Prieš siūlomas pataisas balsavo 32 Seimo nariai, susilaikė – 21, už buvo 38 parlamentarai, jos iniciatoriams gražintos tobulinti.

Seimo nario Igno Vėgėlės inicijuotų pataisų aiškinamajame rašte teigta, jog taip siekiama užtikrinti tinkamą balansą tarp konstitucinės tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus ir valstybės įsipareigojimų švietimo srityje.

„Tėvų teisė – pasirinkti lytiškumo ugdymą. Priešinga ideologija tai šeimos atstūmimas šiuose klausimuose ir valstybės iškėlimas virš šeimos, kuomet valstybė žino geriau ką ir kada apie lytiškumą kalbėti savo vaikams“, – sakė I. Vėgėlė.

„Kolegos, Leninas dar pridurtų: duokite man ketverius metus auklėti vaikus ir sėkla, kurią pasėjau, niekada nebus išrauta“, – pridūrė jis.

Už balsuoti kvietusi I. Vėgėlės kolegė Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje Rita Tamašunienė tvirtino, jog pakeitimai suteiktų galimybę „tėvams rinktis jų šeimos pasaulėžiūrą atitinkamą ugdymą ir dalyvauti priimant sprendimus dėl ugdymo turinio“.

Kaip rašoma siūlymo aiškinamajame rašte, 2016 metais priimta Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa numatė bendradarbiavimo principą, kuriuo remiantis mokyklos bendruomenė galėjo susitarti, kokio lytiškumo ugdymo jiems reikia, o tėvai parinkti savo vaikams šeimos pasaulėžiūrą atitinkančią lytiškumo ugdymo programą ir jos įgyvendinimo būdą.

Anot politiko, ją 2022 metais pakeitusioje Gyvenimo įgūdžių bendroji programoje minėto bendradarbiavimo principo nebeliko.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija BNS yra sakiusi, kad tokioms pataisoms nepritaria. Pasak jos, lytiškumo ugdymo temos „neatsiejamos nuo šiuolaikinio pasaulio, o pamokų metu įgyjama informacija – būtina visapusiškam jauno žmogaus žinių ir asmenybės formavimuisi“.

Ministerija taip pat nurodė, jog lytiškumo ugdymą apimanti Gyvenimo įgūdžių programą dėstantys mokytojai turi kompetencijų pateikti mokiniams jų amžiaus tarpsnius atitinkančią informaciją, iki šiol dėl nesulaukta jokių skundų.

Prieš balsuoti kvietusi konservatorė Dalia Asanavičiūtė iniciatorių klausė, ar tokie pakeitimai nepablogins esančios situacijos.

„Apmaudu, kad iš visos tikrai nuostabios programos, į kurią įeina daug disciplinų ir mokymų vaikams, išimama tik tapatybės, neva tai, diskriminacijos. Puikiai žinote, kad tai yra tik gairės, o mokymo turinį formuoja patys mokytojai“, – kalbėjo parlamentarė.

Pakeitimais taip pat siūlyta uždrausti pasiekimų patikrinimus organizuoti mokinių atostogų metu, siekiant užtikrinti galimybes vaikams pailsėti nuo mokslų.

Šį siūlymą švietimo ministerija BNS teigė svarstysianti.

The post Seimas nepritarė siūlymui leisti tėvams spręsti dėl lytiškumo ugdymo poreikio appeared first on LAIKMETIS.

Šią valdomą demokratiją Europoje skatina „nacionaliniai transliuotojai“, skleidžiantys tik „teisingas“ žinias. Žodžio laisvė paskandinta „faktų tikrintojų“ išsidirbinėjimuose: Europos direktyvos riboja laisvą žodį net socialiniuose tinkluose. Visuomenei per prievartą kišama LGBTQ+ propaganda, milijardais maitinamas „žaliasis kursas“. Europos vadovai gal ir norėtų atsakyti, kad beprecedentės atakos prieš sąžinės laisvę ir asmens orumą pasibaigė kartu su išgijimu nuo viruso psichozės, tačiau realybė kitokia.

Už šią JAV viceprezidento išsakytą tiesą Europa supyko tiek, kad mėgina atsiriboti nuo JAV prezidento D. Trumpo. Paradoksalu, bet tai vienintelis vadovas pasaulyje, rimtai mėginantis ir turintis realią galią atkurti taiką mūsų žemyne. Žinoma, oficialiai pateikiamos nesutarimo su Europa priežastys kitos: tariamas JAV pataikavimas Rusijai, nesąžiningas Ukrainos spaudimas, derybos dėl taikos Ukrainoje be Europos lyderių ir t.t.

Bet tikrosios priežastys glūdi giliau. Europos lyderiai jau buvo atsiriboję nuo D. Trumpo dar prie J. Bideno. Ne vienas Europos lyderis (beje, ir mūsų valdžia) netiesiogiai ar net atvirai rėmė demokratą J. Bideną, vėliau – K. Harris. Kodėl D. Trumpas turėtų su tokiais bičiuliautis? Juolab, kad ir ideologijos ypač skirtingos: kairės Europa visomis pajėgomis priešinasi pagaliau sugrįžusioms konservatyvioms Amerikos vertybėms.

Kita vertus, patys europiečiai pripažįsta, kad nėra jokių prielaidų per trumpą laiką sustiprinti Europos karinę galią ir pačiai vienai be JAV pagalbos užsitikrinti saugumą. Šansų tiek pat, kiek skubiai išgydyti savo merdinčią ekonomiką. Kairės Europa ir toliau skirs milijonus „įvairovei, lygybei ir įtraukumui“, paprasta žmonių kalba – LGBTQ+ propagandai, žaliojo kurso ideologijai ir vaistų pramonei. O gynybai – tik tai, kas liks. Žinoma, kažkiek atseikės. Priešingu atveju, D. Trumpo Amerika gali net ir pačios Europos neginti.

Todėl akivaizdu, kad V. Zelenskis, nulenkęs galvą, bus priverstas pasirašyti ekonominę sutartį su D. Trumpu. JAV jau dabar didina spaudimą, atsisakydama tiekti ginkluotę Ukrainai. O kad per šį ribotą spaudimo terminą Ukrainos neištiktų katastrofa, laikiną karinę paramą tieks Jungtinė Karalystė. Viskas akivaizdžiai sutarta ir pasverta. Beje, Jungtinė Karalystė eilinį kartą taps tarpininku tarp JAV ir Europos: jau dabar bando sutelkti Europos lyderius, kad šie pasiūlytų taikos sąlygas, kurias galėtų aptarti su JAV ir kartu jas pateiktų Ukrainai. Problema ta, kad Europos lyderiai taikos scenarijaus negali (o gal ir nenori) rasti jau trečius metus, nors Ukrainos situacija dėl tokio trypčiojimo tik blogėja. Skubiame Londono pasitarime eilinį kartą skambėjo Europos vadovų kakofonija.

Ką šioje situacijoje daryti Lietuvai? Bent jau mūsų valdžioje akivaizdus pasimetimas: Vokiečių brigada, didieji KAM pirkimai iš Vokietijos (juk reikia susimokėti už brigadą), Vokietijos karo pramonės investicijos Lietuvoje ir karingi pareiškimai apie Ukrainos apgynimą. Pasikeitė tik viena: ar pastebėjote, kad dingo prieš kelis metus viešai tiražuota Rusijos sutriuškinimo žinia? Išnyko, lyg jos ir nebūtų buvę, palikdama tik Radarom likučius. Tuomet net užuomina apie būtiną taikos paiešką – virsdavo patyčių „vata“. Dar 2022-aisiais, kai valdžia kėlė pergalės tostus, klausiau – o kas bus, jei Ukraina nelaimės? Vien klausimas būdavo palydimas „kremlinio“ ar panašiais epitetais.

Bet grįžtu prie esmės: Lietuvos karo pramonės investicijose ir viešoje retorikoje – akivaizdi „europinė“ linija. Gal tik 5-6 procentų gynybai siūlymas – lyg D. Trumpo reikalavimų aidas. Bet vėlgi: JAV norėtų, kad tuos procentus leistume pirkdami JAV produkciją ar pasikviesdami į Lietuvą JAV karo pramonę. Kokia nauda derybininkui D. Trumpui laikyti Lietuvoje 700 JAV karių, jei gynybos pinigus išleidžiame Europoj?

JAV prezidentas D. Trumpas giria Lenkiją. Vadina ištikimiausiu partneriu, šauniausiais žmonėmis. Lenkijos prezidentą A. Dudą pasikviečia vieną pirmųjų susitikti. Šis po susitikimo aiškiai kalba apie būtiną taiką Ukrainoje, būtinybę sustabdyti karą, kad Rusija galutinai nenugalėtų Ukrainos. Išmintingas prezidentas Duda, be to, ir ideologinis Donaldo Trumpo vienmintis. O kur Lietuva? Gal matėte mūsų vadovus Europos lyderių susitikimuose, o gal susitiko su JAV prezidentu ar jo administracijos atstovais? Kad ir su patarėjo sekretorės sugyventiniu.

Ne. Lietuva Trumpo Ameriką paskelbė Rusijos pataikūne, o D. Trumpą – Rusijos agentu. Garsūs politikai, žurnalistai ir „visuomenininkai“ dergia prezidentą D. Trumpą kone labiau, nei Putiną. Argumentuota kritika to pavadinti neįmanoma: politikai kviečia JAV piliečius sukilti prieš valdžią, žurnalistai platina tariamai besibučiuojančių Trumpo ir Putino nuotraukas, siunčia JAV prezidentą pas tą patį rusų laivą... Ir nė vienas Lietuvos vadovas nebando viešai pasmerkti ir sustabdyti šios „rusiškos ruletės“ Lietuvai.

Prieš kelias dienas kreipiausi dėl to į Valstybės saugumo departamentą: ar tokie pareiškimai ir veiksmai nėra grėsmė nacionaliniam saugumui. Gal bent ši institucija sustabdys gudriuosius nedraugiškų valstybių įtakos agentus? Gal įspės „Tarybinio pedagogo" redaktorių Valatką ir panašius? Ar dar kyla klausimas, kodėl iki šiol nėra atlikta liustracija Lietuvoje? KGB agentai ir jos interesų gynėjai kaip ant delno (ši slaptoji tarnyba moka išnaudoti neišslaptintus KGB ir įtakos agentus). Rusijos vadovai trina rankas ir viliasi, gal pavyks supriešinti Lietuvą su šiuo metu jos vieninteliu realiu saugumo garantu – NATO lyderiaujančia JAV.

Neatsilieka ir mūsų kaimynai. Juk nedidukės Latvija, Estija ir Lietuva tarptautinėje politikoje vertinamos kaip „Baltijos valstybių“ vienetas. Europos Sąjungos užsienio reikalų komisarė, nuolat metanti atvirą iššūkį Prezidentui D. Trumpui (tuo būdu atstovaudama „europinę“ priešpriešą D. Trumpui), yra buvusi Estijos premjerė Kaja Kallas. Buvęs Latvijos premjeras, Europos komisaras Valdis Dombrovskis, Trumpo konflikte su Zelenskiu viešai palaiko pastarąjį. JAV tai žino ir mato. Jos administracijos vadovai ne tik komentuoja žiniasklaidoje, bet ir smerkia tokius veiksmus.

Įsiklausykite, ką D. Trumpas sako apie Lenkiją ir Baltijos valstybes susitikimo su V. Zelenskiu metu. Keista, bet ši detalė praslydo vos pastebėta Lietuvos žiniasklaidoje. D. Trumpas akivaizdžiai giria Lenkiją, bet itin netvirtai atsako, paklaustas apie Baltijos valstybes. Ar dar kyla klausimų, kodėl? Laimei, kol kas D. Trumpo atsakymas mums teigiamas – JAV yra įsipareigojusi „sunkią kaimynystę“ turinčioms Baltijos valstybėms, kurios, beje, kainuoja brangiai.

Žinutė labiau nei aiški. Neabejoju, kad šis JAV prezidento atsakymas gali pasikeisti, jei Baltijos pajūryje tęsis antitrampiškos patyčios, politikai pamirš įsipareigojimą „daugiau Amerikos Lietuvoje“, gynybai skirtais pinigais nerasime būdų sukurti pridėtinės vertės Amerikai. Visa tai galima atlikti ir nesusipriešinant su Europa: Lenkija ir Jungtinė Karalystė – puikūs pavyzdžiai.

The post Ignas Vėgėlė. Įsižeidusi Europa ir JAV scenarijus Lietuvai appeared first on LAIKMETIS.

STAMBULAS. Stambule ketvirtadienį susitiko Rusijos ir JAV diplomatai, kad aptartų savo ambasadų veiklos normalizavimą, abiem šalims siekiant atkurti ryšius. 

TERITORIJOS. „Teritorijos, kurios tapo Rusijos Federacijos subjektais ir yra įrašytos į mūsų šalies konstituciją, yra neatskiriama mūsų šalies dalis. Tai neginčijama ir nediskutuotina“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

MUSKAS. Elonas Muskas (Ilonas Maskas) dominavo trečiadienį įvykusiame pirmame Donaldo Trumpo vyriausybės posėdyje, o pats JAV prezidentas pareiškė, kad jo komanda nepaprastai džiaugiasi milijardieriui suteiktomis ypatingomis galiomis, nors būta pranešimų apie įtampą dėl didžiulio vyriausybės išlaidų mažinimo.

MUITAS. JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė, kad iš Europos Sąjungos (ES) importuojamoms prekėms bus taikomi 25 proc. muitai.

GARANTIJOS. JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė galimybę suteikti Ukrainai Vašingtono saugumo garantijas ir pareiškė, kad Kyjivas gali „pamiršti“ apie narystę NATO.

KNYGOS. Sostinės parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienio rytą atidaryta 25-oji Vilniaus knygų mugė, truksianti keturias dienas.

VĖGĖLĖ. Seimo narys Ignas Vėgėlė kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą dėl Rasos Juknevičienės, Raimundo Kuodžio ir kitų viešųjų asmenų nepagarbių, įžeidžių ir galimai neteisėtų pareiškimų JAV Prezidento Donaldo Trumpo ir dabartinės JAV administracijos atžvilgiu.

LANDSBERGIS. Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis ketvirtadienį paguldytas į ligoninę, jo būklė vertinama, atliekami tyrimai, BNS pranešė Santaros klinikos.

TRANZITAS. Šių metų pabaigoje baigiantis Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ ir Lietuvos dujų perdavimo įmonės „Amber Grid“ dujų tranzito per Lietuvą į Rusijos Kaliningrado sritį sutarčiai, prezidentas Gitanas Nausėda tikina nematantis priežasčių, kodėl ji turėtų būti nepratęsta.

The post Naujienų telegrafas: Vėgėlė veikia, Landsbergis ligoninėje, muitai ES appeared first on LAIKMETIS.

Štai neseniai „pažangioji studentija“ už su oficialia pozicija nesuderinamos nuomonės reiškimą prašė pašalinti iš darbo VDU dekaną Šarūną Liekį. Pradėjus aiškintis, „studentai“ nėrė į krūmus: bijo prisipažinti esantys naujųjų laikų komjaunuoliai. Pamenate, kaip „Šuns širdyje“ – mi k vam, profesor (lietuvių k. - mes pas jus, profesoriau).

O aš tęsiu tai, ką žadėjau: straipsnis apie tai, kaip atrodo mūsų valstybės finansai ir naujai siūlomos išlaidos gynybai. Ne, ne apie tai, kad mūsų valdžia nusprendžia išleisti ketvirtį visų metinių mūsų pajamų, net nežinodama, ką pirks. (Įsivaizduokite, kad einate į prekybos centrus ir sprendžiate ne tai, kokių maisto produktų jums šiandien reikia, bet kiek išleisti ketvirtį metinių savo pajamų – tiesiog maistui). Šiame straipsnyje aprašysiu kaip tas išlaidas siūlo finansuoti mūsų valdžia ir ką tokie sprendimai atneš Lietuvai.

Per pastarąjį mėnesį prisiūlyta įvairių priemonių, kuriomis tariamai galima būtų finansuoti tas išaugusias gynybos išlaidas (Lietuvos banko pelningumo didinimas, gyventojų indėlių „įdarbinimas“ ir t.t.). Visos šios priemonės pernelyg menkos ir neryžtingos. Todėl, kaip ir sakiau prieš mėnesį, viskas susiveda į vienintelį vardiklį – skolintis. Ir daug daugiau nei leidžia tvarus biudžeto planavimas. O skolų niekas nemėgsta – mums jas su palūkanomis reikės grąžinti.

Todėl mums, liaudžiai, skola pateikiama aptakiau – „Lietuva prašo Europos Sąjungos nuosaikiau vertinti Mastrichto kriterijus“ ir sudaryti sąlygas skolintis iš Europos investicijų banko. Kad Europa į mūsų prašymą įsiklausytų, Prezidentas dar ir medalį p. Uršulei įteikia. Spėju, įsiklausys, bet ar nuo to mums, Lietuvai, nors kiek ramiau?

Kas gi tie Mastrichto kriterijai? Iš penkių pasirinksiu šiuo aspektu svarbiausius du ir paaiškinsiu, kaip jie skaičiuojami ir ką reiškia. Valstybės skolos rodiklį ir viešųjų finansų deficitą.

Kai visas dėmesys skiriamas pačių sukurtai, bet neegzistuojančiai tikrovei ir tos „tikrovės“ propagandai, realybė lieka paraštėse.

Pirmasis, valstybės skolos rodiklis – tai yra bendras skolos likutis, kurį Lietuva – tai yra mes visi – esame skolingi. Jis yra skaičiuojamas santykyje su bendruoju vidaus produktu arba, paprasčiau kalbant, procentas nuo valstybės ekonominio pajėgumo. Kuo pajėgesnė ekonomiškai valstybė (kuo daugiau pritraukiame investicijų ir sukuriame prekių bei paslaugų), tuo daugiau skolų valstybė gali prisiimti ir jas saugiai grąžinti. Pagal Mastrichto kriterijų leidžiamas skolos dydis – 60 procentų nuo bendrojo vidaus produkto. Pavyzdžiui, Lietuvos 2024-ųjų BVP – 78 milijardai, todėl mūsų leistina maksimali skola – 60 procentų arba 47 milijardai.

Iš tiesų 2024-aisiais mūsų valstybės skola buvo 38 procentai nuo BVP arba beveik 30 milijardų. Pagal 2025-ųjų suplanuotą ir patvirtintą biudžetą mūsų skola augs daugiau nei 5 procentais ir sudarys 36 milijardus arba 44 proc. nuo BVP. Dėmesio, taip sparčiai augančioje skoloje dar neįskaičiuotos tos naujosios gynybos išlaidos!

Tokiais tempais auginant valstybės skolą, socialdemokratai, demokratai ir Nemuno aušra, baigdamos kadenciją, pasieks, o gal net ir viršys 60 procentų nuo BVP. Primenu, čia be jokių papildomų išlaidų gynybai. Pridėkite tuos keletą papildomų milijardų gynybai kasmet, ir per ketverius metus 60 procentų ramiausiai viršysime. Ir jokio skirtumo, ar Europa leis šį rodiklį viršyti, ar ne – mokėti palūkanas ir grąžinti turėsime mes ir mūsų vaikai.

Antrasis valstybės tvariems finansams svarbus Mastrichto kriterijus – viešųjų finansų arba valdžios sektoriaus deficitas. Paprastai kalbant tai yra rodiklis, kiek per vienerius metus valstybė gali papildomai skolintis, jei jos išlaidos viršija pajamas. Šis rodiklis taip pat santykinis (skaičiuojamas kaip procentas nuo BVP) ir pagal Mastrichto kriterijų leidžiamas maksimalus 3 procentų dydis nuo BVP.

Šiais metais patvirtintame biudžeto projekte – jis lygiai toks ir yra: maksimalus 3-jų procentų deficitas. Tai yra mes būsime priversti papildomai skolintis 3 procentus nuo BVP arba 2,5 milijardo eurų. Ir vėlgi, šie skaičiai yra neskaitant jokių naujų planuojamų išlaidų gynybai. Vėlgi, prie šių skaičių pridėkite, tarkime, porą milijardų papildomos skolos per metus ir gausite tokią puokštę skolos, kad 2028-aisiais, baigiant naujosios valdžios kadenciją, skolos dydis viršys visus tvaraus finansavimo limitus. Ką bekalbėti apie skolos aptarnavimą – palūkanas, kurios pridėjus tuos kelis milijardus skolos, pačios perkops milijardą eurų.

Valdžios ekonomistai gali Jus raminti: augantis bendrasis vidaus produktas didins skolos limitą, todėl 60 proc. nuo BVP rodiklio neviršysime. Bet tai tik prielaida, jei Lietuvos ekonomika ženkliai augs. O pagrindo tokioms prielaidoms paprasčiausiai nėra. Šiemet jau padidinome mokesčius. Tiek verslams (pelno mokestis), tiek vartotojams (akcizai kurui ir pan.), pastarieji, beje, įtakoja visą ekonomiką ir prekių kainų augimą.

Šiems metams padidėjusi infliacija – garantuota. Valdžia grasina mokesčius pavasarį dar kartą didinti, nes trūksta biudžeto pajamų gynybai. Klausimas, ar tų mokesčių iš ties surinks daugiau, ar priešingai, traukiantis ekonomikai mokesčių surinkimas (ir biudžeto pajamos) mažės. Juk ekonomikos vadovėliai sako: mokesčių kėlimas stabdo, o ne skatina ekonomiką. Neaugant ekonomikai, dar labiau augs skolos rodikliai, o biudžetas negaus suplanuotų pajamų.

Ekonomikos elementorius primena, kai nori didinti vienos rūšies išlaidas, bet didinti išlaidų neleidžia pajamos, o skolintis negali, būtina mažinti kitos rūšies išlaidas. Tą žino kiekvienas verslininkas, ką jau bekalbėti apie aukštuosius ekonomistus. Kitaip tariant, būtina vienas išlaidas pakeisti kitomis. Tačiau mažinti išlaidų ir biurokratijos valdžia nenori. Lieka „užskolinti“ valstybę ir uždėti naujais mokesčiais, nepaisant perspėjimų, kad ekonomika nugrims į recesiją.

Sakote, be reikalo gąsdinu? Tarptautinė finansinių reitingų agentūra S&P yra pateikusi tris scenarijus Europos valstybėms, kaip atrodys jų viešieji finansai didinant išlaidas gynybai. Padidinus išlaidas gynybai iki 5 procentų nuo BVP mūsų viešųjų finansų deficitas išauga iki - 4.6 procento. Skaičiuota dar tais laikais, kai nebuvo padidintos išlaidos kitiems valstybės poreikiams, jau dabar šis skaičius būtų gerokai didesnis, ką jau bekalbėti apie 6 procentus.

Keista, kad tų scenarijų ir analizės nesigirdi iš mūsų garsiųjų ekonomistų. Suprantu, tema nepataiko į oficiozą. Akivaizdu, todėl ir jokių rimtų diskusijų nevyksta. Valdžia pasikeitė, bet viskas po senovei: diskutuojama tik apie tai, kas leidžiama ir patinka valdžiai. Prisišnekėsi, žiūrėk, paramos neperves ar iš darbo išmes.

The post Ignas Vėgėlė. Apie augančią valstybės skolą ir grėsmes įsisukti į skolos spiralę appeared first on LAIKMETIS.

Be to, klausia ne iš kur paimsim milijardus, reikalingus, kad gynybai galėtume skirti 5-6% nuo BVP, o kam juos išleisime?

Galų gale - siūlo išeitį, iš kokių lėšų būtų galima pirkti tankus, neapdedant gyventojų naujais mokečiais – ogi iš tų subsidijų, kurias Europa skiria "žaliajam kursui"!

Mat dalis tų milijardų, politiko įsitikinimu, vis tiek plaukia pro šalį ir net ne ten, kur reikia, todėl neduoda naudos niekam - nei gamtai, nei nacionaliniam verslui, nei valstybei, nei jos gyventojams, tik gudragalviams tų milijardų siurbikams. Sumos tokios, kad išeitų ir dvi divizijos – ir dar liktų!

Mūsų prezidentui tokia eretiška mintis į galvą nė nešovė. Užtat "žaliąjį kursą" stabdančiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui - tikrai patiktų!

The post Ignas Vėgėlė: referendumai, gynyba ir žaliasis kursas appeared first on LAIKMETIS.

Pradedu rinkti parašus dėl Konstitucijos 9 (ir 147) straipsnio pataisos. Konstitucijos 9 str. 3 dalis nustato, kad: „Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę.” Nuoroda į šį skaičių taip pat pateikta Konstitucijos 147 straipsnyje. Pakeitimas labai paprastas: siūlysiu keisti referendumo kartelę iš „300 tūkst. “ į „150 tūkst.“ – lygiai per pusę.

Kodėl 150 tūkst.? Nes tai yra 6-7 procentai visų balso teisę turinčių Lietuvos piliečių (procentas nuolat auga dėl neigiamos demografinės situacijos Lietuvoje). Kartu tai yra 10-12 procentų aktyvių Lietuvos piliečių, kurie dalyvauja rinkimuose. Jei virš 10 procentų aktyvių Lietuvos piliečių siekia svarstyti klausimą referendume – toks klausimas turi būti referendume svarstomas.

Suprantu, kad tiksliau būtų Konstitucijos tekstą formuluoti procentu – tarkime, „7 procentai” piliečių, turinčių rinkimų teisę, bet prasidės įvairūs „kabinėjimaisi” prie sąvokų, argumentai, kad netikslu, klausimai, ar visais atvejais bus paskaičiuota ir kaip bei pan. Todėl siūlau paprasčiausią būdą – pakeisti skaičių į skaičių.

Kadangi 9-asis Konstitucijos straipsnis keičiamas tik privalomuoju referendumu, o pasiūlymą surengti referendumą gali pateikti 300 tūkst. piliečių, gaunasi uždaras ratas: reikia per trumpą laiką surinkti 300 tūkst. piliečių parašų tam, kad nuspręstume, jog ateityje tų 300 tūkst. parašų nebereikia. (Primenu, per visą 35 metų atkurtos nepriklausomos Lietuvos istoriją tik vieną kartą tebuvo sugebėta surinkti 300 tūkst. parašų, tačiau nė karto piliečių iniciatyva joks referendumas nebuvo surengtas.)

Konstitucijoje yra alternatyva. Siūlymą rengti referendumą gali teikti 1/4 Seimo narių grupė. Surinkus 36 Seimo narių parašus, turės būti skelbiamas balsavimas Seime dėl privalomojo referendumo surengimo. Šia alternatyva pasinaudosiu. Viešai skelbsiu visus Seimo narius, kurie sutiko, ar atsisakė pasirašyti už Jūsų teisę spręsti klausimus referendume: kitaip tariant, už tiesioginės demokratijos triumfą, kai atstovaujamoji demokratija nesuveikia.

O Jums tereikės sekti mano kassavaitinius įrašus ir nuspręsti, kurie Seimo nariai iš tiesų vykdo Konstitucijos imperatyvus: Konstitucijos 2 straipsnis pabrėžia, kad „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“, 3 straipsnis nustato, kad „niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių“, 4 straipsnis įtvirtina, kad „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus”, o 9 straipsnis pabrėžia, kad „svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“.

Startuojam.

The post Ignas Vėgėlė. Startuojam appeared first on LAIKMETIS.

Kitaip tariant, į tuos metus, kai šios Vyriausybės jau nebus ir pamatuoti jos pasiekimų nebus galima, o ir neįdomu. Stebėsiu ir Jus nuolat informuosiu apie tai, ką Vyriausybė įsipareigojo ir kaip tuos įsipareigojimus vykdo bent jau tose srityse, kuriose yra aiškūs įsipareigojimai.

O šiame įraše – apie svarbų vertybinį Vyriausybės programos aspektą: biologinę lytį, kurią Stambulo konvencijos pagalba siekiama išstumti socialine lytimi.

Vyriausybės programos 455 punktas nurodo: „Perkelsime ES direktyvą dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje į mūsų teisę. Įgyvendinsime šiame ES teisės akte ir kituose europiniuose susitarimuose numatytas priemones šioje srityje.“

naujoji dauguma įsipareigoja įtvirtinti socialinės lyties sąvoką nacionalinėje teisėje.

Minėtoje direktyvoje yra įtvirtinamas reikalavimas baudžiamaisiais įstatymais persekioti asmenis, kurie kurstytų smurtą ir neapykantą kibernetinėje erdvėje prieš asmenų grupę, apibrėžiamą nurodant socialinę lytį, ar tos grupės narį.

Kitaip tariant, naujoji dauguma įsipareigoja įtvirtinti socialinės lyties sąvoką nacionalinėje teisėje. Turite būti itin atsargūs socialiniuose tinkluose, nes netrukus aštresnės pašaipos iš tų aštuoniasdešimties lyčių bus baudžiamos.

Vyriausybės programa taip pat numato, kad bus siekiama įgyvendinti ne tik minėtą direktyvą, bet ir “kituose europiniuose susitarimuose numatytas priemones šioje srityje”. Stambulo konvencija yra Europos Tarybos dokumentas, vadinasi ir jos priemones naujoji dauguma įsipareigoja įgyvendinti.

Ir nesvarbu, kad Stambulo konvencijos pavadinimo Vyriausybės programoje nėra – yra aiškiai įtvirtintas siekis įgyvendinti toje konvencijoje numatytas priemones.

Jei praeitos vyriausybės ministrai nejaukiai mikčiodavo paklausti, kiek yra lyčių, šios Vyriausybės ministrai turės aiškiai žinoti: lyčių yra dešimtys.

The post Ignas Vėgėlė. Apie Vyriausybės programą ir Stambulo konvenciją appeared first on LAIKMETIS.

„Galima konstatuoti, jog mano pasiūlyta strategija, remiant Igno Vėgėlės kandidatūrą prezidento rinkimuose, o vėliau jungtinio sąrašo sudarymas Seimo rinkimuose, nepasiteisino. Ypatingai tai akivaizdu Seimo rinkimuose, kuriuose mano tikėjimas, jog Igno komandos dalyvavimas padidins rinkėjų skaičių, visiškai nepasiteisino“, – partijos nariams skirtame laiške teigė R. Karbauskis.

Jo teigimu, už LVŽS kandidatus Seimo rinkimuose balsavo 9,4 proc., o už bendrą sąrašą – 7,02 procento.

Tuo metu I. Vėgėlė nesutinka su tokiu skaičiavimu, pasak Seimo nario, jis su komanda „valstiečių“ sąrašui papildomai atnešė apie 30 tūkst. balsų ir ragino atlikti išsamesnę rinkimų rezultatų analizę.

„Aš matau kitokius kampus. Mano supratimu tai, ką paminėjo Ramūnas Karbauskis, nėra tikslu, bet tai jo matymas“, – antradienį žurnalistams sakė Seimo narys.

Anot politiko, LVŽS parama jam per prezidento rinkimus neatnešė laukto rezultato ir papildomo pagreičio kampanijai.

Prezidento rinkimuose kandidatavęs I. Vėgėlė liko trečias, nepateko į antrąjį rinkimų turą.

„Dabar jau nebereikėtų akcentuotis į klaidų paiešką. Vieną skaičių ištraukus tikros analizės negalime padaryti“, – sakė jis.

I. Vėgėlė taip pat ragino tokius dalykus aiškintis ne viešai.

„Ar tai reikia daryti viešai? Ar reikėtų toliau gilintis ir aštrinti situaciją ir žaizdas krapštyti? Ko gero, kad ne, tai reikėtų padaryti viduje. Dabar reikėtų susitelkti darbui“, – tvirtino jis.

Politikas sakė dar lapkričio pradžioje kvietęs R. Karbauskį pokalbiui, bet atsakymo nesulaukė.

I. Vėgėlė taip pat ragino tokius dalykus aiškintis ne viešai.

LVŽS lyderis laiške taip pat ragino partijos narius būti aktyvia, racionalia opozicija, veikti per šešėlinę Vyriausybę, frakciją Seime ir savivaldą.

„Artėjančių savivaldos rinkimų perspektyvoje LVŽS gali pasinaudoti socialdemokratų problemomis nacionalinėje politikoje ir sustiprinti savo pozicijas, kaip tai padarė konservatorių sąskaita praėjusiuose savivaldos rinkimuose“, – rašė „valstiečių“ lyderis.

Anot jo, kitų metų pradžioje planuojamas LVŽS suvažiavimas, kurio metu bus renkamas partijos pirmininkas.

„Galvoju, jog pajėgčiau vadovauti LVŽS tame kelyje, jei sąjungos suvažiavime sulaukčiau palaikymo. Tuo pačiu esu pasiruošęs garbingai pasitraukti, jei dauguma sąjungos narių pasirinks kitą lyderį“, – teigė R. Karbauskis.

Jis taip pat paragino iš partijos pašalinti narius, kurie po rinkimų suspendavo savo narystę LVŽS ir „dabar ieško naudos kitų partijų aplinkoje, o neradus tokios, susigrąžintų narystę LVŽS“.

„Tai nepriimtina situacija kitų LVŽS narių atžvilgiu ir trukdytų stiprinti sąjungos skyrius artėjant savivaldos rinkimams“, – rašė R. Karbauskis.

Jis taip pat pasiūlė dar iki Naujųjų metų patvirtinti LVŽS šešėlinės Vyriausybės sudėtį.

„Artėjant sąjungos suvažiavimui, ji parengtų alternatyvią Vyriausybės programą, kuri Lietuvos žmonėms parodytų, kaip valstybės reikalus tvarkytų LVŽS vyriausybė“, – teigė „valstiečių“ lyderis.

I. Vėgėlė savo ruožtu abejoju šešėlinės Vyriausybės nauda.

„Sunku būtų matyti, kad šešėlinė Vyriausybė su tokiu mažu Seimo narių skaičiumi galėtų efektyviai veikti“, – sakė jis.

„Mes visų pirma turime koncentruotis darbui Seime, nes mūsų yra labai mažai, kad spėtume viską aprėpti“, – pridūrė politikas.

LVŽS Seimo rinkimuose dalyvavo jungtiniu sąrašu ir vos įveikė privalomą 7 proc. rinkimų barjerą. Daugiamandatėje apygardoje jis gavo 7,02 proc. balsų ir užsitikrino šešis mandatus Seime. Dar du „valstiečiai“ išrinkti vienmandatėse apygardose.

Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partiją buvo pakvietusi LVŽS konsultuotis dėl dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje, tačiau kvietimo pradėti derybas dėl to nebesulaukė. 

The post R. Karbauskis kirto I. Vėgėlei - visiškai nepasiteisino appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandien (...) rinksis partijos išplėstinė valdyba, formuos derybinę grupę ir dalyvausime derybose. Kol kas turiu tokią informaciją ir neturiu indikacijų, kad čia kas nors kur nors keistųsi“, – pirmadienį BNS ir LRT surengtoje porinkiminėje spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose Vilniuje sakė partijos vicepirmininkas Aurelijus Veryga.

„Jau šiandien rinksime derybininkų grupę, kuri tęs derybas su socialdemokratais“, – teigė su LVŽS sąrašu į Seimą išrinktas Ignas Vėgėlė. 

Anot jo, derybininkai pirmiausia derėsis dėl programinių nuostatų, o frakcija – dėl konkrečių pareigybių.

A. Verygos teigimu, sekmadienio vakarą susitikimų dėl būsimos centro kairės koalicijos metu bandyta sukurti „pigoką“ politinę intrigą.

„Kažkas kažkur kažko gal laukė, ne taip pažiūrėjo ir panašiai. Man atrodo, kad ne taip politikai kalbasi ir ne taip derasi“, – teigė jis.

„Dėl valdančios daugumos, tikiuosi, kad ta politinė partija, kuri laimėjo rinkimus, neabejoju, kad yra rimta solidi politinė jėga, kuri nesimėto pažadais šiaip sau“, – sakė „valstiečių“ vicepirmininkas.

Pirmadienio naktį socialdemokratai nutarė toliau tęsti derybas su demokratais ir „valstiečiais“ dėl valdančiosios koalicijos.

Po susitikimo su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Sauliumi Skverneliu socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sekmadienio vakarą susitiko su į štabą atvykusiu „valstiečių“ lyderiu Ramūnu Karbauskiu ir į Seimą išrinktu jo bendražygiu I. Vėgėle.

A. Veryga pripažino, kad „valstiečiai“ turi politinių pažiūrų skirtumų su demokratais ir socdemais. 

„Bet būdami labiau panašūs nei skirtingi galime turbūt susitarti dėl 85–90 proc. dalykų, kurie leidžia paprastai politinėms jėgoms formuoti daugumą“, – teigė jis.  

Pasak A. Verygos, antrajame Seimo rinkimų ture „valstiečių“ iškovoti du mandatai iš dešimties „nėra tas rezultatas, kuris džiugintų“.

„(Gauti balsai – BNS) mums yra įpareigojimas atsakingai dalyvauti suformavus derybinę grupę derybose, galvoti, kaip mes galėtume su tiek pasitikėjimo, kiek gavome, geriausiai atstovauti savo rinkėjui (...), ir įnešti į tą pagrindinę didžiąją politiką dalykus, dėl kurių atėjome į politiką – dėl tradicinių šeimos vertybių, dėl kitų dalykų, kurie mums yra labai svarbūs“, – kalbėjo A. Veryga. 

Pirminiais duomenimis, socialdemokratai būsimajame Seime turės 52 mandatus, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 14, o „valstiečiai“ – aštuonis, tad gali sudaryti valdančiąją daugumą su 74 balsais iš 141.

The post Jau šiandien rinksime derybininkų grupę, kuri tęs derybas su socialdemokratais – I. Vėgėlė appeared first on LAIKMETIS.

Bene įspūdingiausią šuolį padarė buvęs kandidatas į prezidentus advokatas Ignas Vėgėlė.

Jis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše buvo įrašytas 141-uoju numeriu. Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, daugiau kaip 31 tūkst. rinkėjų jam atidavus pirmumo balsą I. Vėgėlė pakilo į antrą vietą ir užsitikrino vietą parlamente.

Pagal konservatorių sąrašą į Seimą išrinktas premjerės patarėjas ekonomistas Raimondas Kuodis, jis iš 107-tos vietos sąraše pakilo į 17-tą.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąraše paskutiniu 141 numeriu kandidatavęs europarlamentaras Virginijus Sinkevičius išreitinguotas į šeštą vietą.

Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše Linas Balsys rinkėjų valia iš 140-tos pakilo į 19-tą vietą.

Sekmadienį Lietuvoje vyko parlamento rinkimų pirmasis turas.

The post Advokatą I. Vėgėlę nuo šiol matysime Seime appeared first on LAIKMETIS.