicijuoti merui įgaliojimų netekimo procedūrą gali ne mažiau kaip trečdalis tarybos narių. Kauno taryboje tai būtų ne mažiau 14 narių, iš viso taryboje yra 41 politikas.

Po šio teikimo tarybai sudarius komisiją ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) nustačius, kad meras sulaužė priesaiką arba nevykdė įgaliojimų, taryba jį gali atstatydinti mažiausiai trijų penktadalių balsų dauguma.

TS-LKD frakciją Kauno savivaldybės taryboje sudaro aštuoni nariai, LVŽS – keturi, LSDP – trys. Likę 26 tarybos nariai yra išrinkti pagal „Vieningo Kauno“ sąrašą.

The post Interpeliaciją V. Matijošaičiui kol kas pasirašė tik konservatoriai appeared first on LAIKMETIS.

„Visi reikalingi parašai surinkti. Nunešti Seimo pirmininkei“, – BNS ketvirtadienį sakė frakcijos atstovas Kęstutis Mažeika. 

Pagal Seimo statutą interpeliaciją ministrams gali inicijuoti ne mažiau kaip 29 parlamentarai.

Interpeliacijos iniciatoriai užtruko, kol sutarė dėl klausimų K. Navickui. Iš pradžių buvo apie pusšimtis klausimų, dabar liko vienas, bet, kaip BNS sakė socialdemokratų frakcijos pirmininkė Orinta Leiputė, „labai platus“.  

Pasak iniciatorių, jau kelis mėnesius tęsiasi protestai dėl labai mažų pieno supirkimo kainų,  Žemės ūkio ministerijoje ir pavaldžiose įstaigose vyrauja chaosas, Lenkijoje po ūkininkų protestų atsistatydino žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras Henrykas Kowalczykas (Henrikas Kovalčikas), o atsistatydinęs premjerės patarėjas Ignas Jankauskas pasakė, kad Lietuvoje yra didžiausia žemės ūkio krizė.

„Koks yra protesto akcijos terminas, kuriam suėjus jūs paliktumėte Žemės ūkio ministro pareigas?“ – klausia ministro interpeliaciją inicijuojanti opozicija.  

jau kelis mėnesius tęsiasi protestai dėl labai mažų pieno supirkimo kainų,  Žemės ūkio ministerijoje ir pavaldžiose įstaigose vyrauja chaosas

Nepasitikėjimą ministrui reiškiantys parlamentarai atsisakė kitų anksčiau žadėtų K. Navickui užduoti pusšimčio klausimų ir žada klausimus pateikti plenarinių posėdžių salėje.  

„Klausimai bus pateikti salėje, kad jis gyvai atsakinėtų, o ne skaitytų savo traktatus ir užimtų laiką. Venas klausimas liko, kad būtų galimybė ir liktų laiko užduoti rūpimus klausimus skirtingoms opozicijos frakcijoms salėje“, – BNS sakė O. Leiputė.   

Ministras dabar privalės ne vėliau kaip per dvi savaites atsakyti į interpeliacijos klausimą ir pateikti atsakymą Seimui. Išklausius jo bus sudaroma speciali komisija, kuri pasiūlys parlamentui pritarti arba nepritarti. 

Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas nepatenkinamu ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės, tai yra ne mažiau kaip 71 Seimo nario balsu.   

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkui Kaziui Starkevičiui antradienį pareiškus, kad sprendimas dėl žemės ūkio ministro likimo gali būti priimtas dar iki interpeliacijos, K. Navickas BNS tuomet pareiškė pats trauktis neketinantis.  

Interpeliacijos iniciatoriai padėtį žemės ūkio sektoriuje vadina kritine ir abejoja ministro gebėjimu ją suvaldyti. 

K. Navickas netrukus turėtų gauti Seimo nario įgaliojimus – jis užims mandato atsisakiusio buvusio konservatoriaus Mykolo Majausko vietą. 

Ministrui interpeliacija grasinama ne pirmą kartą. Pareigas jis išsaugojo 2022 metų birželio pradžioje, tada inicijavusi nepasitikėjimą ministru opozicija nenumatytame posėdyje protestuodama nedalyvavo. 

2018 metais, kai „valstiečių“ jis buvo deleguotas į aplinkos ministrus, tą pačią procedūrą jam inicijavo socialdemokratai, bet interpeliacija nepavyko, tačiau tų pačių metų gruodį tuometinis premjeras Saulius Skvernelis motyvuodamas poreikiu „perkrauti“ Ministrų kabinetą, atleido K. Navicką. Aplinkos ministerijai K. Navickas vadovavo 2016-2018 metais.   

2020 metais rinkimus laimėję konservatoriai K. Navicką pasiūlė į žemės ūkio ministrus. Jis buvo antras konservatorių pasiūlytas kandidatas. 

The post Opozicija surinko parašus dėl interpeliacijos žemės ūkio ministrui appeared first on LAIKMETIS.

Atsakymuose ministras pažymi, kad Rusijai taikomos sankcijos priimamos atskirais paketais ir nuolat plečiamos, o ketvirtasis paketas, kuriuo buvo apribotas ir geležies bei metalų vežimas, buvo priimtas dar kovo 15 dieną su atidėtu įsigaliojimo terminu nuo birželio 17-ąją.

„Visos priimtos sankcijos ir jų paketai kartu su jų įsigaliojimo modalumais buvo ir yra skelbiami viešai tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos institucijų. Rusija nuolatos užsiima dezinformacija, propaganda bei informacinėmis manipuliacijomis. Tai nėra naujas reiškinys ar netikėtumas, todėl jų skleidžiamą informaciją reikia vertinti labai kritiškai bei nepasiduoti šioms manipuliacijoms“, – teigiama raštu pateiktuose G. Landsbergio atsakymuose.

Klausiamas, kodėl nebuvo tinkamai pasiruošta iki sankcijų įsigaliojimo suvaldyti viešosios erdvės rizikas, G. Landsbergis pažymi, kad Lietuvos viešoji erdvė, žiniasklaidos priemonės, „skirtingai nei Rusijoje ar Baltarusijoje“, veikia laisvai ir nepriklausomai.

„Lietuvos užsienio reikalų ministerija visada pasisakė už žiniasklaidos laisvę bei gins šias teises tiek šalies viduje, tiek pasaulyje bei skirtingai  nei autoritariniai režimai niekada nesieks valdyti viešosios erdvės“, – sakoma atsakymuose į interpeliaciją.

Klausiamas, ar Europos Sąjungos (ES) sankcijų reglamentavimas dėl tranzito į Kaliningradą nebuvo interpretuojamas selektyviai, ministras atmeta selektyvaus traktavimo galimybę ir teigia, kad Užsienio reikalų ministerija dėl sankcijų laikėsi ES teisės aktų.

Birželio 17 dieną įsigaliojus Europos Sąjungos sankcijoms Lietuva sustabdė dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą. Rusijai pradėjus piktintis ir apkaltinus Lietuvą blokada, EK paskelbė gaires, leidžiančias sankcionuotų prekių tranzitą šio eksklavo poreikiams.

Opozicija taip pat uždavė ministrui keletą klausimų dėl diplomatinio korpuso, pavyzdžiui, kodėl „garsiai deklaruodamas URM depolitizavimo principus“, teikė į ambasadorius ES viceministro Arnoldo Pranckevičiaus kandidatūrą, o ambasadoriumi Japonijoje paskirtas niekada URM karjeros diplomatu nebuvęs Aurelijus Zykas, ar nekilo interesų konfliktas ambasadore Italijoje skiriant energetikos ministro Dainiaus Kreivio sutuoktinę Dalią Kreivienę.

G. Landsbergis atsakymuose pažymi, kad visi diplomatų paskyrimai buvo suderinti su atitinkamomis institucijomis ir patvirtinti laikantis teisės aktų reikalavimų.

ar atidarant Taivano atstovybę Vilniuje buvo „tinkamai įvertinta potenciali šių sprendimų ekonominė žala Lietuvos strateginėms įmonėms bei atskiriems pramonės sektoriams“

Į klausimą, ar atidarant Taivano atstovybę Vilniuje buvo „tinkamai įvertinta potenciali šių sprendimų ekonominė žala Lietuvos strateginėms įmonėms bei atskiriems pramonės sektoriams“, G. Landsbergis atsako, kad sprendimai aktyviau plėtoti ryšius su Taivanu ir kitomis Indijos-Ramiojo vandenyno šalimis buvo priimti dėl strateginės diversifikacijos ir Lietuvos priklausomybės nuo autokratinių šalių mažinimo.

„Jau šiandien matome, kad šis sprendimas atnešė didelę ekonominę naudą Lietuvos verslui – praėjusiais metais ir šiemet labai suaktyvėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos strategine partnere JAV, pagrindinėmis Indijos-Ramiojo vandenyno regiono valstybėmis“, – teigiama atsakyme.

Tuo tarpu eksportas iš Lietuvos į Kiniją, pasak ministro, buvo sustabdytas dėl „neteisėtų Kinijos veiksmų“.

Interpeliaciją ministrui inicijavo Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su kitomis opozicinėmis frakcijomis.

Pagal Seimo statutą, inicijuoti interpeliaciją gali ne mažiau nei penktadalis, t. y. 29 Seimo nariai. Ministras į pateiktus klausimus raštu privalo atsakyti per dvi savaites.

Seime svarstant interpeliaciją sudaroma speciali komisija, kuri siūlo pritarti arba nepritarti atsakymams. Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės – bent 71 – visų Seimo narių balsų dauguma.

Opozicija šio Ministrų kabineto nariams inicijavo kelias interpeliacijas, jos visos žlugo. Interpeliacijos procedūra G. Landsbergiui būtų ketvirtoji.

The post Prasideda G. Landsbergio interpeliacija: teisinasi ir dėl Kaliningrado ir dėl Taivano appeared first on LAIKMETIS.

„Apmaudu, kad klausimus buvo įtraukti ir dar su papildomais vertinimais diplomatinės tarnybos žmonės. (...) Jų reputacija dažnai yra vienas iš jų pagrindinių instrumentų, aš jais pasitikiu 100 procentų“, – žurnalistams Briuselyje sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Jis pabrėžė, kad opozicija turi teisę užduoti klausimus ir į juos bus atsakyta.

„Nėra daug ką komentuoti (...). Aš tai vertinu per opozicijos kontrolės prizmę, opozicija turi teisę užduoti klausimus, kartais ne konstruktyvius taip pat“, – sakė ministras.

Paklaustas, ar mato savo padarytų klaidų, G. Landsbergis teigė, kad neįmanoma dirbti darbo ir nepadaryti bent menkiausių klaidų. Vis dėlto jis saviškių neįvardino.

Praėjusią savaitę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija paskelbė surinkusi parašus ir inicijuojanti interpeliaciją užsienio reikalų ministrui.

Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 29. Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites į juos atsakyti raštu.

Interpeliacijos tekste ministro prašoma pasiaiškinti dėl Kaliningrado tranzito sankcionuotoms rusiškoms prekėms peripetijų, Taivano atstovybės Vilniuje atidarymo aplinkybių, užduodami klausimai dėl diplomatinio korpuso.

Interpeliacijos tekste ministro prašoma pasiaiškinti dėl Kaliningrado tranzito sankcionuotoms rusiškoms prekėms peripetijų, Taivano atstovybės Vilniuje

Taip pat opozicija klausia, kodėl Lietuvos atstovu prie ES teikė tuometinio viceministro Arnoldo Pranckevičiaus kandidatūrą, nurodydama, kad jis neturėjo karjeros diplomato statuso. 

Prašoma paaiškinti ir dėl Aurelijaus Zyko skyrimo ambasadoriumi Japonijoje, premjerės Ingridos Šimonytės buvusio patarėjo Pauliaus Lukausko skyrimo prekybos atstovybės Taivane vadovu.

Seime svarstant interpeliaciją sudaroma speciali komisija, kuri siūlo pritarti arba nepritarti atsakymams. Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės – bent 71 – visų Seimo narių balsų dauguma.

Opozicija šio Ministrų kabineto nariams inicijavo kelias interpeliacijas, jos visos žlugo. Interpeliacijos procedūra G. Landsbergiui būtų ketvirtoji.

Rugsėjį Seimo opozicijai nepavyko atstatydinti energetikos ministro Dainiaus Kreivio dėl išaugusių energijos kainų. 2021-ųjų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos interpeliacijos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šiemet birželį dėl problemų žemės ūkyje – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Abu ministrai irgi pareigas išsaugojo.

The post Interpeliacijos laukiantis G. Landsbergis savo klaidų neįvardino appeared first on LAIKMETIS.

„Parašų surinkta jau pakankamai, virš trisdešimt, dar pažiūrėsime, kas iš opozicijos Seimo narių ateis į vakarinę posėdžių dalį, ir šiandien atiduosime registruoti, bet jau yra pakankamai“, – BNS ketvirtadienį sakė demokratų atstovas Lukas Savickas.

Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 29. Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites į juos atsakyti raštu.

Interpeliacijos tekste ministro prašoma pasiaiškinti dėl Kaliningrado tranzito sankcionuotoms rusiškoms prekėms peripetijų, Taivano atstovybės Vilniuje atidarymo aplinkybių, užduodami klausimai dėl diplomatinio korpuso.

G. Landsbergio klausiama, kodėl pirmieji žinią apie sankcijas Kaliningrado prekiniam tranzitui pranešė ir „viešąjį informacinį lauką perėmė Rusijos propagandistai“, o ne Lietuva, ar jis gali užtikrinti, kad sankcijų reglamentavimas dėl tranzito į Kaliningradą nebuvo traktuojamas selektyviai, kuo skyrėsi pirminės ir vėliau pateikto Europos Komisijos (EK) gairės ir pan.

Opozicija apie planus teikti G. Landsbergiui interpeliaciją buvo paskelbusi dar vasarą, kai kilo skandalas dėl rusiškų prekių tranzito į Kaliningradą

Opozicija apie planus teikti G. Landsbergiui interpeliaciją buvo paskelbusi dar vasarą, kai kilo skandalas dėl rusiškų prekių tranzito į Kaliningradą.

Birželio 17 dieną Įsigaliojus Europos Sąjungos sankcijoms Lietuva sustabdė dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą. Rusijai pradėjus piktintis ir apkaltinus Lietuvą blokada, EK pateikė naujas gaires, kuriomis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą šio eksklavo poreikiams.

Taip pat opozicija klausia, kodėl Lietuvos atstovu prie ES teikė tuometinio viceministro Arnoldo Pranckevičiaus kandidatūrą, nurodydama, kad jis neturėjo karjeros diplomato statuso. 

„Kodėl Jūsų politinės komandos nariams negalioja tokie pat aukšti Jūsų deklaruojami depolitizacijos standartai?“ – rašoma interpeliacijos tekste.

Prašoma paaiškinti dėl Aurelijaus Zyko skyrimo ambasadoriumi Japonijoje, premjerės Ingridos Šimonytės buvusio patarėjo Pauliaus Lukausko skyrimo atstovybės Taivane vadovu, prašoma paaiškinti ir krizę santykiuose su Kinija pagilinusios Taivano atstovybės Vilniuje atidarymo aplinkybes.

Seime svarstant interpeliaciją sudaroma speciali komisija, kuri siūlo pritarti arba nepritarti atsakymams. Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės – bent 71 – visų Seimo narių balsų dauguma.

Opozicija šio Ministrų kabineto nariams inicijavo kelias interpeliacijas, jos visos žlugo. Interpeliacijos procedūra G. Landsbergiui būtų ketvirtoji.

Rugsėjį Seimo opozicijai nepavyko atstatydinti energetikos ministro Dainiaus Kreivio dėl išaugusių energijos kainų. 2021-ųjų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos interpeliacijos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šiemet birželį dėl problemų žemės ūkyje – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Abu ministrai irgi pareigas išsaugojo.

The post Opozicija skelbia surinkusi parašus dėl interpeliacijos G. Landsbergiui appeared first on LAIKMETIS.

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga vienintelė sako, kad reikalinga specialioji tyrimo komisija, nes čia turės būti ir A. Bilotaitė, ir generolas policijos R. Požėla, todėl, kad aš vakar išgirdau, kad „Vėtros“ plano nereikėjo įvesti, nes nebuvo riaušių. Čia iš viso skandalinga situacija, ar nebuvo generolui nurodymas, kad neskelbti „Vėtros“ būtent iš ministrės, reikia išsiaiškinti“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė D. Gaižauskas.

Atsistatydinusiam R. Pociui apkaltinus vidaus reikalų ministrę Agnė Bilotaitę neveiklumu valdant pernai prie Seimo kilusias riaušes, Vidaus reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad kaltinimais buvęs VST vadovas dangsto tikrąsias jo išėjimo iš darbo priežastis – nebuvimą darbe.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs policijos generalinis komisaras Renatas Požėla taip pat patvirtino, kad malšinant riaušes buvo nuspręsta neįvesti specialaus plano „Vėtra“, kuomet vadovavimą operacijai būtų perėmusi Viešojo saugumo tarnyba, nes nenorėta dar labiau kaitinti situacijos.

„Valstiečių“ atstovas D. Gaižauskas teigia, jog riaušių malšinimo aplinkybėms tirti reikia sudaryti Seimo komisiją, kuri atsakytų, kokia yra vidaus reikalų ministrės atsakomybė: ar jai rengti interpeliaciją dėl galimai neatliktų pareigų, ar apkaltą kaip Seimo narei, jei jos veiksmuose bus matyti nusikalstamų veikų požymiai dėl spaudimo R. Pociui trauktis iš darbo ir pan.

ar jai rengti interpeliaciją dėl galimai neatliktų pareigų, ar apkaltą kaip Seimo narei, jei jos veiksmuose bus matyti nusikalstamų veikų požymiai dėl spaudimo R. Pociui trauktis iš darbo

„Iš tiesų čia dvi atsakomybės šiuo metu, kurios vienaip ar kitaip pakibo ore, klausimų daug ir būtent turi atsakyti vidaus reikalų ministrė, premjerė ir taip toliau, bet kol kas tyla“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

Anot jo, „tik vienintelė vieta, kur viskas galėtų būti paaiškinama – specialioji tyrimo komisija, kurioje dalyvaus visų frakcijų atstovai“.

„Sprendimai turi būt, dabar viena pusė pasakė, kita pusė pasakė – reikia išsiaiškinti“, – reziumavo opozicijos atstovas.

G. Landsbergis ministre pasitiki

A. Bilotaitę delegavusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) vadovas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė visiškai pasitikintis ministre ir neabejojantis, kad ji atsakys į iškeltus klausimus.

Jis taip pat teigė, jog šioje istorijoje klausimų yra „daugiau ir plačiau“, taip pat ir skyrusiems R. Pocių į pareigas, nurodydamas į buvusį premjerą, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderį Saulių Skvernelį.

„Jeigu žinios apie jį (R. Pocių), kurios vakar buvo šiek tiek paviešintos VRM, yra teisingos, mes labai svarbioje valstybės pozicijoje turime pažeidžiamą žmogų. Dabar klausimas man yra, kad tie žmonės, kurie labai gina, turiu omeny poną S. Skvernelį, kodėl jis labai nori išsaugoti pažeidžiamą žmogų, kuriam jis pažinodamas ir žinodamas situacijas, kurios susidariusios VRM, galėtų daryti įtaką, – kalbėjo G. Landsbergis. – Man rodos, kad klausimų čia yra ir plačiau, ir neabejoju, kad Seime kolegos juos užduos ne tik ministrei, bet ir tiems žmonėm, kurie poną Pocių skyrė“.

Seimo laikinąją tyrimo komisiją inicijuoti gali Seimo valdyba, komitetai, frakcijos ir ne mažesnė kaip 36 Seimo narių grupė.

VST palikęs jos vadovas R. Pocius interviu naujienų portalui „Delfi“ pareiškė, jog ministrė A. Bilotaitė per riaušes prie Seimo delsė priimti sprendimus. Jo teigimu, po šio įvykio santykiai su ministre tapo įtempti, jis ne kartą sulaukė raginimų trauktis.

Vidaus reikalų ministerija savo ruožtu teigė, jog savo pareiškimais buvęs VST vadas bando pridengti savo melagingą informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą.

Spalio pradžioje prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą riaušių prie Seimo byloje. Anot Prezidentūros, teisinis riaušių vertinimas, atlikti pareigūnų veiksmai „irgi galimai bus teisme šios bylos tyrimo objektas ir gali būti reikšmingi vertinant bylos aplinkybes bei atsakomybę“.

Apie 5 tūkst. žmonių pernai rugpjūtį buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.

The post D. Gaižauskas: kas teisus VRM ir R. Pociaus ginče, atsakyti gali tik Seimo tyrimas appeared first on LAIKMETIS.

„LVŽS ministrę į frakciją kvietėsi jau ne pirmą kartą, o ypač tuomet, kai pradėjo vienas po kito kilti skandalai. Jau tada frakcija viešai pareiškė, kad ministrės nekompetencija kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes ministrės atsakymai į klausimus ir reakcija į problemas kėlė didelį nerimą. Skandalas su pasieniečiais, kai paaiškėjo, kad jie tarnyboje neturi šovinių. Negautas atsakymas, kur ir kas yra nepaprastosios padėties vadovas, kur įsikūręs štabas?“ – sako LVŽS frakcijos narys Dainius Gaižauskas.

Jau tada frakcija viešai pareiškė, kad ministrės nekompetencija kelia grėsmę nacionaliniam saugumui

LVŽS frakcija vidaus reikalų ministrei A. Bilotaitei pastabų turi ir dėl nepagrįsto nepaprastosios padėties įvedimo, dėl neteisėtos migracijos iš Baltarusijos pusės, dėl prasto pasieniečių aprūpinimo, dėl riaušių prie Seimo pernai suvaldymo, dėl darbo krūvių ir kitų iššūkių Migracijos departamentui.

„Nė vieną kartą viešuose pasisakymuose akcentavome, kad ministrės neveikimas yra tikra grėsmė valstybei“, – sako D. Gaižauskas.

LVŽS nuomone, reikia kuo skubiau organizuoti specialią komisiją, išklausyti visas puses – A. Bilotaitę, generolą R. Pocių, Policijos generalinį komisarą R. Požėlą ir jei pasitvirtins R. Pociaus viešai išsakyti žodžiai, už aplaidumą, už neveikimą, kurie galimai sukėlė didelės žalos valstybei, spręsti klausimą dėl apkaltos A. Bilotatei.

The post LVŽS frakcija planuoja inicijuoti apkaltą Agnei Bilotaitei appeared first on LAIKMETIS.

Antradienį Seimas pritarė ministro atsakymams į interpeliacijos klausimus. Už tai balsavo 71 parlamentaras, prieš buvo 54, susilaikė penki Seimo nariai. Ministrą palaikė tik valdančiosios daugumos atstovai.

Tuo interpeliacijos procedūra baigta.

„Be abejo, džiaugiuosi, kad interpeliacija pasibaigė šitaip ir kad turiu mandatą toliau tęsti darbus, kurie reikalingi Lietuvai ir visiems Lietuvos žmonėms“, – po balsavimo žurnalistams Seime sakė D. Kreivys.

„Tikėjausi, kad Seimas įvertins darbus, kuriuos darome, o atsakomybę, kodėl šiandien mes visi kenčiame, pirmiausia, nuo aukštų elektros energijos kainų, turi kartu prisiimti ir tie, kurie valdė šalį pastarąsias kelias kadencijas“, – kalbėjo jis.

Energetikos ministras pakartojo, kad didžiausia Lietuvos problema šiuo metu yra tai, kad ji neturi elektros energijos gamybos.

Anot ministro, tikslas yra per trumpiausią laiką pasieti tokį rezultatą, kad Lietuva pasigamintų pakankamai elektros energijos.

„Tikimės, kad 2025 metų pradžioje Lietuva mažiausiai pusę elektros energijos pasigamins iš atsinaujinančių šaltinių, ir kainas turėsime visai kitokias“, tvirtino D. Kreivys.

Tikėjausi, kad Seimas įvertins darbus, kuriuos darome, o atsakomybę, kodėl šiandien mes visi kenčiame, pirmiausia, nuo aukštų elektros energijos kainų, turi kartu prisiimti ir tie, kurie valdė šalį pastarąsias kelias kadencijas

„O trumpalaikes problemas Vyriausybė gana efektyviai sprendžia per kompensacijas. Šį pusmetį dauguma Lietuvos žmonių turi rimtą pagalbą iš Vyriausybės. Esu įsitikinęs, kad kartu su biudžetu ateis ne mažesnė pagalba ir ateinančiam pusmečiui“, – pridūrė jis.

Vienas iš interpeliacijos iniciatorių, opozicinių demokratų seniūnas Lukas Savickas savo ruožtu teigė, kad balsavimo rezultatas nenustebino.

„Turime lygiai 71 Seimo nario daugumą, palaikančią ministro poziciją, ir tai simbolizuoja tik vieną dalyką. Tai susiję su tuo, kad valdančioji dauguma toliau prisiima atsakomybę už šį ministrą, už jo vykdomą ir vėluojančią reakciją į energetikos krizę, kurią jaučia kiekvienas Lietuvos gyventojas ir verslas“, – teigė parlamentaras.

Interpeliaciją dėl kritiškos situacijos energetikoje inicijavo 62 Seimo opozicijos nariai. Energetikos ministrui buvo pateikti 23 klausimai dėl didelių elektros energijos kainų, „Perlas Energija“ veiklos nutraukimo, atsinaujinančios energetikos problemų ir panašiai.

D. Kreivys, antradienį Seime atsakydamas į klausimus, teigė, kad didžiausios įtakos išaugusioms elektros kainoms turėjo dėl Rusijos energetinio karo prieš Europą dešimt kartų išaugusi gamtinių dujų kaina. 

Be to, anot jo, tokias kainas lėmė rekordiškai sausa vasara Skandinavijoje, tris kartus padidėję CO2 taršos mokesčiai, dėl klimatinių sąlygų ir planinių remonto darbų apriboti jungčių pralaidumai bei situacija didžiųjų Europos Sąjungos valstybių elektros rinkose.    

„Itin svarbi aplinkybė, lemianti aukštas energijos kainas Lietuvoje, yra stipriai sumažėję elektros energijos gamybos pajėgumai. (...) Po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo 2010 metais Lietuva staiga atsidūrė giliame elektros gamybos deficite ir pasigamina tik apie trečdalį suvartojamos energijos“, – tvirtino ministras. 

Jis sakė, kad kainų krizei „pagalvių nepadėjo“ ankstesnė valdžia. 

Tai buvo trečioji interpeliacija, inicijuota šios Vyriausybės nariui.

2021-ųjų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos jos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šiemet birželį dėl susikaupusių problemų žemės ūkyje – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Abiem atvejais ministrai pareigas išsaugojo. 

L. Savickas antradienį žurnalistams sakė, kad opozicija turi klausimų ir kitiems ministrams, todėl neatmetė galimybės inicijuoti daugiau interpeliacijų. Anksčiau teigta, kad jų nusipelnė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis bei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

The post Interpeliaciją atlaikęs energetikos ministras apie elektros kainas: kalta Rusija appeared first on LAIKMETIS.

„Ne vienas ekspertas atkreipė dėmesį, kad klausimai nelabai kokybiški, tai, mano manymu, didelio pavojaus ministrui ši interpeliacija nekelia, o opozicija tikrai turi daug įrankių savo rankose ir norėtųsi, kad inicijuojamos interpeliacijos viena po kitos nedevalvuotų politinio proceso“, – antradienį žurnalistams prieš Seimo posėdį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji taip pat teigė, kad priekaištauti energetikos ministrui dėl išaugusių energijos kainų „nėra solidu“, nes dėl Rusijos karo prieš Ukrainą jos pakilo visame pasaulyje.

„Rusijos karas prieš Ukrainą yra tas faktorius, kuris palietė ne tik Lietuvą, bet ir visą Europą, visą pasaulį. Energetikos kainų šuolis ir šokas yra tiesioginė (Vladimiro) Putino agresijos pasekmė. Prikaišioti ministrui dėl to, kad tai įvyko, dėl to, kad nuo 2010 metų nieko nebuvo padaryta mūsų energijos gamybai Lietuvoje, nėra solidu“, -– kalbėjo Seimo pirmininkė.

Seime antradienį vyks opozicijos inicijuota interpeliacijos energetikos ministrui D. Kreiviui procedūra. Iš pradžių ministras atsakys į užduotus klausimus, išklausius atsakymus bus sudaroma speciali komisija, kuri pasiūlys parlamentui jiems pritarti arba nepritarti.  

Nepasitikėjimas energetikos ministrui reiškiamas dėl kritiškos situacijos energetikoje. Dokumentą pasirašė 62 opozicijai priklausantys parlamentarai

Jeigu ministro atsakymas į klausimus pripažįstamas nepatenkinamu, Seimo nutarimo projektas dėl nepasitikėjimo ministru turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų parlamentarų balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 71.

Nepasitikėjimas energetikos ministrui reiškiamas dėl kritiškos situacijos energetikoje. Dokumentą pasirašė 62 opozicijai priklausantys parlamentarai, o interpeliaciją D. Kreiviui inicijavo socialdemokratai.   

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau teigė nematanti pagrindo D. Kreiviui rengti interpeliaciją. 

Tai yra jau trečioji interpeliacija, inicijuojama šios Vyriausybės nariui. 2021-ųjų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos jos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šį birželį dėl susikaupusių problemų žemės ūkyje – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Abiem atvejais ministrai pareigas išsaugojo.

Be to, opozicija žada interpeliacijas rengti aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei.

The post Seimo pirmininkė: pavojaus energetikos ministrui interpeliacija nekelia appeared first on LAIKMETIS.

Ji antradienio popietę įteikta Seimo pirmininkės sekretoriatui.

Dokumentą pasirašė tik opozicijos atstovai, pranešė Socialdemokratų partija.

Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 29.

Energetikos ministrui konservatoriui D. Kreiviui iš viso pateikti 23 klausimai.

Ministras kaltinamas nekompetencija, neveiklumu ir galbūt nusikalstamu aplaidumu.

Jo klausiama, ar Energetikos ministerija prognozavo elektros ir dujų kainų kilimą ir ar atsižvelgė į šias prognozes skelbiant elektros tiekimo rinkos liberalizavimo etapus. Klausiama, kodėl ministerija nenustatė vartotojų interesus atitinkančių kriterijų nepriklausomiems elektros tiekėjams, kodėl leista „Perlo Energijai“ priimti vienašalius sprendimus dėl sutarčių keitimo ir veiklos stabdymo.

Ministras kaltinamas nekompetencija, neveiklumu ir galbūt nusikalstamu aplaidumu

Ministro taip pat teiraujamasi, kokių konkrečių žingsnių imtasi, kad elektros generacijos pajėgumai Lietuvos teritorijoje sparčiau didėtų, kas daroma siekiant stabilizuoti energijos išteklių kainas, kodėl bendrovė „Ignitis“ privalo elektrą pirkti tik per „Nord Pool“ biržą ir negali sudaryti tiesioginių sandorių su elektros gamintojais. Taip pat klausiama, kokių veiksmų ministerija imsis, kad būtų pakeistas Baltijos šalims nepalankus „Nord Pool“ biržos algoritmas.

Klausiama, ar bendrovė „Ignitis“ priėmė sprendimą savo ne buitiniams klientams pakeisti sąlygas iš fiksuotų kainų į nefiksuotas ir kokių priemonių ministras ėmėsi užkirsti kelią tokiam sprendimui.

D. Kreivio klausiama ir apie atsinaujinančios energetikos šaltinius, energijos taupymo planą, prašoma įvertinti savo indėlį siekiant biokuro kainos pokyčio nuo 2021 metų rugsėjo.

Taip pat keliamas klausimas, kaip ministerija ir ministras prižiūrėjo saulės elektrinių plėtojimo procesą, kad jis būtų „ir teisėtas, ir skaidrus“.

Gavęs interpeliacijos klausimus, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai.

Ministrui pateikus atsakymus, sudaroma speciali komisija, kuri siūlo Seimui pritarti arba nepritarti atsakymams.

Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas nepatenkinamu, Seimo nutarimo projektas dėl nepasitikėjimo ministru turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, taigi ne mažiau kaip 71.

The post Interpeliacija D. Kreiviui įteikta Seimo pirmininkei, pasirašė 62 parlamentarai appeared first on LAIKMETIS.