Maldoje tądien prašyta Dievo Dvasios išlaisvinimo mokinystei bei kartu išlaisvinimo karą kenčiančiai Ukrainai bei Šventajai Žemei. Malda už Ukrainą šlovinimo intarpuose nuo scenos nuskambėjo ukrainiečių kalba. O užtarimo maldoje vienas iš renginio svečių brolis kunigas Gediminas Numgaudis OFM, be kita, pasidalijo taikos maldavimu Izraeliui bei atsiprašymo žodžiais už tai, kuo ir mūsų tauta yra nusikaltusi žydui tautai. Šio sekmadienio Eucharistijos Visuotinėje maldoje minėtos Holokausto aukos (Tarptautinė jų atminimo diena buvo išvakarėse, sausio 27-ąją), kad jas atmindama žmonija įsisąmonintų prievolę gerbti ir ginti kiekvieno žmogaus orumą.

Nieko gero čia nebus?

Konferenciją tema „Mokinystės kaina laikmečio iššūkių akivaizdoje“ vedęs arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pavadino susirinkusiuosius „tikėjimo namiškiais“ ir drąsino neišsigąsti dabarties sunkumų.

Ganytojas pasidalijo tėvo redemptoristo, šios tarptautinės kongregacijos ekonomo, istorija, kaip šis išsilavinęs, į gėrį linkęs žmogus atrado gėrio šaltinį Šventajame Rašte, o kartu – ir savo misiją Bažnyčioje. „Tą istoriją jis papasakojo tokiomis degančiomis akimis, kad negaliu jų pamiršti Bet juk mes visi turime tokią istoriją! Turime galią iš aukštybių, per sakramentus, pirmiausia per Krikštą!ׅ“ – liudijo savo patirtį arkivyskupas.

„Mūsų krikščionių bendruomenei reikia tokio išlaisvinimo, nes esame išsigandę, nusiminę, nuliūdę ir kartais sakome: nieko gero čia nebus. Mus taip pat pagauna pasaulio dvasia, kuri spaudžia nusiminti. O Jėzaus žodžiai buvo nebijokite, aš nugalėjau pasaulį“, – sakė arkivyskupas, be kita, atkreipdamas dėmesį į „Jėzaus pagautą“ ir „viltimi nepaimamą“ apaštalą Paulių, kaip jis ramino draugus audros blaškomame laive.

„Šiandien Vakarų šalyse tikėjimas, statęs katedras, universitetus, kūręs kultūrą ir civilizaciją, atrodo išsikvėpęs“, – kalbėjo arkivyskupas pabrėždamas, jog sustiprinti tikėjimą šiandien reiškia gelbėti ir kultūrą, gelbėti visuomenę. Šiai misijai labai reikia tikėjimo liudijimo.

Į konferencijoje aptartus didžiausius dabarties iššūkius – tiesos reliatyvizmą, žmonių patiriamą vienišumą – raginta atsakyti maldos gyvenimo disciplina, tiesos liudijimu, bendruomeniškumo stiprinimu.

Ne išmokti, bet sekti Jėzumi

Tarp šių pranešimų, čia pat atliepiant paraginimą liudyti, vyko įprasta Atsinaujinimo dienos programos dalis – Liudijimų suolelis. Šį kartą pasidalyti asmenine tikėjimo istorija sėdo brolis Gediminas OFM bei „Gyvųjų akmenų“ bendruomenės nariai.

Mindaugas, atsivertęs po visiško Bažnyčios neigimo, „susitvarkęs sakramentus“, tapo Jėzaus perkeistas neįprasto susitikimo su vargšu žmogumi, kuriam teko pagelbėti Kūčių vakarą. Tapusiam bendruomenės nariu, Mindaugui svarbiausia ne išmokti, bet sekti Jėzumi. Tas pasiryžimas padeda jam kaskart po darbų savaitės savaitgalį vėl atsidėti „Gyvųjų akmenų“ misijoms.

Daiva, užaugusi tikinčioje penkių vaikų šeimoje, nuo tikėjimo atitolo tapusi studente. Gyvenimas, atrodė, vis blogėjo. Patyrė skyrybas. Tik sugrįžus prie Dievo, jį patyrus kaip mylintį Tėvą, gyvenimas ėmė tarsi kilti aukštyn. Nors sutikusi kitą vyrą, ji negalėjo gauti išrišimo, labai džiaugėsi Bažnyčios palaiminimu.

Brolis Gediminas buvo ieškantis, dvasios alkstantis jaunuolis. 17-os tapė Biblijos paveikslėlius. Liudytojas prisiminė savo, dar jaunuolio, padarytą pasiryžimą sudegti tarsi smilkalui ant Viešpaties altoriaus – šis pasiryžimas jį tebelydi ir šiandien. Nors patyrė sielvartą, kai iš jo norėta atimti galimybę tapti kunigu, visa gydė Dievas, kuris sakė: „Aš esu tavo Tėvas.“ Šiandien brolis Gediminas suvokia savo pašaukimą vis giliau atsiverti Dievui, Jo Dvasiai.

Rūta pasidalijo apie dvi – troškimo ir pasišventimo – patirtis savo mokinystėje. Prieš 30 metų ji išgyveno stiprų, jaunatvišką atsivertimą, norą tarnauti Dievui. Tada paliko profesinį gyvenimą ir įsiliejo į Bažnyčios misiją. Mokinystė, kilusi iš entuziazmo, vėliau tapo išbandyta: gal sugrįžti į saugų darbą universitete? Pasak Rūtos, kai pasiryžo surizikuoti su Dievu,  atėjo ramybė ir džiaugsmas.

Ar pasirūpinote savo Sužadėtine? Ar užtarėte ją?

Antrojoje renginio konferencijoje tema „Jaunikis ir Jo Sužadėtinė – vestuvių belaukiant“ kalbėjęs kunigas brolis Gediminas Numgaudis OFM atkreipė dėmesį, jog Jėzus naudojo daugybę palyginimų simbolių, ženklų, kad papasakotų tautai apie didžius Dievo darbus, apie tą gyvenimą, į kurį ji buvo pašaukta.

Vienas tokių palyginimą – apie dešimt mergaičių (iš Evangelijos pagal Matą, 25, 1–13), kurios su žibintais ėjo pasitikti jaunikio. Brolis Gediminas pakvietė renginio dalyvius pamėginti atsitraukti nuo savęs ir labiau įsimąstyti į simbolius, veikėjus (žibintai, alyva, laukiančios mergaitės, sužadėtinė, jaunikis). Evangelijos pasakojimas buvo aptartas tuometės žydų kultūros, papročių kontekste drauge dalijantis mintimis apie išrinktosios tautos, o ir mūsų ištikimybę Sandoros Dievui; apie Krikšto liturgijoje uždegtus ir (ar perduotus jaunajai kartai?) mūsų tikėjimo žibintus; apie darbus, kurie kaip aliejus (ar pasidalytas su kitais?) padeda tikėjimui gyvuoti, šviesti kitiems.

Išrinktoji tauta, Dievo pasirinktoji Sužadėtinė, pasak Atsinaujinimo dienos svečio, daugybę kartų sulaužė ištikimybę, nesilaikė pažadų, atkrito į stabmeldystę, paleistuvavimą, kitas nuodėmes, tačiau Dievas daugybę kartų jai atleido, visada liko ištikimas.

„Bažnyčia – Sužadėtinė – dažnai užmiršta savo Sužadėtinį ir džiaugiasi pati savimi“, – be kita, kalbėjo brolis Gediminas, atkreipdamas dėmesį, jog Dievas kalba apie „ištikimą Izraelio likutį“. Ar sugrįžęs Jėzus nepaklaus mūsų: ar pasirūpinote savo Sužadėtine? Ar jūs ją užtariate?

„Kai tu pažįsti Dievo meilę, pradedi kovoti už tai, ką myli“, – sakė brolis Gediminas, pastebėdamas, jog mes norime priimti tik Bažnyčios palaiminimus, bet nepriimame jos su visomis jos klaidomis, nuodėmėmis. Pasak brolio pranciškono, jei mes visi šventi, tai kur Kristaus nuopelnai? Susirenkame Bažnyčioje būdami nusidėjėliai, ir niekas kitas negali mūsų nuplauti, kaip tik Jėzus, tą padaręs jau Golgotoje. Ar esame / būsime tik svečiai vestuvių pokylyje, ne daug ką nuveikę dėl Jo Sužadėtinės?

Ar esame tie, kurie turime viltį?

Sekmadienio Eucharistijai vadovavęs arkivyskupas Kęstutis Kėvalas atkreipė dėmesį į Jėzaus Asmenį, dovanojantį žmogaus gyvenimui perspektyvą link amžinojo dangaus Karalystės džiaugsmo.

„Tai yra mūsų vilties pagrindas, iš čia kyla bendrystės džiaugsmas“, – pabrėžė arkivyskupas, šia proga padėkodamas Atsinaujinimo dienos rengėjams – bendruomenei „Gyvieji akmenys“ bei visiems dalyviams, kurie atsiliepė į kvietimą susirinkti garbinti Dievo.

Ir vėliau homilijoje ganytojas pabrėžė Jėzaus autoritetą. Jis veikė kaip turintis galią. Jėzaus žodis yra tiesus, lemiamas, paskutinis. Tai kartu veiksmas – laisvinantis ir gelbėjantis. Kai žmogus yra gilioje vienybėje Jėzumi, jis taip pat įgauna galios. Šv. Jonas Paulius II su didžiule galia ir autoritetu kalbėjo apie laisvę, apie žmogaus, kuriame slypi Dievo paveikslas, orumą. Tai darė įtaką pasaulio likimui.

„Žinia mums šiandien – mes turime būti Jėzaus bičiuliai. Jėzus sakė: „Aš jus draugais vadinu.“ Artima bendrystė su Juo mums duoda galią ir autoritetą kalbėti ir dovanoti pasauliui viltį“, – sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas apie uždavinį būti  misionieriais mūsų išvargusiame, sukrėstame pasaulyje. Pasak ganytojo, tokioje realybėje turime mokytis gyventi ir liudyti. Jei pasimesime būdami krikščionys, tai ar turime viltį? Nešdamas Jėzaus ramybę, viltį, prisidedu prie išgelbėjimo darbo brolių ir seserų savo aplinkoje, šeimoje, darbovietėje, bendruomenėje.

Kita Atsinaujinimo diena vyks balandžio 21-ąją.

The post Atsinaujinimo dienoje pastebėta: esame išsigandę, nuliūdę, nieko gero nebesitikintys appeared first on LAIKMETIS.

Atsinaujinimo diena vyks tradicinėje vietoje – VDU Didžiojoje salėje, Daukanto g. 28, Kaunas.

Programa

10 val. Šlovinimas.

10.30 val. „Kaip išgirsti Dievo balsą tarp daugybės balsų?“ Misionierius Jude Antoine (Malaizija).

11.30 val. Šlovinimas.

12 val. „Trys žingsniai naujam patepimui“ Misionierius Jude Antoine (Malaizija).

13 val. Pietų pertrauka.

15 val. Šlovinimas.

15.15 val. „Laukiu išgydymo per Dievo žodį“ Misionierius Jude Antoine (Malaizija).

15.45 val. Charizminė malda dėl kūno ir sielos išgydymo. Misionierius Jude Antoine (Malaizija).

16.30 val. Eucharistijos šventimas. Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.

The post Kaune vyks Atsinaujinimo diena appeared first on LAIKMETIS.

Pranešama, kad bendruomenės organizuojama šventė vyks gegužės 28 d. (sekmadienis) 14.00 - 20.00 val.

Vieta - „Gyvųjų akmenų" rekolekcijų sodyba (R. Budrio g. 30, Raudondvaris, Kauno rajonas).

„Renkamės 14.00 val. (su suneštinėmis vaišėmis). Šventos Mišios 15.00 val. Po to maldos tunelis, vaišės, Dievo šlovinimas, užtarimo malda ir Sekminių laužas", - rašoma bendruomenės kvietime.

Kviečiama prisidėti ir prie šventės organizavimo.

Daugiau informacijos.

The post Katalikų bendruomenė „Gyvieji akmenys“ kviečia į Sekminių šventę appeared first on LAIKMETIS.

Ši Atsinaujinimo diena Kaune patraukė žmonių dėmesį iš visos Lietuvos. Jie į VDU Didžiąją salę buvo susirinkę iš Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir kitų vietų, ir net iš pajūrio. Kiti susidomėjusieji stebėjo tiesioginę renginio transliaciją.

Katalikų bendruomenė „Gyvieji akmenys“ šią dieną skyrė temai „Jėzau, kas tu iš tikro esi?“ – pasak renginį vedusios bendruomenės koordinatorės Rūtos Šalaševičienės, kad vis labiau pažintume Tą, paskui kurį sekė gausi minia ir mokiniai.

Renginio dalyvius sekmadienį Kaune sveikino abu Lietuvos kardinolai – Audrys Juozas Bačkis ir Sigitas Tamkevičius SJ. Pirmasis skaitė konferencijos pranešimą, antrasis vadovavo sekmadienio Eucharistijai, kuri buvo švenčiama dienos pabaigoje.

Renginio vaizdo įrašas.

The post Kaune vyko Atsinaujinimo diena appeared first on LAIKMETIS.

„Dievas atnaujino mane kaip sugriuvusį miestą, iš lūšnynų atstatė“, – sakė Atsinaujinimo dienoje buvęs krepšininkas ir profesionalus krepšinio specialistas Darius Sirtautas, kartu su kitais liudytojais sėdęs ant liudijimų suolelio, kad pasidalytų apie didžius Dievo darbus savo gyvenime. O jo išties būta klaidaus: nuo alkoholizmo, „žolės“, ezoterinių knygų iki visiškos visų santykių griūties.

„Tai vedė į niekur, į pražūtį“, – sakė D. Sirtautas, tądien kalbantis, jog jis „neturi teisės tylėti“. Jam garbė ir privilegija liudyti, kaip „Dievas pričiupo“ ir visiškai pakeitė gyvenimo kryptį. Šiandien tai gyvu tikėjimu gyvenanti visa šeima, anksčiau galėjusi ir subyrėti.

Taip gyvai ir galingai po pandemijos apribojimų vėl liudijant bei šlovinant Dievą į VDU Didžiąją salę sugrįžo Atsinaujinimo diena.

Misijų sekmadienio Eucharistijai vadovavęs Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas priminė misijų svarbą ir grožį ir ypač padėkojo Atsinaujinimo dienos rengėjai – katalikų bendruomenei „Gyvieji akmenys“ už visą trijų dešimtmečių bendruomenės misijinę tarnystę.

„O galėjo gyventi ramiai kaip belgas“, – be kita, sakė arkivyskupas Kęstutis, savo homilijoje prisimindamas žinomą posakį ir papasakodamas apie belgų misionierių šventąjį Damijoną iš Molokų, kuris persikėlė į misijas atskirtų nuo visuomenės raupsuotųjų saloje – mirties saloje, kur suskambėjo ir... raupsuotojų choras.

Atsinaujinimo dienos įrašas su liudijimais ir konferencijomis.

The post Į Kauną sugrįžo Atsinaujinimo diena appeared first on LAIKMETIS.

„Gyvename tikrovėje, kuri mus gąsdina, kelia nerimą, vis kažko trūksta. Tai kartu ir palaiminimas, nes yra visa genanti viltis, kaip laivas, nešantis į amžinojo gyvenimo uostą“, – be kita, sakė Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas savo pranešime.

Remiantis popiežiaus Benedikto XVI enciklikos „Spe salvi“ įžvalgomis bei šv. Tomu Akviniečiu, viltis buvo pristatyta kaip krikščioniškoji dorybė, dėl kurios pakeliame gyvenimą, kuri visa judina – žmogus kasryt keliasi, imasi savo darbų...

Tikėjimas ir viltis atveria žmogaus širdį ir protą tam horizontui, kurio ilgimės ir kurio tik blyksnius patiriame šiame gyvenime. Visa, kas atrodo laimė – turtai, garbė, galia, malonumai, vis dėlto nėra galutiniai gėriai. Žmogus, ir juos patirdamas, jaučia, jog vis dar kažko trūksta.

Šv. Tomo Akviniečio mintimi, tik Dievas, kuris yra didžiausias gėris, gali pasotinti žmogaus širdį.Savo pranešime atliepdamas Atsinaujinimo dienos temą „Jėzus mano viltis“, arkivyskupas dalijosi mintimis: kokiu būdu Jėzus – asmuo, gyvenęs prieš 2 tūkst. metų, turi sąsają su mūsų gyvenimu dabar?

„Daug žmonijos kartų turėjo ilgesį ir nuojautą, jog gyvenimas turėtų tęstis, bet neturėjo už ko „užsikabinti“. Neturėjo įvykio ar pasakojimo, kuris patvirtintų amžinojo gyvenimo tikrumą. Kad mes gyvename po Kristaus Prisikėlimo, yra didžio Dievo gailestingumo mums pasireiškimas“, – sakė arkivyskupas Kęstutis apie viltimi gelbėjančią Jėzaus istoriją ir jos tikrumą.

Kai žmogus tai rimtai priima, jo kasdienybė tampa kitokia, jo valandos kitokios.Kaip dar labiau artėti link Dievo, „panirti Jame“ artėjant į brandą ir senatvę, Atsinaujinimo dienoje dalijosi Rūta Šalaševičienė, kalbėdama apie ištiksiantį laiką, kai nebelieka išorinės veiklos, kai vis labiau tenka priimti savo tikrovę ir ribotumą, kai reikia paleisti prisirišimus.

Kita Atsinaujinimo diena vyks balandžio 10-ąją.

The post Kaune įvyko Atsinaujinimo diena appeared first on LAIKMETIS.

The post Tomas Viluckas. Apie sinodą appeared first on LAIKMETIS.

Saugantis, kad nebūtų sąlygų plisti pavojingai koronaviruso infekcijai, Atsinaujinimo diena buvo organizuojama nuotoliniu būdu, o per transliacijas Katalikų medijų centro bei „Gyvųjų akmenų“ YouTube kanalais prisijungė bemaž 1500 tūkst. dalyvių. Renginys išlaikė įprastinę formą: tai konferencijos, šlovinimas, charizminė malda bei sekmadienio Eucharistijos šventimas, kuriame kartu su kardinolu Sigitu Tamkevičiumi SJ melstasi ir už Bažnyčioje prasidėjusį sinodinį procesą.

Mokinystė išauga iš apsisprendimo

„Jėzus mane kviečia būti Jo mokiniu“ – taip pat pavadintą konferenciją pristatė renginio svečias iš Austrijos, jau 50 metų Europoje tarnaujantis pasaulietis misionierius, trijų vaikų tėvas Bruceʼas Clewettas iš Europos bendruomenių tinklo (ENC; šio tinklo dalis yra ir „Gyvieji akmenys“ Lietuvoje).

Pasak svečio, pasaulietinis terminas „mokinystė“ gyvavo nuo pirmųjų amžių ir reiškė būti pakviestam sekti mokytoją. Tai būdavo didelė garbė. Mokytojai iš rabinų mokyklos pakviesdavo pačius geriausius. Pagal įprastinę sampratą, mokytojas neturėjo būti mokinių draugas. Tačiau Jėzus mokinystei suteikė naują – draugystės – aspektą, sakydamas: „Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus aš draugais vadinu“ (Jn 15, 15).

Konferencijoje pabrėžta, jog noras sekti Jėzų turi tapti sąmoningu apsisprendimu. Jėzaus mokiniai, paprasti žvejai, paliko žvejybą, kuria rėmėsi jų gyvenimas, ir tai nebuvo mažas, nereikšmingas žingsnis. Konferencijos vedėjas atkreipė dėmesį į Evangelijos eilutę: „Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės, – negali būti mano mokinys“ (Lk 14, 26). Kaip ją turėtume suprasti? Pasak svečio, žydų kultūrai buvo būdinga tai, kas labai brangu, vertinga, nusakyti priešpriešinimu, jog kita yra niekai. Tad šia eilute, svečio mintimi, Jėzus sako: net ir tie, kuriuos mylime, yra menkesni, palyginti su Jėzaus meile.

Svečias pabrėžė mokymąsi per pameistrystę, tai yra praktiką. Maldos neišmoksi kitaip, nei melsdamasis, evangelizuoti – kitaip, nei eidamas pas žmones, priimti Šventosios Dvasios dovanas – kitaip, nei jas praktikuodamas. Sunkios, nepalankios sąlygos bei aplinkybės – tai Dievo noras išmokyti sunkių pamokų. Turime išmokti džiaugtis ir dėkoti už pataisymus iš Šventosios Dvasios.

Kodėl kartais su krikščionimis kiti žmonės nenori turėti reikalų? Misionieriaus Bruceʼo Clewetto žodžiais, mesijinis mokinys turi būti „normalus“ krikščionis. Šie krikščionys – gyvi žmonės. Jie gali būti pilni bėdų, bet jų gyvenimas galiausiai nurodys į Jėzų. Pasak svečio, Europos gyventojai turi ne tik išgirsti Evangeliją, bet ir pamatyti ja gyvenančiųjų.

Mokinystė – tai trokšti daugiau

Antrąją konferenciją „Pranašiškoji mokinystė – kaip tai įmanoma?“ vedęs Aidas Markauskas iš „Naujosios Sandoros“ bendruomenės atkreipė dėmesį į muitininko Zachiejaus istoriją Evangelijoje pagal Luką. Kvietė sau užduoti klausimą: kur aš sutikau Jėzų, kurio žvilgsnis perkeitė mane, kaip toks perkeitimas įvyko susidūrus Jėzaus ir Zachiejaus žvilgsniams?  Jei trūksta tikėjimo, pasak liudytojo, žmogui reikia turėti drąsos – įlipti į savo šilkmedį, kad pamatytų Jėzų.

Aidas liudijo, kaip su bendruomenės draugais nusiteikė prašyti Šventosios Dvasios dovanų, kurių labiausiai norėtų (plg. Jėzaus klausimą neregiui: „Ko nori, kad tau padaryčiau?“, Lk 18, 41). Tai yra nusiteikė prašyti ir trokšti daugiau. Pasak Aido, Viešpats nuolat guodžia, palaiko žmogų, tačiau Jam reikia mokinių, nes mokinystė, antgamtinis gyvenimas, pranašystė dovana yra kur kas daugiau.

„Jėzus nori nuveikti mumyse daugiau. Jis žengdavo vis pirmyn, niekas nespėdavo pasistatyti palapinių Jo kelyje“, – sakė narys minėtos katalikų evangelizacinės bendruomenės, kuri dabar organizuojamu Maldos skydu žengia į dar nepažintas teritorijas.

Pasišventimo mokinystė, kai grumtynes laimi Dievas

Prieš charizminę maldą apie troškimo ir pasišventimo mokinystę kalbėjo Rūta Šalaševičienė. „Gyvųjų akmenų“ bendruomenės koordinatorė apžvelgė mokinystės kelionės etapus. Pirmiau būname tik užgaidų ir įstatymų žmonės. Ir tik išgyvenus Dievo meilę prasideda malonės gyvenimas. Rūta liudijo, jog tuo viskas nesibaigė jos gyvenime. Kaip tik tada viskas ėmė strigti. Tai būna neišvengiamas naujas etapas, kai prasideda maištas, grumtynės su nuodėme. Didžiausias gėris, pasak Rūtos, kai šias grumtynes žmogaus gyvenime Dievas laimi.

„Jėzus neleido pabėgti, padėjo apsikabinti kryžių, pasirinkti tai, ko pats nepasirinkai“, – sakė Rūta, paliudydama pasišventimo mokinystę, kuriai abu su vyru Antanu, palikę savo geras profesijas, atsidavė, apsispręsdami būti misionieriais. Rūtos liudijimas pabaigoje išsiliejo ašarų malone, dalijantis išgyvenimais, kaip identiškai, su ta pačia Jėzaus meile, iškeliauja į amžinybę visai skirtingos dvasinės patirties Dievo žmonės, o kitiems tokiose skausmingose situacijose belieka tik šlovinti Dievą iškėlus rankas.

Mokinystės pavyzdys

Užbaigiant Atsinaujinimo dieną ir švenčiant Eucharistiją, savo liudijimu homilijoje pasidalijo ir kardinolas Sigitas Tamkevičius. Jis sakė, jog apsisprendimas kunigystei greičiausiai gimė dar tada, kai būdamas nedidelis mokinys susiruošė atlikti „gyvenimo išpažintį“, po kurios širdyje išgyveno didžiulį džiaugsmą.

„Mūsų mokinystė primygtinai reikalauja įsisavinti pagrindinius Jėzaus mokinio bruožus – romumą ir nuolankumą, bet tai nelengva. Mes dažnai būname labai panašūs į anuos Jėzaus mokinius – vis veržiamės į priekį ir norime būti labai svarbūs. Net darydami gerus darbus, nepajėgiame išlaikyti romumo; sutikę mažiausias kliūtis, pykstame ir kaltiname, koks sugedęs pasaulis, niekas nenori mūsų klausyti ir keistis į gera. Dar sunkiau pripažinti, kai klystame ir nusidedame“, – be kita, sakė kardinolas, ragindamas tarnystėse pirmiausia siekti Dievo karalystės augimo.

Jau numatytos 2022 metų Atsinaujinimo dienos. Jos vyks sausio 30 d., balandžio 10 d. ir spalio 16 d. 

The post „Gyvieji akmenys“ kvietė į Atsinaujinimo dieną appeared first on LAIKMETIS.

Pirmasis pašnekesys vyks liepos 4 d. 20.00 val. restorane „Du malūnai" (Šventosios g. 6, Šventoji). Vakaro svečias iš Kauno Antanas Šalaševičius (bendruomenė „Gyvieji akmenys"). Jo liudijimą lydės šlovinimo giesmės, atliekamos Klaipėdos šlovintojų.

Įėjimas - nemokamas.

The post Šventojoje prasideda „Sekmadienio pašnekesių" renginių ciklas appeared first on LAIKMETIS.