„Mūsų žinia iš VRM yra tai, kad FNTT Europos Sąjungos lėšų grobstymas yra prioritetas ir taikinys – visos pajėgos, visi mūsų resursai tarnybos skirti bus tam, kad užkirstų ES lėšų grobstymą, tai yra sutarta jau su vadovu“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir FNTT vadovu Rolandu Kiškiu trečiadienį teigė A. Bilotaitė. 

Anot ministrės, daugiau negu trečdalis tyrimų dėl ES lėšų neteisėto pasisavinimo susiję su Nacionaline mokėjimų agentūra (NMA), todėl pasitarimo metu nutarta, kad būtina sustiprinti būtent jos rizikų valdymo gebėjimus. 

„FNTT šiuo metu atlieka 25 ikiteisminius tyrimus dėl galimo sukčiavimo pasisavinant ES pinigus. (...) Atliekami 9 (iš 25 – BNS) ikiteisminiai tyrimai, susiję su Nacionaline mokėjimų agentūra, suma siekia nemažus pinigus – apie vieną milijoną eurų“, – sakė A. Bilotaitė. 

FNTT šiuo metu atlieka 25 ikiteisminius tyrimus dėl galimo sukčiavimo pasisavinant ES pinigus

„Sutarėme, kad susėsime instituciniu lygmeniu ir tikrai peržiūrėsime visą rizikų valdymo algoritmą įtraukiant visas institucijas, kad turėtume labai aiškų standartą užtikrinti skaidriam ES lėšų panaudojimui“, – teigė ministrė.

FNTT vadovas R. Kiškis teigė, kad tarnyba iš pradžių koncentruosis į rizikų vertinimo planą, ES pinigų skyrimo procesų skaitmenizavimą. 

„Mūsų pagrindinė užduotis – aiškiai pasakyti, kokie saugikliai neveikia esančiame reguliavime pasisavinant ES lėšas“, – spaudos konferencijoje teigė R. Kiškis. 

„Nesąžiningas duomenų pateikimas, duomenų klastojimas dirbtinai išpučiant kainas tam tikrų įrenginių ar prekių“, –  dažniausius sukčiavimo būdus vardijo FNTT vadovas.

FNTT neseniai atskleidė didelio masto piktnaudžiavimą ES lėšomis žemės ūkio srityje – klastojant dokumentus buvo siekiama arba buvo užvaldyta virš 1 mln. eurų paramos. Įtarimai pareikšti 9 fiziniams asmenims.

Žemės ūkio ministras K. Navickas teigė, kad sutarta sukurti išankstinio informavimo instrumentą, kad tokie nusikaltimai būtų pradėti tirti iš anksto, dar nespėjus pasisavinti ES paramos.

„Precedentas arba impulsas šitam susitikimui buvo informacija apie pradėtus ikiteisminius tyrimus piktnaudžiaujant per jaunųjų ūkininkų programą. (...) Mes turime anksčiau sukurti išankstinio informavimo per rizikos vertinimą instrumentą, kad jeigu matosi požymiai vieno ar kito vertinime neteisėto veiksmo, kad būtų išankstinis bendradarbiavimas su tarnyba ir mes tam pritariame. Sutarėme kartu peržiūrėti rizikų vertinimo planą“, – sakė K. Navickas.

Ministro teigimu, dalis būtinų darbų jau atlikta.

„Sulaukėme palaikymo, kad tie veiksmai, kuriuos mes padarėme – daug laiškų ir paraiškų perkėlėme į elektroninę erdvę, užtikrinimą paramos aiškesnės instrumentų, dalyvių, kas gali dalyvauti vienuose ar kituose procesuose, – tai tą mes esame atlikę, gerai, kad judame teisingu keliu“, – teigė K. Navickas. 

ES parama kasmet sudaro apie penktadalį Lietuvos metinio biudžeto – ji siekia apie 3,1 mlrd. eurų. Vien žemės ūkiui  šiais metais suplanuota skirti 0,91 mlrd. eurų ES paramos (įskaitant bendrojo finansavimo lėšas). 

The post A. Bilotaitė: FNTT privalės sustabdyti ES lėšų grobstymą appeared first on LAIKMETIS.

Kaip trečiadienį pranešė Kultūros ministerija, kartu su Turkija, Brazilija, Kinija, Iranu, Zambija, Egiptu, Palestina ir Azerbaidžanu į komitetą išrinkta Lietuva rinkimuose įveikė antrajai kadencijai savo kandidatūrą teikusią Rusiją.

Pasak ministerijos, Pagalbinis komitetas formuojamas remiantis geografinio balanso ir sąžiningos rotacijos principais. 

Minima konvencija skirta valstybių narių kultūros paveldo apsaugai nuo vagystės, plėšikavimo bei grobstymo, kontrabandos, taip pat nuo jų priverstinio išvežimo ar nuosavybės teisės perdavimo okupavus šalį.

Ji taikoma ne vien istorinius, archeologinius ar meninius požymius turintiems kultūros paveldo objektams, bet ir tiems, kurie yra reikšmingi mokslui.

Valstybės narės įsipareigoja įteisinti būtinas saugos priemones: uždrausti muziejams įsigyti kultūros vertybes, kurios buvo neteisėtai išvežtos, uždrausti įvežti kultūros vertybes, pavogtas iš muziejų ar valstybės, savivaldybių, visuomeninių institucijų įsiteisėjus šiai konvencijai.

Konvencija taip pat įsipareigojama valstybės, kuriai pagal kilmę priklauso kultūros vertybė, prašymu surasti ir sugrąžinti iš jos pavogtą ir įvežtą kultūros vertybę.

„Kultūros vertybių sugrąžinimas ir restitucija yra itin svarbus konvencijos elementas“, – nurodoma pranešime.

Kultūros vertybių sugrąžinimas ir restitucija yra itin svarbus konvencijos elementas

Šią 1970 metais priimtą konvenciją yra ratifikavusios 143 valstybės, Lietuva prie jos prisijungė 1998 metais.

„Komitetas, kurio nare Lietuva pirmą kartą išrinkta ketveriems metams, yra atsakingas už konvencijoje nustatytų tikslų propagavimą, nacionalinių ataskaitų dėl konvencijos įgyvendinimo peržiūrą, dalijimąsi gerąja patirtimi ir rekomendacijų teikimą, probleminių sričių ir iššūkių įgyvendinant konvenciją nustatymą ir kitus susijusius klausimus“, – nurodo ministerija.

Anot jos, Rusijai vykdant karinę agresiją prieš Ukrainą, nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo klausimai Europos regionui, taip pat ir Lietuvai, tapo dar aktualesni.

Naujai išrinktų narių ir viso komiteto darbas prasidės birželio 1–2 dienomis.

The post Lietuva išrinkta UNESCO kultūros vertybių apsaugos nuo grobstymo konvencijos komiteto nare appeared first on LAIKMETIS.

Premjeras Viktoras Orbanas pasirašė vėlai pirmadienį paskelbtą įsaką, numatantį įkurti nepriklausomą instituciją, kad ji užkirstų kelią „neteisėtiems veiksmams ir pažeidimams” dėl ES lėšų tvarkymo, aptiktų tokius veiksmus bei pažeidimus ir juos ištaisytų.

Agentūrai bus pavesta įsikišti, kai, jos nuomone, šalies valdžia nepakankamai stengsis užkirsti kelią sukčiavimo, korupcijos, interesų konfliktų ir ir kitų pažeidimų atvejams ar juos ištirti.

Šis žingsnis atrodo kaip Vengrijos vyriausybės nuolaida Europos Komisijai, turinčiai šį mėnesį spręsti, ar patvirtinti Vengrijos paraišką dėl milijardų eurų atsigavimo lėšų, skiriamų Europos ekonomikoms, nukentėjusioms per COVID-19 pandemiją.

EK daugiau kaip metus blokuoja lėšas Vengrijai, kaltindama šalies vyriausybę demokratijos standartų nepaisymu, homoseksualų teisių pažeidinėjimu ir įtariama korupcija, kai ES pinigai nukreipiami atsižvelgiant į politinius ryšius.

EK daugiau kaip metus blokuoja lėšas Vengrijai, kaltindama šalies vyriausybę demokratijos standartų nepaisymu, homoseksualų teisių pažeidinėjimu ir įtariama korupcija

Vengrija pastaruosius kelerius metus vis labiau kritikuojama dėl nukrypimo nuo demokratinių normų tokia savo politika kaip pernelyg griežtas teismų kontroliavimas, liberalios žiniasklaidos slopinimas ir LGBT asmenų teisių nepripažinimas.

Visgi infliacijai bei energijos kainoms augant, o Vengrijos valiutai forintui itin nusmukus euro ir dolerio atžvilgiu, V. Orbano vyriausybei reikia maždaug šešių milijardų eurų iš ekonomikos gaivinimo fondų, kad apsaugotų šalies ekonomiką nuo recesijos.

Naujoji kovos su korupcija agentūra pradės veiklą lapkričio 21 dieną, o iki gruodžio 1 dienos bus įsteigta ir atskira antikorupcinė darbo grupė iš vyriausybės atstovų ir su ja nesusijusių žmonių.

The post Vengrija steigs kovos su ES lėšų grobstymu agentūrą appeared first on LAIKMETIS.