„Xi pabrėžė, kad abi šalys turėtų glaudžiai strategiškai bendradarbiauti, ginti savo šalių suverenumą, saugumą bei vystymosi interesus ir ryžtingai priešintis išorės jėgų kišimuisi į vidaus reikalus“, – sakoma valstybinio transliuotojo CCTV pranešime apie prezidentų pokalbį telefonu.

Pekinas ir Maskva yra tvirti sąjungininkai ir sustiprino savo santykius tuo metu, kai daugelis šalių atsitraukė nuo Rusijos dėl beveik prieš dvejus metus pradėtos invazijos į Ukrainą.

Abi šalys reguliariai rengia aukšto lygio susitikimus ir palaiko nuolatinius ryšius. Be to, 2023 metais Kinijos ir Rusijos prekyba pasiekė rekordinį lygį.

Pasak Kremliaus pareiškimo, V. Putinas Kinijos prezidentui pasakė, kad abiejų šalių santykiai yra „precedento neturinčio aukšto lygio“.

Pekinas laikosi neutralios pozicijos Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu ir nėra viešai pasmerkęs šio puolimo. Ši Kinijos pozicija sulaukė daug kritikos iš Kyjivo sąjungininkų. 

Pekinas laikosi neutralios pozicijos Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu ir nėra viešai pasmerkęs šio puolimo

Kinija taip pat sulaukia JAV kritikos daugeliu opių klausimų, įskaitant vis agresyvesnį elgesį Taivano, kurį Pekinas laiko savo teritorija, atžvilgiu.

„Aptardamas padėtį Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, Rusijos prezidentas dar kartą patvirtino savo principinę poziciją Taivano klausimu – remti „vienos Kinijos“ politiką“, – sakoma Kremliaus pranešime. 

Pasak CCTV, Xi Jinpingas pabrėžė, kad Kinija ir Rusija „kartu įveikė daugybę audrų“. 

„Žvelgiant į ateitį, Kinijos ir Rusijos santykiams atsiveria naujos plėtros galimybės“, – sakė Kinijos prezidentas. 

Kiek vėliau ketvirtadienį Kremlius pranešė, kad Xi Jinpingas ir V. Putinas mano, jog JAV bando suvaržyti Kiniją ir Rusiją.

„Abu lyderiai supranta, kad JAV praktiškai vykdo dvigubo suvaržymo politiką: tiek Rusijos, tiek Kinijos“, – po pokalbio sakė Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.

The post Xi Jinpingas: Kinija ir Rusija turėtų priešintis „išorės jėgų“ kišimuisi appeared first on LAIKMETIS.

„Augantis srautas kelia grėsmę, nes darosi akivaizdu, kad sunkiau užtikrinti kontrolę ir pačius integracijos procesus. Taip pat Valstybės saugumo departamentas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu išryškėjo nerimą kelianti tendencija, kai imigrantai tampa priedanga priešiškų valstybių žvalgybų tarnybų veikimui“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė Agnė Bilotaitė.

Jos teigimu, šiemet į Lietuvą atvyko dirbti 50 tūkst. užsieniečių. Tai daugiausia Baltarusijos, Uzbekistano, Ukrainos, Kirgizijos piliečiai. Taip pat daugėja užsieniečių, atvykstančių iš Tadžikistano, Kazachstano ir Azerbaidžano. 

„Šiemet priimta 16 tūkst. sprendimų uždrausti atvykti užsienio piliečiams į Lietuvą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui“, – pranešė vidaus reikalų ministrė.

Anot jos, dėl tos pačios priežasties 411 Baltarusijos piliečių panaikinti leidimai gyventi Lietuvoje, 562 atsisakyta išduoti laikinus leidimus gyventi.

„Valstybės sienos apsaugos tarnyba dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui šiemet neįleido 527 Rusijos piliečių ir 600 Baltarusijos piliečių. Tai rodo, kad mūsų anksčiau priimti sprendimai, ribojančios priemonės tikrai duoda rezultatų“, – tvirtino A. Bilotaitė.

Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Paulius Saudargas parengė užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, kad penkerius metus Lietuvoje pragyvenusiam užsieniečiui ir norinčiam pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, toks dokumentas būtų išduodamas, tik jeigu asmuo pateiktų valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Parlamentarų teigimu, praktika rodo, kad asmenys linkę neterminuotai tęsti leidimą laikinai gyventi, todėl jiems netaikomi valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų patikrinimo reikalavimai, kurie atsiranda kreipiantis dėl leidimo nuolat gyventi. Anot jų, tai kelia riziką formuotis užsieniečių diasporoms.

Parlamentarų teigimu, praktika rodo, kad asmenys linkę neterminuotai tęsti leidimą laikinai gyventi, todėl jiems netaikomi valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų patikrinimo reikalavimai

Taip pat siūloma sugriežtinti darbdavio atsakomybę įdarbinant užsieniečius. Pataisomis norima nustatyti, kad darbo pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas arba atsisakoma išduoti naują, jeigu pas darbdavį ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors vienam įdarbintam užsieniečiui.

Be to, siūloma nustatyti, kad į Lietuvą atvykęs užsienietis pakeisti darbdavį galėtų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo leidimo laikinai gyventi gavimo dienos.

Pagal dabartinį reglamentavimą darbdaviai įsipareigoja įdarbinti užsienietį šešiems mėnesiams, tačiau praktika rodo, kad jau po mėnesio ar kelių užsieniečiai prašo Migracijos departamento leisti pakeisti darbdavį.

Seimo nariai taip pat siūlo riboti laikinų leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo skaičių lietuvių kilmės armenims arba užsieniečiams, turintiems teisę atkurti Lietuvos pilietybę. Pagal projektą, jiems laikinas leidimas būtų išduodamas vieną kartą. 

Tokie asmenys, Lietuvoje pragyvenę penkerius metus, turėtų pramokti lietuvių kalbos, išlaikyti Konstitucijos pagrindų įstatymą ir galėtų gauti nuolatinį leidimą gyventi šalyje.

The post Ministrė: augantis darbo imigrantų srautas kelia grėsmę, jais dangstosi užsienio žvalgyba appeared first on LAIKMETIS.

Prievolė užpildyti klausimyną taikoma visiems pilnamečiams Baltarusijos ir Rusijos piliečiams, kai jie teikia prašymus išduoti ar pakeisti teisę gyventi Lietuvoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą, įforminti naują leidimą laikinai gyventi arba išduoti nacionalinę vizą. Klausimyne privaloma pateikti tam tikrą informaciją, pareikšti požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje

Įvertinus visą – viešą ir neviešą – informaciją konstatuota, jog grėsmę nacionaliniam saugumui kelia 910 Baltarusijos piliečių, iš kurių 337-iems buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, 121 – atsisakyta pakeisti tokį dokumentą. 205 baltarusiams buvo panaikinti anksčiau jų turėti vis dar galioję leidimai laikinai gyventi. Dviem Baltarusijos piliečiams atsisakyta išduoti leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, o keturiems – tokie dokumentai panaikinti.

241 baltarusis sulaukė neigiamų atsakymų, kuomet kreipėsi dėl nacionalinės Lietuvos vizos išdavimo.

Grėsmę nacionaliniam saugumui keliančiais pripažinti 254 Rusijos piliečiai. 43 rusams atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, 46 – atsisakyta juos pratęsti. Dar 59 Rusijos piliečiams panaikinti anksčiau jų turėti vis dar galioję leidimai laikinai gyventi, o 52 rusai neteko leidimų nuolat gyventi Lietuvoje. Neišduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, kai asmuo dėl jo kreipiasi pirmą kartą, nuspręsta dviem Rusijos piliečiams. 

Nacionalinė viza nebuvo išduota jos prašiusiems 52 rusams.

Visiems minėtiems 1164 užsieniečiams taip pat priimti sprendimai uždrausti atvykti į Lietuvą, nurodoma departamento pranešime.

The post Grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui pripažinti daugiau kaip 1 tūkst. baltarusių ir rusų appeared first on LAIKMETIS.

Geoffrey Hintonas (Džefris Hintonas), ilgametis „Google" tyrėjas, neseniai išėjo į pensiją sulaukęs 75 metų. Jis prisideda prie tų, kurie teigia, kad galimi naujosios technologijos pavojai nusipelno kruopštaus patikrinimo.

Tokia programinė įranga kaip pokalbių robotų sistema GPT-4, kurią sukūrė San Francisko pradedančioji įmonė „OpenAI", „bendrųjų žinių kiekiu nustelbia žmogų ir gerokai jį lenkia", - sakė G. Hintonas „BBC News". „Kalbant apie samprotavimus, ji nėra tokia gera, tačiau ji jau atlieka elementarius samprotavimus."

„Ir atsižvelgiant į pažangos tempą, tikimės, kad viskas gana greitai pagerės. Taigi turime dėl to nerimauti", - sakė jis.

G. Hintono nuomone, šios kuriamos dirbtinio intelekto sistemos labai skiriasi nuo programinės įrangos, kurią žmonės yra įpratę naudoti.

„Padariau išvadą, kad mūsų kuriamas intelektas labai skiriasi nuo mūsų turimo intelekto", - sakė jis. Skirtingai nuo biologinio intelekto, pavyzdžiui, žmogaus, gali būti daugybė tų pačių skaitmeninių sistemų kopijų su tais pačiais pasaulio modeliais. Nors jos gali mokytis atskirai, savo žiniomis dalijasi „akimirksniu".

Taigi, tai tarsi turėtumėte 10 tūkst. žmonių, ir kai vienas žmogus ką nors išmoktų, visi automatiškai tai žinotų. Taip šie pokalbių robotai gali žinoti daug daugiau nei bet kuris vienas žmogus", - sakė G. Hintonas.

Jo nuomone, vienas iš „blogiausio atvejo" arba „košmaro" scenarijų yra jei robotas būtų sukuriamas ir jam būtų suteikta galimybė susikurti savo subtilius tikslus. Tada jis galėtų nuspręsti, kad jo tikslas turėtų būti maksimizuoti savo galią.

Kiti tyrėjai išreiškė susirūpinimą, kad šios dirbtinio intelekto sistemos kelia riziką trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Pirminiai pavojai - tai žmonių klaidingas pasitikėjimas veiksmingesne ir įtikinamesne dezinformacija, įskaitant dirbtinio intelekto įtikinamai pateiktą melagingą informaciją. Apgaudinėtojai ir nusikaltėliai gali sukurti netikrus telefono skambučius, imituojančius giminaičio, teigiančio, kad jam gresia pavojus ir skubiai reikia pinigų, balsą.

Neseniai popiežius Pranciškus tapo plačiai paplitusios kompiuteriu sukurtos suklastotos nuotraukos objektas. Popiežiaus, dėvinčio stilingą baltą pūkinį paltą, atvaizdas paplito socialiniuose tinkluose, o daugelis žmonių, atrodo, netikrą nuotrauką supainiojo su autentiška nuotrauka.

Kai kurie baiminasi, kad jei dirbtinis intelektas sėkmingai automatizuos daugiau užduočių, kurias šiuo metu atlieka žmonės, gali kilti nedarbo problema. Interneto turinio moderatoriai, advokatų padėjėjai, asmeniniai asistentai ir vertėjai gali patirti spaudimą arba būti pakeisti, rašė „New York Times".

Ilgalaikė rizika, pavyzdžiui, kad dirbtinio intelekto sistemos išvengs žmogaus kontrolės ir net sunaikins žmoniją, jau seniai tapo pagrindiniu mokslinės fantastikos kūriniu. Kai kurie ekspertai nurodo netikėtą šiuo metu kuriamų dirbtinio intelekto sistemų elgesį. Jei dirbtinio intelekto sistemos bus susietos su kitomis interneto paslaugomis ir taps tokios galingos, kad galės rašyti savo kodą ir pačios save modifikuoti, nekontroliuojamas dirbtinis intelektas gali tapti realiu pavojumi.

Popiežius Pranciškus yra sakęs, kad mokslas ir technologijos turi praktinės naudos ir liudija žmogaus gebėjimą „atsakingai dalyvauti Dievo kūrybiniame veikime".

„Žvelgiant iš šios perspektyvos, - sakė popiežius kovo 27 d. Vatikano audiencijoje, - esu įsitikinęs, kad dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi vystymasis gali teigiamai prisidėti prie žmonijos ateities; negalime jo atmesti."

„Kartu esu įsitikinęs, kad šis potencialas bus įgyvendintas tik tuo atveju, jei šias technologijas kuriantys asmenys nuolat ir nuosekliai įsipareigos elgtis etiškai ir atsakingai", - sakė jis.

Šios pastabos nuskambėjo Vatikane vykusioje audiencijoje su „Minervos dialogų", į skaitmenines technologijas orientuoto mokslininkų, inžinierių, verslo lyderių, teisininkų, filosofų, katalikų teologų, etikos specialistų ir Romos kurijos narių susitikimo dalyviais.

Popiežius ragino šiuos lyderius vertinant naujas technologijas pagrindiniu kriterijumi laikyti „prigimtinį kiekvieno vyro ir kiekvienos moters orumą".

Daugiau.

The post Buvęs „Google" mokslininkas apie dirbtinio intelekto keliamus pavojus: turime dėl ko nerimauti appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad augančių grėsmių ir iššūkių akivaizdoje „turime būti pasirengę apginti demokratiją, o visų demokratinės bendruomenės narių priedermė – padėti vienas kitam atremti autokratinių režimų įvairių formų spaudimą“

„Kalbėdami apie demokratiją, dažnai esame linkę ją idealizuoti. Dažnai ją vadiname aukščiausiu politiniu tikslu. Demokratija neša gėrį, todėl turime ją kurti ir visapusiškai stiprinti. Ilgainiui demokratija turi nugalėti. Suburdama piliečius ir suteikdama jiems daugiau galių, demokratija sukuria pagrindą stiprioms institucijoms. Visuomenės įsitraukimas ir dalyvavimas demokratiniuose procesuose paverčia valstybę tikru bendruoju gėriu“, – teigė G. Nausėda.

Lietuvos vadovas kalbėjo ir apie tai, jog Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ne tik kėsinasi į šios šalies suverenitetą ir tautinio apsisprendimo teisę, tačiau taip pat puola aukščiausius demokratijos idealus.

„Nepaisant visų Rusijos režimo pastangų, tapome Ukrainos demokratinės visuomenės nepaprasto gebėjimo atlaikyti išorės spaudimą ir agresiją liudininkais. Su svaria plačios tarptautinės bendruomenės pagalba Ukraina šiandien sugeba ne tik priešintis milžiniškai karinei jėgai, bet ir kautis dėl visiškos pergalės. Esu tikras, kad tokį atsparumą lemia platesnis visuomenės įsitraukimas ir dalyvavimas demokratijos procesuose“, – teigė jis.

Pasak G. Nausėdos, demokratija yra didžiausia stiprybė. Lietuvos vadovas taip pat pabrėžė, kad demokratija gali būti stipri tik tada, jei „yra įtrauki ir teisinga, o dar svarbiau – pasirengusi ir gebanti gintis“.

JAV Prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) inicijuotame antrajame Demokratijos viršūnių susitikime dalyvauja per 50 pasaulio valstybių lyderių, tarptautinių organizacijų, taip pat nevyriausybinio sektoriaus ir pilietinės visuomenės atstovų.

Pagrindinės viršūnių susitikimo temos – demokratijos stiprinimas, pasipriešinimas autoritarizmui ir globaliems iššūkiams, kova su korupcija, žmogaus teisių užtikrinimas.

The post G. Nausėda: augančių grėsmių akivaizdoje turime būti pasirengę apginti demokratiją appeared first on LAIKMETIS.

„Ar mes matome šiandien labai realias grėsmes, pasižyminčias masiškumu? Atsakau, kad ne. Taip, pavienes grėsmes matome, pavienius asmenis stebime, kurie turi įvairių idėjų“, – žurnalistams sekmadienį sakė policijos vadovas.

Pasak R. Požėlos, labiausiai tikėtini konfliktai tarp „tų asmenų, kurie ateina į kapines paminėti būtent gegužės 9-ąją, ir kitų asmenų, kurie galbūt turi kitą požiūrį į gegužės 9-ąją“.

Policija yra identifikavusi per 300 galimų susirinkimo vietų ir kapinių, kitų vietų, kur yra įvairių atminimo elementų Antrajam pasauliniam karui.

„Tikrai policijos dėmesys yra ir bus. Tų objektų sustiprinta apsauga jau šią naktį bus vykdoma. Rytoj, gegužės 9-ąjai, yra dedikuoti šimtai pareigūnų. Ne dešimtys, o šimtai“, – pabrėžė policijos vadovas.

Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.

Rusija vadinamąją Pergalės dieną švenčia gegužės 9-ąją. Šiemet minėjimui vykstant tuo metu, kai Rusija tęsia invaziją Ukrainoje, Lietuvoje baiminamasi incidentų.

R. Požėla pasirengimą pirmadienį užtikrinti viešąjį saugumą ir visuomenės rimtį sekmadienį aptarė su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite.

„Lietuva, kaip ir visa Europa, rytoj minės Europos dieną – simbolizuojančią taiką ir vienybę. Rusijos primesta pergalės diena Lietuvoje nešvenčiama, tačiau neabejojama, kad priešiška propaganda gali išnaudoti šią dieną provokacijoms ir neapykantos kurstymui“, – pranešime teigė ministrė.

„Labai svarbu, kad  šalies gyventojai elgtųsi atsakingai, nepasiduotų provokacijoms ir išlaikytų rimtį. Taip pat, įvertinus pastarųjų metų patirtis, labai svarbus kruopštus išankstinis teisėtvarkos pareigūnų pasiruošimas, kad būtų eliminuotos galimos grėsmės ir išvengta neramumų“, – pabrėžė ji.

Prašo nedėvėti draudžiamos simbolikos

Visos už viešąjį saugumą atsakingos tarnybos įpareigotos pasirengti įvairiems scenarijams ir  šiomis dienomis dirbti sustiprintu režimu bei didesnėmis pajėgomis, operatyviai reaguoti į gaunamą informaciją, aktyviai stebėti elektroninę erdvę, sustiprinti valstybės objektų ir  ambasadų apsaugą, skirti daugiau pareigūnų darbui prie galimų didesnių susibūrimų vietų.

Policija prašo lankant kapines ar kitas vietas laikytis galiojančių įstatymų, nedėvėti draudžiamos atributikos, nepasiduoti provokacijoms, net ir dėl menkiausių nesklandumų kreiptis į susibūrimų vietose dirbančius pareigūnus ir vykdyti teisėtus jų nurodymus.

„Mes žinome, kad yra tam tikra atributika, ji yra draudžiama ir tikrai prašymas į tai reaguoti ir nedaryti pažeidimų“, – sakė A. Bilotaitė.

Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvoje buvo uždrausta viešai naudoti Georgijaus juosteles – populiarų ženklą tarp mininčiųjų Pergalės dieną karių kapinėse ar prie Raudonajai armijai skirtų atminimo ženklų.

Šalia jų žada budėti sustiprintos policijos pajėgos, segintiems uždraustas juosteles pareigūnai galės skirti kelis šimtus eurų siekiančias baudas.

„Reaguosime, be abejo, į draudžiamų simbolių galimą nešiojimą, demonstravimą. Ar mes reaguosime taip, kad sieksime čia ir dabar tą simbolį pašalinti – turbūt, kad ne. Bet gali būti tokia situacija, kai žmogų įspėjus, užfiksavus jo asmenybę, užfiksavus padarytą pažeidimą, šitą asmenį bauda pasieks, sakykime, kad ir tos pačios dienos vakarą ar galbūt kitą dieną“, – kalbėjo generalinis komisaras.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad masinių pažeidimų ar nereagavimo į pažeidimus atveju policija „veiks čia ir dabar“.

The post Gegužės 9-ąją matome tik pavienes grėsmes – R. Požėla appeared first on LAIKMETIS.