„Praėjusiais metais „White Coat Waste Project“ nustatė, kad daugiau nei 10 mln. dolerių mokesčių mokėtojų lėšų buvo išleista kuriant translytes peles, žiurkes ir beždžiones“, - sakė N. Mays. - Šiomis DEI dotacijomis buvo finansuojami skausmingi ir mirtini lyties keitimo eksperimentai, kurių metu laboratoriniams gyvūnams buvo atliekamos invazinės operacijos ir hormonų terapija visos šalies universitetuose.“

Mays kritikavo radikalią Bideno ir Harris administracijos politinę darbotvarkę už tai, kad ji leido mokesčių mokėtojų pinigus „chirurginiam gyvūnų lytinių organų keitimui“.

„Bideno-Harris administracija išleido 2,5 mln. translyčių pelių vaisingumui tirti“, - sakė Mays. - Bideno-Harris administracija taip norėjo išplėsti savo radikalią lyčių ideologiją į visas Amerikos visuomenės sritis, kad ėmėsi chirurgiškai keisti gyvūnų lytinius organus. Tam buvo skiriami mokesčių mokėtojų pinigai“.

„JAV vyriausybė eksperimentams su gyvūnais kasmet išleidžia daugiau kaip 20 mlrd. dolerių, - pranešė Mays. - Išleidome daugiau nei 1 mln. dolerių, kad išsiaiškintume, ar žiurkių patelės, kurioms buvo taikoma testosterono terapija, dažniau perdozuoja išprievartavimo narkotikų pasimatymuose. Štai kam buvo išleisti mokesčių mokėtojų pinigai“.

The post JAV per metus išleisdavo 10 mln. dolerių translyčiams gyvūnams kurti appeared first on LAIKMETIS.

Pasak tarnybos, šių metų socialinės akcijos šūkis – „Atmerk akis – patikrink veisėją“ – ragina nepalaikyti nelegalių veisėjų veiklos ir skatina sąmoningai rinktis gyvūnus. 

„VMVT skatina gyvūnų mylėtojus būtų sąmoningus – atkreipti dėmesį, iš kokių rankų pas juos atkeliauja mylimas augintinis. Paklausa sukuria ir pasiūlą, tad kuo daugiau žmonių rinksis gyvūnus iš patikimų bei sąžiningų veisėjų, tuo mažiau rasis ir gyvūnų išnaudojimo atvejų, ir nereikalingų gyvūnų, kurie vėliau patenka į gyvūnų prieglaudas“, – rašoma pranešime.

Prie VMVT komandos prisijungė ir Vilniaus kolegijos veterinarijos katedros studentai, kurie teikė konsultacijas gyvūnų gerovės ir sveikatingumo klausimais bei pasakojo apie gyvūnų anatomijos ypatumus.

The post Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje vyko gyvūnėlių laiminimas appeared first on LAIKMETIS.

Prieštaringai vertinamame įstatymo projekte teigiama, kad šalyje, kurioje gyvena apie keturi milijonai benamių šunų, sergantys ar agresyvūs gyvūnai turi būti užmigdomi.

Likusi įstatymo projekto dalis toliau svarstoma ir tikimasi, kad ji bus priimta per kelias ateinančias dienas.

Vyriausybė teigia, kad tokia tvarka reikalinga siekiant užkirsti kelią šunų užpuolimams ir pasiutligės plitimui.

Kiti benamiai šunys turėtų būti masiškai gaudomi, atiduodami į gyvūnų prieglaudas ir gyventojams.

Anot kritikų, dėl didelio beglobių šunų skaičiaus negalima pasikliauti vien tik gyvūnų prieglaudomis ir pavienių žmonių globa. 

Gyvūnų teisių gynėjai, kurie baiminasi, kad įstatymo projektas gal būti tik priedanga šunų migdymui, nors vyriausybė tai neigia, pasisako už masinę sterilizacijos kampaniją.

Sekmadienį parlamentarams pradėjus nagrinėti 17 punktų įstatymo projektą, šiai priemonei prieštaraujantys deputatai protestuodami užsimovė netikru krauju suteptas baltas pirštines.

Diskusijos priminė apie 1910 metais Osmanų imperijos laikais taikytą priemonę, kai dešimtys tūkstančių benamių šunų buvo nugabenti iš Stambulo į negyvenamą salą Marmuro jūroje.

Šunys iš bado buvo priversti ėsti vieni kitus. Dauguma jų nugaišo. 

Prieš debatus prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pareiškė, kad Turkija susiduria su problema, kuri, „kaip nė vienoje kitoje civilizuotoje šalyje,“ „auga geometrine progresija“. Vyriausybė ypač nerimauja dėl didėjančio pasiutligės atvejų skaičiaus.

Prezidentas, kurio konservatyvioji islamiškos Teisingumo ir plėtros partija (AKP) ir jos sąjungininkai turi absoliučią daugumą parlamente, teigė, kad žmonės tiesiog nori saugiai vaikščioti gatvėmis. 

Stambulą ir kitus didžiuosius miestus kontroliuojanti opozicinė Respublikonų liaudies partija pareiškė, kad jos merai įstatymo netaikys. 

Pastarosiomis savaitėmis buvo surengtos demonstracijos, taip pat ir prie parlamento.

Vyriausybė pareiškė, kad merai, atsisakę vykdyti įstatymą, gali būti įkalinti.

Ji uždraudė lankytojams patekti į parlamentą, kad būtų išvengta protestų.

The post Turkija, kurioje yra keturi milijonai benamių šunų, patvirtino beglobių gyvūnų kontrolės įstatymą appeared first on LAIKMETIS.

Užsiėmimai, kuriuose žmonės atlieka tradicinius jogos pratimus, kol aplink laksto būrys šuniukų, Nyderlanduose, o ypač – Amsterdame, labai išpopuliarėjo nuo pat atsiradimo prieš kelis mėnesius.

Tačiau žemės ūkio ministras Pietas Adema (Pitas Adema) prieštarauja šiai praktikai, teigdamas, kad gyvūnai dažnai pažadinami iš miego, kad būtų nuvežti į užsiėmimus.

Maža to, jų metu daugelis šunelių būna apimti streso, teigia ministras.

„Nemanau, kad tai tinkama. Šuniukams reikia miegoti. Jie yra labai ankstyvoje vystymosi stadijoje“, – po vyriausybės posėdžio nacionalinei naujienų agentūrai ANP sakė P. Adema.

„Reikia lyginti juos su kūdikiais. Negalite visą dieną nešioti kūdikio ir versti jį daryti įvairius dalykus. Kūdikiams reikia miego. Taip jie vystosi“, – kalbėjo P. Adema.

Joga su šunyčiais „neturi jokio tikslo ir jokios prasmės“ sakė jis, pridūręs, kad tokią praktiką reikia nutraukti.

Jis teigė, kad Nyderlandų vartotojų produktų priežiūros agentūra (NVWA), kuri taip pat atsakinga už gyvūnų gerovę, ištyrė šį reiškinį ir padarė išvadą, kad „šunyčių poreikiams nepalikta pakankamai vietos“.

Ministras nurodė, kad reikia imtis griežtesnių priemonių: visiškai uždrausti tokią praktiką, taip pat užtikrinti, kad užsiėmimuose nebūtų naudojami kiti gyvūnai, pavyzdžiui, kačiukai.

Amsterdame šiuo metu galima užsisakyti jogos užsiėmimus su šuniukais už maždaug 45 eurus, skelbiama atitinkamose interneto svetainėse.

The post Nyderlanduose siekiama uždrausti jogą su šunimis appeared first on LAIKMETIS.

Unikalus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) padalinys jau nuo šių metų pradžios teikia veterinarinę pagalbą, globos, reabilitacijos ir adaptacijos paslaugas laukiniams gyvūnams iš visos Lietuvos.

Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas palaimino šį naują LSMU padalinį. Apeigose dalyvavo ir LSMU kapelionas monsinjoras Artūras Jagelavičius.

Prieš palaimindamas naują LSMU mokslo centrą arkivyskupas kalbėjo: „Lietuvoje kultūra ir civilizacija auga, nes mes turime užuojautos ir rūpinimosi mintį aplinka, gamta ir gyvūnija. O tai reiškia rūpinimąsi vieni kitais, nes tuo, ką mes esame paveldėję, šį nuostabų pasaulį, esame kviečiami su atsakomybe toliau rūpintis. Tad tebūna palaiminti šie namai, ši nuostabi bendruomenė.“

The post Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas palaimino Laukinių gyvūnų globos centrą appeared first on LAIKMETIS.

Miesto šventės – be fejerverkų

Savivaldybes atsisakyti pirotechnikos naudojimo žalieji ragina dėl jos keliamo triukšmo ir taršos. Jie teigia, kad fejerverkų sprogimo garsai kelia stresą daugumai naminių ir laukinių gyvūnų bei daliai žmonių, ypač vaikams, senjorams, sergantiems asmenims ir Lietuvoje prieglobstį radusiems karo pabėgėliams. Be to, teigia žalieji, po fejerverkų naudojimo ore nuo kelių iki kelių dešimčių kartų išauga kietųjų dalelių koncentracija, teršalai patenka ir į vandenį, dirvožemį.

Anot Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės Ievos Budraitės, atsisakydamos iš miesto lėšų finansuojamų fejerverkų pasirodymų, savivaldybės demonstruotų pavyzdį gyventojams.

„Savivaldybių, kurios pastaruosius kelerius metus Naujuosius sutinka be savo pačių organizuojamų ir apmokamų fejerverkų, yra (pavyzdžiui, Alytaus miesto, Anykščių, Kaišiadorių rajonų ir kt.), deja, vis dar nedaug. Poreikį pereiti prie aplinkai draugiškesnių švenčių tradicijų savivaldybės arba ignoruoja, arba savo įsipareigojimo neformalizuoja.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė: nors fejerverkų pasirodymų per šventes neberengia bei  leidimo „Vilniaus fejerijai“ šį rudenį neišdavė, jokio teisės akto, kuris formaliai įtvirtintų tokios praktikos ilgalaikiškumą ji vis dar nėra priėmusi. Tebegalioja praėjusios kadencijos savivaldos tarybos rezoliucija, kurios teisinė galia labai ribota“, – pastebi Ieva Budraitė.

Ji ragina savivaldybes nedelsti ir savo gyventojams šventinę emociją kurti šviesų, lazerių, muzikiniais ar kitais pasirodymais. „Jau šiuos Naujus metus galime sutikti švaresniame ore ir keldami jautriems žmonėms bei gyvūnams mažiau streso“, – sako I. Budraitė.

Praėjusiais metais Lietuvos žaliųjų partija kvietė savivaldybes pasirašyti memorandumą dėl pirotechnikos gaminių atsisakymo, tačiau nei viena to nepadarė.

Ragina neišnaudoti gyvūnų

Žalieji taip pat ragina nerengti biblines scenas vaizduojančių prakartėlių naudojant tikrus gyvūnus: asilus, avis, ožkas ar pan. Anot žaliųjų vicepirmininko Lauryno Okockio, toks gyvūnų išnaudojimas pramogai nėra suderinamas su gyvūnų gerovės principais.

Kadangi dažnai tokios prakartėlės įkurdinamos prie bažnyčių, atskirą kreipimąsi dėl gyvų  prakartėlių atsisakymo žalieji išplatino ir Lietuvos vyskupijoms.

„Gyvose prakartėlėse daroma žala gyvūnų fizinei ir psichologinei būklei, neužtikrinama tinkama temperatūra, jos lengvai perpučiamos, nepakankamai apšiltintos, o jei įrengtos ant betoninio ar kito kieto paviršiaus, kelia reumatinių ar sąnarių ligų grėsmę kanopiniams gyvūnams.

Be to, gabenimas, buvimas naujoje vietoje, nuolatinis žmonių dėmesys gyvūnams kelia stresą. Juk dažnai gyvūnai prakartėlėse laikomi iki Naujųjų metų išvakarių, kai papildomą stresą gyvūnams sukelia ir leidžiami fejerverkai“, – matomas problemas vardija L. Okockis.

Žalieji atsisakyti prakartėlių ragina jau aštuonerius metus iš eilės. Kelerius metus protestuota prieš prakartėlės su gyvūnais eksponavimą Druskininkuose, tačiau pokyčių nėra – ir šiemet šventiniu laikotarpiu mieste įkurta gyvas avis demonstruojanti prakartėlė.

Tvaresnės dekoracijos

Žalieji savo rašte taip pat atkreipė dėmesį į dažnai netvarias šventinių dekoracijų miestuose tradicijas.

„Puošiant viešas miestų erdves skatiname atsižvelgti į tvarumą. Išmintingiau ir atsakingiau mūsų visų lėšas leisti ne vienkartiniams blizgučiams, o ilgaamžėms dekoracijoms, kurios gatves ir aikštes galėtų puošti ne vieną sezoną. Be to, įsigijus ilgaamžių dekoracijų, miestai jomis galėtų dalintis ar mainytis, taip nešvaistant resursų“, – sako Ieva Budraitė.

Ji atkreipia dėmesį, kad savivaldybės, pasirinkdamos, kaip sutikti šventes, gali būti teigiamas arba neigiamas pavyzdys.

„Miestuose stebime įvairių paradoksų. Pavyzdžiui, Alytuje viduryje žiedinės sankryžos įrengta ir eglės šakomis papuošta laikina metalo konstrukcija, nors visiškai šalia, už keliasdešimt metrų, auga bent trys dailios aukštos gyvos eglės. Ar nebuvo galima šventiškai papuošti jų? Susidaro įspūdis, kad besivaržydamos kas puošniau pasiruoš šventėms, savivaldybės ignoruoja ir logikos, ir ekologijos principus“, – teigia žaliųjų vadovė.

Ji akcentuoja, kad matydami, jog žalingų gamtai praktikų atsisako valdžia, pergalvoti savo pasirinkimus bus labiau linkę ir gyventojai.

„Kauno miesto rotušės aikštės erdvei dekoruoti šiemet panaudoti tūkstančiai plastikinių tvirtinimo dirželių. Prieš keletą metų kauniečių eglutė dabinta 2,5 milijonų plastikinių šiaudelių vienetų. Tai produktai, sukurti atlikti tam tikrą, dirželių atveju ilgalaikę, funkciją. Žiedinė ekonomika reikalauja ne iškeisti vieną funkciją į kitą, o jas derinti: po vienokio naudojimo, prikelti antram. Vis dėlto pasirenkamas kitoks kelias – dekoracijai panaudoti didelį kiekį priemonių, kurios negalės vėl būti naudojamos, nėra jokių garantijų ar po to jas bus galima perdirbti dėl galimai įterptų klijų ar kito medžiagiškumo komponentų. Toks daiktų panaudojimas tik labai trumpą laiką egzistuojančiai puošmenai, yra perteklinio vartojimo pavyzdys“, – teigia I. Budraitė.

„Suprasdami, kad rogės ruošiamos vasarą, o ratai žiemą, linkime priimti sprendimą, kad šie metai būtų paskutiniai, kai šventinė atmosfera kuriama neatsižvelgiant į tvarumo principus“, – linki L. Okockis, einantis ir neetatinio aplinkosaugos inspektoriaus pareigas.

Už fejerverkų ir gyvų prakartėlių atsisakymą tvirtai pasisako ir įvairios gyvūnų gerovės organizacijos.

The post Žalieji ragina nerengti biblines scenas vaizduojančių prakartėlių naudojant tikrus gyvūnus appeared first on LAIKMETIS.

Augina du spanielius

Panevėžio šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonui Romualdui Zdaniui prie širdies šunys ir augina jis du spanielius, nors retkarčiais dvasininkas vedžiojasi ir daugiau šunų.

„Randu kur nors išmestus ir juos pagloboju, bet paskui atiduodu, atradęs naujus šeimininkus. Sykį teko net su penkiais vaikščioti, o šiaip auginu du spanielius – Princą ir Grafą. Man patinka šios veislės šunys“, – aiškino klebonas.

Pasak kunigo, spanielius turėjo vienas jo pažįstamas.

„Kalytė buvo labai graži. Ir man labai patiko. Nutariau, kad man reikia tokių augintinių. Dabar turiu du spanielius – keturiolikos ir aštuonerių metų. Jau pagyvenę šiek tiek. Ypač tas, kuriam keturiolika. Priežiūros, žinoma, reikia jiems. Keturis kartus per metus reikia kirpti plaukus, šukuoti. Šias procedūras atliekame šunų kirpykloje, o kai netingiu, tai kelis kartus juos maudau pats“, – aiškino apie augintinių priežiūrą R. Zdanys ir teigė, kad jo spanieliams ypatingos priežiūros nereikia.

„Yra įvairių veislių spanielių. Maniškiai – kokerspanieliai ir juos būtina keturis kartus per metus kirpti. Jeigu to nepadarysi, tai paskui nesusitvarkysi su jų kailiu. Kailio plaukai nuolat auga, – sakė kunigas ir savo spanielius vadino asistentais. – Pirmi pasitinka raštinėje žmones. Jeigu kas nors ateina, tarkime, užsakyti šv. Mišias už mirusiuosius – jie suteikia net ir psichologinę pagalbą.“

Gelbėjo pamestinukus

Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas detaliau pasakoja apie savo augintinius.

„Tai tėvas ir vaikas. Abu spanieliai mano vieninteliai augintiniai, nors, kadangi augau kame, tai turėjome ir kitokių. Tai buvo ir avys, kurias teko maitinti iš buteliuko. Kaime toks gyvenimas: gyvuliai, šunys, katės“, – pasakojo kunigas ir suskaičiavo, kiek kartų teko priglobti išmestus šunis.

„Per tą laiką, kai esu šitoje parapijoje, tai jau kokius penkis, o gal ir daugiau kartų gelbėjau žmonių paliktus šunis. Palaikau juos klebonijoje, o vėliau atsiranda geri žmonės, kurie paima. Ieškoti, kas galėtų paimti pamestinukus, nereikia – savaime atsiranda, kam reikia augintinio. Dažniausiai pamestinukai būna mišrūniukai. Tie, kurie išmeta šuniukus, neturi atsakomybės. Nerandu žodžių, kaip tokius žmones galima pavadinti“, – piktinosi kunigas.

Pasiteiravus, kada pradėjo aukoti Mišias už gyvūnus, klebonas paaiškino:

„Kai atėjau klebonauti į Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapiją, jau turėjau šunis. Pamaniau, ką galima pasiūlyti žmonėms, kurie augina šunis, kates. Prisiminiau, kad spalio 4-oji – Pasaulinė gyvūnijos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio, gyvūnų globėjo, diena. Žinojau, kad ir kitur vyksta gyvūnų šventinimas, todėl ir Panevėžyje pradėjome minėti šią dieną. Tai jau vyksta kelinti metai – žmonėms patinka ir noriai dalyvauja su savo augintiniais.“

Tapo visų šunimi

Bistrampolio dvaro šeimininkas ir Kupiškio rajono parapijų – Antašavos ir Palėvenės šv. Domininko – klebonas dr. Rimantas Gudelis turi augintinių. Tačiau vieni jų – danieliai, alpakos, žirgai – priklauso dvaro gyvūnų ūkiui, o du – papūga Ara ararauna ir Lietuvos skalikas Lordas – lyg ir kunigo nuosavybė.

„Lietuvos skaliką gavau dovanų ir jis man labai tiko. Dovanojo jį man Lietuvos skalikų asociacija, kuri prieš trejus metus buvo surengusi skalikų parodą. Šuniui panašiai tiek ir yra metų. Šiaip Lietuvos skalikai – medžioklei skirti šunys, bet nesu medžiotojas, tai ir jis nebus medžioklinis šuo“, – aiškino kunigas.

„Dažniausiai jis gyvena drauge su žirgais. Padeda žirgininkėms šerti žirgus, prižiūri juos. Beje, prieš išvykdamas į Jungtines Amerikos Valstijas turėjau dogų veislės šunį. Tai buvo kalė Taiga. Šiaip Lordui didelės priežiūros nereikia, o kadangi gyvena dvare, tai tampa visų šunimi. Jį prižiūri visi, kas tik netingi. Be to, dvaro lankytojai sužino, kaip atrodo Lietuvos skalikas“, – pasakojo R. Gudelis, o išgirdęs klausimą, kaip yra su papūga, nusijuokė:

„Tai gal daugiau dvaro papūga. Jeigu būčiau pirkęs pats, būtų mažiau vargo su papūgos įteisinimu ir nereikėtų jokių leidimų. Tačiau man patinka prašyti leidimo papūgai.“

Gyvūnų šventinimo pradininkas

Krekenavos bazilikos rektorius, Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas dr. Gediminas Jankūnas, išgirdęs klausimą apie augintinius, skambiai nusikvatojęs paaiškina, kad neturi nei šuns, nei katės.

„Krekenavoje ir šunys, ir katės yra lauke. Jų nepripažįstu ir gyvūnėliai vaikšto laisvai pas visus kaimynus. Visus šunis vadinu šunimis, o kates – katėmis. Beje, retkarčiais juos pamaitinu. Tiesa, kažkada turėjau mažutį kačiuką. Tai ir aš vargau, ir jis vargo su manimi. Namuose manęs amžinai nebūdavo, tai tas kačiukas į batus pridarydavo. Kadangi mano uoslė sutrikusi – neužuodžiu nieko. Į seminariją, į paskaitas, atvažiuodavau su kvapu. Studentai neiškentė ir paklausė, kuo čia smirdžiu. Tai nuo to laiko jokių gyvių neturiu“, – pasakojo kunigas ir sakė, kadangi esąs pranciškonas, tai per šv. Pranciškų šventina gyvūnėlius.

„Tai jau tapo tradicija ir spalio 4-oji – svarbi diena: Pasaulinė gyvūnijos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio, gyvūnų globėjo, diena. Tą darau jau dvylika metų ir, manau, kitos parapijos nusižiūrėjo nuo mūsų – buvome pradininkai. Vaikai atsineša ir peliukus, ir kačiukus, o pernai net vištą atsinešė pašventinti. Pasidarom tokią pramogą, kuri patinka parapijiečiams“, – linksma nata baigė pokalbį kunigas.

The post Panevėžio vyskupijos kunigai priglaudžia kitų išmestus augintinius appeared first on LAIKMETIS.

PETA sukurta sukūrimo istorijos versija reklamuojama kaip „pirmoji veganiška Pradžios knygos interpretacija, sukurta dirbtinio intelekto.“

Pasak PETA, „Pradžios knygos žinia - Dievas sukūrė kiekvieną gyvą būtybę, matė, kad jos yra geros, ir davė joms žalumynų pragyvenimui".

75 puslapių knygą parašė ChatGPT.

Tarp pakeitimų, kuriuos PETA padarė Dievo žodyje, iš karto krinta į akis tai, kad gyvūnai vadinami „kūriniais", o ne „žvėrimis" ar „padarais".

Kitas nukrypimas - drabužiams naudojamas augalinis pluoštas, pavyzdžiui, kanapės ir bambukas, o ne gyvūnų odos, o tai labai skiriasi nuo Pradžios knygos pasakojimo, kuriame Dievas padarė Adomui ir jo žmonai „drabužius iš kailių (...) ir juos aprengė" (Pr 3, 21).

PETA knygoje taip pat visiškai pakeičiama tai, ką dauguma mokslininkų laiko Senojo Testamento Jėzaus aukos ant Golgotos pranašyste, - pasakojimas apie Abromą, paaukojusį savo vienintelį sūnų Izaoką ant Morijos kalno.

„PETA" versijoje, Pradžios knygos 22 skyriuje, Abraomas eina į Morijos žemę, kur susidraugauja su avinėliu, užuot jį pjovęs, kad parodytų pagarbą Dievo kūrinijai ir pademonstruotų savo tikėjimą. „Panašiai kaip žmonių aukojimas - kadaise realybė, o dabar visame pasaulyje uždrausta", - rašoma leidinio aprašyme.

„žmonių aukojimas - kadaise realybė, o dabar visame pasaulyje uždrausta", - rašoma leidinio aprašyme.

Gyvūnų teisių grupė taip pat įterpė visiškai naują siužetinę liniją į Pradžios knygos 21 skyrių, kuriame Abraomas ir Sara „papildo savo augančią šeimą, pasiimdami šunį, vardu Herbis".

Ištraukoje rašoma: „Pasivaikščioję su Herbiu, Sara ir Abraomas susimąstė, kaip svarbu šunis įsivaikinti iš prieglaudų ir gelbėjimo organizacijų, o ne pirkti iš veisėjų.

Jie kalbėjo apie tai, kad šuns ar katės pirkimas iš veisėjo ar gyvūnų prekių parduotuvės prisideda prie gyvūnų pertekliaus krizės, nes daugybė šunų ir kačių prieglaudose laukia mylinčių šeimininkų, o veisėjai toliau gamina daugiau šuniukų ir kačiukų siekdami pelno."

Pareiškime PETA prezidentė Ingrida Newkirk (Ingrida Njukirk) gynė laisvę taip elgtis su Šventojo Rašto tekstu.

„Biblija ilgą laiką buvo naudojama visoms priespaudos formoms pateisinti, todėl mes pasitelkėme ChatGPT, kad aiškiai parodytume, jog mylintis Dievas niekada nepritartų gyvūnų išnaudojimui ar žiauriam elgesiui su jais", - sakė I. Newkirk.

„Dievui prireikė tik šešių dienų visam pasauliui sukurti, tačiau supratome, kad perrašyti visą Bibliją užtruktų ne vienerius metus, todėl pradėjome tik nuo pirmosios knygos."

PETA atstovas Jungtinėse Valstijose sakė, kad, nepaisant to, jog perrašyta pirmoji krikščionių Biblijos knyga, jie neketina iš naujo aiškinti kitų religijų šventraščių.

Dėl tokių interpretacijų, galinčių įžeisti krikščionis, PETA pavadino visus, kuriuos ši knyga įžeidžia, „suklaidintais".

„Šis modernus Pradžios knygos vertimas yra pozityvus požiūris į tai, kad daugiau žmonių suprastų Dievo gailestingumo žinią, sugrįžimą į Edeno sodą, jei norite", - teigė PETA. - Tokia sukūrimo istorijos interpretacija paaiškina ir pabrėžia Dievo numatytą žinią apie gerumą, švelnumą ir meilę visiems.“

The post PETA išleido veganišką Pradžios knygos versiją appeared first on LAIKMETIS.

Neseniai šalies sostinėje Dubline kilo nedidelė kalėdinė diskusija dėl šios senos tradicijos. Dublino merė Caroline Conroy (Karolina Konroj) nusprendė atšaukti tokią „gyvą" kalėdinę sceną.

Tradicija prie Airijos parlamento rūmų (Mansion House, Dublinas) tęsiama jau 27-erius metus.

Visgi merės sprendimas nutraukti airišką tradiciją Dublino gyventojams nepatiko.

Tuomet Viešųjų darbų biuras (OPW) ėmėsi ieškoti naujos vietos „gyvai" Kristaus gimimo scenai. Jos atstovas spaudai žurnalistams sakė: „Gruodžio 8 d. ,Gyvūnų lopšinė', tapusi tvirta kalėdine tradicija ir daugelio jaunų ir senų žmonių pamėgta vieta, sugrįš į naują, centrinę vietą pačioje sostinės širdyje.

Šiais metais Šventojo Stepono žaliajame parke esančioje rezidencijoje prieglobstį ras asilas, dvi avys ir ožka, susibūrę aplink sceną, kurioje vaizduojama prieš daugiau nei du tūkstantmečius Betliejuje vykusi Kristaus gimimo istorija."

Kaip teigiama, gyvūnais bus gerai pasirūpinta. Jie padės atgaivinti Kalėdų istoriją, o žiūrovai jų pasirodymą turės stebėti iš už užtvaros. Gyvūnams taip pat bus užtikrintas geras nakties poilsis po kasdienio pasirodymo: jie, kaip žadama, grįš į savo ūkį pakvėpuoti kaimo oru, o kitą dieną toliau, kaip planuojama, imsis savo „vaidmenų".

Airijos ūkininkų asociacijos prezidentas Timas Cullinanas (Timas Kalinanas) pabrėžia: „Gyvūnų scena yra pagrindinė prieššventinės patirties Dubline dalis. Joje vaikai taip pat gali pamatyti gyvūnus tradicinėje scenoje". Jis teigia, kad ji padeda suartinti kaimo ir miesto bendruomenes".

The post Nepaisant merės nuomonės, Dubline pratęsta „gyva" Kristaus gimimo scenos tradicija appeared first on LAIKMETIS.

Kunigas Allanas Phanas (Alanas Fanas) iš Nebraskos per 2020 m. pandemijos COVID-19 suvaržymus pradėjo kurti kasdienius viešus internetinius apmąstymus, tikėdamasis, kad parapijiečiams tokiu būdu suteiktų dvasinio peno. Po kurio laiko, kurdamas vaizdo įrašus vienas, jis nusprendė į savo apmąstymus įtraukti ir savo augintinę auksaspalvę pudelę Daisy.

„Pagalvojau, kad Daisy labiau patrauks dėmesį nei mano veidas", - juokavo kunigas A. Phanas. Jis taip pat manė, kad streso ir nerimo metu šuniukas įžiebs šypseną žmonių veiduose.

Parapijiečiai kunigui sakė, kad jiems patinka „pamaldos su Daisy", tad taip kilo vaizdo įrašų pavadinimas.

Kunigas pasakojo: „Tikrai nemaniau, kad daug žmonių tai žiūrės, jau nekalbant apie tai, kad jiems tai patiks! Buvo beprotiška matyti, kiek daug žmonių atpažįsta Daisy arba sustabdo mane ir klausia: ,Ar jūs esate tas kunigas, kuris meldžiasi su savo šunimi?'"

2019 m. kunigui buvo diagnozuotas storosios žarnos vėžys, todėl jis įsigijo Daisy, kad ši padėtų jam išgyventi chemoterapijos ir švitinimo gydymą.

Dabar Daisy vis dar džiugina kunigą, kai jis pasijaučia prasčiau.

„Prieš leisdamas Daisy valgyti, meldžiuosi su ja, ir kiekvieną kartą širdyje jaučiu džiaugsmą kreipdamasis į Dievą kartu su Jo kūriniu. Daisy taip pat padeda man netinginiauti, nes su ja einu į naktinius pasivaikščiojimus! Man jie patinka, nes primena, kad reikia matyti ir priimti Dievo meilę per viską, ką Jis sukūrė, tiesiogine to žodžio prasme, kad Jo vaikai galėtų džiaugtis".

Po to, kai buvo perkeltas į naująją parapiją, kunigas Phanas nustojo kurti vaizdo įrašus, bet galiausiai, atsižvelgęs į populiarų poreikį ir po kelis mėnesius trukusių svarstymų, vėl juos tęsė.

„Manau, kad mano charizma yra padrąsinimas, todėl kurdamas šiuos vaizdo įrašus norėjau visus padrąsinti, suteikti džiaugsmo ir vilties. Noriu padėti žmonėms pagilinti savo ryšį su Dievu, ypač per kasdienio gyvenimo patirtis, net nepaisant mūsų nesėkmių", - sakė jis.

„Pamaldos su Daisy" jų žiūrovams ir pačiam kunigui Phanui daug davė; ypač jos suteikia taip reto pozityvumo, esant dideliam negatyvumui socialiniuose tinkluose.

The post Vėžiu sergantis amerikietis kunigas skleidžia džiaugsmą tikintiesiems kartu su savo augintiniu appeared first on LAIKMETIS.