Kaip BNS nurodė Kultūros ministerija, religinei bendruomenei dešimčiai metų perduotas Antakalnyje esantis administracinis daugiau kaip 300 kv. metrų pastatas ir pagalbiniai statiniai.

Šios patalpos iki šiol kurį laiką buvo tuščios ir nenaudojamos.

Konstantinopolio patriarchato kunigas Gintaras Sungaila BNS teigė, kad iki šiol bendruomenė neturėjo jokių savo pastatų – nei maldos namų, nei kanceliarijos, nei gyvenamosios vietos egzarchui.

„Šios bendrijos pamaldos paprastai vyksta kitų konfesijų krikščionių maldos namuose ar nuomojamose patalpose, kurios nėra pritaikytos pamaldoms. Taip pat ir dokumentaciją, faktinę kanceliariją laikyti ir darbinius susirinkimus daryti tenka privačiuose namuose, juose laikyti ir dalį liturginių reikmenų“, – teigė dvasininkas.

„Džiaugiamės ir esame labai dėkingi, kad pagaliau turėsime fizinį centrą“, – pridūrė jis.

Pasak G. Sungailos suteiktose patalpose įsikurs daugiafunkcinis egzarchato centras: jame veiks religinės bendrijos kanceliarija, vadovo rezidencija, nedidelė koplyčia, susirinkimų, taip pat edukacinių bei kultūrinių renginių erdvė.

„Jau turėjome galimybę pamatyti patalpas ir matėme, kad joms reikalingas rimtas remontas, todėl gavus pastatą panaudos teise dar reikės laiko, kol jį parengsime naudojimui“, – kalbėjo kunigas.

Konstantinopolio patriachato egzarchatas Lietuvoje oficialiai įsteigtas šiemet vasarį. Tai leido iš valstybės kiek vėliau tą patį mėnesį gauti beveik 80 tūkst. eurų paramos.

Pati bendruomenė pradėjo kurtis pernai kovą po Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus I-ojo vizito į Lietuvą.

Naujos stačiatikių bendruomenės atsiradimo imta siekti, kilus konfliktui tarp kelių dvasininkų ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos. Pastaroji teigė, kad jie įvykdė kanoninius nusikaltimus, todėl buvo pašalinti iš kunigų luomo.

Vis tik Konstantinopolis konstatavo, jog tai įvyko ne dėl bažnytinių taisyklių pažeidimų, o dėl pozicijos Rusijos invazijos Ukrainoje klausimu, todėl sugrąžino juos į luomą.

The post Konstantinopolio patriarchato stačiatikiams perduotos patalpos Vilniuje appeared first on LAIKMETIS.

Tokį sprendimą priėmė Vilniuje, Švč.Trejybės (Trinapolio) bažnyčioje, pirmą kartą posėdžiavusi egzarchato asamblėja – dvasininkų ir pasauliečių susirinkimas.

„Sutarėme steigti fondą ir (...) rinkti paramą bažnyčios statyboms Vilniuje“, – BNS šeštadienį sakė kunigas Gintaras Sungaila.

Konstantinopolio stačiatikiai maldos namams konkrečios vietos dar neturi ir tikisi, jog dėl sklypo nuomos ar perdavimo patikėjimo teise pavyks susitarti su valstybe.

„Šią akimirką niekas dar nėra nuspręsta, bet tikimės, kad tai būtų valstybės viena ar kita forma suteikta pagalba“, – teigė dvasininkas.

Skaičiuojama, kad naujieji maldos namai galėtų kainuoti nuo trijų iki penkių milijonų eurų.

„Esame sulaukę iš privačių asmenų patikinimo, kad jie galėtų skirti paramą, bet dar statyboms nesame sulaukę konkrečių aukų, – sakė G. Sungaila. – Kai bus įkurtas fondas, tada ir pradėsime rinkti. Įkūrimo data priklauso nuo biurokratinių procedūrų.“

Konstantinopolio stačiatikiai maldos namams konkrečios vietos dar neturi.

Asamblėjos metu taip pat aptarti einamieji egzarchato reikalai – išrinkta taryba, auditorius, patvirtintos metinės veiklos ir finansines ataskaitos.

Renginys prasidėjo nuo pamaldų, vėliau vyko konferencija, koncertas, darbiniai posėdžiai.

Konstantinopolio patriachato egzarchatas Lietuvoje oficialiai įsisteigė šiemet vasarį. Tai leido iš valstybės kiek vėliau tą patį mėnesį gauti beveik 80 tūkst. eurų paramos.

Pati bendruomenė pradėjo kurtis pernai kovą po Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus I-ojo vizito į Lietuvą.

Naujos stačiatikių bendruomenės atsiradimo imta siekti, kilus konfliktui tarp kelių dvasininkų ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos. Pastaroji teigė, kad jie įvykdė kanoninius nusikaltimus, todėl buvo pašalinti iš kunigų luomo.

Vis tik Konstantinopolis konstatavo, jog tai įvyko ne dėl bažnytinių taisyklių pažeidimų, o dėl pozicijos Rusijos invazijos Ukrainoje klausimu, todėl sugrąžino juos į luomą.

The post Konstantinopolio stačiatikiai statys bažnyčią Vilniuje appeared first on LAIKMETIS.

Struktūra pagal kanoninę teisę susikurs į Lietuvą atvykus egzarchato vadovui kunigui iš Estijos Justinusui Kiviloo (Justinusui Kivilui), teigia kunigas Gintaras Sungaila.

„Su jo atvykimu bus baigta formuoti bažnytinė struktūra Lietuvoje“, – BNS sakė G. Sungaila.

„Sutvarkius kanoninę klausimo pusę, dabar ketiname registruotis kaip religinė bendruomenė pagal pasaulietinę teisę“, – pridūrė jis.

Egzarchas J. Kiviloo į Lietuvą atvyks penktadienį, o pirmąsias pamaldas ves šeštadienį.

Apie ketinimus įsteigti Lietuvoje bažnytinę struktūrą pernai kovą pranešė šalyje viešėjęs Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I, sugrąžinęs į kunigų luomą penkis buvusius Maskvos patriarchatui pavaldžios Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kunigus.

G. Sungaila sakė, kad egzarchatas sieks tradicinės religinės bendruomenės statuso.

„Norime turėti teisinį tradicinės religinės bendruomenės statusą, kadangi Lietuvoje mūsų religinė bendruomenė buvo ta, kuri XIV a. įkūrė pirmą oficialią bažnytinę struktūrą – Lietuvos metropoliją. Tai buvo būtent Konstantinopolio patriarchato struktūra“, – teigė dvasininkas.

Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių, todėl Konstantinopolio egzarchatui pripažinti nereikės Seimo nutarimo. Sprendimą dėl jų registravimo priims Teisingumo ministerija.

Egzarchato pripažinimas taip pat leistų šiai organizacijai gauti finansinę valstybės paramą, skirstomą tradicinėms religinėms bendruomenėms.

G. Sungaila sakė, kad atvykęs į Lietuvą egzarchas planuoja susitikti su valstybės institucijų, sprendžiančių dėl religinės bendruomenės registravimo, atstovais.

Pasak jo, dvasininkai kol kas detaliai nesvarstė, kur leistų valstybės paramą, jeigu ją gautų.

Penki egzarchatui priklausantys dvasininkai užpernai Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos buvo pašalinti iš kunigų luomo kaip įvykdę kanoninius nusikaltimus, bet Konstantinopolis konstatavo, jog tai įvyko ne dėl bažnytinių taisyklių pažeidimų, o dėl pozicijos Rusijos invazijos Ukrainoje klausimu.

Baigiamam kurti egzarchatui iš viso priklauso dešimt dvasininkų ir dešimt bendruomenių skirtinguose Lietuvos miestuose.

G. Sungaila sakė, kad šiuo metu Konstantinopoliui pavaldūs stačiatikiai Lietuvoje dar neturi savų maldos namų – juos arba nuomojasi, arba gauna naudotis neatlygintinai iš Romos katalikų ir protestantų religinių bendruomenių.

The post Konstantinopolio patriarchatas įkurs Lietuvoje egzarchatą appeared first on LAIKMETIS.

Tuo metu Maskvai pavaldūs stačiatikiai pranešė, kad, reaguodamas į V. Minioto perėjimą į naujai besikuriančią bendruomenę, metropolitas Inokentijus uždraudė dvasininkui eiti pareigas.

„Trys dvasininkai pateikė prašymus būti priimti į Konstantinopolio patriarchato struktūrą. Tuomet patriarchas Baltramiejus I pagal visas taisykles juos priėmė į Konstantinopolio patriarchatą“, – BNS antradienį sakė naujos stačiatikių bendruomenės kunigas Gintaras Sungaila.

Be lietuvių dvasininko, taip pat Konstantinopolio stačiatikių gretas papildė iš Baltarusijos nuo represijų pabėgę kunigai Georgijus Rojus ir Aliaksandras Kuchta.

Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupija nurodo kurį laiką laukusi diakono atgailos, tačiau jam pasirinkus kitą bendruomenę galiausiai priėmė sprendimą uždrausti diakonui eiti savo pareigas.

Arkivyskupija nurodo, kad V. Miniotui uždrausta pareigas eiti iki gyvos galvos „už diakono priesaikos sulaužymą ir kitų bažnytinių kanoninių nusikaltimų padarymą“.

„Metropolito Inokentijaus sprendimu V. Miniotas pripažintas sulaužęs diakono priesaiką, dalyvavęs Motinos-Cerkvės diskreditavimo kampanijoje, padaręs kitų kanoninių nusikaltimų“, – rašoma pranešime.

Tokį sprendimą G. Sungaila vadina nepagrįstu.

„V. Miniotas jau kurį laiką priklauso Konstantinopolio patriarchatui. Tai šis suspendavimas yra niekinis, tai manipuliacija, nes metropolitas Inokentijus neturi teisės suspenduoti Konstantinopolio patriarchato diakono“, – kalbėjo dvasininkas.

Pamaldos – ir Kaune

Iki šiol Konstantinopolio dvasininkai meldėsi Vilniuje ir Klaipėdoje, tačiau nuo stačiatikių Velykų ateinantį sekmadienį pamaldos bus aukojamos ir Kaune.

„Mus priima katalikų bendruomenė Kauno Mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. Ten kiekvieną sekmadienį bus galima mums melstis“, – sakė G. Sungaila.

Pasak jo, stačiatikiams melstis katalikų bažnyčiose ir atvirkščiai yra „įprasta praktika“.

„Ten, kur neturi šventovių katalikai, jie meldžiasi pas ortodoksus, o ten, kur ortodoksai neturi šventovių, meldžiasi pas katalikus, – sakė kunigas. – Esame dėkingi, kad Lietuvoje yra geri ekumeniniai santykiai.“

Pamaldas Kaune aukos kunigas Vitalijus Mockus.

Tuo metu Vilniuje savivaldybė taip pat sudarė galimybė melstis Markučių dvaro muziejaus koplyčioje. Mišias čia aukoti planuojama po dviejų savaičių.

Lietuvoje šiuo metu stačiatikius oficialiai vienija viena religinė bendruomenė – Maskvos patriarchatui pavaldi Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupija, tačiau paraleliai kuriama ir Konstantinopolio patriarchato struktūra.

Jos pagrindą sudaro penki buvę Maksvos patriarchato kunigai, kuriuos metropolitas Inokentijus pernai pašalino iš kunigystės, tačiau Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I šiemet vasarį juos sugrąžino atgal į luomą.

Maskvos patriarchatas apkaltino minimus dvasininkus kanoniniais nusikaltimais, bet Konstantinopolis konstatavo, jog kunigai buvo pašalinti ne dėl bažnytinių taisyklių pažeidimų, o dėl pozicijos Rusijos invazijos Ukrainoje klausimu.

Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.

The post Dar vienas dvasininkas oficialiai perėjo į Konstantinopolio patriarchatą appeared first on LAIKMETIS.

Kunigas Gintaras Sungaila jau kaip Konstantinopolio, o ne Maskvos patriarchato kunigas po maždaug metų pertraukos aukojo Mišias cerkvėje.

Vis dėlto Vilniaus Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė nėra įprasti maldos namai. Tai buvusio Lukiškių kalėjimo dalis, šiuo metu pritaikyta koncertams.

Nors dvasininkai tikisi ilgainiui susirasti tinkamesnes vietas pamaldoms, sekmadienio rytai šioje erdvėje Vilniaus centre bus skiriami ne muzikantams, o tikintiesiems.

„Žmogiškai daug maloniau melstis tikruose maldos namuose, kad ir nėra čia gausybės ikonų, freskų, kaip būna įprastai cerkvėse“, – BNS sakė kunigas G. Sungaila.

„Dabar čia melsimės kiekvieną sekmadienį“, – kalbėjo dvasininkas.

Šis sekmadienis – jau trečiasis, kai G. Sungaila kartu su keturiais kitais stačiatikių dvasininkais aukoja mišias kaip Konstantinopolio patriarchatui pavaldus stačiatikių bažnyčios dvasininkas.

Jų aukojamos mišios laikytos ir Ukrainos namuose įrengiamoje koplyčioje bei Tautinių bendrijų namų salėje, mat iš esmės visos šalyje esančios cerkvės priklauso Maskvos patriarchatui pavaldžiai Lietuvos stačiatikių bažnyčiai. 

Ši pernai pašalino minimus dvasininkus iš kunigų luomo, kilus nesutarimams po Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Iš lūpų į lupas“

Į pirmąsias Konstantinopolio kunigų pamaldas kovo pradžioje susirinko keliasdešimt žmonių. Šį sekmadienį jų mišiose yra jau per pusšimtį.

„Pirmą sekmadienį turėjome tik vieną komplektą liturginių indų, vėliau gavome antrą. Su liturginiais rūbais taip pat iššūkis – senuosius jau planavome sudeginti, nes manėme, kad jie nebetinkami naudoti“, – kalbėjo G. Sungaila.

Dėl šių priežasčių, anot kunigo, kol kas apie pamaldas plačiau neskelbiama.

„Žinią per tikinčiuosius paskleidėme iš lūpų į lūpas“, – sakė dvasininkas.

Vis tik jis vylėsi, kad ilgainiui rasis ne tik daugiau reikalingų liturginių daiktų, bet ir maldos namų. Kontantinopolio kunigai tikisi netrukus pamaldas rengti ir Markučių dvaro Šv. Barboros koplyčioje Vilniuje.

Besikuriančiai bendruomenei opus ne tik patalpų, bet ir lėšų klausimas.

Jai paremti prie įėjimo į Lukiškių kalėjimo cerkvės patalpas sekmadienį buvo padėtas mažas indelis su užrašu „aukoms“, nors, priešingai nei katalikų bažnyčiose, stačiatikiai mišių metu aukų įprastai nerenka.

Kunigai veiklą taip pat finansuoja per viešąją įstaigą „Krikščionių ortodoksų iniciatyvų centras“, kuris turi paramos gavėjo statusą, bendruomenę paremti galima ir per platformą „Contribee“.

„Paramos reiktų daugiau, nėra taip, kad galėtume iš to gyventi, – sakė G. Sungaila. – Bet galą su galu suduriame“.

Lūkesčiai Baltramiejui I

Kai kurios detalės išduoda, kad Lukiškių kalėjimo cerkvėje vykusias Mišias aukojo Konstantinopolio, o ne Maskvos patriarchato kunigai.

Pamaldos vyko ne rusų, o baltarusių, ukrainiečių, lietuvių kalbomis.

G. Sungaila su kolegomis taip pat meldėsi už Rusijos invazijai besipriešinančios Ukrainos pergalę ir patriarchą Baltarmiejų I, o ne Maskvos patriarchą Kirilą. Būtent jo pozicija dėl karo Ukrainoje pernai įžiebė konfliktą tarp stačiatikių kunigų.

G. Sungaila ir keturi jo kolegos – Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Georgijus Ananjevas ir Vladimiras Seliavko – pernai Lietuvos stačiatikių bažnyčios buvo pašalinti iš kunigų luomo dėl kanoninių nusikaltimų, susijusių su melagingų pranešimų teikimu, nepaklusimo valdančiajam vyskupui, sąmokslo rengimo ir panašiai.

Tačiau Konstantinopolio Sinodas konstatavo, jog priežastys, dėl kurių minimiems dvasininkams buvo paskirtos bausmės, „kyla visai ne iš bažnytinių kriterijų, bet iš pagrįsto šių dvasininkų pasipriešinimo karui Ukrainoje“, ir grąžino jiems kunigų statusą.

Maskvai pavaldi Lietuvos stačiatikių bažnyčia šio sprendimo nepripažįsta bei tikina, kad Baltramiejus I buvo suklaidintas.

Tuo metu G. Sungaila viliasi, kad į Lietuvą kitą savaitę atvykstantis patriarchas sudarys sąlygas šalyje turėti naują bažnytinę struktūrą.

„Mes ir tikintieji viliamės, kad bus sukurta kanoninė struktūra“, – sakė kunigas.

„Šėtono sinagoga“

Vienas iš sekmadienį į Mišias Lukiškių kalėjimo cerkvėje atėjusių tikinčiųjų – 47-erių muzikantas Mantas Kauzonas. Jis teigė jau anksčiau lankęs šių kunigų aukojamas pamaldas.

„Aš jau anksčiau buvau atradęs stačiatikių bažnyčią, bet man didžiausias kliuvinys buvo, kad ji priklausė Maskvos patriarchatui. Tai tris metus laužiausi, taip sakant, bet paskui pasiryžau“, – sakė tikintysis.

Jis džiaugėsi pagaliau galintis eiti į pamaldas „be kompromisų su sąžine“.

„Yra didelė šventė, kad mes priklausom Konstantinopoliui, o ne Maskvos patriarchatui.  Tuo labiau, kad Maskvos bažnyčia tokia jau kaip šėtono sinagoga darosi. Sunku ten“, – teigė M. Kauzonas.

Muzikantas teigė, kad Rusija gyvena „puikybės burbule, kurį vadina rusų pasauliu“.

„Rusijos bažnyčia pasidarė labi didelė dalis to. Panašu, kad ne Dievo, o pasaulio, Kremliaus tai bažnyčia“, – kalbėjo jis.

Tuo metu Lietuvoje gyvenanti rusė Anastasija sako, kad besikurianti Konstantinopolio patriarchato bendruomenė yra „vieta, kurios mes ieškojome“.

„Kai prasidėjo karas Ukrainoje, supratome, kad mes negalime eiti į Maskvos patriarchatui pavaldumui priklausančias bažnyčias, nes patriarchas palaiko karą Ukrainoje“, – teigė 53-ejų moteris.

Ji tvirtino nesuprantanti Lietuvos stačiatikių bažnyčios pozicijos, jog dvasininkų grįžimas prie kunigystės būtų nuodėmė.

„Nepalaikyti karo Ukrainoje, žudynių nėra nuodėmė. Nuodėmė būti už karą, už svetimų teritorijų okupaciją“, – sakė Anastasija.

Į pamaldas atėjo ir katalikai, siekdami parodyti savo solidarumą su stačiatikiais.

„Esame katalikai, ortodoksai mums broliai ir džiaugiamės, kad pagaliau jie gali laikyti pamaldas“, – kalbėjo Lietuvos „Carito“ komunikacijos koordinatorė Ieva Urbonaitė.

The post Kunigas G. Sungaila po ilgos pertraukos aukojo Mišias Lukiškių kalėjimo cerkvėje appeared first on LAIKMETIS.

„Nuo šiol Lietuvos ortodoksų tikintieji gali rinktis priimti sakramentus – krikštą, santuoką – ir ne Maskvos patriarchate“, – penktadienį BNS sakė dvasininkas Gintaras Sungaila.

Jį bei dar keturis kolegas – Vitalijų Mockų, Vitalį Dauparą, Georgijų Ananjevą ir Vladimirą Seliavko – Maskvos patriarchatui pavaldus Lietuvos ortodoksų bažnyčios metropolitas Inokentijus savo dekretais pernai vasarą pašalino iš kunigystės luomo.

Dvasininkai tokį sprendimą apskundė Konstantinopolio patriarchui Baltramiejui I, o šis vasario viduryje juos sugrąžino į luomą.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupija sako nepripažįstanti Konstantinopolio patriarcho sprendimo.

G. Sungaila taip pat teigė besitikintis, kad Konstantinopolio patriarchatas greitu metu Lietuvoje suformuos jam pavaldžią nuolatinę bažnytinę struktūrą.

Tačiau kol kas sprendimas dėl šio klausimo nėra priimtas.

Savo ruožtu Lietuvos stačiatikių bažnyčia siekia didesnės autonomijos, tačiau teigia susidurianti su Maskvos Sinodo delsimu priimant sprendimus.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui.

The post Ortodoksų dvasininkai Lietuvoje iš Konstantinopolio patriarchato gavo oficialius leidimus teikti sakramentus appeared first on LAIKMETIS.

„(...) penki Lietuvos ortodoksų kunigai - Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas, – Maskvos patriarchato suspenduoti už protestavimą dėl patriarcho Kirilo ir visos Rusijos stačiatikių bažnyčios paramą žudikiškam, nusikalstamam karui prieš Ukrainą, Visuotinio patriarcho Baltramiejaus I sprendimu yra atstatomi į kunigų luomą“, – feisbuke rašė M. Adomėnas.

„Sveikinu brolius ortodoksų kunigus, laimėjusius šią nepaprastą pergalę savo nuolankaus ir nepalaužiamo tikėjimo tuo, kas teisinga, dėka“, – rašė jis.

Ortodoksų bažnyčios Visuotinio (Konstantinopolio) patriarchato žinia apie panaikintus ankstesnius bažnytinio teismo sprendimus ir dvasininkų grąžinimą į kunigystę penktadienį pasidalino vienas iš kunigų Gintaras Sungaila.

The post URM viceministras į luomą grąžintus kunigus sveikino su „nepaprasta pergale“ appeared first on LAIKMETIS.

Pranešama, kad šių metų Studentų ateitininkų žiemos akademija vyks sausio 27-29 d. Liškiavoje tema: „Mūsų draugai, mūsų priešai“.

Kas politiniame kontekste yra draugas, o kas – priešas? Į šį bei kitus klausimus padės atsakyti akademijoje rengiamos paskaitos, liudijimai ir naujovė – darbuotės.

Susitikimo paskaitininkai ir temos:

• Kun. Jokūbas-Marija Goštautas OP, Rytų Krikščioniškųjų Bažnyčių teologijos ir dvasingumo specialistas, kalbės apie teisingo karo teoriją bei Bažnyčios požiūrį į karą;
• Kun. Gintaras Sungaila, esantis sujudėjimų centre tarp Lietuvos ortodoksų, plačiau papasakos apie Rusų Ortodoksų Bažnyčią;
• Ernestas Šidlauskas, Vilniaus licėjaus dorinio ugdymo ir filosofijos mokytojas, pažvelgs į draugo ir priešo santykį iš etinės bei filosofinės pusės.
• Vytis Turonis, Ateitininkų federacijos pirmininkas, teisininkas, detaliau aptars bendruomeniškumo problematiką.

Darbuočių metu bus rengiamos įvairūs užsiėmimai, diskusijos ir kiti smagūs dalykai. Štai keletas jų:

• Agronomijos studentas Laurynas Stanys papasakos apie ekologiją;
• Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos tikinčius studentus vienijantis Šv. Luko klubas tęs kalbą apie bendruomenę;
• Medicinos studentus jungiančios korporacijos „Gaja“ narės Aušrinė Žilionytė ir Paulina Bradauskaitė mokys apie stalo etiketą;
• Dovilė Plukaitė ir Vytautė Kibartaitė supažindins su jų rengiama iniciatyva „Jaunimo popietė“, kurioje stengiamasi rasti atsakymus į klausimus apie tikėjimą ir kaip argumentuoti savo nuomonę į dabartinėje visuomenėje iškylančias kontroversiškas problemas.

Akademijoje jūsų taip pat lauks jaukūs pokalbiai su studentais ir daug malonių netikėtumų. „Tereikia užsiregistruoti iki sausio 16 d. ir atvykti į Liškiavą!" - kviečia studentai.

Daugiau informacijos.

The post Studentai ateitininkai kviečia į susitikimą „Mūsų draugai, mūsų priešai“. appeared first on LAIKMETIS.

Buvęs kunigas viešai kalba apie Bažnyčios siekį išsaugoti minkštąją galią Lietuvoje.

Jis rašo, kad Maskvoje šią savaitę vyko Maskvos patriarcho Kirilo vadovaujamos specialios komisijos posėdis Lietuvos klausimu. Jo metu Lietuva paraginta laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

„Maskvos patriarchatas Lietuvoje dar balandžio mėnesį pradėjo pilnavertį informacinį karą, kurio tikslas yra išsaugoti minkštąją galią Lietuvoje - Maskvos patriarchato religinę monopoliją", - rašo iš kunigų luomo pašalintas G. Sungaila savo feisbuko paskyroje. Jis įraše pateikia savo įžvalgas dėl dabartinių Lietuvos Ortodoksų Bažnyčios įvykių.

Pirmiausia, jis pastebi, kad Ortodoksų Bažnyčia šalyje nesusidūrė su jokiais išpuoliais, nukreiptais prieš ją, kaip teigia pati Bažnyčia.

„Jokių išpuolių prieš Lietuvos stačiatikių tikinčiuosius, apie kuriuos kalba Maskvos patriarchatas, nebuvo ir nėra. Cerkvės kaip funkcionavo, taip ir funkcionuoja; Maskvos patriarchato tikintieji kaip galėjo melstis, taip ir gali melstis", - pastebi G. Sungaila.

Taip pat jis teigia, kad Maskvos patriarchato tikintieji Lietuvoje yra bauginami savo vadovybės.

„Vyskupas Amvrosijus jau ne kartą viešumoje sakė: ,Mes, krikščionys ortodoksai, su džiaugsmu esame pasirengę kentėti dėl Kristaus' - kitaip tariant, žmonės bauginami, kad jiems Lietuvos valdžia nebeleis išpažinti krikščionių ortodoksų tikėjimo", - mano buvęs dvasininkas.

„Kad dvasininkai nedrįstų savo vadovybės kritikuoti, Maskvos patriarchatas preventyviai išmetė penkis savo prabilusius dvasininkus iš kunigų luomo, kaip ženklą kitiems", - įsitikinęs pašalintas kunigas.

Be kita ko, G. Sungaila primena šalies piliečių teises priklausyti bet kokiai religinei bendrijai: „Jie gali būti jeigu nori baptistais, jeigu nori - budistais, jeigu nori - Maskvos patriarchato tikinčiaisiais, jeigu nori - nors ir Marso ar Jupiterio patriarchato".

Buvęs kunigas taip pat įsitikinęs, kad ortodoksai negali būti grupuojami.

„Maskvos patriarchatas neturi teisės Lietuvos valdžiai ir visuomenei nurodinėti, kas yra ,tikri' ir ,netikri' ortodoksai, kaip buvo, pavyzdžiui, ukrainiečių arkivyskupą Jevstratijų jiems viešai išvadinus ,pseudovyskupu' ar dabar, menkinant nenorinčius priklausyti Maskvos patriarchatui", - rašo kunigas savo viešame įraše, kurį paskelbė vakar.

G. Sungaila teigia, kad Maskva nesiruošia Lietuvoje kurti nepriklausomos (autokefalinės) Bažnyčios.

„Maskvos patriarcho Kirilo vadovaujama komisija geriausiu atveju gali suteikti savo Vilniaus ir Lietuvos vyskupijai savivaldą (autonomiją) Maskvos patriarchate, kas nepriklausomybės neduos. Autokefaliją (nepriklausomybę) turi teisę suteikti tik Konstantinopolio patriarchatas, bet šiuo metu šis klausimas iš viso nekeliamas", - rašo G. Sungaila.

Pašalintas iš Ortodoksų Bažnyčios kunigas sako, kad Lietuvos Ortodoksų Bažnyčios tikinčiuosius skaldo tik Maskvos, o ne Konstantinopolio patriarchatas.

Buvęs kunigas su nusivylimu pasakoja: „Tai viena iš 16 pasaulio Ortodoksų Bažnyčių. Ir Maskvos patriarchato Lietuvoje tikintieji, ir arkivyskupo Jevstratijaus atstovaujami Ukrainos Bažnyčios tikintieji gali eiti sakramentų Konstantinopolio patriarchato parapijose, Konstantinopolis neskirsto ortodoksų į ,geresnius' ir ,blogesnius', kaip daro Maskvos patriarchatas, šitaip skaldydamas tikinčiųjų bendruomenę".

Taip pat buvęs ortodoksų kunigas pažymėti, kad Konstantinopolio patriarchato Lietuvoje šiuo metu nėra, o atleistieji kunigai neįsteigė jokios alternatyvios religinės bendruomenės ir netarnavo jokių pamaldų, tad ortodoksų tikinčiųjų „priešinimas yra preventyvus, nukreiptas į ateitį".

G. Sungaila paaiškina, kodėl, jo manymu, tai vyksta.

„Tai daroma, kad vieninteliai ortodoksų maldos namai, kurie yra Lietuvoje, priklausytų Maskvos patriarchatui, kur patriarchas Kirilas laikomas visų tėvu ir kur tikintiesiems transliuojama reikiama politinė linija", - įraše teigia buvęs kunigas.

Dar jis prideda: „Kaip kad visai neseniai patriarchas Kirilas sakė: ,Šiandien daug kas maištauja, taip pat ir prieš mūsų Tėvynę. Tačiau mes žinome, kad Tėvynė niekam nepadarė nieko blogo, ir jie prieš ją maištauja ne todėl, kad mes esame blogi, o todėl, kad esame kitokie. [...] Viskas, kas dabar vyksta, vyksta teisingai, nors mūsų kelias nėra lengvas. Turiu omenyje ne tik tai, kas yra viduje, bet ir tai, kas vyksta išorėje. Juo labiau tai reikalauja iš mūsų žmonių labai stiprios vienybės, visų jėgų sutelkimo."

„Pagrindinis tikslas - išsaugoti pavaldumą patriarchui Kirilui bet kokia kaina, - užbaigia savo įrašą buvęs ortodoksų kunigas G. Sungaila. - Dera atkreipti dėmesį, kad šis ir panašūs Rusios Bažnyčios vadovo - patriarcho Kirilo - pareiškimai visiškai nejaudina vietinių Maskvos patriarchato vyskupų, apie juos pareiškimai nedaromi. Būtent dėl kritikos šių pareiškimų atžvilgiu Lietuvoje ir buvo atleisti kunigai".

Vilniaus-Lietuvos vyskupijos vikaras Trakų vyskupas Ambrosijus teigė, kad surinkti parašai liudija, jog karą Ukrainoje smerkia ir tikintieji, ir ortodoksų šventikai, ir vyskupai.

Prezidentui įteiktame pasauliečių ortodoksų pasirašytame kreipimesi išsakomas susirūpinimas „dėl nepagrįstų išpuolių prieš Ortodoksų Bažnyčią Lietuvoje“, išsakoma parama Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus pozicijai, „besąlygiškai smerkiančiai karą ir agresiją prieš Ukrainą“.

Taip pat kreipimesi smerkiamas Lietuvos Ortodoksų Bažnyčios skaldymas, pažymima, kad ji yra kanoniškai susijusi su Maskvos patriarchatu. Kreipimesi taip pat prašoma valdžiai ir visuomenei neleisti gilinti religinės ir tautinės nesantaikos.

Stačiatikių parašai rinkti popieriuje bei internetu, vyskupo Ambrosijaus duomenimis, surinkta per 7 tūkst. parašų, o Stačiatikių bažnyčia Lietuvoje vienija apie 120 tūkst. tikinčiųjų.

Lietuvos Ortodoksų Bažnyčios metropolitas Inokentijus praėjusią savaitę pašalino iš kunigystės luomo keturis dvasininkus, kaip teigia arkivyskupija, dėl šių dvasininkų padarytų kanoninių nusikaltimų. Iš pareigų atleistas kunigas Vitalijus Mockus, o kiti du kunigai, G. Sungaila ir Vitalis Dauparas dar ir nušalinti nuo bet kokios aktyvios tarnystės Bažnyčioje.

The post Lietuvos Ortodoksų Bažnyčia nesusidūrė su jokiais išpuoliais - G. Sungaila appeared first on LAIKMETIS.

„Šis teismo sprendimas yra politinis“, – BNS trečiadienio vakarą sakė G. Sungaila. 

Tai jis teigė po to, kai Lietuvos Ortodoksų Bažnyčios metropolitas Inokentijus savo dekretais pašalino iš kunigystės luomo buvusius dvasininkus Vitalijų Mockų, Vitalį Dauparą, Georgijų Ananjevą ir Vladimirą Seliavko, siekiančius Lietuvos Ortodoksų Bažnyčios atsiskyrimo nuo Maskvos.

Pats G. Sungaila iš kunigų luomo buvo pašalintas praėjusį ketvirtadienį. 

Jo teigimu, nei vienam iš penkių kunigų nebuvo leista susipažinti su tiksliu kaltinimu bei įrodymais, taip pat buvo atmesti jų prašymai nušalinti kai kuriuos teisėjus. G. Sungaila sako, kad būtent dėl to buvo atsisakyta dalyvauti bažnytinio teismo posėdžiuose. 

„Mes visi penki (iš kunigų luomo pašalinti dvasininkai – BNS) prašėme prieš teismo posėdžius, kad leistų mums susipažinti su tiksliu kaltinimu, įrodymais ir kad nušalintų šališkus teisėjus, su kuriais yra kažkokie asmeniniai konfliktai. Visa tai buvo atsisakyta padaryti“, – teigė G. Sungaila. 

„Kadangi žinojome, kad teismas vyksta su anksto žinomu sprendimu ir nesilaikant procedūrų, neteisingais pagrindais, dėl to mes ir nėjome (į posėdžius – BNS)“, – pridūrė jis. 

Pasak G. Sungailos nei jis, nei kiti keturi iš kunigystės luomo pašalinti dvasininkai iki šiol neturėjo galimybės susipažinti su bažnytinio teismo nutartimis – jiems pateikti tik pašalinimo iš luomo įsakai. 

Be to, anot G. Sungailos, pagal egzistuojantį reglamentą metropolitas įsaką dėl pašalinimo iš kunigų luomo gali pasirašyti ne anksčiau nei praėjus 15 dienų po teismo sprendimo. 

„O jis pasirašė tą pačią dieną“, – teigė buvęs kunigas.  

Kol kas sprendimo dėl minėtų kunigų pašalinimo iš luomo nėra patvirtinęs Maskvos patriarchas Kirilas, pašalintieji jį gali skųsti.

G. Sungaila teigia neabejojantis, kad Maskvos patriarchas pasirašys Lietuvos Ortodoksų Bažnytinio teismo sprendimą. 

„Kadangi tikroji priežastis, kodėl vyksta tas neteisingas teismas yra ta, kad mes kritikavome patriarcho Kirilo poziciją karo Ukrainoje atžvilgiu, dėl to mes suprantame, kad patriarchas Kirilas tikrai pasirašys šitą teismo nutartį, nepriklausomai nuo to, kad čia padaryti grubūs procedūriniai pažeidimai“, – teigė G. Sungaila. 

Pasak jo, iš kunigų luomo pašalinti dvasininkai teismo sprendimą planuoja skųsti Konstantinopolio patriarchui. 

Iš kunigų luomo pašalinti ortodoksų kunigai kritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą ir Rusijos Ortodoksų Bažnyčios paramą šiems veiksmams. 

Minėtus kunigus bei G. Sungailą teismas Lietuvos Ortodoksų Bažnytinis teismas pripažino sulaužius priesaiką, teikus melagingus pranešimus, nepaklusus valdančiajam vyskupui, rengus sąmokslą prieš savo vyskupą ir brolius dvasininkus, griovus bažnytinę taiką, siekus perėjimo į kitą bažnyčios jurisdikciją be savo vyskupo palaiminimo.

G. Sungaila atmetė kaltinimus, jog iš kunigų luomo pašalinti dvasininkai ėmėsi veiksmų Lietuvoje kurti paralelinę Konstantinopolio patriarchato jurisdikcijai priklausančią bažnytinę struktūrą.

„Mes jurisdikcijos nesame pakeitę, jokios paralelinės struktūros nesame sukūrę. Tai svarbu, nes kaltinama už padarytus darbus, o ne už ketinimus, kurie yra spekuliatyviai išvesti iš kažkokių teiginių“, – teigė G. Sungaila. 

Jis teigė, jog Konstantinopolio patriarchui kartu su minėtais keturiais dvasininkais gegužės pabaigoje pateikė apeliaciją dėl ankstesnio suspendavimo bei užklausą dėl perėjimo į Konstantinopolio patriarchatą, tačiau, pasak G. Sungailos, tai nereiškia, jog Lietuvoje bus kuriama kita Ortodoksų Bažnyčios struktūra. 

„Į Konstantinopolio patriarchatą kreipėmės su užklausa – dar atsakymo jokio negavome. Kol kas joks perėjimas nevyksta. Mes ketiname dabar paduoti apeliacijas, taip pat, jeigu pasirodys įmanoma, pereiti į Konstantinopolio patriarchatą ir ten tarnauti. Tai irgi svarbu, kad (ketiname – BNS) nekurti kažkokios naujos bažnyčios, bet pereiti iš vienos ortodoksų bažnyčios į kitą“, – teigė G. Sungaila. 

Lietuvos Ortodoksų Bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui.

The post Pašalintas kunigas G. Sungaila: bažnytinio teismo sprendimas - politinis appeared first on LAIKMETIS.