Žmonės nuskendo per kelis atskirus incidentus Biharo valstijoje, atlikdami apeigas upėse ir tvenkiniuose, kur vandens lygis yra smarkiai pakilęs dėl neseniai kilusių potvynių, sakė vienas Biharo nelaimių valdymo departamento pareigūnas.

„Švęsdami žmonės nepaisė pavojingo vandens lygio upėse ir tvenkiniuose“, – sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas.

Žmonės nuskendo antradienį ir trečiadienį 15-oje Biharo valstijos rajonų per hinduistų šventę, kurią švenčia motinos dėl savo vaikų gerovės. 

Biharo nelaimių valdymo departamento atstovas teigė, kad pareigūnai stengiasi paimti dar trijų žuvusiųjų palaikus.

The post Per hinduistų religinę šventę nuskendo net 37 vaikai appeared first on LAIKMETIS.

Utar Pradešo valstijos Alygaro padalinio komisarė Chaitra V (Čaitra V.) pranešė, kad „žuvusiųjų skaičius išaugo iki 116“, dar mažiausiai 18 žmonių sužeista.

Pasak valstijos vyriausiojo gydytojo Umesho Kumaro Tripathi (Umešo Kumaro Tripathio), dauguma žuvusiųjų buvo moterys.

Baiminamasi, kad aukų skaičius dar gali išaugti. 

Apie 140 km į pietryčius nuo Naujojo Delio esančiame Hathraso mieste minios žmonių susirinko pagerbti hinduistų dievybės Šivos.

Tai ne pirmas atvejis, kai per didžiąsias religines šventes Indijoje įvyksta mirtinų nelaimingų atsitikimų.

2016 metais hinduistų Naujųjų metų šventės metu per didžiulį fejerverkų sukeltą sprogimą žuvo mažiausiai 112 žmonių. 

Keralos valstijoje esančiame šventyklų komplekse, kur buvo susirinkę tūkstančiai žmonių, sprogimo banga persmelkė betoninius pastatus ir sukėlė gaisrą.

2013-aisiais Madhja Pradešo valstijoje ant tilto netoli šventyklos susidarius spūsčiai žuvo 115 tikinčiųjų.

Sumaištį sukėlė gandai, kad tiltas netrukus sugrius. Teigiama, kad tuo metu toje vietoje buvo susirinkę iki 400 tūkst. žmonių. 

Šiauriniame Džodpuro mieste 2008-aisiais kilus sąmyšiui kalno viršūnėje esančioje šventykloje žuvo 224 piligrimai ir daugiau kaip 400 buvo sužeisti. 

The post Šiaurės Indijoje per hinduistų religinį susibūrimą žuvo virš 100 žmonių appeared first on LAIKMETIS.

Pakistano Aukščiausiasis Teismas priėmė "visuotinio pobūdžio" sprendimą dėl Chaiber Pachtunchvos provincijos krikščionių bendruomenės pateikto ieškinio, kurį daugelis laiko istoriniu, revoliuciniu ir net epochiniu.

Šiuo sprendimu teismas įpareigojo nacionalines ir valstybines (valstijų lygmens) institucijas dokumentuose ir žodinėje komunikacijoje "krikščionių bendruomenių ir visų krikščionių tikėjimo piliečių" terminą "Esai"/"Isai" skubiai pakeisti terminu "Masihi". Šia priemone "siekiama pabrėžti ryžtingus pokyčius, susijusius su krikščionių bendruomenių kultūrinio ir religinio tapatumo pripažinimu ir gerbimu", teigia žmogaus teisių gynėjai.

Įžeidžiantis terminas išsivystė iš ilgai trukusio socialinio kastų susisluoksniavimo. Iki šiol Pakistane, kai kuriais skaičiavimais, iki 80 proc. gatvių šlavėjų ir kanalizacijos valytojų yra neišsilavinę žmonės iš socialinės hierarchijos apačios. Dauguma jų yra krikščionys, kurie vis dar laikomi atstumtaisiais ir neliečiamaisiais. Nepaisant didėjančio apsišvietimo ir kastų barjerų naikinimo, daugelis pakistaniečių, ypač hinduistų, atkakliai vengia paspausti jiems ranką, užmegzti su jais draugystę ar pažintį, juo labiau su jais valgyti ar gerti.

Pažymėtina, kad revoliucinį Aukščiausiojo Teismo sprendimą palaikė Islamo ideologijos taryba, nes islamas nepripažįsta kastų, taigi ir jų kuriamo "diskriminacinio mentaliteto". Pakistano rinkimų komisija buvo pirmoji, kuri praktiškai įgyvendino teismo sprendimą - ji nedelsdama pašalino žodį "Esai" iš rinkėjų registracijos formų, pakeisdama jį žodžiu "Masihi" ir taip sukurdama precedentą, kuriuo turėjo sekti ir kiti vyriausybės departamentai bei agentūros. Krikščionių bendruomenių lyderiai ir žmogaus teisių aktyvistai sveikino šį žingsnį kaip "svarbų pripažįstant ir gerbiant visų piliečių kultūrinę ir religinę tapatybę".

Kai 1947 m. atsirado Pakistanas, jo įkūrėjai skelbė norintys sukurti tolerantišką ir egalitarinę šalį. Tačiau Pakistano krikščionys visus šiuos metus patyrė susvetimėjimą ir atstūmimą. 2022 m. "Socialinio teisingumo centras" paskelbė ilgą 300 diskriminacinių darbo skelbimų Pakistano laikraščiuose, paskelbtų per dvylikos metų laikotarpį (2010-2021 m.), rinkinį. Šiuose skelbimuose vyriausybinės agentūros nuolat siūlė nešvarius valytojų darbus su užrašu "tik nemusulmonams".

2022 m. sausį Islamabado Aukštasis teismas uždraudė įvairioms ministerijoms ir vyriausybinėms tarnyboms skelbti skelbimus apie valytojų darbo vietas su užrašu "tik ne musulmonams". Pasak žmogaus teisių gynėjų organizacijų CSJ ir CLJ, šis įžeidžiantis terminas kilo iš kastų sistemos Indijos subkontinente.

Jie primena, kad krikščionių misionieriai į Indiją atvyko XIX a. antrojoje pusėje - gerokai prieš 1947 m., kai Britų imperija atskyrė musulmoniškąjį Pakistaną nuo Indijos ir sukūrė dvi atskiras valstybes. Tuo metu daugelį žemesniųjų kastų - neliečiamųjų ir kitų atstumtųjų - atstovų įkvėpė krikščionių skelbtos brolybės, lygybės, teisingumo ir vienodo piliečių žmogiškojo orumo idėjos. Štai kodėl atsivertimas į krikščionybę tapo masiniu judėjimu tarp Pendžabo provincijos dalitų malūnininkų jau 1870-aisiais.

skelbimuose vyriausybinės agentūros nuolat siūlė nešvarius valytojų darbus su užrašu "tik nemusulmonams".

Vienas iš pagrindinių būdų dalitams krikščionims išeiti iš šio užburto rato - galimybė įgyti išsilavinimą. Dabartinis Pakistano krikščionių raštingumo lygis atspindi sunkias ilgalaikės priespaudos ir sisteminės diskriminacijos pasekmes. Šios išvados minimos Pakistano katalikų vyskupų konferencijos Teisingumo ir taikos komisijos (NCJP) 2001 m. ataskaitoje, kurioje teigiama, kad vidutinis krikščionių raštingumo lygis yra tik 34 %, nors visoje šalyje raštingumo lygis siekia 47 % - šis skaičius siekia 12 metų.

Yra naujesnių duomenų apie nuskriaustų bendruomenių raštingumą. Pavyzdžiui, nevyriausybinė organizacija "Minority Voices" nustatė, kad Lahore, didžiausiame Pandžabo provincijos mieste, kuriame gyvena apie 700 000 krikščionių, jų dabartinis raštingumo lygis pradinėse mokyklose yra 69,80 %, o aukštesniosiose mokyklose jis sumažėja iki 28,7 %. Tuo tarpu krikščionių, turinčių aukštąjį išsilavinimą (9 proc.), magistro (3 proc.) ar daktaro laipsnį (0,38 proc.), procentas aiškiai rodo giliai įsišaknijusią krikščionių diskriminaciją švietimo srityje.

Žmogaus teisių gynėjai pažymi, kad visų konfesijų krikščionių bažnyčių veikla švietimo srityje ir jų atkaklus siekis pakelti savo bendratikių išsilavinimo lygį tebėra pagrindinė ir lemiama jėga, stiprinanti krikščionių socialinę padėtį Pakistane ir įveikianti musulmonų daugumos "ilgametį diskriminacinį mentalitetą" jų atžvilgiu.

The post Pakistano aukščiausiasis teismas priėmė istorinį sprendimą dėl krikščionių diskriminacijos appeared first on LAIKMETIS.

Pagrindinė šventės diena, nustatoma pagal mėnulio kalendorių, yra lapkričio 12-oji, bet kai kas švenčia net penkias dienas, nuo lapkričio 10 iki lapkričio 15, išskyrus lapkričio 13-ąją. Kaip straipsnyje apie šventės tradicijas primena Indiatimes, pirmąją dieną induistai tradiciškai perka įrankius ir papuošalus, pagerbia medicinos dievybę Dhanvantari.

Antrąją šventės dieną dera susitvarkyti namus, atsikratyti nereikalingais daiktais, pagerbti teisingumo ir tvirtybės bei laiko, kaitos ir griovimo dievybės Hanumanas ir Kali. Trečią ir pagrindinę dieną pagerbiama gerovės, klestėjimo, laimės dievybė Lakšmė. Namuose ir prekybos vietose tradiciškai uždegamos žvakės, aliejaus lempelės – iš to ir Šviesos ar šviesų šventės pavadinimas.

Ketvirtąja šventės dieną gaminama daug maisto iš grūdų ir daržovių, kuris aukojamas Krišnai. Penktoji diena vadinama brolių ir seserų diena – broliai ir seserys tradiciškai įteikia vienas kitam dovanų, palinki gero.

„Tarpreliginio dialogo dikasterija siunčia šventinius sveikinimus ir linkėjimus švenčiant Dypavalio šventę visame pasaulyje šių metų lapkričio 12-ąją. Tegul Dievas, Aukščiausioji Šviesa, apšviečia jūsų širdis ir protus, palaimina jūsų namus ir kaimynystę, pripildo jūsų gyvenimus taikos ir laimės!“, – rašoma Dikasterijos kone jau trisdešimt metų iš eilės hinduistams siunčiamuose linkėjimuose.

Juose taip pat kviečiama kartu galvoti ir siekti taikos, neatskiriamos nuo teisingumo, tiesos, meilės ir laisvės. Šiemet, primenama sveikinime, sukako 60 metų nuo enciklikos Pacem in Terris pasirodymo. Jonas XXIII šią encikliką parengė tuo metu, kai pasaulis buvo prie branduolinio karo slenksčio. Popiežius, kuris gerbiamas kaip šventasis, karštai ir aistringai kvietė pasaulio lyderius problemas spręsti kitaip, taikiai, derybomis. Jis pabrėžė, jog be tiesos teisingumo, meilaus palankumo artimui, laisvės siekio taika tebus tuščias žodis. Šios vizijos įkvėpti, rašo Tarpreliginio dialogo dikasterijos vadovai, jie nori su hinduistais pasidalinti kai kuriomis įžvalgomis. 

Pacem in Terris suteikė arba padidino sąmoningumą apie asmenų transcendentinį orumą, jų teises, atsakomybę solidariai bendradarbiauti dėl bendro gėrio. Enciklika paskatino draugijų ir judėjimų, siekiančių ginti asmenų teises ir įtvirtinti taiką, gimimą. Tačiau pilnas taikos pranašystės išsipildymas yra dar tolima svajonė, kuriai reikia kiekvieno visų religinių tradicijų vyrų ir moterų pastangų, kiekvieno visuomenės sektoriaus indėlio.

Kaip 1963 metais, kai pasirodė Jono XXIII enciklika, taip ir šiandien gausu asmenų orumo pamynimo, teisių ir laisvių neigimo, netolerancijos, neapykantos, diskriminacijos, prievartos epizodų vien todėl, kad kitas yra etniškai, kultūriškai, kalbiškai, religiškai, ekonomiškai skirtingas, arba silpnas visuomenės narys. Tai gali lemti pesimizmo, nevilties, iniciatyvų atsisakymo pagundą, kuriai reikia atsispirti. Jonas XXIII buvo gilios vilties žmogus ir buvo tvirtai įsitikinęs, jog taika įmanoma, jei ją paremsime keturiomis minėtomis kolonomis – tiesa, teisingumu, meile, laisve. 

„Kaip tikintieji turime išreikšti savo taikos siekį nuosekliomis ir suderintomis pastangomis, paremtomis nepalaužiama ištikimybe šioms kolonoms“, – pabrėžiama sveikinime hinduistams, kuriame kviečiama šias pastangas rodyti šeimose, mokyklose, žiniasklaidoje. Šiame kontekste svarbus didelis tarpreliginio dialogo potencialas pagrįsti tarpusavio pasitikėjimą ir socialinę draugystę tarp religinių bendruomenių. Jis, popiežiaus Pranciškaus žodžiais, tapo būtina taikos pasaulyje sąlyga. Ypač religiniams lyderiams ir vyresniesiems dera savo bendruomenes ir mokinius padrąsinti gyventi pagal tiesą, teisingumą, meilę ir laisvę.  

„Kaip tikintieji ir atsakingieji savo religijose, turėdami bendrų įsitikinimų,  jausdami tokią pat atsakomybę už žmonijos gerovę, mes, krikščionys ir induistai, nuoširdžiai stenkimės tapti taikos kūrėjais. Susivieniję su kitų religinių tradicijų išpažinėjais ir visais geros valios žmonėmis, galime kurti savo pasaulį ant tvirtų tiesos, teisingumo, meilės ir laisvės pamatų, kad visi galėtų džiaugtis tikra ir ilgalaike taika! Linkime visiems laimingo Dypavalio!“, – rašo kardinolas Miguelis Ángelis Ayuso Guixot ir kun. Indunilas Janakaratne Kodithuwakku Kankanamalage, atitinkamai einantys Tarpreliginio dialogo dikasterijos prefekto ir sekretoriaus pareigas.

The post Hinduistai švenčia Dyvalį, pasveikino ir Vatikanas appeared first on LAIKMETIS.

Trisdešimt aštuntajame leidime „pateikiama išsami informacija apie pasaulio religijų augimą, didėjančią religinę įvairovę ir asmeninius krikščionių bei kitų religijų žmonių ryšius".

Ataskaitos rengėjai teigia, kad pagrindiniai tarptautinių religinių demografinių duomenų šaltiniai yra gyventojų surašymai, kuriuose užduodami klausimai apie religiją ir (arba) etninę priklausomybę, apklausos ir religinių bendruomenių duomenys. Surinkus visus duomenis, jie „analizuojami ir derinami, kad būtų galima susidaryti kuo tikslesnį šalies ar regiono religinės sudėties vaizdą".

„Pasaulinės krikščionybės būklė" rodo šių metų duomenis, lygindami su 1900 m. duomenimis, taip pat pateikia 2025 ir 2050 m. prognozes.

Tyrimo duomenimis, pasaulis darosi religingesnis, nes krikščionybė auga sparčiau (1,17 proc. per metus) nei ateizmas (0,22 proc.). Tačiau jos pasekėjų kiekis auga lėčiau nei islamo (1,93 proc.) ir hinduizmo (1,21 proc.).

Be to, 2022 m. 32,2 proc. gyventojų priklausė kuriai nors iš 46 600 pasaulyje registruotų krikščioniškų konfesijų. Manoma, kad 2050 m. šie skaičiai sieks 34,2 proc. pasaulio gyventojų ir 64 tūkst. konfesijų.

Tyrimas taip pat rodo, kad Romos katalikų, ortodoksų ir nepriklausomų krikščionių augimo skaičiai „pasaulyje atsilieka, o protestantų ir evangelikų skaičius auga".

Tarp evangelikalų labiausiai padaugėjo sekminininkų ir charizmatikų - beveik 2 proc. per pastaruosius 20 metų.

Be to, krikščionybė klesti pasaulio pietuose, kur pirmauja Afrika (2,77 proc. metinis augimas), po jos seka Azija (1,50 proc.) ir Lotynų Amerika (1,09 proc.).

Pasaulio šiaurėje augimo beveik nėra, o Europa (0,06 proc.) užima paskutinę vietą, po jos seka Šiaurės Amerika (0,27 proc.). Okeanijos, kurioje yra Australija ir Naujoji Zelandija, rodikliai taip pat yra mažesni už vidurkį (0,73 proc.).

Tyrėjai taip pat analizuoja leidžiamų ir platinamų krikščioniškų šaltinių, tokių kaip Biblija ir atskirų jos dalių, taip pat krikščioniškų periodinių leidinių padėtį.

Tikimasi, kad 2022 m. spausdintų Biblijos egzempliorių skaičius padidės 2,52 proc. iki 93 mln. egzempliorių, o krikščioniškų periodinių leidinių skaičius kasmet augs 4,28 proc.

Nepaisant visko, pasaulyje vis dar yra daugiau kaip 2 mlrd. žmonių, kurie nėra evangelizuoti, tačiau šis procentas pamažu mažėja 0,33 karto per metus.

The post Krikščionių pasaulyje daugėja, bet musulmonų ir hinduistų skaičius auga sparčiau appeared first on LAIKMETIS.

Sekmadienį minia, kuriai, matyt, vadovavo Sanjith Ng vardu prisistatęs vyras, užpuolė krikščionis bažnyčioje Odagoano kaime, Čatisgarho Kondagaono rajone. Vyras Sanjith Ng įsiveržė į namą, kuriame vyko pamaldos, ir sumušė pastorių Hemantą Kandapaną ir vieną bendruomenės narį, įvardytą kaip Sankarą Salamą. Vyras ištempė pastorių iš namo, kuriame buvo susirinkę daugiau kaip 200 žmonių.

Minia žiauriai sumušė pastorių ir Salamą, teigdama, kad jie neteisėtai atverčia induistus į krikščionybę. Pastorius ir susirinkusieji patyrė sunkius vidaus organų sužalojimus ir turėjo būti paguldyti į ligoninę.

Minia žiauriai sumušė pastorių ir Salamą, teigdama, kad jie neteisėtai atverčia induistus į krikščionybę.

Minia grasino krikščionims, sakydama, kad jie bus nužudyti, jei ir toliau rengs maldas kaime. „Beveik devynias valandas buvau namų arešto sąlygomis“, - teigė pastorius Kandapanas. „Visą tą laiką minia mane persekiojo ir įžeidinėjo net policijos akivaizdoje“.

Pirmadienį hinduistų nacionalistų grupės „Vishwa Hindu Parishad“ („Pasaulio hinduistų taryba“) lyderiai privertė krikščionis dalyvauti religinėje ceremonijoje, kurios metu krikščionė moteris, vardu Sunderi Bathi, buvo prievarta atversta į hinduizmą.

Išpuoliai prieš krikščionis padažnėjo po to, kai radikalios hinduistų grupės 2020 m. pradėjo kampaniją, kurios tikslas - sustabdyti šalies genčių arba vietinių gyventojų atsivertimą į krikščionybę. Šios grupės reikalavo, kad vyriausybė uždraustų atsivertusiems asmenims gauti išsilavinimą ir įsidarbinti.

kampanijos tikslas - sustabdyti šalies genčių arba vietinių gyventojų atsivertimą į krikščionybę.

Dauguma genčių gyventojų nepriskiria savęs hinduistams; jie turi įvairių religinių praktikų, daugelis garbina gamtą. Tačiau vyriausybės vykdomas gyventojų surašymas laiko juos hinduistais.

2020 m. rugsėjį genčių kaimo gyventojai per tris atskirus išpuolius nusiaubė šešiolika tos pačios genties krikščionių namų, todėl dauguma tuose kaimuose gyvenančių krikščionių moterų tuo metu buvo priverstos bėgti į džiungles, kad būtų saugios.

Nuo 2014 m., kai į valdžią atėjo ministras pirmininkas Narendra Modi ir Bharatiya Janata partija, išpuolių prieš krikščionis padaugėjo ir jie suintensyvėjo. Nors krikščionys sudaro tik 2,3 % Indijos gyventojų, o hinduistai - apie 80 %, padažnėjo radikalių hinduistų nacionalistų išpuolių prieš religines mažumas.

Hinduistų ekstremistai mano, kad visi indai turėtų būti induistai ir kad šalis turėtų atsikratyti krikščionybės ir islamo.

„Hinduistų ekstremistai mano, kad visi indai turėtų būti hinduistais, ir kad šalis turėtų atsikratyti krikščionybės ir islamo“, - aiškinama stebėtojų grupės „Open Doors“ informaciniame biuletenyje apie Indiją. „Šiam tikslui pasiekti jie naudoja plataus masto smurtą, ypač taikosi į induistų kilmės krikščionis. Krikščionys kaltinami išpažįstantys svetimą tikėjimą ir kaltinami dėl nesėkmių jų bendruomenėse“.

The post 200 hinduistų radikalų užpuolė krikščionis namų bažnyčioje Indijoje appeared first on LAIKMETIS.

Religinė Kumbha Melos šventė yra tarp svarbiausių hinduistų piligriminių kelionių. Šiemet tikintieji nuo sausio keliauja į šalies šiaurėje esantį Haridvaro miestą pasinerti į Gangos vandenis, kaip tikima, nuplaunančius nuodėmes ir išvaduojančius iš gimimų ir mirčių rato.

Iki balandžio pabaigos truksianti Kumbha Mela vyksta koronavirusui Indijoje plintant sparčiausiai nuo pandemijos pradžios. Pastarąją savaitę registruojama vidutiniškai po daugiau kaip 130 tūkst. naujų COVID-19 atvejų per dieną. Ligoninės artėja prie savo galimybių ribos, o ekspertai nerimauja, kad blogiausia dar laukia.

Premjero Narendros Modi (Narendros Modžio) ir jo hinduistų nacionalistų partijos „Bharatiya Janata“ (BJP) kritikų teigimu, festivaliui leista vykti todėl, kad vyriausybė nenori pykdyti hinduistų – svarbiausių savo rinkėjų.

Bendras Indijoje patvirtintų užsikrėtimo pandeminiu koronavirusu atvejų skaičius pirmadienį pranoko bendrą Brazilijos COVID-19 atvejų skaičių ir dabar yra antras pagal dydį pasaulyje.

Dabartinis didelis protrūkis labiausiai paveikė vakarinę Maharaštros valstiją, kur įsikūręs šalies finansų centras Mumbajus. Pastarąsias dvi savaites šioje valstijoje užregistruojama kone pusė visų naujų šalies COVID-19 atvejų.

Kilus susirūpinimui, kad Kumbha Melos šventė gali labai smarkiai prisidėti prie viruso plitimo, Utarakhando valstijos, kur yra Haridvaras, vyriausiasis ministras Tirathas Singhas Rawatas (Tyrathas Singhas Ravatas) praėjusią savaitę sakė, kad „tikėjimas Dievu įveiks viruso baimę“.

Sveikatos ekspertai prašė atšaukti festivalį, bet vyriausybė to nepadarė ir nurodė, kad bus laikomasi saugumo taisyklių. Nerimaujama, kad maldininkai gali pasigauti koronavirusą ir parvežti jį į savo miestus bei kaimus kitose šalies dalyse.

Didelis COVID-19 protrūkis Indijoje kilo stringant vakcinavimo kampanijai. Daug šalies valstijų pranešė, kad joms trūksta skiepų dozių, nors federalinė vyriausybė tvirtina, kad atsargų pakanka.

Po vangokos pradžios Indija dabar per dieną paskiepija vidutiniškai po 3,6 mln. žmonių – daugiau nei Jungtinės Valstijos. Indijoje jau suleista per 103 mln. skiepų dozių: daugiausiai pasaulyje po JAV ir Kinijos, bet daug mažiau nei daugelyje šalių per capita. Kol kas paskiepyta mažiau nei 6 proc. iš kone 1,4 mlrd. Indijos gyventojų.

The post Hinduistai, nepaisydami pandemijos, švenčia religinį Kumbha Melos festivalį appeared first on LAIKMETIS.