Šią žinią paskelbė Teličerio arkivyskupas Josephas Pamplany's gegužės 9 d., tą pačią dieną, kai Šventasis Sostas oficialiai pripažino įvykį stebuklu. Kaip rašo portalas Matters India, stebuklas įvyko 2013 m. penktadienį per rytines Mišias, kai tėvas Thomasas Pathickalas konsekruodamas didžiąją ostiją pastebėjo joje formuojantis neįprastą dėmę. Ji didėjo, švytėjo, kol galiausiai atsiskleidė Jėzaus veidas.

Ostija iš karto buvo atskirta ir išstatyta viešam garbinimui, o vėliau – arkivyskupo nurodymu – saugiai patalpinta į tabernakulį. Žinia apie šį įvykį pasklido žaibiškai – tūkstančiai tikinčiųjų plūdo į Vilakanurą, keliai buvo užblokuoti, situaciją kontroliavo policijos pareigūnai. 2018–2020 m. ostija buvo laikinai grąžinta į Kristaus Karaliaus bažnyčią, kad tikintieji galėtų ją garbinti, o galiausiai ji buvo perduota tuometiniam nuncijui Giambattistai Diquattro.

Šventasis Sostas sprendimą priėmė po nuodugnaus tyrimo

Kaip įprasta tokiais atvejais, buvo sudaryta tyrimų komisija, kuri atliko teologinę ir mokslinę analizę, o pati ostija laikyta griežtoje apsaugoje. Pasak arkivyskupo Pamplany, šis stebuklas, nors ir neturėtų būti laikoma sąlyga tikėjimui, dar labiau sustiprina Bažnyčios skelbiamos tikrovės – realaus Kristaus buvimo Eucharistijoje – patvirtinimą.

Eucharistijos doktrina yra vienas kertinių Katalikų Bažnyčios mokymo stulpų. Kaip skelbiama Katalikų Bažnyčios katekizme: „Švenčiausiajame Eucharistijos sakramente tikrai, realiai ir substanciškai yra mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kūnas ir kraujas išvien su Jo siela ir dievyste ir todėl visas Kristus“ (KBK 1374).

Per 2000 metų Bažnyčios istoriją užfiksuota daugybė eucharistinių stebuklų, kurie padėjo sustiprinti tikėjimą tiek pasauliečiams, tiek ir dvasininkams. Geriausiai žinomi pavyzdžiai – VIII a. stebuklas Lankijane, XIII a. Bolseno mieste įvykęs stebuklas, nulėmęs Devintinių šventės įsteigimą popiežiaus Urbono IV iniciatyva.

Naujesnių laikų stebuklai įvyko Buenos Airėse (1992, 1994, 1996), Tikstloje (Meksika, 2006), bei Lenkijos miestuose Sokołkoje (2008) ir Legnicoje (2013). Visais šiais atvejais, kai ostijoje buvo rasta kraujo, laboratoriniai tyrimai nurodė tą pačią – AB kraujo grupę, kurią taip pat identifikavo tyrimai atliekant analizę Turino drobulėje.

Iškilminga stebuklo paskelbimo ceremonija įvyks 2025 m. gegužės 31 d., Kristaus Karaliaus bažnyčioje Vilakkanure. Mišioms vadovaus apaštalinis nuncijus Indijoje arkivyskupas Leopoldo Girelli.

The post Vatikanas oficialiai pripažino eucharistinį stebuklą Indijoje appeared first on LAIKMETIS.

Pasak „UCA News“, 46 metų pastorius keliavo iš Haidarabado į Radžamandrį, tačiau kelionės tikslo taip ir nepasiekė. Kovo 25 d. anksti ryte jis buvo rastas negyvas pakelėje. Pastorius paliko žmoną ir du mažamečius vaikus.

Iš pradžių valstijos valdžios institucijos pranešė, kad pastoriaus mirties priežastis - nelaimingas atsitikimas kelyje, tačiau gausėjantys įrodymai ir visuomenės pasipiktinimas paskatino valstijos vyriausybę pradėti tyrimą dėl tyčinės žmogžudystės.

Open Doors UK praneša, kad Pagadala neseniai sulaukė grasinimų nužudyti dėl to, kad atvirai gynė krikščionybę Indijoje. Organizacija pažymėjo, kad dieną prieš mirtį jis dalyvavo maldos susirinkime.

Šimtai krikščionių, vedami pagrindinių krikščioniškų organizacijų vadovų, kovo 26 d., kitą dieną po to, kai buvo rastas pastoriaus kūnas, susirinko prie Haidarabado valstybinės ligoninės, reikalaudami nuodugniai ištirti jo mirties aplinkybes.

Andhra Pradešo vyriausiasis ministras N. Chandrababu Naidu nurodė policijai ištirti šį įvykį, o pastoriaus mirties aplinkybėms ištirti buvo sudaryta speciali tyrimo grupė. Taip pat nurodyta, kad tyrimą atliktų vykdomasis magistratas.

Krikščionių mitingai privertė ligoninės vadovybę atlikti Pagadalos kūno skrodimą, tačiau jo rezultatai dar neatskleisti.

The post Nužudytas žinomas Indijos pastorius appeared first on LAIKMETIS.

Šis įstatymas buvo priimtas dar 1978 m., tačiau iki šiol nebuvo taikomas.

2024 m. rugsėjį Gauhatio Aukščiausiasis teismas įpareigojo valstijos vyriausybę, vadovaujamą Indijos nacionalistinės partijos „Bharatiya Janata Party“ (BJP), per šešis mėnesius parengti taisykles, reikalingas šio įstatymo įgyvendinimui, t. y. iki 2025 m. kovo pabaigos.

Įstatymas draudžia tikėjimo keitimą, jei jis vyksta naudojant „prievartą, spaudimą ar apgaulingas priemones“, taip pat reikalauja, kad asmenys, norintys pakeisti religiją, iš anksto gautų rajono valdžios leidimą.

Krikščionių bendruomenė, sudaranti daugiau nei 30 % Arunachal Pradešo valstijos gyventojų, teigia, kad šis įstatymas pažeidžia jų konstitucinę teisę į tikėjimo laisvę ir yra nukreiptas daugiausia prieš krikščionis. Tuo tarpu kitos religinės grupės, tokios kaip budistai ar vietinių tradicinių tikėjimų išpažinėjai, nepatiria tokios pačios kontrolės.

Protesto akciją organizavo „Arunachal Pradešo krikščionių forumas“, o ji tapo kulminacija kelias savaites trukusio pasipriešinimo įstatymui.

Anksčiau forumo atstovai susitiko su valstijos vidaus reikalų ministru, reikalaudami atšaukti įstatymą, tačiau jiems buvo atsakyta, kad vyriausybė privalo įvykdyti teismo nurodymą. Reaguodami į tai, forumo nariai pažadėjo sustiprinti protestus, jei įstatymas nebus atšauktas iki kovo pabaigos.

Tuo tarpu įstatymo šalininkai, įskaitant „Valstijos vietinių tautų tikėjimo ir kultūros draugiją“, teigia, kad krikščionybės plitimas kelia grėsmę senosioms genčių tradicijoms ir papročiams. Jie taip pat surengė kontrprotestą bei žygį, ragindami kuo greičiau įgyvendinti įstatymą.

Šiuo metu panašūs įstatymai galioja 11 Indijos valstijų. Krikščionys, kurie sudaro 2,3 % šalies gyventojų, dažnai susiduria su išpuoliais ir persekiojimu, prisidengiant „kovos su priverstiniu atsivertimu į krikščionybę“ argumentu.

The post Indijoje 200 tūkstančių krikščionių protestavo prieš diskriminacinį įstatymą appeared first on LAIKMETIS.

„Madhja Pradešo religijos laisvės įstatyme bus numatyta mirties bausmė už religinį atsivertimą“, - pareiškė BJP valstijos vyriausiasis ministras Mohanas Jadavas (Mohan Yadav) per kovo 8 d. Tarptautinės moters dienos programą.

Yadavas sakė, kad valstijos vyriausybė „nepasigailės tų, kurie stovi už neteisėtų atsivertimų“.

„Siūlymas skirti mirties bausmę už mergaičių religinį atsivertimą yra ne tik keistas, bet ir vertas pasmerkimo visų, kurie brangina konstitucijoje įtvirtintas ir garantuotas teises ir laisves“, - kovo 13 d. CNA sakė atviras jėzuitų taikos aktyvistas tėvas Cedrikas Prakašas.

Teigdamas, kad Indijos konstitucijos 25 straipsnyje „nedviprasmiškai teigiama, jog kiekvienas pilietis turi teisę laisvai skelbti, praktikuoti ir propaguoti savo religiją“, Prakashas sakė, kad vyriausiojo ministro pastabos „žemina pagrindinę piliečio teisę“, o tai, anot jo, „byloja apie tai, kaip giliai fašizmas nuvedė šalį“.

Jungtinis krikščionių forumas (UCF) įvardijo 834 nusikaltimus prieš krikščionis Indijoje 2024 m., kurių skaičius šoktelėjo nuo 127 2014 m., kai hinduistų nacionalistų BJP užėmė valdžią nacionaliniu lygmeniu.

Dauguma incidentų buvo užpuolimai ir krikščionių areštai dėl kaltinimų atsivertimu, kuriuos kritikai laiko apgaulingais.

Dauguma incidentų - tai krikščionių užpuolimai ir areštai dėl kaltinimų atsivertimu, kuriuos kritikai laiko apgaulingais.

Prakash sakė, kad „už retorikos apie atsivertimą slypi labai aiški politinė darbotvarkė“. 

„Tai poliarizuoja žmones - mes prieš juos, dauguma prieš mažumą“, - sakė jis. „Tai padeda sukelti baimę tarp daugumos [induistų], kad šalies mažumos - būtent musulmonai ir krikščionys - perims šalies valdžią“.

Induistai sudaro beveik 80 % iš 1,44 mlrd. gyventojų Indijoje, musulmonai - 14 %, o krikščionys - 2,3 %. 

Kitos mažumos, pavyzdžiui, sikhai, džainistai ir budistai, sudaro likusią gyventojų dalį.

Katalikų apžvalgininkas ir socialinis aktyvistas Džonas Dajalas (John Dayal) sakė CNA, kad raginimas skirti mirties bausmę už atsivertimą „atskleidžia, kaip lengvabūdiškai ir ciniškai [induistų nacionalistai] sukūrė šią politinę strategiją, siekdami kriminalizuoti krikščionių buvimą ir bendruomenės augimą valstybėje“.

Madhja Pradešo valstija pranešė apie kelis krikščioniškų institucijų persekiojimo atvejus ir dvasininkų, pastorių bei pasauliečių krikščionių areštus. Krikščionys sudaro mažiau nei pusę 1 % iš 89 milijonų valstijos gyventojų.

„Krikščionių bendruomenė, taip pat ir pilietinė visuomenė, turi pasipriešinti Indijos įstatymams, nukreiptiems prieš atsivertimą, nes tai yra žmogaus teisių pažeidimas ir demokratinės Indijos konstitucijos klastojimas“, - sakė Dayalas.

A. C. Michaelas, UCF katalikų koordinatorius, sakė CNA, kad grasinimas įvesti mirties bausmę už atsivertimą yra „paprasčiausia propaganda, kuria siekiama paskatinti induistų nacionalistines jėgas“.

„Tiesą sakant, pats įstatymas, nukreiptas prieš atsivertimą, kuris rengiamas prisidengus „religijos laisvės“ skraiste, yra antikonstitucinis įstatymas. Tikimės, kad jis neatlaikys patikrinimo teisme, kai bus užginčytas“, - sakė Maiklas.

The post Krikščionys smerkia Indijoje planuojamą įvesti mirties bausmę už atsivertimus appeared first on LAIKMETIS.

Madhja Pradešo vyriausiasis ministras Mohanas Jadavas kovo 8 d. sakė, kad planuoja iš dalies pakeisti valstijos įstatymą dėl kovos su atsivertimais, kad būtų galima mirtimi bausti tuos, kurie apgaule verčia žmones atsiversti, ir pridūrė, kad „religinis atsivertimas nebus toleruojamas“, pranešė katalikiška naujienų agentūra UCA News. Krikščionys sudaro tik 0,27 % Madhja Pradešo gyventojų, teigė „UCA News“.

Pagal Madhja Pradešo įstatymą prieš atsivertimą jau nuo 2021 m. pažeidėjams buvo skiriamos 10 metų laisvės atėmimo bausmės.

Nors religijos laisvė numatyta Indijos konstitucijoje, įstatymai prieš atsivertimą tampa vis didesne problema dešimtims milijonų Indijos krikščionių. Pastaraisiais metais bent tuzinas iš 28 Indijos valstijų priėmė įstatymus, kriminalizuojančius „prievartinį“ atsivertimą, dauguma jų - nuo 2000-ųjų pradžios induistų nacionalistų partijos valdomose valstijose.

Praktikoje šie įstatymai buvo naudojami siekiant selektyviai užkirsti kelią krikščionių tikėjimo praktikavimui šalyje, kurioje maždaug 80 % gyventojų yra induistai, 14 % - musulmonai ir tik 2 % - krikščionys. Dėl šių įstatymų buvo areštuojami dvasininkai ir išprovokuotas smurtas prieš krikščionis.

Ypač daugiausiai gyventojų turinčioje Indijos šiaurinėje Utar Pradešo valstijoje, kurioje gyvena 231 mln. žmonių, šimtai pastorių ir net vyresniųjų katalikų kunigų buvo įkalinti dėl kaltinimų atvertinėjimais.

Nepaisant krikščionims gresiančių pavojų, praėjusį birželį Indijos Aukščiausiojo Teismo posėdyje buvo suabejota Utar Pradešo valstijos įstatymų, nukreiptų prieš atsivertimą, teisėtumu pagal šalies Konstituciją, kurios 25 straipsnyje numatyta, kad indai turi „teisę laisvai išpažinti, praktikuoti ir skleisti religiją“.

Madhja Pradešo valstijoje, kurioje svarstoma mirties bausmė už įtariamus prievartinius atvertimus, 2019 m. protestantų pastorius buvo išteisintas dėl jam pateiktų kaltinimų pagal Indijos valstijos lygmens kovos su atsivertimais įstatymus. Policija buvo suėmusi pastorių, jo žmoną ir šešiametį sūnų, nurengė juos, sumušė ir tris dienas laikė suimtus be užstato, o galiausiai šeimą nuteisė už prievartinį atvertinėjimą į krikščionių tikėjimą.

The post Indijos valstybėje gali būti įvesta mirties bausmė už religinių įsitikinimų keitimą appeared first on LAIKMETIS.

Per išpuolį, kuris įvyko vasario 16 d., baigiantis pamaldoms, trys tikintieji buvo sunkiai sužeisti, o daugeliui kitų užpuolikai, mušdami juos geležiniais strypais, padarė mėlynių ant viso kūno. Užpuolikai taip pat apiplėšė bažnyčią, kol atvyko policija.

Bažnyčios pastorius, saugumo sumetimais pageidavęs likti nežinomas, sakė, kad tą dieną pamaldose dalyvavo naujas žmogus, kuris buvo pastebėtas siunčiantis žinutes likus kelioms minutėms iki minios įsiveržimo į bažnyčią, o po to išbėgo iš pastato.

Į įvykio vietą atvykus policijai, užpuolikai skubiai paliko bažnyčios pastatą. Po to policija apklausė nukentėjusius krikščionis ir apkaltino juos prievarta priėmus jų tikėjimą. Pastoriaus vaikai buvo įspėti, kad „jie neturėtų tapti tokie kaip jų tėvas“.

Kadangi nebuvo pateikta jokių neteisėtos misionieriškos veiklos įrodymų, pastorius, jo žmona ir dar keli sulaikyti krikščionys buvo paleisti iš policijos nuovados.

Pastorius ir bažnyčios nariai nusprendė nepateikti policijai pranešimo apie užpuolimą, bijodami užpuolikų keršto. Policija nesiėmė jokių veiksmų prieš grupę, įsiveržusią į bažnyčią per pamaldas.

Praėjusių metų gruodį daugiau kaip 400 krikščionių ir 30 bažnytinių konfesijų bei organizacijų nusiuntė laišką Indijos prezidentei Draupadi Murmu ir ministrui pirmininkui Narendrai Modi, prašydami apsaugoti nuo radikalų, kurie puola krikščionis ir kitas religines mažumas. Pasirašiusieji pareiškė, kad „tikintieji įvairiose Indijos dalyse yra puolami ir bauginami“.

The post Indijoje per sekmadienio pamaldas bažnyčioje užpulta 50 krikščionių appeared first on LAIKMETIS.

Aktyvistai protestavo prieš vyriausybės sprendimą įvesti įstatymą, draudžiantį atsivertimą iš hinduizmo.

Pasak jų, įstatymas prieštarauja Konstitucijai ir yra antikrikščioniškas.

Indijos vyriausiasis ministras sakė, kad šios taisyklės nėra nukreiptos prieš kurią nors religiją, bet jomis „siekiama labiau apsaugoti vietinius tikėjimus."

Pagal naująjį įstatymą asmuo, norintis pakeisti religiją, turi kreiptis į vyriausiąjį apygardos pareigūną, kuris spręs, ar religijos pakeitimas kartais nebuvo priverstinis, ar prievartinis.

Žmogaus teisių organizacijos „Krikščionių forumas" (ACF) pirmininkė pareiškė: „Šis įstatymas pažeidžia teisę laisvai išpažinti, praktikuoti ir skleisti religiją."

Aktyvistai sakė, kad surengs keletą protestų, įskaitant valstijos asamblėjos pastato apgultį jos sesijos metu kovo mėnesį, kad išreikštų krikščionių nepasitenkinimą „šališku teisės aktu".

The post Indijos krikščionys streikuoja prieš įstatymą, draudžiantį atsivertimą į krikščionybę appeared first on LAIKMETIS.

Kunika Kashyap iš Bade Bodal kaimo buvo nuvykusi aplankyti sergančios krikščionės sesers. Genties vadas Ganga Ramas pastebėjo ją įeinančią į namus. Kol Kunika Kashyap sėdėjo prie sesers lovos ir meldėsi, vadas įrašinėjo moterų pokalbį į savo mobilųjį telefoną, pasakojo Džagdalpuro valstijos krikščionių lyderis.

„Jis įtarė, kad Kunika gali melstis kartu su sergančia giminaite, ir norėjo tai nufilmuoti savo mobiliuoju telefonu kaip įrodymą“, - sakė krikščionių dvasininkas.

Nukentėjusioji Kunika teigė: „Aš esu ištikima savo maldai. Ganga Ramas spyrė man į pilvą, smaugė ir žiauriai sumušė. Jo žmona ir dukra prisijungė prie jo ir mušė mane storu mediniu bambuku, žiauriai spardė į krūtinę, pilvą, galvą ir visą kūną“.

Pasak Kunikos vyro, moteriai pavyko pabėgti nuo persekiotojų. „Tik Dievo valia jai pavyko pabėgti nuo trijų žmonių, kurie ją nuolat mušė iš visų pusių“, - sakė jis.

Kadangi Kunika Kashyap kentė stiprius skausmus, jos vyras skubiai nuvežė moterį į valstybinę ligoninę.

Medicininiuose dokumentuose teigiama, kad ji buvo paguldyta su „kaklo skausmu, dešinės kojos skausmu, momenkaulio skausmu ir patinimu, pilvo ir krūtinės skausmu, kaklo sumušimu“ ir kad ji buvo šeštą mėnesį nėščia.

„Pirminis ultragarso tyrimas parodė, kad vaisius buvo gyvas, - pasakojo jos vyras, - tačiau vakare ji persileido“.

„Nors policija sakė, kad po pirminio tyrimo užregistruos pranešimą apie įtarimą, policija taip ir nepakvietė mūsų tyrimui ir neužregistravo mano žmonos pareiškimo“, - sakė nukentėjusiosios vyras.

Kunikos Kashyap šeima yra viena iš 50 krikščionių šeimų kaime, kuriame gyvena apie 120 šeimų. Krikščionių tėvų vaikai lanko episkopalinę metodistų bažnyčią.

The post Indijoje už maldą sumušta krikščionė patyrė persileidimą appeared first on LAIKMETIS.

Jos paskelbtame dokumente užfiksuoti 834 incidentai, palyginti su 734 2023 m., o tai reiškia, kad nuo 2014 m., kai į valdžią atėjo hinduistų nacionalistų Bharatiya Janata partija (BJP), smurtas toliau didėja.

Daugiausia incidentų įvyko šiaurinėje Utar Pradešo valstijoje - 209, po jos seka centrinės Čattisgarho valstijos - 165 ir Madhja Pradešo valstijos - 72.

Į ataskaitos duomenis neįtrauktas Manipūras, kur per 2023 m. gegužės mėn. kilusį etninį smurtą žuvo genčių krikščionys.

The post Indijoje užfiksuotas smurto prieš krikščionis augimas appeared first on LAIKMETIS.

11 moterų atvyko iš pietinių Telanganos ir Andhra Pradešo valstijų ir vykdė asmeninę evangelizaciją kaimuose.

Viename kaime pamokslininkės užėjo į mokyklą ir, direktoriui leidus, vaikams dalijo Evangelijos knygas ir Naujuosius Testamentus.

Išeinant iš mokyklos juos sustabdė fanatiški hinduistai ir ėmė klausinėti jų motyvų. Augant įtampai, hinduistai iškvietė policiją.

Atvykusi policija sulaikė 18 krikščionių. Jie buvo nuvežti į policijos nuovadą ir užrašyti jų parodymai. Neradusi nieko blogo jų veiksmuose, policija pasiruošė krikščionis paleisti.

Tačiau vietos įstatymų leidžiamosios asamblėjos narys pagrasino policijai, kad surengs masinį protestą ir užblokuos miestą, jei 11 moterų iš Haidarabado bus paleistos.

Jis taip pat paskambino žiniasklaidai ir pateikė melagingą informaciją, kad 11 moterų be leidimo pateko į mokyklą ir bandė slapta atversti vaikus į savo tikėjimą. Žiniasklaidos atstovai šią istoriją paskelbė socialiniuose tinkluose ir laikraščiuose, net nesulaukę evangelistų komentarų.

Pastorius Binoy, padėjęs evangelistėms, Tarptautinio krikščionių koncerno (ICC) pareigūnui sakė, kad mokyklos direktorius leido evangelistėms platinti krikščionišką literatūrą. Tačiau asamblėjos narys grasino direktoriui ir privertė jį pateikti melagingą skundą, kuriame moterys kaltinamos neteisėtu moksleivių atvertimu.

„Policija taip pat be jokios priežasties konfiskavo mūsų transporto priemones ir iškėlė bylą vien dėl hinduistų fanatikų prievartos“, - sakė pastorius.

Dėl hinduistų nacionalistų grupių spaudimo visoje šalyje padaugėjo atvejų, kai suimami žmonės be jokių įrodymų ir keliamos melagingos bylos dėl atvertimo.

The post Indijoje 11 moterų buvo suimtos už evangelizaciją appeared first on LAIKMETIS.