„Nežinau, ar į Baudžiamąjį kodeksą reikia įrašyti žodį litvinizmas, nes, man atrodo, mes čia diskutuotume labai ilgai, ką tai iš tikrųjų reiškia. Tokių išplaukusių sąvokų mūsų Baudžiamajame kodekse neturėtų būti“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė premjerė.

Taip ji kalbėjo šią savaitę žvalgybai pranešus, jog politikai ir visuomeninionkai pastaruoju metu ėmė gauti daugiau elektroninių laiškų su tariamai Lietuvoje veikiančių litvinizmo ideologiją propaguojančių grupių grasinimais.

Vis tik Valstybės saugumo departamentas pabrėžia, kad šalyje nėra organizuotų litvinizmą propaguojančių grupių, galinčių kelti grėsmę Lietuvai. Anot jų, tokie laiškai susiję su priešiškų valstybių psichologinėmis-informacinėmis operacijomis, kuriomis siekiama bandoma diskredituoti Baltarusijos demokratinę opoziciją.

Premjerės teigimu, Baudžiamajame kodekse pakanka esamų pagrindų, norint nubausti priešiškai valstybės atžvilgiu nusistačiusius žmones.

Premjerės teigimu, Baudžiamajame kodekse pakanka esamų pagrindų, norint nubausti priešiškai valstybės atžvilgiu nusistačiusius žmones

Tuo metu kovo pradžioje paskelbtoje žvalgybos grėsmių vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad Baltarusijos žvalgyba bando verbuoti Lietuvoje gyvenančią diasporą. Tarp jos atstovų yra ir radikalias politines ideologijas propaguojančių asmenų.

Kaip to pavyzdys nurodytas litvinizmo – radikalios baltarusių šovinizmo atšakos – pasireiškimas. Šie asmenys neigia Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdžiusių kunigaikščių baltišką kilmę ir kvestionuoja Vilniaus krašto priklausomybę Lietuvai.

Žvalgyba akcentuoja, kad Baltarusijos režimas naudojasi litvinizmu siekiant skatinti priešpriešą tarp Lietuvoje prisiglaudusių baltarusių ir Lietuvos gyventojų, o tokių nuostatų didesnis plitimas baltarusių diasporoje narių kenktų jų integracijai į Lietuvos visuomenę, skatintų etninės įtampos augimą.

Žvalgyba taip pat įvardija, kad tarp baltarusių diasporos atstovų yra ir dešiniojo ekstremizmo ideologijų rėmėjų.

The post I. Šimonytė abejoja, ar litvinizmo sąvoka turėtų būti įtraukta į Baudžiamąjį kodeksą appeared first on LAIKMETIS.

Kaip BNS informavo Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovė Indrė Ramanavičienė, I. Šimonytę iki pirmadienio vakaro elektroniniu būdu palaikė per 33,7 tūkst. rinkėjų.

„Prasidėjo parašų patikrinimas, pagal Gyventojų registro duomenis bus patikrinta, ar pasirašė rinkėjai, kurie turi teisę balsuoti rinkimuose, ir ar elektroniniais parašais būsimąją kandidatę parėmusių rinkėjų skaičius yra didesnis nei 20 tūkstančių, nes tiek mažiausiai parašų reikia norint dalyvauti rinkimuose“, – informavo VRK atstovė. 

Pasak VRK, kiti 10 pretendentų į kandidatus tęsia rinkėjų parašų rinkimą tiek komisijos administruojamame „Rinkėjo puslapyje“, tiek popieriniuose  parašų rinkimo lapuose. 

Rinkėjo puslapyje pateikiamais duomenimis, mažiausiai parašų iki reikiamos ribos iš likusių pretendentų trūksta Laisvės partijos į prezidentus iškeltam buvusiam Konstitucinio Teismo pirmininkui Dainiui Žalimui, jis sulaukė 18,6 tūkst. rinkėjų palaikymo.

Antros kadencijos siekiantį prezidentą Gitaną Nausėdą internetu jau parėmė per 14 tūkst., savarankiškai besikeliantį advokatą Igną Vėgėlę – 11 tūkst. rinkėjų. 

Savarankiškai išsikelti siekiantį mediką Eduardą Vaitkų savo parašais parėmė beveik 9 tūkst., parlamentarą Remigijų Žemaitaitį – per 7,5 tūkst. rinkėjų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos keliamas buvęs sveikatos reikalų ministras, parlamentaras Aurelijus Veryga surinko daugiau nei 6 tūkst. parašų, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamą buvusį krašto apsaugos viceministrą ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoją Giedrimą Jeglinską, taip pat buvusį kariuomenės vadą Valdą Tutkų parėmė po maždaug 5 tūkst. rinkėjų.

Darbo partijos vadovas, Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis surinko per 2 tūkst. parašų.

Paskutinis parašus pradėjęs rinkti savarankiškai išsikelti siekiantis Arūnas Rimkus, VRK rinkėjo puslapio duomenimis, turi beveik 500 jo kandidatavimą remiančių rinkėjų parašų.

Dėl prezidento posto varžytis siekiantys politikai turi surinkti bent 20 tūkst. rinkėjų parašų, kad būtų registruoti kandidatais

Dėl prezidento posto varžytis siekiantys politikai turi surinkti bent 20 tūkst. rinkėjų parašų, kad būtų registruoti kandidatais.

Parašus galima rinkti iki kovo 28 dienos. Juos praėjusią savaitę pradėjo rinkti pretendentai, kurie pateikė pareiškinius dokumentus.

Rinkimų teisę turintis Lietuvos pilietis gali savo parašu paremti vieną kandidatą, kelis iš jų arba visus, tačiau už kiekvieną kandidatą galima pasirašyti tik vieną kartą.

Likusiems trims politinės kampanijos dalyviams Zenonui Andrulėnui, Gintautui Kniukštai ir Žilvinui Treigiui parašų rinkimo lapai bus išduoti ir sudaryta galimybė paremti juos internetu, jei jie pateiks pareiškinius dokumentus.

Tarp pareiškinių dokumentų pretendentai turi pateikti ir pažymą apie sumokėtą 8995 eurų dydžio prezidento rinkimų užstatą. Užstatus būsimieji kandidatai turi sumokėti iš asmeninės sąskaitos, jie bus grąžinti, jei kandidatai surinks ne mažiau kaip 7 proc. balsų, pateiks finansines ataskaitas ir nepadarys šiurkščių pažeidimų.

Pareiškinius dokumentus galima teikti iki kovo 8 dienos.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

The post Prezidento posto sieksianti I. Šimonytė surinko per 33 tūkst. parašų, stabdo jų rinkimą appeared first on LAIKMETIS.

„Diskusija, ar turi būti šaukiamos ir merginos, nėra labai lengva, nes čia daug kam būtų toks didelis kultūrinis lūžis galvoje. Dėl to aš sakyčiau, kad tą diskusiją mes galime atidėti vėlesniam laikui“, – antradienį publikuotame interviu LRT portalui sakė I. Šimonytė.

Lietuvos Vyriausybė gruodžio viduryje pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlomiems šaukimo į kariuomenę pokyčiams, jie sudaro teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę. Tam dar turės pritarti Seimas.

Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, jeigu šauktinių skaičius per metus siektų iki 5 tūkst., užtektų esamų kariuomenės resursų juos parengti, todėl tam nereikėtų didelio papildomo finansavimo. Tačiau didinant karių skaičių ir įgyvendinant visuotinį šaukimą, reikėtų kurti naujus karinius vienetus.

Arvydo Anušausko teigimu, jeigu šauktinių skaičius per metus siektų iki 5 tūkst., užtektų esamų kariuomenės resursų juos parengti

A. Anušausko duomenimis, norint į karo tarnybą per metus pašaukti iki 7 tūkst. jaunuolių, reikia sukurti keturis papildomus batalionus. Tam infrastruktūrai, ginkluotei, įrangai per penkerius metus reikėtų skirti apie 500 mln. eurų.

Apie visuotinį šaukimą imta kalbėti Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai nepavykus surengti greito sėkmingo kontrpuolimo ir ekspertams perspėjant, kad atkurianti pajėgumus Maskva ateityje gali didinti spaudimą NATO.

Visiškas visuotinio šaukimo įgyvendinimas, pasak KAM, užtruktų ne mažiau kaip šešerius metus.

Tuo metu premjerė teigė, kad karininkams parengti, infrastruktūrai sukurti, ginkluotei įsigyti prireiktų penkerių metų.

The post Premjerė: privalomą moterų šaukimą į kariuomenę reikėtų atidėti ateičiai appeared first on LAIKMETIS.

„Tai yra sprendimas, kuris leistų uždaryti šitą klausimą“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjerė.

„Man atrodo, nėra jokio paprastesnio būdo įsitikinti šiuo klausimu juoba, kad Seimas turi tokią kompetenciją, kaip kreiptis į Konstitucinį Teismą šito išaiškinimo“, – pridūrė I. Šimonytė.

Anot jos, KT pateikus išaiškinimą, sprendimas dėl konvencijos ratifikavimo „vis tiek būtų politinės valios apsisprendimas.“

Parlamentarai antradienį po svarstymo pritarė, kad būtų kreiptasi į KT dėl Stambulo konvencijos atitikimo pagrindiniam Lietuvos įstatymui. Šį siūlymą teikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytės-Nielsen.

KT būtų prašoma išaiškinti, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja konvencijoje vartojamos tokios sąvokos kaip „lyties socialinis aspektas“

Seimo pirmininkės teigimu, KT būtų prašoma išaiškinti, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja konvencijoje vartojamos tokios sąvokos kaip „lyties socialinis aspektas“, „socialinė lytis“, „nestereotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys“, „nestereotipiniai lyčių vaidmenys“.

V. Čmilytė-Nielsen yra sakiusi, kad kreiptis į KT prašė ir konvencijos rėmėjai, ir jos oponentai.

„(...) visos tos tezės, kurios yra kreipimesi surašytos, tai čia yra iš esmės yra tai, ką teigia dažnai konvencijos ratifikavimo oponentai“, – sakė I. Šimonytė.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną ir iki šiol neratifikavo.

Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.

The post I. Šimonytė: KT išaiškinimas dėl Stambulo konvencijos leistų užbaigti šį klausimą appeared first on LAIKMETIS.

Pasak Ingridos Šimonytės, diskusijos dėl NT mokesčio korekcijų galėtų įvykti Seime kitų metų pavasarį. 

„Manau, kad nekilnojamojo turto mokestis yra geras mokestis dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tai yra tas mokestis, kuris stiprina savivaldybių biudžetų pajamas, o kaip žinoma, su bet kokiu turtu atsiranda taip pat ir infrastruktūros poreikis ir tą infrastruktūrą kuria būtent savivalda“, – žurnalistams Seime kalbėjo I. Šimonytė. 

„Nekilnojamojo turto mokestis yra įprastas ir natūralus daugumoje valstybių. Ir Lietuvoje jis taip pat yra, tik tiek, kad jo bazė yra siauresnė“, – sakė ji. 

Anot premjerės, NT mokestis gali veikti ir kaip priemonė riboti augančias investicijas ne į pirmą būstą. 

„Kitas dalykas yra, kad tai taip pat veikia ir kaip tam tikri alternatyvūs kaštai, vertinant, ar verta, pavyzdžiui, įsigyti dar vieną papildomą turto vienetą tada, kada tai nėra susiję su žmogaus būtinaisiais poreikiais, tai yra, poreikiu turėti gyvenamąją vietą“, – argumentavo premjerė.

I. Šimonytės teigimu, Finansų ministerija, kai bus pasiruošusi, pateiks savo vertinimą dėl NT  mokesčio ir realu, jog diskusija dėl jo galėtų vykti Seime pavasario sesijoje. 

„Niekada neslėpiau savo teigiamo požiūrio į nekilnojamojo turto mokestį kaip į geresnį mokestį negu daugelis kitų mokesčių, kurie mokesčių sistemoje egzistuoja. Ir pasiūlymai dėl mokesčių bazės išplėtimo ir savivaldos, kompetencijų įgalinimo, manau, kad bus pristatyti kažkada jau netrukus“, – aiškino Vyriausybės vadovė. 

Niekada neslėpiau savo teigiamo požiūrio į nekilnojamojo turto mokestį

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus visuotinį nekomercinio NT mokestį mato kaip dar vieną vieną priemonę, mažinančią spekuliacines paskatas investuoti į NT.  

„Tai turėtų būti visuotinis, socialiai orientuotas NT mokestis. Jis būtų progresinis, o jo tarifas priklausytų nuo vertės“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė LB vadovas.

„Didžiajai daliai didmiesčių gyventojų mokestis galėtų sudaryti keliasdešimt eurų per metus, o regionuose, kur būsto vertė mažesnė, toks mokestis būtų labiau simbolinis“, – pridūrė jis.  

Centrinis bankas skelbia pateikęs siūlymus, jog NT mokestis turėtų būti taikomas visam be išimčių NT, nustatant minimalios neapmokestinamos turto vertės kartelę, kad nenukentėtų socialiai pažeidžiamiausi gyventojai.

Pasak LB, šis mokestis turėtų būti progresinis – pradinis tarifas turėtų būti labai mažas, pavyzdžiui, 0,1 proc. ir didėti, jei valdomas didelės vertės ar prabangus NT. Tai reikštų, kad didžiajai daliai gyventojų toks mokestis sudarytų keliasdešimt eurų per metus, o regionuose, kur būsto vertė mažesnė, jis būtų labiau simbolinis arba būstas būtų ir visiškai neapmokestinamas.

Savo ruožtu, už prabangų NT reikėtų susimokėti gerokai didesnes sumas – tai jau būtų šimtai ar tūkstančiai eurų. 

The post I. Šimonytė: visuotinis NT mokestis didintų savivaldybių pajamas appeared first on LAIKMETIS.