Įtariama, kad trečiadienį pietinėje Džordžijos valstijoje esančioje Apalačių vidurinėje mokykloje paauglys nušovė du bendramokslius, kuriems taip pat buvo 14 metų, ir du mokytojus.

Per išpuolį taip pat buvo sužeisti devyni žmonės, daugiausia vaikai. Pareigūnai teigė, kad jie sveiksta.

Įtariamojo tėvas, 54-erių Colinas Gray (Kolinas Grėjus), buvo sulaikytas. Jam pateikti keturi kaltinimai netyčiniu nužudymu, du kaltinimai antrojo laipsnio žmogžudyste ir aštuoni kaltinimai žiauriu elgesiu su vaikais.

Jis jau ne pirmas amerikietis, kuriam pareikšti kaltinimai netyčine žmogžudyste dėl savo vaiko veiksmų per šaudymo incidentą mokykloje.

Kaltinimai pateikti, mat C. Gray sąmoningai leido savo sūnui turėti ginklą, spaudos konferencijoje sakė Džordžijos tyrimų biuro direktorius Chrisas Hosey (Krisas Hosėjus). 

Televizija CNN, remdamasi neįvardytais šaltiniais, pranešė, kad išpuolio metu panaudotą šaunamąjį ginklą, AR 15 tipo automatinį šautuvą, paaugliui padovanojo jo tėvas.

Džordžijos tyrimų biuras teigė, kad įtariamajam bus pateikti kaltinimai kaip suaugusiam asmeniui. Penktadienį jis turi stoti prieš teismą, kuriame, manoma, bus pateikta daugiau kaltinimų.

„Tyrimas dėl šaudymo Apalačių vidurinėje mokykloje vis dar vyksta“, – sakoma socialiniame tinkle „X“ paskelbtame biuro pareiškime. 

„Tai antroji labai sudėtingo tyrimo diena ir svarbiausia, kad byla būtų vientisa“, – rašoma toliau ir priduriama, kad bus atlikta visų keturių aukų autopsija.

Jungtinėse Valstijose, kur šaunamųjų ginklų yra daugiau nei gyventojų ir kur net galingų karinių šautuvų įsigijimo taisyklės nėra griežtos, šaudymo incidentai yra tapę tapę liūdna kasdienos norma. 

Pastaraisiais mėnesiais vis dažniau kalbama apie tėvų atsakomybę už masines šaudynes, ypač tas, kurias įvykdo nepilnamečiai.

„Kaip galima turėti šautuvą, ginklą namuose, neužrakintą ir žinoti, kad jūsų vaikas žino, kur jis yra?“ – ketvirtadienį kalbėdamas su žurnalistais Viskonsine apgailestavo prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas).

„Tėvai turi būti patraukti atsakomybėn, jei leidžia savo vaikams prieiti prie šių ginklų“, – pridūrė jis. 

„Gyvenimo faktas“

Penkiolikmečio, nušovusio vienoje JAV Mičigano valstijos mokykloje keturis žmones, tėvai balandį buvo nuteisti kalėti nuo 10 iki 15 metų. Ši precedento neturinti byla buvo atidžiai stebima visoje šalyje.

Jennifer Crumbley (Dženifer Krambli) ir jos vyras Jamesas (Džeimsas) yra pirmieji mokyklos šaulio tėvai, kurie Jungtinėse Valstijose nuteisti pagal kaltinimus netyčine žmogžudyste dėl jų vaiko veiksmų.

Apklausos rodo, kad dauguma rinkėjų pasisako už griežtesnę šaunamųjų ginklų naudojimo ir įsigijimo kontrolę, tačiau įtakinga JAV lobistinė organizacija Nacionalinė šaulių asociacija (NRA) nepritaria papildomiems apribojimams, o įstatymų leidėjai nesiryžta imtis jokių veiksmų.

„Man nepatinka, kad tai yra gyvenimo faktas“, – ketvirtadienį kreipdamasis į minią Arizonos valstijoje esančiame Finikse apie šaudymo incidentus mokyklose sakė respublikonų kandidatas į viceprezidentus J. D. Vance'as (Dž. D. Vansas) .

Jis paragino sustiprinti saugumą JAV mokyklose.

Demokratų partijos kandidatė į prezidentus Kamala Harris (Kamala Haris) į tai greitai sureagavo ir socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad šaudymo incidentai mokyklose „nėra tik gyvenimo faktas“.

„Taip neturi būti. Galime imtis veiksmų, kad apsaugotume savo vaikus, ir mes tai padarysime“, – rašė ji.

Jos kandidatas į viceprezidentus Timas Walzas (Timas Volcas) pritarė ir pavadino J. D. Vance'o komentarą apgailėtinu.

„Negalime apleisti savo vaikų – jie nusipelnė daugiau“, – platformoje „X“ rašė jis.

The post JAV paauglys nušovė du bendramokslius - pareikšti kaltinimai jam ir jo tėvui appeared first on LAIKMETIS.

Incidentas nutiko ankstų penktadienio rytą, apie 3 valandą. Vilniaus oro uoste tikrinant išvykstančių keleivių – 1985 metais gimusios moters ir 1984 metais gimusio vyro – registruotame bagaže aptiktas ir paimtas vyro neteisėtai laikomas revolveris „ME 38 Compact-G“ su keturiais šoviniais.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais.

The post Vilniaus oro uoste sutuoktinių bagaže - šaunamasis ginklas appeared first on LAIKMETIS.

J. Bidenas pastaruoju metu vis labiau spaudžiamas sušvelninti draudimą, tačiau iki šiol tam priešinosi, baimindamasis, kad tai gali įtraukti NATO į tiesioginį konfliktą su Maskva.

„Prezidentas neseniai nurodė savo komandai užtikrinti, kad Ukraina galėtų naudoti JAV tiekiamus ginklus atsakomajam apšaudymui Charkivo regione ir [...] duoti atkirtį Rusijos pajėgoms, kurios juos puola arba ruošiasi pulti“, – sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs JAV pareigūnas.

„Mūsų politika dėl draudimo naudoti ATACMS ar [suduoti] tolimojo nuotolio smūgius Rusijos teritorijoje nepasikeitė“, – sakė pareigūnas, turėdamas omenyje ilgo nuotolio raketas, kurių Vašingtonas neseniai nusiuntė Kyjivui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spaudžia Kyjivo šalininkus, pirmiausia Jungtines Valstijas, kad šios leistų naudoti jų tiekiamą ilgesnio nuotolio ginkluotę prieš taikinius Rusijos teritorijoje.

NATO narėms laikas persvarstyti apribojimus, nes jie trukdo Ukrainai apsiginti.

Kai kurios šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Nyderlandus, teigia, kad Kyjivas turi teisę panaudoti smogti kariniams taikiniams Rusijoje.

Trečiadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) užsiminė, kad J. Bidenas gali pakeisti kursą.

Moldovoje kalbėdamas su žurnalistais NATO derybų Prahoje išvakarėse, A. Blinkenas sakė, kad Jungtinės Valstijos prisitaikė, keičiantis situacijai mūšio lauke.

Buvo skelbiama, kad jis spaudžia J. Bideną sušvelninti taisykles.

Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas ne kartą sakė, kad NATO narėms laikas persvarstyti apribojimus, nes jie trukdo Ukrainai apsiginti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) antradienį, regis, pakeitė padėtį pareiškęs, kad Kyjivui turėtų būti leista neutralizuoti Rusijoje esančias bazes, naudojamas smūgiams rengti.

Tačiau Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) nebuvo toks tikras, sakydamas, kad Ukraina turėtų vadovautis teise, be to, Berlynas atsisako suteikti tolimojo nuotolio ginklų, galinčių smogti Rusijai.

The post J. Bidenas leido Ukrainai naudoti JAV ginklus Rusijos teritorijoje appeared first on LAIKMETIS.

Pasak Italijos naujienų agentūros ANSA, iš Čekijos kilęs kunigas bandė praeiti pro metalo detektorių nešinas pneumatiniu pistoletu, dviem peiliais, pjaustytuvu ir atsuktuvu.

Po sulaikymo apie kunigą buvo pranešta valdžios institucijoms dėl neteisėto ginklų laikymo. Apklausiamas kunigas teigė, kad ginklus nešiojosi asmeninės gynybos tikslais.

Italijos laikraščio "La Repubblica" duomenimis, kunigas yra 59 metų Milanas Palkovičius.

Pasak "Europa Press", ginklai buvo maišelyje, kuris priklausė kitam kunigą lydėjusiam ir taip pat sulaikytam 60 metų čekui.

Nė vienas iš jų nėra teistas, abu atvyko į Romą su piligrimine kelione iš Čekijos.

The post Vatikane sulaikytas apsiginklavęs kunigas, kuris bandė patekti į popiežiaus vedamą maldą appeared first on LAIKMETIS.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo Lauryno Kasčiūno inicijuotoms pataisoms yra pritarusi ir Vyriausybė.

Numatoma Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtinti, kad norėdami gauti leidimą A ir B kategorijų ginklams ar juos pratęsti asmenys turėtų išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą.

Vyriausybės duomenimis, ginklų savininkų rengimas pilietiniam pasipriešinimui per metus kainuotų apie 20 tūkst. eurų, o kursą išklausytų lygiai tiek pat asmenų.

Pagal Vidaus reikalų ministerijos informaciją, leidimus laikyti ginklą turi beveik 57 tūkst. asmenų, pernai tokie leidimai išduoti 8061 asmeniui

Pagal Vidaus reikalų ministerijos informaciją, leidimus laikyti ginklą turi beveik 57 tūkst. asmenų, pernai tokie leidimai išduoti 8061 asmeniui, apie tris kartus daugiau negu ankstesniais metais. Kasmet apie 12 tūkst. piliečių privalo pratęsti turimą leidimą ginklui.

Įstatyme būtų numatyta išlyga, kad pilietinio pasipriešinimo kurso nereikėtų išklausyti šauliams, esamiems ir buvusiems specialiojo statuso subjektų pareigūnams, profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams.

Pernai mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo kursą išklausė 3 tūkst. žmonių.

L. Kasčiūnas siūlo, kad pataisos dėl prievolės išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą ginklų savininkams įsigaliotų nuo kitų metų sausio.

The post Seimas balsuos, kad ginklų savininkai turėtų išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą appeared first on LAIKMETIS.

Vienas prancūzų televizijos žurnalistas priminė, kad nuo pat savo pontifikato pradžios popiežius kalba apie migraciją, abejingumą, solidarumą, tą pačią žinią kartoja ir šiandien. Ar tai reiškia, kad jam nesiseka?

Pasak Pranciškaus, jis taip nesakytų. Greičiau reikėtų kalbėti apie lėtai augantį migracijos reiškinio ir problemų įsisąmoninimą. Šiuo metu tai tarsi „karšta bulvė“, kurios niekas nenori paimti į rankas. A. Merkel yra pasakiusi, priminė popiežius, kad migracijos problema turi būti išspręsta pačioje Afrikoje, keliant jos žmonių gyvenimo lygį.

Pasak popiežiaus, yra labai liūdnų ir skaudžių istorijų, kur žmonės mėtomi pirmyn ir atgal tarsi stalo teniso kamuoliukai, iš blogos situacijos nusviedžiami į dar blogesnę, yra parduodami, iš jų atimami visi pinigai, jie verčiami skambinti savo šeimoms, kad šios atsiųstų dar, atsiduria lageriuose, yra kankinami, nužudomi ar nebeištvėrę kartais patys nusižudo. Jie yra tarsi vergai, gyvenantys teroro karalystėje. Negalime, tarsi nieko nematytume, juos paprasčiausiai svaidyti atgal kaip teniso kamuoliukus. Juos reikia priimti, palydėti, remti ir integruoti. Jei to negalima padaryti, reikia padėti jų pačių šalyse, tačiau nepalikti žiaurių prekeivių žmonėmis rankose.

Tai baisios istorijos, sakė popiežius, pridūręs, jog į netrukus prasidėsiantį Vyskupų sinodą pakvietė vienos migrantus gelbėjančios organizacijos atstovus, gerai žinančius šias istorijas. Verta perskaityti knygą „Hermanito“ (2021 m.). Šios dramos dažnai mūsų nepasiekia arba pasiekia „pasaldintos“ ir daug ką nutylinčios. Bet mums, anot popiežiaus, naudinga šias dramas pažinti – tapsime žmoniškesni, tad ir dieviškesni, gims paskata – „darykime kažką“. Bet sąmoningumas keičiasi, jo daugiau, žmonės apie tai supranta daugiau, pažymi popiežius. 

Kitas prancūzų žurnalistas priminė, kad šiuo metu Prancūzijos vyriausybė svarsto ir rengiasi patvirtinti kontraversišką įstatymą apie gyvenimo pabaigą. Marselyje popiežius išreiškė nepritarimą eutanazijai. Ar apie tai kalbėta susitikime su prezidentu E. Macronu, klausė žurnalistas.

Marselyje, atsakė Pranciškus, su Prancūzijos vadovu jis apie tai nekalbėjo, tačiau labai aiškiai tai pabrėžė ankstesniame susitikime Vatikane – negalima žaisti su gyvybe nei jos pradžioje, nei pabaigoje. Nes tai atves prie visuotinės „nuskausminančios“ politikos, prie humanistinės eutanazijos, kuri toliaregiškai aprašyta 1907 metų romane „Pasaulio valdovas“. Šiandien ideologinės kolonizacijos griauna žmogišką gyvenimą, trina senelių gyvenimus, nors anūkų dialogas su seneliais yra žmogiško praturtėjimo kelias. Negalima žaisti, liesti gyvybės eutanazijos įstatymais gyvenimo pabaigoje, senatvėje, arba vaikui motinos įsčiose neleidžiančiais užaugti įstatymais. Tai bjaurios užuojautos formos. Tai galiausiai ne tikėjimo, bet žmogiškumo klausimas. Taip pat ir mokslas gali palengvinti skausmingą ligą.

Šiandien ideologinės kolonizacijos griauna žmogišką gyvenimą, trina senelių gyvenimus, nors anūkų dialogas su seneliais yra žmogiško praturtėjimo kelias. Negalima žaisti, liesti gyvybės eutanazijos įstatymais gyvenimo pabaigoje, senatvėje, arba vaikui motinos įsčiose neleidžiančiais užaugti įstatymais.

Ispanų žurnalistas pasiteiravo apie kardinolo M. Zuppi misiją, apie vaikų sugrąžinimą ir kitus su Ukraina susijusius klausimus. Ir ar popiežiaus asmeniškai nejaučia frustracijos?

Taip, jos šiek tiek yra, pripažino Pranciškus. Bet Valstybės sekretoriatas daro ką gali, vaikų sugrąžinimo klausimas sprendžiamas gerai. Tuo tarpu karas tęsiasi, o jo auka yra Ukraina, Ukrainos žmonės. 

„Ukrainiečių tauta yra kankinių tauta, turinti labai skaudžią, kančių kupiną istoriją. Dabar ne pirmas kartas: Stalino laikais ji kentėjo daug, labai daug. Tai yra iškankinta tauta. Tačiau negalima žaisti su šios tautos kankinyste, mes turime padėti išspręsti dalykus, kiek tai įmanoma ir realu. Kare realu tai, kas įmanoma. Neturėkime iliuzijų, kad rytoj dviejų kariaujančių šalių lyderiai eis kartu valgyti. Bet nuolankiai darykime, kas įmanoma“, – sakė popiežius, priminęs, kad prieš keletą mėnesių jam buvo pasakojama, jog šiuo metu pelningiausia investuoti į ginklų fabrikus, į mirties fabrikus. Karas apima ir prekybos ginklais interesą. O Ukrainos tauta visame tame yra kankinė.

"Man atrodo, kad šio karo interesai susiję ne tik su Ukrainos ir Rusijos problema, bet ir su ginklų pardavimu, ginklų prekyba", - pontifiko žodžius perduoda naujienų agentūra "Reuters".

Jis pažymėjo, kad "kai kurios šalys žengia atgal, nenorėdamos duoti (Ukrainai, - red.) ginklų". Pasak jo, "tai nėra gražu".

Vatikano spaudos salės direktorius Matteo Bruni (Matėjas Brunis), komentuodamas popiežiaus žodžius, sakė, kad pontifikas "neužima pozicijos, ar šalys turėtų toliau siųsti ginklus Ukrainai, ar nustoti juos siųsti".

Pasak M. Bruni, "tai buvo pamąstymas apie ginklų pramonės pasekmes: popiežius paradoksaliai pasakė, kad ginklų prekeiviai niekada nemoka už savo pasirinkimų pasekmes".

Interviu popiežius Pranciškus užbaigė dar keliomis mintimis apie ką tik pasibaigusią kelionę Marselyje, kuriame sugyvena daug kultūrų, musulmonai, žydai ir krikščionys. Kūrybinga Marselio uostamiesčio sambūvio ir susitikimo kultūra taip pat yra žinia visai Europai. Marselis priima, gerbia, sulieja neneigdamas tapatybės. Gerai valdoma migracija yra didelis turtas. Europai reikia migrantų, reikia darbo rankų. Yra penkios šalys, kurios labiausiai kenčia nuo didelio migrantų skaičiaus atvykimo, bet kai kuriose iš jų kaimeliai ištuštėję. Reikia stengtis integruoti, reikia galvoti apie migracijos politiką, kuri būtų vaisinga ir padėtų.

The post Popiežius teigia, kad karas Ukrainoje yra naudingas ginklų pramonei appeared first on LAIKMETIS.

Jis taip pat prognozavo, kad Vakarų šnipams vis didesnį dėmesį reikės skirti priešiškų valstybių piktavališko naudojimosi DI stebėjimui.

Savo kalboje DI jis vadino ir didžiulį potencialą turinčiu naudingu įrankiu, ir didele grėsme.

Pasak R. Moore'o, jo darbuotojai derina savo įgūdžius dirbti su DI ir daugybę duomenų, kad nustatytų ir sutrikdytų ginklų srautą į Rusiją, juos naudojančią savo karui prieš Ukrainą.

Pavadinęs Kiniją svarbiausiu savo agentūros strateginiu klausimu, R. Moore'as sakė: „Vis dažniau turėsime rinkti žvalgybinę informaciją apie tai, kaip priešiškos valstybės naudoja DI žalingais, beatodairiškais ir neetiškais būdais“.

R. Moore'as, kuris anksčiau įspėjo, kad Vakarai atsilieka nuo konkurentų lenktynėse dėl DI, sakė, kad MI6 drauge su sąjungininkais „ketina laimėti lenktynes dėl etiško ir saugaus DI naudojimo įvaldymo“.

DI nepakeis žvalgybininkais dirbančių žmonių

Tačiau jis pabrėžė, kad DI nepakeis žvalgybininkais dirbančių žmonių ir kad žmogiškasis veiksnys išliks nepaprastai svarbus sparčiai besivystančio mašinų mokymosi eroje.

„DI traluojant atvirųjų šaltinių vandenyne, dar labiau didės paslapčių, kurių nesiekia jo tinklai, pagavimo gerai užmetant muselę vertė“, – sakė jis.

Jo teigimu, „unikalios agentais tinkamose vietose dirbančių žmonių savybės taps dar svarbesnės“. MI6 vadovas paminėjo šnipų galimybes „paveikti sprendimus kokioje nors vyriausybėje ar teroristinėje grupėje“.

Auditorijai britų ambasadoriaus rezidencijoje Prahoje R. Moore'as taip pat sakė, kad Rusijos karinė kampanija Ukrainoje išsikvėpė ir atrodo, jog tikimybė rusų pajėgoms vėl perimti iniciatyvą yra maža.

R. Moore'o vertinimu, Ukrainos kontrpuolimas yra sunkus, bet sėkmė tikėtina.

Pasak jo, Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybę apėmę parsidavėliškumas, vidaus kovos ir įsisenėjęs nekompetentingumas, o privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino maištas atskleidė „nepermaldaujamą nestabilios Putino vadovaujamos autokratijos puvimą“.

R. Moore'as apkaltino Rusiją Afrikoje naudojantis „Wagner“ kaip imperializmo įrankiu, siūlant Centrinės Afrikos Respublikos, Malio ir kitų šalių lyderiams Fausto sutartis dėl apsaugos mainais į gamtinių išteklių kontrolės perdavimą Rusijai.

R. Moore'as taip pat paminėjo Iraną – kaip šalį, toliau kurstančią konfliktą Ukrainoje dronų ir kitų ginklų tiekimu Rusijai. Tokia politika, anot jo, kelia vidaus ginčus pačioje Teherano režimo viršūnėje.

Kreipimasis į rusus

Viešas kalbėjimas apie šnipų darbą vis dar yra naujovė Britanijos žvalgybos tarnyboms. Vyriausybė iki 1992-ųjų atsisakydavo net patvirtinti MI6 egzistavimą, tarnybos vadovai retai sako viešas kalbas.

R. Moore'as nusprendė trečiadienio kalbą sakyti Čekijos sostinėje, kur 1968-aisiais vyko Prahos pavasario laisvės judėjimas, užgniaužtas sovietų tankų.

Jis taip pat paragino rusus, pasibaisėjusius Rusijos invazija į Ukrainą ir jos okupacija, „susivienyti su mumis“, neįprastai viešai kreipdamasis į potencialius naujus agentus.

„Šiandien yra daug rusų, kurie tyliai stebi, kaip jų ginkluotosios pajėgos naikina Ukrainos miestus, išvaro nekaltas šeimas iš namų ir grobia tūkstančius vaikų“, – sakė R. Moore'as.

R. Moore'as nusprendė trečiadienio kalbą sakyti Čekijos sostinėje, kur 1968-aisiais vyko Prahos pavasario laisvės judėjimas, užgniaužtas sovietų tankų

„Matydami savo lyderių niekšiškumą, vidaus kovas ir paprasčiausią nekompetenciją... daugelis rusų sprendžia tas pačias dilemas ir sprendžia tuos pačius sąžinės klausimus, kaip ir jų pirmtakai 1968-aisiais“, – pridūrė jis.

„Kviečiu juos padaryti tai, ką kiti jau padarė per pastaruosius 18 mėnesių, ir prisijungti prie mūsų. Mūsų durys visada atviros“, – kalbėjo R. Moore'as.

Pasak jo, tarnyba į tokius žingsnius žvelgs diskretiškai ir profesionaliai, pabrėždamas, kad „jų paslaptys pas mus visada bus saugios“ ir kad „mūsų ištikimybė mūsų agentams galioja visą gyvenimą“.

Per beveik trejus metus trunkantį vadovavimą MI6 R. Moore’as yra pasakęs tik vienintelę kitą viešą kalbą ir joje taip pat minėjo DI galią bei keliamą grėsmę. Toje 2021-ųjų lapkričio kalboje jis kaltino Vakarus, kad jie pernelyg lėtai reaguoja į DI ardomąjį poveikį ir atsilieka nuo priešininkų, skiriančių daug pinigų ir ambicijų DI bei kitoms moderniausioms technologijoms.

Tuomet jis sakė, kad didžiausias jo agentūros prioritetas yra Kinija ir kad Jungtinė Karalystė bei jos sąjungininkės privalo reaguoti į Rusijos veiklą, prieštaraujančią tarptautinei taisyklėmis pagrįstai sistemai, ir atgrasyti nuo jos.

Po trijų mėnesių Rusija užpuolė Ukrainą.

The post Britų žvalgyba naudojasi dirbtiniu intelektu ginklų srautui į Rusiją trikdyti appeared first on LAIKMETIS.

„Tos pačios lyties asmenų santuokos aiškiai parodo rusams, kad mes nesame jų pusėje". Taip sakydamas Estijos socialdemokratas Eduardas Odinetsas nubrėžia naujas ribas. Iš tikrųjų, jis sako, kad visi, kurie gina tradicinę santuoką, priklauso Putino stovyklai.

O kadangi Putinas kelia grėsmę Europai, visi tradicionalistai kelia pavojų taikai. Tai gana agresyvus būdas delegitimizuoti kitą poziciją.

Nėra abejonių, kad balsavimas Estijoje pradėjo naują erą. Iki šiol visose buvusiose sovietinėse šalyse santuoką galėjo sudaryti tik vyras ir moteris. Neseniai buvusi Jugoslavijos respublika Slovėnija tapo pirmąja Rytų bloko šalimi, kurioje santuokas galėjo sudaryti ir homoseksualai. Tačiau iš diskusijų kitose šalyse žinome, kad Slovėnija ir Estija ne paskutinės, kurios keičia savo šeimos įstatymus.

Europos Sąjungoje yra aiškus skirtumas tarp Vakarų ir Rytų šalių. Šeimos gyvenimo srityje Rytai yra daug konservatyvesni nei Vakarai. Daugelio šių šalių Konstitucijoje santuoka apibrėžiama kaip vieno vyro ir vienos moters santykiai, kartais kaip reakcija į kitur vyraujančias liberalias tendencijas.

Be to, Rusijos prezidentas V. Putinas sako, kad jo kova Ukrainoje yra nukreipta prieš "vakarietiškas vertybes" - seksualinį ištvirkimą. Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas netgi sakė, kad karas ten vyksta tam, kad sustabdytų gėjų paradus. Tos pačios lyties asmenų santuokos tėra viso to simbolis. Už šių samprotavimų slypi visiškai kitoks visuomenės supratimas, nei turi Vakarų europiečiai. Rytuose įstatymas skirtas bendruomenei, o ne individui. Vakaruose individas reikalauja, kad jo norai būtų pripažinti "teisėtais". Tačiau kai kurie iš jų netolimoje praeityje būtų laikomi bjaurastimi ir nuodėme.

Daugelis konservatorių Vakaruose žavisi Lenkija ir Vengrija, nes šios šalys laikosi savo tradicinės pozicijos. Tuo jie mano, kad jos provokuoja poziciją, kurią, kaip manoma, užima "Briuselis", t. y. liberaliąją poziciją.

Popieriuje Briuselis neturi jokios pozicijos šeimos teisės klausimu. Europos Sąjunga neturi bendrų vertybių. Daugelis protestantų ir katalikų pasisakė už krikščioniškųjų vertybių įtvirtinimą Konstitucijoje, tačiau nesėkmingai.

Popieriuje Briuselis neturi jokios pozicijos šeimos teisės klausimu. Europos Sąjunga neturi bendrų vertybių

Teoriškai tai reiškia, kad Europa yra atvira, kai kalbama apie vertybes. Į erdvę čia pretenduoja ir konservatoriai, ir liberalai.

ES sako, kad ji skirta ne vertybėms, o ekonomikai ir laisvei. Tai skamba gerai, bet, žinoma, taip neveikia. Laisvė ir ekonomika yra atviros sąvokos. Joms reikia valdymo ir krypties. O kryptis neįmanoma be vertybių. Nors kurį laiką tai gali veikti, jei jų neminėsite.

Atrodo, kad šiuo metu laimi liberalai. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT, tiesa, ne ES organizacija, bet "šeimos" dalis) nurodė Rumunijai ir Ukrainai priimti teisės aktus, kuriais būtų įtvirtinta homoseksualų partnerystė.

Žinoma, tai nėra tas pats, kas santuoka. Tačiau teisėjai niekada nebūtų to pasakę, jei homoseksualumą laikytų "alternatyvia" veikla, kuriai nereikia teisinės apsaugos.

Dabar Strasbūro teisėjai teigia, kad visos šalys turėtų sudaryti palankesnes sąlygas homoseksualams gyventi kartu kaip šeimai. Jei tai nėra vertybinis sprendimas, tai jau niekas kitas.

Tai pasakius, Vakarų krikščionims būtų išmintinga pernelyg nesitapatinti su Vidurio ir Rytų Europos šalimis. Taip, šios šalys yra labai konservatyvios, pavyzdžiui, kalbant apie šeimos santykius ir įvaikinimą. Tačiau čia esama paradokso. Kitais aspektais jos gali būti labai liberalios.

Paimkime abortus. Už geležinės uždangos esančios šalys daug anksčiau nei Vakarų Europa įteisino nėštumo nutraukimą. Ir abortų skaičius vis dar didesnis. Lenkija iš tiesų yra išimtis. Vengrijoje net ir ši vadinamoji konservatorių-krikščionių vyriausybė nuo 2010 m. nepadarė nieko iš esmės, kad apribotų liberalų abortų įstatymą.

Jei Putinui ir Kirilui patinka šeimos vertybės, jie turi pakankamai darbo savo šalyje. Rusijoje, kartu su Baltarusija ir Ukraina, skyrybų skaičius yra didžiausias Europoje. Pakankamai tyrimų rodo, kad vaikai dažniausiai tampa skyrybų aukomis, kurių pasekmės būna ilgalaikės. Žinoma, valstybė negali tiesiog priversti tėvų likti kartu. Tačiau vyriausybė gali daug ką padaryti, kad tai paskatintų. Tai būtų investicija ir į laimę, ir į vertybes.

The post Estijos politikai: gėjų santuoka yra būdas kovoti prieš Rusiją appeared first on LAIKMETIS.

Dėl šio atskleidimo, paskatinusio Teisingumo departamentą pradėti baudžiamąjį tyrimą, buvo atskleista įslaptintos informacijos apie Ukrainos kovą su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, taip pat JAV sąjungininkų slaptų vertinimų.

Du internetinės socialinės platformos „Discord“ grupės nariai laikraščiui „The Washington Post“ pasakojo, kad šimtus puslapių medžiagos ten paskelbė vyras, kuris pasakojo, kad dirbo JAV karinėje bazėje ir dokumentus parsinešė namo.

Vyras, pasivadinęs slapyvardžiu „OG“, kelis mėnesius grupėje reguliariai skelbė dokumentus, laikraščiui „The Washington Post“ sakė grupės nariai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.

Kai kuri dokumentuose esanti informacija buvo tokia slapta, kad ji buvo pažymėta grifu NOFORN, reiškiančiu, kad šia informacija negalima dalytis su sąjungininkų žvalgybos agentūromis, pranešė „The Washington Post“.

Maždaug 24 asmenų grupę, kurioje buvo žmonių iš Rusijos ir Ukrainos, suvienijo „meilė ginklams, karinei įrangai ir Dievui“.

Maždaug 24 asmenų grupę, kurioje buvo žmonių iš Rusijos ir Ukrainos, suvienijo „meilė ginklams, karinei įrangai ir Dievui“, o 2020 metais „Discord“ platformoje jie įkūrė „klubą tik su kvietimais“, pranešė „The Washington Post“.

„OG“ papasakojo grupės nariams, kad „dalį dienos praleidžia saugomoje patalpoje, kurioje draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais ir kitais elektroniniais prietaisais“, pranešė laikraštis.

Pastarosiomis dienomis „Twitter“, „Telegram“, „Discord“ ir kitose svetainėse buvo rasta dešimtys dokumentų nuotraukų. Kai kurios iš jų galėjo būti platinamos internete ištisas savaites ar net mėnesius, kol į jas pradėjo kreipti dėmesį žiniasklaida.

JAV pareigūnai viešai nepatvirtino, kad socialiniuose tinkluose ir kitose svetainėse paskelbtose nuotraukose matomos medžiagos yra tikros, o jų autentiškumo iš karto nepavyko nepriklausomai patvirtinti.

Be kita ko, Pietų Korėja antradienį pareiškė, kad didelė dalis nutekintų JAV žvalgybos dokumentų, rodančių Seulo susirūpinimą dėl ginklų tiekimo Ukrainai, yra suklastoti. 

Vis dėlto nutekinta informacija sukėlė Vašingtonui galvos skausmą, nes atskleidė JAV susirūpinimą dėl būsimo Ukrainos kontrpuolimo prieš Rusijos pajėgas perspektyvumo ir leido įtarti, kad ji šnipinėjo ištikimus sąjungininkus Izraelį ir Pietų Korėją.

Daugelio dokumentų nebegalima rasti tose svetainėse, kuriose jie pirmą kartą buvo paskelbti, o Jungtinės Valstijos, kaip pranešama, siekia, kad jie būtų pašalinti.

Numanomo informacijos nutekėjimo padariniai gali būti dideli, nes gali kilti pavojus JAV žvalgybos šaltiniams, o šalies priešininkai gali gauti vertingos informacijos.

The post Slaptus dokumentus JAV nutekinusius asmenis vienija „meilė ginklams, karinei įrangai ir Dievui“ appeared first on LAIKMETIS.

Policijos viršininkas Johnas Drake'as (Džonas Dreikas) įtariamąją įvardijo kaip 28-erių Audrey Hale (Odri Heil), kuri, kaip vėliau sakė pareigūnas, yra translytė.

Jis leido suprasti, kad tyrimo metu kaip viena iš versijų nagrinėjant tokio poelgio motyvą, bus susijusi su A. Hale lytinės tapatybės pakeitimu.

A. Hale paliko manifestą, turėjo mokyklos žemėlapius, kuriuose buvo nurodyti stebėjimo, įėjimo ir išėjimo taškai, ir buvo „pasirengusi konfrontacijai su teisėsauga“, sakė policijos viršininkas žurnalistams po naujausio Jungtines Valstijas sukrėtusio ginkluoto smurto protrūkio.

Duodamas interviu „NBC News“ jis sakė, kad įtariamoji greičiausiai rengė platesnio masto išpuolį, nes manifeste „nurodoma, kad ketinta šaudyti keliose vietose, o mokykla buvo viena iš jų“.

Pasak policijos, apsiginklavusi mažiausiai dviem užtaisytais šautuvais ir pistoletu, A. Hale į krikščionišką mokyklą „The Covenant School“ įžengė pro šoninį įėjimą ir, kaip įtariama, įeidama pro duris paleido kelis šūvius.

Policija nustatė šešių aukų tapatybes: vienam iš trijų vaikų buvo aštuoneri, dviem – devyneri metai, o nužudytieji suaugusieji buvo 60–61 metų amžiaus.

Viena iš aukų, Katherine Koonce (Ketrin Kuns), pradinės mokyklos interneto svetainėje nurodyta kaip direktorė.

Dėl įtariamosios lyties tapatybės kilo painiava: pareigūnai asmenį vadino įvardžiais „ji“ ir „jos“, o „LinkedIn“ profilyje A. Hale buvo įvardytas kaip vyras.

Policija teigė, kad pareigūnai, gavę pirmąjį pagalbos skambutį apie 10 val. (18 val. Lietuvos laiku), į įvykio vietą atvyko maždaug per 15 minučių ir susidorojo su šaule, kuri atsakė ugnimi, ir ją paskui nušovė.

Televizija rodė, kaip vaikai, susikibę rankomis, išeina iš mokyklos, o vienoje sukrečiančioje nuotraukoje matyti, kaip prie geltono mokyklinio autobuso lango verkia iš nusikaltimo vietos išvažiuojantis vaikas.

Avery Myrick (Eiveri Mirik) sakė, kad jos mama, ikimokyklinio ugdymo mokytoja, pasislėpė, kai mokykloje pasigirdo šūviai.

„Ji sakė, kad slėpėsi spintoje, kad visur buvo šaudoma ir kad jie galimai bandė patekti į jos klasę, ir tiesiog, kad ji mus mylėjo“, – sakė A. Myrick televizijai WSMV4, NBC vietos filialui.

Kai ji išgirdo, kad mama yra saugi, jai „labai palengvėjo“.

„Bet žinote, jums vis tiek skauda dėl žmonių, kurie gali nesulaukti to skambučio“, – sakė ji.

Jungtinėse Valstijose, kur pastaraisiais metais sparčiai plinta šaunamieji ginklai, šaudymai mokyklose yra nerimą keliantis reiškinys.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) naujausias šaudynes pavadino nenormaliomis ir sakė, kad smurtas dėl ginklų drasko tautos sielą, ragindamas Kongresą uždrausti masinėse šaudynėse dažnai naudojamus puolamuosius ginklus.

„Tai griauna mūsų bendruomenes, griauna šios tautos sielą“, – sakė jis.

Našvilio ugniagesių departamento atstovė spaudai Kendra Loney (Kendra Louni) sakė, kad visi nenukentėję moksleiviai kartu su mokytojais ir darbuotojais buvo išvesti iš pastato.

The post Translytė JAV krikščionių mokykloje nušovė šešis žmones appeared first on LAIKMETIS.