Visų pirma, toks valdžios atsakas reiškia, kad Konstitucija mūsų šalyje nebeveikia. Konservatorių – liberalų režimo tvarka yra žiauriai paprasta. Jei turi valdžią, ja naudojiesi, peržengdamas ribas taip toli ir taip ilgai, kaip tik leidžia socialinis pasipriešinimas (šiuo atveju tol, kol tėvai nepradės masiškai protestuoti šalyje prieš naująją švietimo politiką). Jokių saugiklių nebėra.

Verta priminti, kad Gyvenimo įgūdžių pamokos, o tiksliau jų programoje diegiamas lytiškumo ugdymas ne tik neatitinka daugumos tėvų požiūrio į savo vaikų seksualinį švietimą, bet yra ne kas kita, o įrankis diegti neomarksistinę genderizmo ideologiją vaikams.

Kaip tai atrodė iki šiol? Lytiškumo ugdymas buvo visada integruotas į kitas pamokas, mokytojai jo vengė, o įvairaus plauko nevyriausybinės organizacijos, susijusios su Lietuvos gėjų lyga ar kitomis, LGBT politinius reikalavimus propaguojančiomis organizacijomis, uoliai siūlėsi dėstyti seksualinio švietimo pamokas mokyklose.

Trumpiau tariant, ministerija informavo, kad vaikai priklauso valstybei, o ne tėvams.

Tiesa, tam jiems trukdė nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymas, egzistavo ir filtras: tėvai turėjo žinoti ir pritarti tam, kas ateis su paskaita iš šalies ir koks bus turinys. Tą įpareigoja daryti ir mūsų Konstitucija, į kurią švietimo ministerija nusivalė kojas.

Dabar gi bus atvirkščiai: bus privaloma pamoka, o ją dėstantys mokytojai, turės „pasikelti kvalifikaciją“, naudodamiesi „pažangia“, LGBT ideologija grįsta literatūra, kurią rengė ir valdančiųjų atstovai: konservatorius Linas Slušnys ir jo žmona.

Ar apskritai lytiškumo ugdymo pamokų reikia Lietuvoje? Apklausos rodo, kad 90 proc. žmonių mano, kad reikia. Bet Vilmorus apklausos (2019 metų) rodo, kad labai maža dalis nori, kad tos pamokos vyktų pagal LGBT standartus, mokant ne apie šeimos kūrimą, darnius santykius, įsipareigojimą, o apie kontracepciją ir vienalyčių porų seksą. Vos 11 proc. gyventojų Lietuvoje mano, kad dera mokyti apie skirtingų orientacijų porų lygiavertiškumą šeimai.

Norintys mokyti vaikus liberalaus požiūrio į seksą prisidengia tuo, kad visuomenė nori pamokų, bet ignoruoja tai, kokių pamokų visuomenė nori. O turėtų tuo vadovautis, nes dorovės klausimais visos teisės priklauso tėvams. Bent jau taip parašyta mūsų Konstitucijoje.

Kad tėvai sunerimo dėl tokio pobūdžio pamokų ir visaip reiškė savo prieštaravimą valdančiųjų bandymams seksualizuoti vaikus stebėtis nereiktų. Vakaruose, t.y. Vokietijoje, Kanadoje, Norvegijoje ir kitur jau pilna pavyzdžių, kaip tėvams neleidus vaikų į vulgarias lytinio švietimo pamokas, pas juos prisistato vaikų teisės, konstatuojama vaiko nepriežiūra ir grasinama vaikų paėmimu iš šeimos. Švietimo ministerija jau viešai pabrėžė, kad šių pamokų lankymas bus privalomas, o nelankę nebus keliami į aukštesnę klasę.

Kad pamokose užteks sveiko proto nepasakoti vaikus tvirkinančių ar tėvų valios neatitinkančių dalykų viltis nėra ko. Pats Švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas net nežino kiek yra lyčių. Jeigu šalies švietimo ministras neįstengia suvokti, kiek yra lyčių, ir laukia, kol jam padės sužinoti ekspertai, vadinasi, jis patikės ir sakys mokiniams bei jų tėvams, kad yra ir 72 lytys. Tiesa, čia būtų verta užbėgti už akių ir priminti, kad  ekspertų nuomonės keičiasi – naujesniuose LGBT žinynuose jų jau nurodoma esant 107!

Jeigu šalies švietimo ministras neįstengia suvokti, kiek yra lyčių, ir laukia, kol jam padės sužinoti ekspertai, vadinasi, jis patikės ir sakys mokiniams bei jų tėvams, kad yra ir 72 lytys.

Susidaro įspūdis, kad toks agresyvus Konstitucijos nusavinimas pareiškiant, kad tėvai negali šviesti vaikų pagal savo dorovinius įsitikinimus yra ne kas kita, o Komunistų partijos manifesto įgyvendinimas. Jame iškeltas tikslas sukurti naują žmogų ir naują visuomenę, kurioje neliktų keturių pamatinių žmogiškojo pasaulio elementų: religijos, šeimos, tautos ir valstybės. Dabartinė konservatorių ir liberalų daugumos vykdoma politika tiksliai sutampa su šių keturių aspektų naikinimu Lietuvoje.

Vienintelis būdas sustabdyti tokią beprotišką valdančiųjų politiką – tai kuo skubesnis valdžios pasikeitimas šalyje. Faktas yra tas, kad jei ir šiemet, po rinkimų liks ta pati valdžia, ji su mūsų vaikais galės daryti, ką nori.

The post Dovilas Petkus. Pamynę Konstituciją, valdantieji atims ir vaikus appeared first on LAIKMETIS.

Kilus diskusijoms dėl 2023 m. rugsėjo 1 d. startavusios Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos (GĮUP) lytiškumo ugdymo dalies turinio, Laisvos visuomenės instituto užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktame tyrime pateikti keturi klausimai šia tema. Siekiant išsiaiškinti gyventojų požiūrio dinamiką, du iš jų atkartojo 2018 m. Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) užsakymu „Vilmorus“ vykdyto tyrimo (N=1000) klausimus. Gilintasi į visuomenės: a) požiūrį į tėvų galimybę parinkti savo vaikams lytiškumo ugdymo turinį pagal savo įsitikinimus; b) pritarimą ar nepritarimą nepilnamečiams ugdomai nuostatai atidėti lytinius santykius vėlesniam amžiui, siejant juos su meile, ilgalaikiais santykiais, šeimos kūrimu; c) pritarimą ar nepritarimą mokinių nuo 7 klasės supažindinimui su kontracepcija; d) pritarimą ar nepritarimą tam, kad mokyklose būtų ugdoma nuostata, jog homoseksualūs santykiai yra lygiaverčiai vyro ir moters santykiams, siekiant identifikuoti poziciją lytiškumo ugdymo turinio klausimais ir atsekant, kurią tokio ugdymo koncepciją linkstama remti.

Trumpai apibendrinant, tyrimas parodė, kad visuomenė a) linkusi rinktis jos įsitikinimus atitinkantį lytiškumo ugdymo turinį (59,8 proc.); tikimasi, kad jis bus b) orientuotas į brandžios asmenybės ugdymą, atsakingo požiūrio į lytinius santykius formavimą, ugdant jaunuoliams nuostatą atidėti juos brandesniam gyvenimo tarpsniui (75,1 proc.). Atsiskleidžia ir c) lūkestis prigimtinės šeimos samprata grindžiamo lytiškumo ugdymui, kuriame pripažįstamas vyro ir moters skirtingumas ir papildomumas kaip šeimos kūrimo ir jos sampratos pagrindas (68,2 proc. nepritaria, kad mokyklose nepilnamečiams būtų formuojama nuostata apie homoseksualių santykių lygiavertiškumą vyro ir moters santykiams). Taigi, stebima tendencija, kad visuomenė: a) neprieštarauja lytiškumo ugdymui mokyklose; b) reikalauja užtikrinti tėvų teisę parinkti vaikams šeimos įsitikinimus atitinkantį lytiškumo ugdymo turinį; c) tikisi brandžios asmenybės ugdymo; d) remia pilnutinio lytiškumo ugdymo koncepciją, grindžiamą prigimtinės šeimos samprata ir holistiniu požiūriu į lytiškumą, pripažįstant prigimtinį vyro ir moters skirtingumą bei papildomumą kaip pamatinę vertybę ir visuomenės gėrį.

Mokykla turi atsižvelgti į tėvų nuomonę lytinio ugdymo klausimais

Visuomenė neneigia ir neatmeta lytiškumo ugdymo reikšmės ir svarbos nepilnamečiams, tačiau daro aiškią skirtį tarp to, kokio ugdymo ji nori ir to, kas jai siūloma. Be to, tikimasi teisėto ir pagarbaus požiūrio į tėvų pasirinkimo teisę ir jų vertybinę-pasaulėžiūrinę poziciją. Tą atskleidžia tiek bendrieji tyrimo rezultatai, tiek pjūviai pagal atskiras socio-demografines charakteristikas ir politines preferencijas – nepriklausomai nuo jų, aiškiai pasisakoma už tėvų galimybę rinktis lytiškumo ugdymo turinį pagal pasaulėžiūrinius įsitikinimus: didžioji dalis (59,8 proc.) tam pritaria, tik kiek daugiau nei dešimtadalis (13,8 proc.) nepalaiko, ketvirtadalis (26,4 proc.) neturi nuomonės. Pagal visus socio-demografinius pjūvius šios pozicijos palaikymas viršija 50 proc. ir svyruoja nuo 53,7 proc. (jaunimas iki 29 m.) iki 71,1 proc. (verslininkai, įmonės savininkai). Lytiškumo ugdymo turinio pasirinkimo pagal tėvų įsitikinimus reikšmę ypač pabrėžia vilniečiai (65,6 proc.) ir vaikus auginantys tėvai (68 proc.).

1 pav. Požiūris į tėvų teisę turėti galimybę savo vaikams parinkti lytiškumo ugdymo turinį pagal savo įsitikinimus, proc. (2023 10 12-21, N-1001, Vilmorus)

Pagal politines preferencijas visų partijų rėmėjai aiškiai palaiko tėvų teisę parinkti savo vaikams jų įsitikinimus atitinkantį lytiškumo ugdymo turinį. Pritarimas daugumoje atvejų viršija bendrąjį palaikymo vidurkį (59,8 proc.) ir svyruoja nuo 62,5 proc. (Lietuvos regionų partijos; Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos) iki 83,3 proc. (Laisvės partijos) rėmėjai. Ryškiausiai tėvų pasirinkimo teisę pabrėžia remiantieji Laisvės partiją (83,3 proc.), Tautos ir teisingumo sąjungą (70,4 proc.), kiek mažiau – Lietuvos socialdemokratų (64,4 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (63,0 proc.), Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ (62,7 proc.) šalininkai. Mažiausiai, žemiau už bendrąjį vidurkį paramą tokiai pozicijai išsako remiantieji LR liberalų sąjūdį (42,6 proc.), partiją Laisvė ir teisingumas (52,4 proc.), TS-LKD (54,8 proc.), Darbo partiją (58,6 proc., 3 pav.). Įdomi Liberalų sąjūdžio rėmėjų laikysena (mažiausias, 42,6 proc. pritarimas tėvų teisei rinktis), kuri, remiantis liberalizmo tradicija, sąlyginai prieštarauja jos nuostatoms.

Lytinio ugdymo turinys: neįpareigojantys malonumo santykiai ar meilė ir įsipareigojimas šeimai?

2018 m. ir 2023 m. „Vilmorus“ reprezentatyvūs tyrimai atskleidė, jog per penkerius metus tik dar labiau išryškėjo visuomenės lūkestis nepilnamečių ugdymui pagal pilnutinio lytiškumo ugdymo koncepciją, skatinant atidėti lytinius santykius vėlesniam amžiui, siejant juos su meile, ilgalaikiais santykiais ir šeimos kūrimu: jei 2018 m. tam pritarė 68,5 proc., tai 2023 m. – 75,1 proc., nepritariančiųjų daliai nekintant (atitinkamai 10,1 proc. ir 10,0 proc.) ir ženkliai mažėjant neapsisprendimui (nuo 24 proc. iki 14,9 proc.).

2 pav. Požiūris į nuostatos vengti lytinių santykių be ilgalaikių įsipareigojimų ugdymą nepilnamečiams 2018 m. ir 2023 m., proc. (2018 11 9-18 d., N-1000, Vilmorus; 2023 10 12-21, N-1001, Vilmorus)

Visuomenė tvirtai laikosi pozicijos, kad nepilnamečiams taikomo lytiškumo ugdymo turinyje svarbu ugdyti jų sąmoningumą atidėti lytinius santykius ir sieti juos su branda. Nuo 2018 m. iki 2023 m. pastebimai išaugęs tokios pozicijos prisiėmimas leidžia teigti, kad visuomenė ne tik palaiko konservatyvios krypties lytiškumo ugdymo koncepciją, bet ir aiškiau ją išreiškia: per penkis metus parama jai išaugo 6,6 proc. procentiniais punktais, tad visuomenei daromas spaudimas lytiškumo klausimais, panašu, iššaukė priešingą jos reakciją: lauktos ir tikėtinos liberalios laikysenos konservatyvėjimą. Tokios pozicijos vienodai tvirtai laikomasi nepriklausomai nuo lyties (79,5 proc. moterų ir 70,4 proc. vyrų), amžiaus (nuo 66,0 proc. tarp asmenų iki 29 m. iki 81,3 proc. tarp 40–49 m. amžiaus), tad ne tik vyresnioji karta, bet ir du trečdaliai jaunimo iki 29 m. remia pilnutiniu lytiškumo ugdymu grindžiamos pozicijos formavimą nepilnamečiams.

Panašiai ir išsimokslinimo atveju: ją remia nuo 74,3 proc. iki 77,1 proc., ir parama ryškiausiai matoma tarp įgijusių aukštąjį išsimokslinimą, kurių tarpe yra ir mažiausiai neapsisprendusių šiuo klausimu (13,2 proc.). Pagal socialinę padėtį šią poziciją nuo 66,7 proc. (moksleiviai/studentai) iki 87,2 proc. (aptarnaujantys, techniniai darbuotojai), o net ir mažiausią palaikymą išreiškiantys žemesnės kvalifikacijos asmenys (bedarbiai (67,9 proc.), darbininkai (69,5 proc.), moksleiviai/studentai (66,7 proc.)) net dviem trečdaliais palaiko nuostatą formuoti nepilnamečiams atsakingą lytinį elgesį, siejant lytinius santykius su vyresniu amžiumi, ilgalaikiais santykiais ir šeimos kūrimu. Analogiška pozicija palaikoma nepriklausomai pagal pajamas (nuo 73,1–73,2 proc. tarp žemiausių pajamų gavėjų iki 77,8–79,2 aukščiausių pajamų grupėje), augant pajamoms mažiau abejojama dėl savo pozicijos (nuo 11,3 proc. iki 14,4 proc.). Pagal gyvenamąją vietą šią poziciją remia nuo 74 proc. iki 75,9 proc., ryškiausiai Vilniuje (75,9 proc.), kur daugiausia esama ir neturinčių nuomonės (17,4 proc.) bei mažiausiai nepritariančių tokiam ugdymui (vos 6,7 proc., kitose grupėse nuo 8 proc. iki 14,3 proc.). Į lytinių santykių atidėjimą orientuotas lytiškumo ugdymas remiamas ir nepriklausomai nuo to, turima (77 proc.) ar neturima vaikų (74,5 proc.).

Lyginant 2018 m. ir 2023 m. duomenis, susilaikymo nuo lytinių santykių (jų atidėjimo) nuostatą palaiko aiški dauguma, nepriklausomai nuo socio-demografinių kriterijų, ir šis palaikymas per penkis metus tik augo: padaugėjo pritariančių vyrų ir moterų (nuo 64,5 proc. iki 70,4 proc. vyrų, nuo 72,3 proc. iki 79,5 proc. moterų), palaikymas augo visose amžiaus grupėse (2018 m. nuo 67,6 proc. iki 73,4 proc.; 2023 m. nuo 66,0 iki 81,3 proc.), ryškiausiai tarp 40–69 m. amžiaus žmonių, tikėtina, auginančių paauglius vaikus ar anūkus (76,5–81,3 proc. 2023 m.), žemiausias tarp jauniausiųjų, stebint ryškų jų pozicijos pokytį: 2018 m. aptariamai nuostatai pritarė 56,7 proc., 2023 m. – 66,0 proc.; nuo 22,4 proc. iki 17 proc. sumažėjo nepritariančiųjų dalis. Taigi, nors jauniausiajai amžiumi tiriamųjų grupei ir būdingas kiek liberalesnis požiūris tiriamu klausimu, vis tik net du trečdaliai jų remia nuostatos vengti lytinių santykių be ilgalaikių įsipareigojimų ugdymą.

Taip pat paaiškėjo, kad nėra nei vienos politinės partijos, kurios šalininkai palaikytų programą, kuri formuotų lytiškumo ugdymo nuostatą, siejamą ne su šeima, o su trumpalaikiais, neįpareigojančiais santykiais. Priešingai, remiamas lytiškumo ugdymas, orientuotas į atsakingų santykių kūrimą ir susilaikymo nuostatos formavimą: nuo 63,8 proc. (Liberalų sąjūdžio) iki 91,7 proc. (Regionų partijos) rėmėjų. Ypač šią poziciją remia Tautos ir teisingumo sąjungos (88,9 proc.), Laisvės ir teisingumo (81,0 proc.), TS-LKD (80,6 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (80,0 proc.), Socialdemokratų partijos (78,9 proc.) šalininkai. Svarbus tyrimo radinys yra tai, kad šiai nuostatai pritaria dauguma (75 proc.) Laisvės partijos, Darbo partijos (72,4 proc.) rėmėjų, kiek rečiau paramą išsako LR liberalų sąjūdžio (63,8 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (68,5 proc.) rėmėjai.

Kontracepcijos klausimas

Gvildenant visuomenės požiūrį šiuo klausimu pirmiausia svarbu tai, kad nei viena lytiškumo ugdymo koncepcija neatmeta poreikio kalbėti apie kontraceptines priemones, tačiau skirtumų esama pozicijoje, kokio pobūdžio ir turinio informacija, kada, kaip, kokiomis aplinkybėmis ir kokiai auditorijai yra pateikiama, kokių tikslų ja siekiama (informuojant apie jų veikimą ir šalutinius poveikius, skatinant lytinių santykių atidėjimą; skatinant kontracepcijos naudojimą ir lytinį aktyvumą jauname amžiuje ir pan.). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad kiek daugiau nei pusė (59,3 proc.) gyventojų pritaria tokiai lytiškumo ugdymo turinio sudedamajai daliai, beveik ketvirtadalis (23,3 proc.) ją vertina neigiamai, mažiau nei penktadalis (17,4 proc.) neturi nuomonės. Tai rodo, kad: a) kiek daugiau nei pusė gyventojų pritaria septintokų supažindinimui su kontracepcija; b) lieka nežinomas ir tik numanomas tokio palaikymo motyvas ir turinys; c) prisiimama daugiau nei du kartus tvirtesnė ir aiškesnė nepritarimo ankstyvam nepilnamečių supažindinimui su kontracepcija pozicija, nei vertinant lytinių santykių atidėjimo vėlesniam laikui nuostatos formavimą. 

3 pav. Požiūris į mokinių nuo 7 klasės supažindinimą su kontracepcija, proc. (2023 10 12-21, N-1001, Vilmorus)

Šis klausimas atskleidė ryškesnę takoskyrą tarp visuomenės pozicijos keliais socio-demografiniais kriterijais. Nustatyta, kad įtakos požiūriui šiuo klausimu turi amžius: pritarimą septintokų supažindinimui su kontracepcija labiausiai remia jaunimas (81 proc.), mažiausiai – asmenys nuo 50 m. (51,9 proc. tarp 50–59 m., 52,8 proc. tarp 60–69 m.) ir ypač vyresni nei 70 m. (38,9 proc.); pastarieji ir ženkliai dažniau nepritaria (31,1 proc. tarp 50–59 m., 34,4 proc. tarp vyresnių nei 70 m.) ar neturi nuomonės (nuo 22,3 proc. iki 26,8 proc.). Taigi, matoma ženkli požiūrio į ankstyvą nepilnamečių supažindinimą su kontracepcija takoskyra tarp kartų.

Pagal išsilavinimą matoma tendencija, kad aukštesnis išsimokslinimas sąlygoja aiškesnį pozicijos prisiėmimą šiuo klausimu: lyginant su kitomis išsilavinimo grupėmis dažniau jam pritariama (63,5 proc. su aukštuoju išsilavinimu), tačiau dažniausiai ir nepritariama (24,1 proc.), mažiausiai dvejojama (12,4 proc.). Pagal pajamas dažniausiai pritarimą septintokų supažindinimui su kontracepcija išsako gaunantieji aukščiausias (68,3 proc.) ir žemiausias pajamas (60,4 proc.), ką pirmu atveju būtų galima paaiškinti galimu daliniu nesaugumu dėl menkesnių pajamų, antru atveju potencialaus gero pasiturinčios šeimos įvaizdžio griuvimo, jei lytinius santykius turintys su kontracepcija mokykloje nesupažindinti nepilnamečiai susilauks vaikų. Atskiro dėmesio reikalauja vilniečiai: gyvenamosios vietos požiūriu pritarimas septintokų supažindinimui su kontracepcija tarp jų mažiausias (49,7 proc., kituose miestuose 55,8–66,7 proc.), daugiausia jų nepritaria (29,2 proc.) ar neturi nuomonės (21 proc.) šiuo klausimu. Taip pat turintieji vaikų kur kas dažniau (68,9 proc.) nei neturintieji (56,3 proc.) pasisako už septintokų supažindinimą su kontracepcija, beveik dvigubai mažiau auginančių vaikus (10,7 proc.) nei jų neturinčių (19,6 proc.) neturi nuomonės šiuo klausimu.

Pagal politines preferencijas matoma tendencija, kad liberaliąsias pažiūras atstovaujančių politinių partijų (Laisvės partijos, 95,8 proc.), Liberalų sąjūdžio (74,5 proc.) rėmėjai, kaip ir tikėtasi dėl jų politinės darbotvarkės pagrindinių siekių, labiausiai remia ankstyvą nepilnamečių supažindinimą su kontracepcija, tuo tarpu menkiausią pritarimą tokiai pozicijai išreiškia opozicinių partijų šalininkai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (44,6 proc.), Tautos ir teisingumo sąjungos (48,1 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (43,8 proc.), Regionų partijos (54,2 proc.), Darbo partijos (55,2 proc.) rėmėjai. Pastebėtina, kad tarp TS-LKD rėmėjų pritariančiųjų tokiai nuostatai dalis yra didesnė, nei tarp dalies opozicinių partijų šalininkų, kas rodo besikeičiančias šios partijos rinkėjų vertybines-pasaulėžiūrines ir/ar politines nuostatas, besilygiuojančias į liberalėjantį šios partijos politinės darbotvarkės turinį.

Ar mokyti apie homoseksualius santykius?

Tiek 2018 m.,  tiek 2023 m. tyrimuose teiraujantis apie požiūrį į tokios nuostatos formavimo galimybę nepilnamečiams visuomenėje išlieka aiški negatyvi laikysena: 2018 m. teigiamai tokią galimybę vertino 11,3 proc., neigiamai 63,8 proc., 24,9 proc. neturėjo nuomonės; 2023 m. palankiai ją vertinančių nežymiai padaugėjo (iki 15,9 proc.), tačiau tokios nuostatos formavimo nepalaikančiųjų dalis išaugo iki 68,2 proc., neturinčiųjų nuomonės sumažėjo 10 proc. (nuo 24,9 proc. iki 15,9 proc.). Taigi, matome tendenciją, kad tokia nuostata visuomenės paramos nesulaukia: tiek 2018 m., tiek 2023 m. tyrimai atskleidė, kad nenorima, jog mokykloje nepilnamečiai būtų mokomi apie homoseksualių santykių lygiavertiškumą heteroseksualiems santykiams.

4 pav. Požiūris į galimybę mokyklose ugdyti nuostatą apie homoseksualių santykių tapatumą vyro ir moters santykiams 2018 m. ir 2023 m., proc. (2018 11 9-18 d., N-1000, Vilmorus; 2023 10 12-21, N-1001, Vilmorus)

Jei 2018 m. kuo didesnėje vietovėje gyventa, tuo pozityviau žvelgta į tai, kad mokyklose nepilnamečiams galėtų būti formuojama nuostata apie homoseksualių santykių lygiavertiškumą hereroseksualiems (23,3 proc. vilniečių, 14,4 proc. didmiesčių, 6,4 proc. kaimų gyventojų), tai 2023 m. ši pozicija ženkliai kito: Vilniuje tokios nuostatos formavimui pritarė mažiau, tik 19,5 proc. (sumažėjo 3,8 proc.), nepritarimas pagal gyvenamąją vietą išaugo nuo 62,1 proc. iki 72,4 proc. ir ypač ryškus kaime (72,4 proc.) bei mažesniuose miestuose (70,5 proc.). Per 5 metus ženkliai išaugo nepritariančių homoseksualių santykių lygiavertiškumo nuostatos formavimui dalis žemiausių pajamų grupėje (nuo 52,7 proc. iki 81,3 proc.), mažėjo neapsisprendusiųjų dalis (nuo 33,9 proc. iki 11,2 proc.), o nepritarimas aptariamai nuostatai pagal pajamas visose grupėse viršijo 60 proc. (nuo 63 proc. žemiausių pajamų iki 81,3 proc. aukščiausių pajamų grupėse). Stebima tendencija, kad augant pajamoms nežymiai mažėja nepritarimas tokios nuostatos formavimui (nuo 81,3 proc. iki 63,0 proc.), auga pritarimas (nuo 7,5 proc. iki 21,8 proc.), tačiau didėjant pajamoms stebima ir sąlyginė nežinojimo augimo tendencija nuo 11,2 proc. (tarp gaunančių mažiausias pajamas) iki 15,1 proc. (aukščiausioje pajamų grupėje).

Taigi, tiriant gyventojų pritarimą ar nepritarimą tam, kad mokyklose būtų ugdoma nuostata, jog homoseksualūs santykiai yra lygiaverčiai vyro ir moters santykiams, lyginant 2018 m. ir 2023 m. tyrimų duomenis stebima nežymaus augimo pritariant tokios nuostatos formavimui nepilnamečiams tendencija (4,6 proc. augimas nuo 11,3 proc. 2018 m. iki 15,9 proc. 2023 m.), tačiau paraleliai augo ir nepritarimas jai (4,4 proc., nuo 63,8 proc. 2018 m. iki 68,2 proc. 2023 m.) ir ženkliai (nuo 24,9 proc. iki 15,9 proc.) mažėjo neturinčių pozicijos šiuo klausimu. Tai rodo, kad viešojoje erdvėje plėtojamas tokios nuostatos formavimas ir siekis ją diegti mokyklose skatina visuomenę prisiimti aiškesnę poziciją (mažėja neturinčių pozicijos) ir ją priešina vertybiškai – stebimas bene identiškas augimas tiek pritarimo, tiek nepritarimo pozicijoje.

Analizuojant požiūrį tiriamu klausimu pagal politines preferencijas stebima įdomi tendencija: siekį mokyklose nepilnamečiams formuoti nuostatą apie homoseksualių santykių lygiavertiškumą vyro ir moters santykiams mažiausiai palaiko Darbo partijų rėmėjai (vos 3,4 proc.), ir tai yra žemiausias tokios nuostatos palaikymo rodiklis ne tik pagal politines preferencijas, bet ir pagal visus be išimties socio-demografinius pjūvius. Netikėtumo efektą suponuoja tai, kad nepaisant nemažos dalies (62,5 proc.) Laisvės partijos rėmėjų pritarimo pozicijai, jog mokyklose nepilnamečiams būtų formuojama nuostata apie homoseksualių santykių tapatumą vyro ir moters santykiams, vis tik beveik du penktadaliai šiuo klausimu laikosi priešingos pozicijos partijos plėtojamai politinei darbotvarkei ir siekiams, ko pasėkoje latentiškai atpažįstama netiesioginė dalies Laisvės partijos šalininkų parama prigimtinei šeimai. Ryškiausią nepritarimą išreiškia aiški dauguma Lietuvos socialdemokratų (81,7 proc.), Darbo (79,3 proc.), Lietuvos regionų partijos (79,2 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (77,3 proc.), Tautos ir teisingumo sąjungos (74,1 proc.) rėmėjų, tuo tarpu palankiausiai homoseksualių santykių tapatumo vyro ir moters santykiams nuostatos formavimą nepilnamečiams greta Laisvės partijos šalininkų (62,5 proc.) vertina remiantieji Liberalų sąjūdį (40,4 proc.) ir TS-LKD (32,3 proc.). Pastarųjų mažiausiai pasisako ir prieš tokios nuostatos nepilnamečiams formavimą (atitinkamai 20,8 proc., 38,3 proc. ir 60,2 proc.).

5 pav. Požiūris į galimybę mokyklose ugdyti nuostatą apie homoseksualių santykių tapatumą vyro ir moters santykiams, pagal politines partijas, proc. (2023 10 12-21, N-1001, Vilmorus)

Taigi, stebima įdomi tendencija, kad Laisvės partiją ir TS-LKD remiantieji savo pozicija kardinaliai prasilenkia su programiniais minėtų partijų programose keliamais siekiais, o tai kelia klausimą, kiek jos atstovauja savo rinkėjus.

Išsamiai su LVI tyrimu „Visuomenė remia rizikos valdymu grindžiamą pilnutinį lytiškumo ugdymą ir sako NE fragmentuotam lytiniam švietimui mokyklose“ galite susipažinti čia.

Su apklausos „Lytiškumo ugdymo turinys mokyklose“ duomenimis galite susipažinti čia.

The post Apklausa rodo, kad visuomenė sako „ne“ vaikų lytiškumo ugdymui, prieštaraujančiam tėvų įsitikinimams appeared first on LAIKMETIS.

„Kaip aš suprantu, mokytojai jau ne vienerius metus, dalis tos programos, dėstoma vaikams. Dabar tiesiog ji atsirado susisteminta. Ir manau, kad ekspertai ją rengė, analizavo, paruošė, dabar dėsto ir atidėlioti jos prasmės nėra“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo parlamento vadovė.

Ji taip pat ragino nepasiduoti viešojoje erdvėje sklandantiems gandams apie programos turinį.

„Labai labai svarbu nepasiduoti „feikinėms“ istorijom, kurias kuria, mano galva, žmonės, kuriems nerūpi nei vaikai, nei paaugliai, o rūpi tik jie patys, ir jų politinė darbotvarkė“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.

Tėvų forumas kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM), kad per gyvenimo įgūdžių pamokas bus skleidžiama LGBT propaganda, piktinasi, kad vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių. 

Advokatas Ignas Vėgėlė televizijos laidoje „Dėmesio centre“ teigė, kad vaikai šiose pamokose be kita ko bus mokomi „kaip tą kontraceptinę priemonę pasigaminti oraliniam seksui“. 

Prezidentūra teigia, kad mokyklinės bendrojo ugdymo programos „neturi tapti politikavimo objektu“, o jei ugdymo programos turinys kelia abejonių, vertinti ir koreguoti jį turi atitinkamos srities specialistai, į šį procesą įtraukiant ir švietimo bei tėvų bendruomenes.

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė teigė, jog programą bandoma kompromituoti bei išnaudoti rinkimams.

Kaip BNS informavo ŠMSM, gyvenimo įgūdžių pamoka yra nauja, bet jos turinys apima iki šiol mokyklose dėstytas aktualias moksleiviams temas, tokias kaip socialinis-emocinis ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, savižudybių prevencija, lytiškumo ugdymas, sveikatos ugdymas, pirmoji pagalba, žmogaus sauga, kurių įgyvendinimui mokyklose trūko nuoseklumo ir tam skiriamo laiko.

Pagal programoje konkrečioms klasėms pateiktas temas mokytojai gali savarankiškai dėliotis pamokų turinį.

Programa įgyvendinama ne visa apimtimi: 1–4 klasėse ji dėstoma integruotai, 5, 7 klasėse vyksta po vieną savaitinę, o 9 klasėje – po vieną pamoką kas antrą savaitę.

The post Gyvenimo įgūdžių programos atidėlioti nėra prasmės, įsitikinusi Seimo pirmininkė appeared first on LAIKMETIS.

„Šiuo metu tokių planų nėra“, – BNS trečiadienį informavo ŠMSM. 

Ministerijai antrina ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas. Jis BNS teigė, jog dėl šį rudenį startavusių gyvenimo įgūdžių pamokų komitetą pasiekė Šeimų sąjūdžio laiškas, daugiau jokių kreipimųsi negauta.

„Jokių stabdymų. Mes, nemanau, kad bandysime kažką stabdyti. Visuomet yra politinių jėgų, kurios nieko nenori keisti, bet tai čia nėra priežastis stabdyti“, – sakė Laisvės partijos atstovas Seime. 

Tėvų forumas kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad per pamokas bus skleidžiama LGBT propaganda, piktinasi, kad vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių. 

Advokatas Ignas Vėgėlė televizijos laidoje „Dėmesio centre“ teigė, kad vaikai šiose pamokose be kita ko bus mokomi „kaip tą kontraceptinę priemonę pasigaminti oraliniam seksui“. 

Širvintų merė Živilė Pinskuvienė socialiniame tinkle skelbė, kad savivaldybės įstaigų gyvenimo įgūdžių pamokų objektu „nebus nei lytiniai santykiai tarp vienos lyties vaikų, nei oralinio sekso barjerinės plėvelės naudojimas“, tačiau bus koncentruojamasi į sveikos gyvensenos, higienos, žalingų įpročių ir smurto prevencijos problemas, mokiniams aktualius klausimus.

Tuo metu Prezidentūra ragina vengti politikavimo vertinant ugdymo programų turinį ir palikti tai specialistams, kartu siūlo nukelti programos pradžią, jei jai įgyvendinti šiuo metu nėra kompetentingų pedagogų.

Ministerija kritiką atmeta, sakydama, kad viešojoje erdvėje sklando klaidinanti informacija, o pedagogai šioms pamokoms yra pasirengę bei dar galės tobulintis. 

Platinama neteisinga informacija

Anot A. Žukausko, antradienį apie gyvenimo įgūdžių pamokas ir platinamą iškreiptą informaciją politikams situaciją paaiškino švietimo ministras Gintautas Jakštas. 

„Vienas dalykas, platinama kažkokia feikinė programa, kliedesiai apie oralinio sekso mokymus ir panašiai, ko visiškai nėra. Čia viena, kad daugelis nematęs, neskaitęs, tiki piktybiškai platinama propaganda. Įtariu, iš kur yra, nenoriu čia sakyt. Yra šalis, net Europos Tarybos atliktas tyrimas, kad bando rast plyšių ir kiršinti visuomenes Europoje, tik išgirsta ką nors apie lytiškumą ir pradeda generuoti feikus“, – sakė A. Žukauskas. 

Jis teigė į programą žiūrintis pozityviai, nepastebėjęs  „kažkokių baisių dalykų“, o iš šeimų, su kuriomis bendrauja, girdėjęs teigiamus atsiliepimus – tiek vaikų, tiek tėvų.  

Antradienį Seime G. Jakštas politikams teigė, kad gy­ve­ni­mo įgū­džių pro­gra­ma bu­vo ren­gia­ma dau­giau nei dve­jus me­tus. Į jos ren­gi­mą įsi­trau­kė tos sri­ties moks­li­nin­kai, pe­da­go­gai, bu­vo kon­sul­tuo­ja­ma­si ir su tė­vais.

„Šei­ma yra la­bai svar­bi. Tai at­si­spin­di ir pa­čio­je pro­gra­mo­je, tai yra per ug­dy­mą. Nė­ra pro­pa­guo­ja­mos jo­kios sek­su­a­li­nės orien­ta­ci­jos (...). Kas yra svar­bu, tai su­pras­ti, kad esa­me skir­tin­gi, ir gerb­ti vi­sų mū­sų skir­tin­gumą. Tai yra vie­na iš ver­ty­bių, ku­rią mes vi­si tu­rė­tu­me tu­rė­ti. Ta­čiau ko­kio nors pro­pa­ga­vi­mo, kaip jūs įvar­di­jo­te, pro­gra­mo­se nė­ra“, – Seimo nariams antradienį sakė G. Jakštas. 

Neramina lytiškumo temos

Kai kuriuos tėvus neramina lytiškumo temos, kurios integruotos į Gyvenimo įgūdžių pamoką. 

Anot ŠMSM, 5-10 klasėse bus paliečiamos skirtingos su tuo susijusios temos. Pavyzdžiui, penktoje klasėje bus nagrinėjama, kas yra priekabiavimas lytiniu pagrindu, bus aptarinėjami paauglystėje vykstantys fiziologiniai – poliucijų ir menstruacijų atsiradimas. 

Šeštoje klasėje numatyta nagrinėti, kas kas yra psichologinis, fizinis, ekonominis ir seksualinis smurtas ir prievarta, kokią žalą smurtas daro sveikatai, atpažinti lytinį priekabiavimą, prekybą žmonėmis ir kreiptis pagalbos. Bus aiškinamasi, kas yra lytinė sveikata, kaip asmens elgesys ir aplinkos veiksniai daro jai poveikį.

Septintokai analizuos, kaip nuostatos padeda arba trukdo priimti kitų žmonių nuomonę, kultūrinį tapatumą, lytinį tapatumą, analizuos abipusio sutikimo santykiuose principų laikymosi svarbą, diskutuos apie meilę ir lytinį potraukį, susipažins su kontracepcijos sąvoka, prieinamomis kontraceptinėmis priemonėmis, jų tikslingumu. 

Aštuntoje klasėje numatyta dėstyti, kas yra seksualiniai nusikaltimai, kaip atpažinti situacijas, kuriose atsiranda grėsmė būti įtrauktiems į prekybos žmonėmis tinklą, tapti pornografijos pramonės dalyviu. Bus analizuojama, kas yra nėštumo planavimas, planuotas ir neplanuotas nėštumas. Aptariamos nėštumo nutrūkimo pasekmės.

Devintokai analizuos įvairius santykius ir išskirs jų ypatumus, santykių intymumą ir apibūdins, koks intymumas yra tinkamas skirtingiems santykiams. Taip pat bus nagrinėjama, kaip siejasi lytinis potraukis su hormonų kiekio svyravimais organizme, kokie yra lytinį potraukį stiprinantys veiksniai, aiškinsis lytiškai plintančios infekcijos sąvoką, lytiškai plintančių ligų simptomus, kaip išvengti šių ligų.

Gyvenimo įgūdžių programos dalyviai dešimtoje klasėje aiškinsis, kas yra ilgalaikių santykių planavimas, ankstyvųjų lytinių santykių poveikį fizinei, psichinei ir socialinei sveikatai. Palies nėštumo planavimo temas, kontracepcijos priemones. Moksleiviai taip pat aiškinsis, į ką kreiptis iškilus klausimams dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos.

Mokytojai rengiami universitete

Prezidentūra teigia, kad mokyklinės bendrojo ugdymo programos „neturi tapti politikavimo objektu“, o jei ugdymo programos turinys kelia abejonių, vertinti ir koreguoti jį turi atitinkamos srities specialistai, į šį procesą įtraukiant ir švietimo bei tėvų bendruomenes.

„Taip pat reikia įsiklausyti ir į specialistų argumentus – prievartos ir lytinių nusikaltimų prieš vaikus statistika primena, kad į prevenciją ir ugdymą investuojama nepakankamai“, – komentare BNS trečiadienį nurodė Prezidentūra. 

Anot jos, prielaidos bet kurios ugdymo programos kokybei – ugdymo programų įgyvendinimui tinkamai pasirengę mokytojai.

„Jei neturime kompetentingų mokytojų Gyvenimo įgūdžių programai įgyvendinti, reikėtų vėlinti šios programos startą ir investuoti į mokytojų rengimą“, – pabrėžia Prezidentūra. 

Ministras G. Jakštas Seimo nariams antradienį teigė, kad pamokas dėstyti mokytojai gali ir dabar, taip pat esama pedagogų, kurie tobulinasi. 

„Mo­ky­to­jai ren­gia­mi, yra su­kur­ta uni­ver­si­te­tų pro­gra­ma, jau star­ta­vo Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­gra­ma Gy­ve­ni­mo įgū­džių pro­gra­mos mo­kan­tiems pe­da­go­gams, ne­tru­kus tu­rė­tų star­tuo­ti ir Vil­niaus uni­ver­si­te­te, – sakė G. Jakštas.

Pasak ministro, pas­ta­raisiais me­tais vy­ko kon­sul­ta­ci­jos ir mo­ky­to­jai bu­vo pa­reng­ti, nes tai „nė­ra kaž­kas vi­siš­kai nau­jo“, nes programos dalykai buvo integruoti į ugdymo procesą.

„Tie­siog da­bar jie yra su­kur­ti ir su­dė­ti į at­ski­rą pa­mo­ką, nes tam mo­kyk­lo­se iki šiol bu­vo ski­ria­ma ne­pa­kan­ka­mai dė­me­sio“, – tvirtino ministras.

Turinys nėra naujas

Kaip BNS informavo ŠMSM, gyvenimo įgūdžių pamoka yra nauja, bet jos turinys apima iki šiol mokyklose dėstytas aktualias moksleiviams temas, tokias kaip socialinis-emocinis ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, savižudybių prevencija, lytiškumo ugdymas, sveikatos ugdymas, pirmoji pagalba, žmogaus sauga, kurių įgyvendinimui mokyklose trūko nuoseklumo ir tam skiriamo laiko.

Ministerija tvirtina, kad, pavyzdžiui, žmogaus sauga kaip atskiras dalykas buvo įgyvendinama tik 5, 8, 10 klasėse. Integruotai nuo 2017 mokslo metų pradžios dėstytos sveikatos, rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo temos, tačiau tam nebuvo numatyta atskiro pamokų laiko.

„Mokytojai, kurie mokė žmogaus saugos dalyką, turėjo baigti atitinkamus kvalifikacinius kursus. Mokytojams, kurie dėstė Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą mokyklose, buvo surengta daugybė kursų, konsultacijų, kitų kvalifikacijos tobulinimo renginių, pateikta nemažai metodinės medžiagos. Taigi, tokių parengtų specialistų mokyklose jau yra, ir reikia jais pasitikėti“, – sakoma ŠMSM komentare.

Pagal programoje konkrečioms klasėms pateiktas temas, anot ministerijos, mokytojai gali savarankiškai dėliotis pamokų turinį.

Programa įgyvendinama ne visa apimtimi: 1–4 klasėse ji bus dėstoma integruotai, 5, 7 klasėse vyks po vieną savaitinę, o 9 klasėje – po vieną pamoką kas antrą savaitę.

„Tai yra palaipsninis programos diegimas, tad šiemet ir mokytojų reikės mažiau“, – nurodo ŠMSM.

The post Švietimo ministerija nesitraukia: gyvenimo įgūdžių pamokų neatšauks appeared first on LAIKMETIS.

„1-4 klasėse programa bus įgyvendinama integruotai, to paties mokytojo. Nuo 5 klasės vyks po vieną pamoką savaitėje, o 6-10 klasėms viena pamoka per dvi savaites“, – praėjusią savaitę vykusiame Seimo Psichikos sveikatos pakomitečio ir Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos bendrame posėdyje sakė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patarėjas Ignas Gaižiūnas. 

Ministerijos skaičiavimais, tam kitiems mokslo metams prireiks 7,2 mln. eurų, vėliau, didinant pamokų skaičių, 2024 metams – 28,8 mln., 2025 metams – 43,2 mln. eurų.

„Nurodytos lėšos reikalingos, kad programa būtų įgyvendinama visa apimtimi, t.y. nuo 1 iki 10 klasės, skiriant po vieną savaitinę pamoką. Nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos keturiems mėnesiams suplanuota skirti 2 mln. 34 tūkst. eurų. Daugiausia lėšų skiriama mokytojų darbo užmokesčiui“, – BNS informavo ministerija.

Vienos papildomos pamokos mokykloje visoms klasėms įvedimas, anot ministerijos, atsieina apie šešis milijonus eurų.  

Anot ministerijos, norėtųsi, kad ir 6-10 klasėms pamoka vyktų kartą per savaitę, tačiau startuoti tokių galimybių šiuo metu nesama, tad pamokų skaičius didės pamečiui. 

Suteiks įvairiapusių žinių

Kaip BNS informavo ministerija, šia gyvenimo įgūdžių programa siekiama padėti vaikams, paaugliams ir jaunimui pasirengti gyvenimui, suteikti žinių, nuosekliai ugdyti vertybes, nuostatas, elgesį, kuris padės laiku atpažinti ir patiems arba su kitų pagalba įveikti įvairius gyvenime kylančius iššūkius. 

„Programoje įgūdžiai ir gebėjimai ugdomi spiralės principu, kartojant kasmet, pridedant kiekvienam įgūdžio ar gebėjimo mokymuisi ir tobulinimui po vieną plėtojantį, įgūdį įtvirtinantį žingsnį ar skirtingą kontekstą. Dalykas yra nevertinamas pažymiais. Pagrindiniai įgūdžiai įgyjami iki 10 klasės, programos turinys išdėstytas kiekvieniems mokslo metams“, – pranešė ministerija. 

„Gyvenimo įgūdžiai“ kiekvienoje klasėje apims šias temines sritis: socialinis ir emocinis ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, savižudybių prevencija, lytiškumo ugdymas, sveikatos ugdymas, pirmoji pagalba, žmogaus sauga, informavo ministerija. 

Pirmoje klasėje dėmesį ketinama skirti emocijoms ir jausmams, saugaus elgesiui gatvėje. Vaikai pradės mokytis pirmosios pagalbos sau ir kitam suteikimo įgūdžių, pvz., pamatuoti temperatūrą, sutvarkyti nubrozdinimą. 

Per visą dešimties metų mokymosi programą mokiniai įvairiuose kontekstuose ugdysis atsparumą psichoaktyvių medžiagų vartojimui, nusikalstamai veikai

Per visą dešimties metų mokymosi programą mokiniai įvairiuose kontekstuose ugdysis atsparumą psichoaktyvių medžiagų vartojimui, nusikalstamai veikai. Programa siekiama mažinti patyčias, smurtą, savižudybių skaičių, stiprinti mokinių sveikatą, saugoti gyvybę, suteikti pirmosios pagalbos žinių, informavo ministerija.

Galės samdyti partnerius

 Mokytojams, kurie norėtų mokyti šio dalyko tam tikras temas, bus parengta nacionalinė kvalifikacijos tobulinimo programa.

„Mokytojų šiuo metu turime, kurie gali tai daryti, įgyvendinant prevencines programas, kompetencijų yra, bet mokytojui nuolat reikia atnaujinti. Universitetuose būtų nacionalinė programa, skirta tiems, kurie įgyvendintų gyvenimo įgūdžių programą, galėtų pastiprinti kompetencijas“, – sakė I. Gaižiūnas. 

Anot ministerijos, programą įgyvendinti turi ne vienas mokytojas. Iki šiol mokyklose „Žmogaus saugos“ dalyko moko papildomas kompetencijas įgiję mokytojai, o socialinio emocinio ugdymo temas gali vesti socialiniai pedagogai ar kitų dalykų mokytojai, kurie yra sertifikuoti kaip socialinio emocinio ugdymo ekspertai.

Ministerija teigė, jog mokykloms ketinama numatyti galimybę samdyti partnerius, kurie galėtų įgyvendinti programas, pavyzdžiui, „Raudonasis kryžius“, „Caritas“, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenių asociacija, Priklausomybės ligų specialistų asociacija, „Įvairovės ir edukacijos namai“, visuomenės sveikatos biurai, PAGD, saugaus eismo ar radiacinės saugos specialistai. 

Rekomendacijos šiai programai dar rengiamos, jos bus paskelbtos švietimo portale emokykla.lt. 

The post Nuo kito rugsėjo mokyklose - gyvenimo įgūdžių pamokos appeared first on LAIKMETIS.