Pranciškus taip pat nuotoliniu būdu sekė Vatikane vykstančias gavėnios rekolekcijas ir dvasiškai vienijosi su jų dalyviais. Informuotas apie potvynius Argentinoje, popiežius išreiškė artumą nukentėjusiems.

Sekmadienio vakarą gydytojai nepaskelbė naujo pranešimo apie popiežiaus sveikatą, tad spaudos salė tik pakartojo, kad situacija yra stabili ir, kaip pranešta šeštadienio medicininiame biuletenyje, popiežiaus sveikatos būklė palaipsniui šiek tiek gerėja, nors vis dar išlieka sudėtinga.

The post Popiežius tęsė gydymą appeared first on LAIKMETIS.

„Gydytojai patvirtino, kad situacija išlieka tokia pati kaip vakar“, – pareiškė Vatikanas. 

Priduriama, kad 88 metų popiežiaus būklė yra stabili, o „bendras sudėtingas vaizdas šiek tiek pagerėjo“. 

Priešpietį popiežius tęsė gydytojų jam skirtus ir jau keletą dienų daromus judėjimo ir kvėpavimo reabilitacijos pratimus. Po mechaninės ventiliacijos naktį, Pranciškus dieną kvėpavo intensyviu deguonies srautu.

Sekmadienio rytą popiežius sulaukė svečių. Jį Gemelli ligoninės palatoje aplankė du artimiausi bendradarbiai: kardinolas Pietro Parolinas, Vatikano valstybės sekretorius, ir arkivyskupas Edgaras Pena Parra, Valstybės sekretoriaus pavaduotojas bendriesiems reikalams. Be kitų dalykų, jie informavo popiežių apie kai kurias situacijas Bažnyčioje ir pasaulyje.

Popiežius nuotoliniu būdu iš ligoninės sekė Romos kurijos gavėnios rekolekcijas, kurios, vadovaujamos kapucino t. Roberto Pasolini, prasidėjo sekmadienio popietę Vatikano Pauliaus VI audiencijų salėje,

Komunikate sekmadienio rytą Šventojo Sosto spaudos salė pranešė, kad popiežiaus naktis buvo rami.

Rožinio malda už popiežių Vatikane ir Buenos Airėse

Jėzuitas kardinolas Michaelas Czerny SJ šeštadienio, kovo 8-osios, vakarą Šv. Petro aikštėje vadovavo Rožinio maldai už popiežių Pranciškų.

78 metų kardinolas, Šventojo Sosto tarnystės integraliai žmogaus pažangai dikasterijos prefektas, šia proga atkreipė dėmesį į Rožinio maldą už popiežių dar vienoje aikštėje kitame pasaulio gale - popiežiaus gimtinėje Buenos Airėse.

Tikintieji Argentinos sostinės katedroje ir katedros aikštėje meldėsi tema: „Už meilę sumokoma meile“.

„Vienykimės maldoje su dėkingumu, viltimi ir meile pavesdami Dievo gailestingumui popiežiaus sveikatą“, – linkėjo Rožinio maldai vadovavęs kardinolas M. Czerny..

Pontifikas į Romos Gemelli (Džemelio) ligoninę buvo paguldytas vasario 14 dieną dėl sunkumų kvėpuojant. Po to jo būklė ėmė prastėti, bronchitas virto pneumonija, apėmusia abu plaučius.

The post Šv. Tėvo sveikata - sudėtingas vaizdas šiek tiek pagerėjo appeared first on LAIKMETIS.

Pastebimas laipsniškas nedidelis pagerėjimas, sakoma šeštadienio, kovo 8 d., vakarą paskelbtame naujame pranešime apie popiežiaus sveikatą.

Pastarosiomis dienomis kūno temperatūra buvo normali, pagerėjo kvėpavimas, kraujotakos parametrai ir kraujo tyrimų rezultatai yra stabilūs. Gydytojai tikisi, kad būklės gerėjimas tęsis ir ateinančiomis dienomis.

Popiežius priėmė Komuniją, meldėsi ligoninės privačios palatos koplyčioje, o po pietų pakaitomis ilsėjosi ir dirbo.

The post Šv. Tėvo organizmas gerai reaguoja į gydymą appeared first on LAIKMETIS.

Pirmadienį vakare Vatikanas paskelbė, kad anksčiau tą dieną pontifikas patyrė du ūmius kvėpavimo nepakankamumo epizodus, kuriuos sukėlė didelis gleivių susikaupimas bronchuose. Dėl šių bronchospazmo priepuolių buvo atliktos dvi bronchoskopijos, kurių metu išsiurbtas susikaupęs sekretas.

Pirmadienį po pietų buvo atnaujinta neinvazinė mechaninė plaučių ventiliacija, popiežius visą laiką išliko budrus ir bendradarbiavo su gydytojais, skelbė Vatikanas.

88 metų Pranciškus į Romos Gemelli (Džemelio) ligoninę buvo paguldytas vasario 14 dieną, dėl sunkumų kvėpuojant. Po to jo būklė ėmė prastėti, bronchitas virto pneumonija, apėmusia abu plaučius.

Po pirmadienio ūmių kvėpavimo nepakankamumo priepuolių gydytojų prognozės išlieka atsargios, sakoma Vatikano pranešime. Tai reiškia, kad gydytojai negali prognozuoti tolesnės ligos eigos.

Ūmus kvėpavimo nepakankamumas, galintis kelti pavojų gyvybei, atsiranda tada, kai plaučiai negali perduoti į kraują pakankamai deguonies arba kai organizme susikaupia per daug anglies dvideginio.

Pontifikas yra gydomas specialiame popiežiams skirtame numeryje 10-ajame Gemelli ligoninės aukšte. Vatikanas nurodo, kad Pranciškus ten ir dirba.

Pranciškus, kurio civilinis vardas yra Jorge Bergoglio (Chorchė Bergoljas), trečią sekmadienį iš eilės praleido tradicinę „Viešpaties angelo“ maldą, o Vatikanas vietoj jos paskelbė kreipimąsi raštu.

„Jaučiu visą jūsų meilę ir artumą, ir šiuo ypatingu metu jaučiuosi taip, tarsi mane „neštų“ ir palaikytų visa Dievo tauta. Ačiū jums visiems“, – dėkodamas tikintiesiems už jų maldas sakė popiežius.

The post Gydytojai negali prognozuoti tolesnės popiežiaus ligos eigos appeared first on LAIKMETIS.

„Popiežius praleido ramią naktį ir ilsisi“, – sakoma pareiškime.

88 metų pontifikui penktadienį dėl kvėpavimo krizės buvo prijungtas kvėpavimo aparatas, sakė Vatikanas.

Gydytojai sakė, kad per ateinančias 24-48 valandas paaiškės, ar kvėpavimo sutrikimai pablogino jo būklę, ar ne, sakė šaltinis Vatikane.

Pavojus išlieka, bet pontifikas yra geros nuotaikos, pridūrė šaltinis.

Pranciškus vasario 14 dieną buvo hospitalizuotas dėl bronchito, tačiau jo būklė pablogėjo ir išsivystė dvigubas plaučių uždegimas.

Medicinos ekspertai įspėjo, kad dėl Pranciškaus amžiaus ir lėtinės kvėpavimo takų ligos, kuria jis serga, sveikimas užtruks.

Popiežiui, beveik 1,4 mlrd. pasaulio katalikų vadovui, dar jaunystėje buvo pašalinta dalis vieno plaučio, o pastaraisiais metais jis vis dažniau susiduria su sveikatos problemomis.

Jis yra linkęs sirgti bronchitu, kenčia klubų ir kelių skausmus, dėl kurių turi naudotis neįgaliojo vežimėliu.

Nepaisant to, Pranciškus ir toliau dirbo specialiuose Gemelli (Džemelio) ligoninės apartamentuose 10 aukšte.

Be to, pasak Vatikano, tarp poilsio ir maldų jis darė kvėpavimo pratimus.

The post Popiežius patyrė kvėpavimo krizę, padėtį pavyko stabilizuoti - Vatikanas appeared first on LAIKMETIS.

Vienas šaltinis Vatikane nurodė, kad 88 metų popiežius Pranciškus, trečiadienį po ramios nakties pakilo iš lovos.

„Popiežiaus sveikatos būklė tebėra kritinė, bet stabili“, – buvo sakoma antradienio vakarą paskelbtame Šv. Sosto spaudos salės pranešime spaudai.

Antradienį nebuvo ūmių kvėpavimo sunkumų; kraujotakos parametrai išlieka stabilūs.

Vakare jam buvo atlikta planinė kompiuterinė tomografija abipusiam plaučių uždegimui stebėti.

Ryte Pranciškus priėmė Komuniją ir skyrė laiko darbui.

Vis dėlto popiežius tebėra silpnas, o jo gydytojai įspėjo, kad prireiks laiko, kol medikamentinis gydymas duos teigiamų rezultatų.

„Atsižvelgdami į klinikinės būklės sudėtingumą“, gydytojai kol kas neskelbia prognozių dėl popiežiaus sveikatos, pranešė Vatikanas.

Hondūro kardinolas Oscaras Andresas Rodriguezas Maradiaga (Oskaras Andresas Rodrigesas Maradiaga), kuris anksčiau buvo popiežiaus kardinolų tarybos koordinatorius, antradienį dienraščiui „La Repubblica“ išreiškė viltį, kad pontifikas pasveiks.

„Jam dar ne laikas keliauti į dangų“, – sakė O. A. R. Maradiaga.

„Jis yra žmogus, kuris nepasiduoda sunkumams, nenusivilia, nesustingsta ir nesustoja judėti į priekį“, – sakė jis laikraščiui.

„Gaivaus oro gurkšnis“ 

Tikintieji prie ligoninės paliko žvakelių ir nuotraukų, o pirmadienį Gemelli ligoninės kapelionas sukalbėjo specialią maldą.

Buenos Airėse, kur iki išrinkimo 2013 metais Katalikų Bažnyčios vadovu buvo žinomas kaip arkivyskupas Jorge Bergoglio (Chorchė Bergoljas), šimtai argentiniečių meldėsi už pontifiką.

Arkivyskupas Jorge Garcia Cuerva (Chorchė Garsija Kuerva), kalbėdamas aikštėje, kurioje anksčiau J. Bergoglio pasisakydavo prieš neteisybę ir nelygybę, pavadino Pranciškaus pontifikatą „gaivaus oro gurkšniu smurto, savanaudiškumo, atskirties dusinamam pasauliui“.

„Tegul mūsų malda būna tas gaivaus oro gurkšnis, kuris pasieks jo plaučius, kad jis galėtų atgauti sveikatą“, – kalbėjo jis.

Specialios maldos už Pranciškų bus kalbamos antradienio vakarą Argentinos bažnyčioje Romoje.

Paramą taip pat išreiškė pasaulio lyderiai

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį Baltuosiuose rūmuose popiežiaus sveikatą pavadino „labai rimta situacija“.

„Bet mes norime, kad jis pasveiktų, jei tai įmanoma“, – susitikęs su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) žurnalistams sakė D. Trumpas. 

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras) sakė, kad nusiuntė popiežiui laišką, kuriame „išreiškė visą mūsų susižavėjimą“ ir pavadino Pranciškų „etišku žmonijos vadovu (...) mylimu visų religijų“ atstovų.

Sveikimo laikotarpis

Gydytojai įspėjo, kad Pranciškus jėgas atgaus dar negreitai ir turės ligoninėje praleisti visą šią savaitę ir dar ilgiau. 

Popiežius, kuriam jaunystėje buvo pašalinta dalis vieno plaučio, pastaraisiais metais vis dažniau patiria sveikatos problemų.

Jis linkęs sirgti bronchitu, turi antsvorio ir nuolat kenčia nuo klubų bei kelių skausmų, dėl kurių didžiąją laiko dalį yra priverstas naudotis neįgaliojo vežimėliu.

Italijos užkrečiamųjų ir tropinių ligų draugijos mokslinis direktorius Massimo Andreoni (Masimas Andreonis) dienraščiui „La Stampa“ teigė, kad jaunam žmogui reikia mažiausiai dviejų savaičių, kad pasveiktų nuo abipusio plaučių uždegimo.

„Vyresnio amžiaus žmogui, tokiam kaip popiežius Pranciškus, atsižvelgiant į visas papildomas komplikacijas (...) visiško pasveikimo reikia laukti dar ilgiau“, – teigė M. Andreoni.

The post Popiežiaus sveikatos būklė tebėra stabiliai kritinė, Bažnyčia meldžiasi appeared first on LAIKMETIS.

Pontifikas, esantis kritinės būklės dėl abiejų plaučių uždegimo, ligoninėje praleido 11-ą dieną.

„Šventojo Tėvo kritinė klinikinė būklė rodo nedidelį pagerėjimą. Šią dieną nebuvo kvėpavimo krizių, pagerėjo ir kai kurių tyrimų rezultatai“, – sakoma Vatikano vakaro biuletenyje apie 88 metų popiežiaus sveikatą.

„Lengvas inkstų nepakankamumas stebimas ir jis nekelia didelio susirūpinimo. Deguonies terapija tęsiama, tačiau buvo šiek tiek sumažintas srautas ir deguonies procentas. Gydytojai, atsižvelgdami į sudėtingą bendrą būklę, kol kas neskelbia prognozių“, – rašoma pranešime.

„Pirmadienio rytą popiežius priėmė Komuniją, po pietų jis atnaujino savo darbinę veiklą, o vakare – paskambino Gazos klebonui. Popiežius Pranciškus dėkoja visiems žmonėms, kurie meldžiasi už jo sveikatą.“

Pontifikas, kuris nuo 2013-ųjų vadovauja pasaulinei Katalikų Bažnyčiai, vasario 14-ąją buvo paguldytas į ligoninę dėl kvėpavimo sutrikimų.

Tai ilgiausias Pranciškaus hospitalizavimas per visą jo pontifikato laikotarpį.

Iš pradžių jam buvo diagnozuotas bronchitas, bet vėliau jis išsivystė į abiejų plaučių uždegimą, o šeštadienio vakarą Vatikanas pirmą kartą pranešė, kad jo būklė kritinė.

Pranciškaus gydymas ligoninėje sukėlė visuotinį susirūpinimą, o viso pasaulio katalikai meldžiasi už jo pasveikimą.

Tai taip pat pakurstė spėliones, ar jis gali atsistatydinti.

Jis visada paliko atvirą galimybę sekti savo pirmtako Benedikto XVI, kuris 2013-aisiais tapo pirmuoju nuo viduramžių atsistatydinusiu popiežiumi, pavyzdžiu.

Tačiau jis ne kartą sakė, kad dabar tam dar ne laikas.

The post Gydytojai kol kas neskelbia prognozių dėl popiežiaus sveikatos appeared first on LAIKMETIS.

Apie popiežiaus sveikatos būklę žurnalistams kalbėjo popiežių gydančios Gemelli ligoninės gydytojų komandos vadovas profesorius Sergio Alfieri (Serdžijas Alfjeris) ir Vatikano sveikatos apsaugos direkcijos vadovo pavaduotojas.

Ypatingų naujienų nėra, spaudos konferencija buvo surengta dėl to, kad jau praėjo savaitė nuo popiežiaus paguldymo į ligoninę, aiškino gydytojai pabrėždami, jog pats popiežius nori, kad apie jo sveikatos būklę būtų kalbama atvirai.

Gydytojai priminė tai, kas jau buvo skelbta pastarosiomis dienomis. Pranciškus serga lėtinė bronchektazija (bronchų išsiplėtimu).

Taip pat buvo nustatyta polimikrobinė (virusinė, bakterinė ir grybelinė) kvėpavimo takų infekcija, o vėliau ir abipusis plaučių uždegimas. Gydytojai patikslino, kad terapija nebuvo keičiama. Terapija buvo tik koreguojama ir stiprinama, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus.

Popiežiaus sveikatos būklė yra stabili, tačiau vis dar sudėtinga, reikia atsiminti, kad pacientui 88 metai.

„Jei išsiųsime jį į Santa Martą (jo namus Vatikane), jis vėl pradės dirbti kaip anksčiau“, – kalbėjo S. Alfieri.

„Taigi mes jį laikome čia. Šiuo metu jis yra ligoninėje, [ir liks ligoninėje] mažiausiai visą kitą savaitę“, – sakė gydytojas.

„Laikome jį čia, kad, kai jis grįš į Santa Martą, jam būtų sunkiau persitempti“, – pridūrė jis.

Per spaudos konferenciją buvo tiesiai paklausta, ar negresia pavojus popiežius gyvybei.

Atsakydamas profesorius Alfieri sakė, kad popiežius pasižymi neįtikėtinu atsparumu ir jo širdis yra stipri. Šiuo metu pavojus gyvybei negresia, tačiau visą laiką yra rizika, kad mikroorganizmai gali patekti į kraują.

Jei pacientas susirgtų sepsiu, jo amžiuje ir dėl kvėpavimo takų problemų galėtų būti sunku pasveikti. Bakterijos gali patekti į kraują ir išplisti ir į kitus organus, tačiau šiuo metu taip nėra.

Tačiau gerėjanti popiežiaus sveikata neišsklaidė spekuliacijų dėl jo ateities. Pastaruoju metu Pranciškus turėjo įtemptą darbotvarkę tiek Vatikane, tiek tarptautinėje arenoje, be to, jį kamavo nuolatinės sveikatos problemos. 

Pontifikas dingo iš viešumos po to, kai buvo paguldytas į specialius popiežiaus apartamentus Gemelli ligoninės 10 aukšte.

Šiuo metu neįmanoma atsakyti, kiek laiko popiežius bus dar gydomas ligoninėje.

Vatikanas teigia, kad popiežius išlieka linksmas, pakaitomis tai ilsisi, tai skaito. Tačiau kol kas neskelbiama įprastų jo nuotraukų iš ligoninės, kaip tai buvo daroma ankstesniais kartais, ir tai tik dar labiau sustiprino įvairius viešojoje erdvėje sklandančius gandus. 

Tai ne pirmas kartas, kai apie pontifiko sveikatos problemas sklando įvairios sąmokslo teorijos. Manoma, kad tokias teorijas neišvengiamai skleidžia ir tie, kurie Pranciškaus vietoje norėtų matyti ką nors kitą. 

Pranciškus, kuriam jaunystėje buvo pašalinta dalis vieno plaučio, todėl jis yra labiau linkęs į kvėpavimo takų ligas, per pastaruosius ketverius metus patyrė išvaržos ir storosios žarnos operacijas.

Jis turi antsvorio ir nuolat kenčia nuo klubų bei kelių skausmų, dėl kurių didžiąją laiko dalį yra priverstas naudotis neįgaliojo vežimėliu.

Be to, jis yra vienas vyriausių kada nors popiežiaus pareigas ėjusių asmenų – ir nors pats yra sakęs, kad šis vaidmuo skirtas visam gyvenimui, Pranciškus taip pat yra užsiminęs apie galimybę atsistatydinti, kaip tai padarė jo pirmtakas Benediktas XVI.

The post Popiežiaus sveikatos būklė yra stabili, tačiau vis dar sudėtinga - medikai appeared first on LAIKMETIS.

Pokyčiai – stulbinami

Karjerą pradėjusi Vaikų poliklinikoje vaikų ligų gydytoja pastebi, kad pokyčiai medicinoje, ypač suaktyvėjo Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę. Gydytoja juokauja, kad jaunimui nereikia pasakoti apie tuos laikus, kai ji pradėjo gydytojos karjerą, nes gali pasirodyti, kad ji labai sena. Bet pokyčiai medicinoje vyko labai sparčiai, nes tai – bene greičiausiai modernėjanti sritis.

Keitėsi ne tik technologijos, metodikos, keitėsi ir žmonės. Anksčiau medicina ir medikai buvo atsakingi už žmogaus sveikatą ir tai, anot patyrusios medikės, labai neteisinga. „Dabar pats žmogus daug labiau turi rūpintis savo sveikata ir šis žmonių sąmoningumas pastebimai auga“, - džiaugiasi vaikų ligų gydytoja R. Petrauskienė, matydama, kai jauni tėvai rūpinasi vaikų ligų profilaktika, kai lieka neabejingi sveikai mitybai, fiziniam aktyvumui.

Net ir susirgus daug daugiau reikia rūpintis, nes ir ligoninėje niekas nelaiko, kai vaikui reikia tik priežiūros ar reabilitacijos.   

Gydytoja pastebi, jog per tą laiką pasikeitė ir į ligoninę ateinantis jaunimas: gydytojai, slaugytojos. „Jie laisvesni, kitomis sąlygomis užaugę. Žmogui svarbiausia ne tai, kokiomis sąlygomis jis užaugo, bet tai, kokias vertybes puoselėjo“, - vertina gydytoja jaunus žmones dėl jų aukštos savivertės, gebėjimo būti sąžiningais ir teisingais, ko nuo mažų dienų buvo mokoma ir pati Rima.

Gydytojų apsuptyje

Vaikų ligų gydytojai Rimai Petrauskienei tenka ne tik dirbti medikų kolektyve, ji ir augo gydytojų apsuptyje. Mama Aldona Verbickienė – gydytoja odontologė, medicinos mokslų daktarė, buvusi RŠL vyr. gydytojo pavaduotoja. Brolis Gytis Verbickas – chirurgas, dirba Vilniaus universitetinėje ligoninėje.

„Nemažai medikų mūsų giminėje, tad ir aš jau vaikystėje žinojau, kad būsiu gydytoja“, - pasirinkimu niekad nesudvejojusi vaikų ligų gydytoja R. Petrauskienė.

Vilniaus universiteto medicinos fakultete įgijusi vaikų ligų gydytojos diplomą, 1977 metais ji atvyko dirbti į Šiaulius. Pirmiausia, pagal universiteto duotą paskyrimą, dirbo Vaikų poliklinikoje ir  Šiaulių ligoninės Vaikų ligų skyriuje, kuris anuomet buvo įsikūręs dabartiniame centriniame ligoninės pastate, kuriame šiuo metu yra Konservatyviosios medicinos klinika.

Darbo pradžia šiame skyriuje buvo labai sunki, nes anuomet dar nebuvo vaikų intensyviosios terapijos skyriaus, tad visus sunkios būklės vaikus turėjo gydyti vaikų ligų gydytojas. Nebuvo dar ir specializuotų vaikų ligų gydytojų, tad teko gydyti ir inkstų ar širdies ligomis, virškinimo ir kitais sutrikimais sergančius vaikus.  Džiaugiasi gydytoja, kad drauge dirbti ir mokytis teko iš patyrusių vaikų ligų gydytojų: šviesios atminties Janinos Bieliauskienės, Jono Jankausko, Nijolės Urbonienės, kuriems yra labai dėkinga.

Vaikų ligų gydytoja Rima Petrauskienė pastebėjo, kad ją labiausiai traukia nefrologinės ligos ir nusprendė tobulintis šioje srityje. 1980 metais išvyko mokytis į Maskvą, po to – kvalifikaciją kėlė Vilniuje. Gavusi vaikų nefrologijos ligų gydytojos diplomą, gydytoja dirbo ne tik Vaikų ligų skyriuje, bet ir Vaikų konsultacijų poliklinikoje.

Atsakomybė ir dėkingumas - greta

Vaikų ligų gydytojų darbo sąlygos kardinaliai pasikeitė 1991 metais, kai Architektų gatvėje  buvo pastatyta Vaikų ligų klinika. Staiga pasikeitė ne tik darbo sąlygos, bet ir medicinos įranga, kasdienės priemonės: atsirado vienkartiniai švirkštai, vienkartinės pirštinės, sparčiai sumažėjo infekcijų plitimas.

Nekito tik darbas su vaikais. „Vaikai turi labai malonią specifiką – jie auga, keičiasi ir tai stebėti – didelė atgaiva“, - sako gydytoja, nesikračiusi ir atsakomybės, visuomeninio darbo. Dešimtmetį R. Petrauskienei buvo patikėtos  Pediatrų draugijos pirmininkės pareigos, suteiktos vyriausios zonos pediatrės pareigos. Už pasiaukojantį darbą ne kartą skatinta Sveikatos apsaugos ministerijos ir ligoninės administracijos padėkomis.

Likdavo laiko ir sau. Rima – didelė kelionių mėgėja, apkeliauta Europa ir daugelis kitų pasaulio šalių. Gydytoja neabejoja, kad ir išėjusi į užtarnautą poilsį dar ne kartą krausis kelionių lagaminus, perskaitys ne vieną knygą, prižiūrės daugelį metų tėvų namo kieme užaugintą sodą, puoselės gėlyną. Pasivaikščiojimai, grybavimas – abiejų Petrauskų malonumas, kuriam nuo šiol atsiras daugiau laiko.

The post Šiaulių vaikų ligų gydytoja R. Petrauskienė ramia širdimi užleidžia vietą jaunimui appeared first on LAIKMETIS.

Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.