Įtarimai dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo pateikti Prienų rajono savivaldybės tarybos nariui Cezarui Pacevičiui, Ignalinos rajono savivaldybės tarybos nariams Juozui Rokui, Jonui Baltakiui, Justui Rasikui, Editai Brukštuvienei, buvusiems šios savivaldybės tarybos nariams Enrikui Doviakovskiui, Vykintui Brukštui ir Alfonsui Gasparavičiui bei septyniems susijusiems asmenims.

Anot STT, buvę ir esami tarybų nariai galimai suklastojo tikrus dokumentus, siekdami nepagrįstai kompensuoti išlaidas, nesusijusias su tarybos nario veikla, kurios negalėjo būti atlyginamos.

STT atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 26 savivaldybių galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo. Tyrimai atliekami dėl savivaldybių tarybų narių galimo piktnaudžiavimo 2019–2023 metų kadencijos laikotarpiu.

The post Aštuoniems Prienų ir Ignalinos politikams pareikšti įtarimai dėl pasisavintų savivaldybės lėšų appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandien man yra didelė garbė pratęsti šią tradiciją. Manau, kad yra didžiai prasminga sodinti ąžuolus ne tik šitoje vietoje, bet ir visoje Lietuvoje. Man tai yra mūsų Lietuvos valstybės amžinumo simbolis. Ąžuolas – tai medis, kuriam lemta pergyventi ir mus, ir mūsų vaikus, ir mūsų anūkus, jis tartum savotiška estafetė, kurią viena karta perduoda kitai, su priesaika tausoti mūsų gamtą, gerbti mūsų istoriją, papročius“, – sakė šalies vadovas, pabrėžęs, kad Ladakalnio apylinkės nuo seno vaidino svarbų vaidmenį šalies gynyboje: čia savo pėdsaką paliko ir Lietuvos gamta, ir istorija.

Pasak Prezidento, partizanų kovos iki šiol sudaro kertinę mūsų bendro istorinio pasakojimo dalį. Vertinant jas iš šių dienų perspektyvos, Adolfas Ramanauskas-Vanagas iškyla kaip ypač ryški figūra. Žiauraus priešo ilgai persekiotas, galop sugautas ir nukankintas, jis iki paskutinių gyvenimo akimirkų išliko nepalaužiamo ir nenutrūkstamo Lietuvos pasipriešinimo okupantams simboliu.

Visus susirinkusius šalies vadovas paragino įkvėpimo semtis iš ir iš nuostabios Lietuvos gamtos, ir iš garbingos jos praeities.

Ąžuoliukų sodinimo ceremonijoje taip pat dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas gen. Valdemaras Rupšys, Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, Nepriklausomybės akto signataras Česlovas Juršėnas ir A. Ramanausko-Vanago anūkė, Lietuvos kariuomenės plk. ltn. Inga Jancevičienė.

Prezidentiniai ąžuolai ant Ladakalnio sodinami nuo 1997 m., kai Prezidentas Algirdas Brazauskas tai padarė savo ir Prezidento Antano Smetonos vardu. Jo pavyzdžiu sekė ir kiti valstybės vadovai, kaskart pagerbdami ir vieną iš savo pirmtakų.

Antradienį ryte Prezidentas G. Nausėda su pirmąja ponia D. Nausėdiene dalyvavo Šv. Mišiose Palūšės Šv. Juozapo bažnyčioje, o po pietų pasveikino Senovinės bitininkystės muziejuje Stripeikiuose vykusios tradicinės medkopio pabaigos šventės „Ulioja bitelė“ dalyvius, taip pat susipažino su vietos amatininkų kūryba.

Šalies vadovas padovanojo Senovinės bitininkystės muziejui avilį, pažymėtą „Žalios Lietuvos“ iniciatyvos ženklu, pabrėžęs santykio su gamta svarbą.

„Darnus santykis su gamta, darnus santykis su gyvūnais, vabzdžiais yra nepaprastai svarbus šiuo metu, kai kovojame dėl klimato kaitos tikslų. Pamažu vis labiau įvertiname, kad gyventi dermėje su gamta yra nepaprastai svarbi mūsų išlikimo sąlyga – sakė Prezidentas. – Lietuvos gamta – nepaprastai didelis turtas. Būkime bičiuliai vienas kitam, būkime bičiuliai mūsų nuostabiai gamtai ir tegyvuoja stipri, žalia, graži Lietuva!”

The post G. Nausėda: vertinant iš šių dienų perspektyvos, A. Ramanauskas-Vanagas iškyla kaip ypač ryški figūra appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė Prezidentūra, priešpiet šalies vadovas su pirmąja ponia dalyvaus šv. mišiose Palūšės Šv. Juozapo bažnyčioje. Vėliau lankysis tradicinėje Medkopio pabaigos šventėje „Ulioja bitelė“ Stripeikių kaime esančiame Senovinės bitininkystės muziejuje.

Šiame renginyje Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ketina perduoti dovaną Bitininkystės muziejui – bičių avilį, pažymint šių vabzdžių reikšmę planetos ekosistemai.

Popiet šalies vadovas savo ir partizanų vado Adolfo Ramanausko–Vanago, kovojusio su sovietine okupacija, vardu pasodins du ąžuoliukus prezidentų ąžuolų alėjoje ant Ladakalnio.

Tuo metu Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sode Kairėnuose Žolinės proga lankytojai galės pamatyti daugiau kaip 100-to skirtingų skonių ir kvapų mėtų parodą bei aromatingiausios mėtos rinkimus.

„Šventės parodoje eksponuosime per 100 skirtingų pavadinimų mėtų. Pipirinių mėtų hibridai ir veislės pasižymi stipriausiu aromatu – mentolio ir aštroko pipirų kvapo. Bus ir kiek lengvesnio aromato, greipfruto poskonio mėtų. Parodoje aptiksite kiek saldoko kvapo mėtų, primenančių azijietiškus aromatus“, – pranešime cituojama šventės mėtų parodos kuratorė, VU Botanikos sodo Vingio skyriaus vadovė Regina Juodkaitė. 

Popiet šalies vadovas savo ir partizanų vado Adolfo Ramanausko–Vanago, kovojusio su sovietine okupacija, vardu pasodins du ąžuoliukus prezidentų ąžuolų alėjoje ant Ladakalnio

Renginio metu taip pat vyks koncertai, kermošius, kūrybinės dirbtuvės bei ekskursijos. Šventės dalyviai patys galės pasigaminti žolelių arbatos, įsitraukti į amatininkų dirbtuves.

Tuo metu Rumšiškėse esančiame Lietuvos liaudies buities muziejuje šventė prasidės iškilmingomis šventomis mišiomis muziejaus miestelio bažnyčioje, kur bus pašventinti žolynai ir derlius. Kaip praneša muziejus, lankytojai taip pat galės pamatyti Žolinės puokščių parodą.

Savo ruožtu kiekviename muziejaus Aukštaitijos gatvinio kaimo kieme vyks įvairios pramogos: sutartinės ir romansai, meistravimai, skanavimai, uostymai ir ragavimai, varžytuvės, labirintas ir šokiai, kelionės arkliais.

Šventės minėjimas vyks ir Žaliūkių malūnininko sodyboje Šiauliuose. Čia organizatoriai kvies į žolynų turgelį, jojimo žemaitukų žirgais pamokas, šventines apeigas, edukacinius žaidimus.

2000 metais Seimas Žolinę įtraukė į valstybinių švenčių sąrašą ir paskelbė nedarbo diena. Žolinė kasmet švenčiama rugpjūčio 15-ąją.

The post Lietuvoje švenčiama Žolinė, prezidentas lankysis Ignalinos rajone appeared first on LAIKMETIS.

„Kaip rodo šiandieninė situacija tai (Visagino atominės elektrinės projekto atsisakymas – BNS) buvo klaida. Reikia pripažinti, kad tai buvo didelė klaida. Mūsų visų“, – antradienį bendrame Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos ir darnios plėtros komisijos bendrame posėdyje pareiškė D. Kreivys. 

Pasak jo, skirtingai negu naftos ir suskystintųjų dujų sektoriuje, elektros energetikoje „namų darbų“ Lietuva neatliko.   

„Per 10 metų nepasistatėme jokių normalių generavimo pajėgumų. Turime terminalus naftos ir dujų, bet su elektra nepadarėme namų darbų. Galiu priminti, atominės elektrinės (gaminamos elektros kaina – BNS) būtų 68 eurai megavatvalandei Visagine“, – posėdyje teigė ministras.

skirtingai negu naftos ir suskystintųjų dujų sektoriuje, elektros energetikoje „namų darbų“ Lietuva neatliko

„Šiai dienai rinkoje kainą turime 6–7 kartus didesnę, plius turime Astravo atominę elektrinę (Baltarusijoje – BNS). Jeigu turėtume Visagino (atominę elektrinę – BNS), nebūtų Astravo. Saugumo požiūriu, aš manau, sprendimas buvo tikrai abejotinas, be to, manau, kad nemažai klaidinimo tuo metu buvo ir politinėje erdvėje“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda antradienį sakė D. Kreivys.

Lietuva su Latvija, Estija ir Japonijos kompanija „Hitachi“ tikėjosi iki 2020-2022 metų pastatyti naują atominę elektrinę šalia Ignalinos elektrinės, galutinai uždarytos 2009 metų pabaigoje.

Vyriausybė planavo, kad jėgainės statyba prasidės 2015 metais, o vėliausiai 2022 metais ji būtų gaminusi elektrą. 

Stabdyti konservatorių planuotą naują jėgainę buvo atsisakyta po 2012 metų referendumo, Visagino atominės elektrinės projektui nesulaukus šalies visuomenės pritarimo.

The post D. Kreivys: branduolinės energetikos atsisakymas buvo klaida appeared first on LAIKMETIS.